- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2-82-470/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02586-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- R. J.
- Išvadą teikia
- Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriumi
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant atsakovei I. J., jos atstovei adv. Ilonai Leketienei, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei I. J. su institucija, teikiančia išvadą byloje - Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriumi dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pakeisti 2010-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-590-470/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl išlaikymo dydžio – priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir sūnui A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 400 Lt kas mėnesį sumažinti iki 250 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, kad santuokos nutraukimo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir gavo pastovias darbines pajamas, be to, po santuokos nutraukimo jam atiteko 100 % bendrovės akcijų ir jis turėjo galimybę vaikams mokėti priteistą išlaikymą. 2012m. gegužės 17 d. Kauno apygardos teismas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą ir jis nuo 2012-06-15 buvo atleistas iš darbo. Nuo atleidimo iš darbo momento jis registravosi darbo biržoje, bedarbio pašalpos negauna, jokio kito pajamų šaltinio neturi, 2012 metų vasarą ilgai sirgo, dėl ko įsidarbinimo galimybė žymiai sumažėjo, todėl vertina, kad jo materialinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos žymiai pablogėjo, kas sudaro pagrindą mažinti išlaikymo dydį jo nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovė I. J. su ieškiniu nesutinka. Ji paaiškino, kad santuoka su atsakovu nutraukta 2010-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, po santuokos nutraukimo su ja liko gyventi abu nepilnamečiai vaikai, kurie yra moksleiviai – duktė E. mokosi 10 klasėje, sūnus A. 3 klasėje. Vaikų poreikių visiškam patenkinimui reikėtų kas mėnesį apie 1000 Lt - 1500 Lt kiekvienam. Ji dirba dviejose darbovietėse, uždirba virš 2000 litų, turi kreditorinių įsipareigojimų bankams (būsto paskola Swedbankui sudaro apie 90000 litų), lizingo bendrovei (išsimokėtinai pirko kompiuterius vaikams) ir savo tėvams, kurie padeda išlaikyti vaikus (skola apie 8000 litų). Priteistų lėšų išlaikymui iš atsakovo ji negauna, kadangi atsakovas kurį laiką lėšų nemoka, bylos nagrinėjimo metu jo įsiskolinimas vaikams siekia apie 10 000 Lt, atsakovo pervedamos lėšos tik iš dalies dengia įsiskolinimą, kuris nuolatos auga. Atsakovė laiko, kad ieškovas yra pajėgus teikti priteistą išlaikymą nepilnamečiams savo vaikams, tačiau išlaikymo pareigą nepakankamai vertina, neieško darbo, nors pagal jo išsilavinimą ir anksčiau turėto darbo specifiką galėtų dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, ypač atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tokios profesijos darbuotojų poreikis darbo rinkoje yra didelis (atsakovė pateikė skelbimus, išspausdintus viešoje erdvėje su siūlymais įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotojais).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-590-470/2012 patvirtino sutartį tarp šalių dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties sąlygomis ieškovas R. J. įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams E. J. (16m.) ir sūnui A. J. (10m.) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Po šalių santuokos nutraukimo nepilnamečiai vaikai gyvena su motina atsakove I. J., ieškovas gyvena atskirai.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str., pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai.
Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas ar laikinos aplinkybės, lemiančios pajamų sumažėjimą, nėra pagrindu keisti išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais, pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).
Įvertinus tai, kas pasakyta, šioje byloje ieškovas privalo įrodyti faktą, kad jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų, po santuokos nutraukimo atsakovas R. J., gavo iš I. J. 100 000 Lt piniginę kompensaciją (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.3 punktas, AB banko SNORAS pažyma, b.l. 87), jis asmeninėn nuosavybėn įsigijo pastatą su garažu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, kiemo statiniais ir 0,1015 ha žemės sklypą, kur įsikūrė gyventi, turto buvimo vieta sodų bendrija „Volungėlė“, Nemunaičio kaimas, Alytaus rajonas (b.l. 15-20). Nors Nekilnojamojo turto registro išraše įrašyta informacija apie įsigyto turto įkeitimą, tačiau kaip nurodė pats ieškovas, hipoteka šiam turui yra baigta, skolinis įsipareigojimas pilnai įvykdytas, tik neatlikta hipotekos išregistravimo procedūra. Be to, ieškovui sutarties sąlygomis po skyrybų atiteko visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paketas, jis tapo vienasmenis šios įmonės savininkas. Jo kreditorinis įsiskolinimas AB „Swedbankas“ pasibaigęs, kreditas yra išmokėtas (b.l. 147). Taip pat, išsipirkus įsigyjamą sunkvežimį Mercedes Benz 818 Atego, yra pasibaigęs ieškovo valdomos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinis įsipareigojimas UAB „Swedbank“ lizingas (b.l. 146).
Įvertinus tai, kad ieškovas po ištuokos asmeninėn nuosavybėn įsigijo būstą, jis neturi jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, išskyrus įsiskolinimą savo nepilnamečiams vaikams, laikytina, kad jo turtinė padėtis ne tik nepablogėjo, bet netgi priešingai – pagerėjo.
Ieškovas R. J. sieja savo turtinės padėties pablogėjimą išimtinai su darbo netekimu bankrutavus jo valdytai įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, praėjus dvejiems metams po ištuokos su atsakove I. J., ieškovo R. J. valdoma bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Šiuo metu ieškovas registruotas Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriuje (b.l. 14), nuo 2012 metų birželio 29 dienos iki 2012 m gruodžio 3d. gavo išmokas, kurių bendra suma sudaro 1944,28 litus (b.l. 142, 145).
Pastebėtina, kad ieškovas pateikė ieškinį teismui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo tuojau pat po darbo sutarties su juo pasibaigimo. Tačiau tėvų turtinė padėtis išlaikymo bylose vertinama atsižvelgiant ne tik į darbines pajamas, bet ir į kitas faktines aplinkybes: kitas gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
Ieškovas yra sveikas, visiškai darbingas, kitų išlaikytinių be savo nepilnamečių vaikų E. ir A. neturi, įsiskolinimų tretiesiems asmenims neturi, todėl privalo sudaryti vaikams galimybes augti ir vystytis, neapsiribojant vien minimaliais vaikų poreikiais. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikai taptų visavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.
Atsakovė I. J. teismui nurodė, kad ieškovas R. J., nors ir deklaruoja save kaip asmenį ieškantį darbo, bet faktiškai dirba kartu su savo sugyventine jos vardu registruotoje individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovė nurodo, kad šis faktas įrodomas minėtos įmonės viešoje erdvėje platinamuose skelbimuose, kuriuose kaip kontaktinis telefono numeris nurodytas būtent ieškovui R. J. priskirtas jo asmeniškai naudojamo telefono numeris (b.l.72-95) . Ši faktinė aplinkybė byloje nėra paneigta. Atsakovė taip pat pateikė teismui eilę skelbimų, kuriais įvairūs darbdaviai ieško darbuotojų – tolimųjų reisų vairuotojų ir siūlo darbo užmokestį nuo 3000 litų iki 6000 litų (b.l. 96-115). Kaip paaiškino atsakovė, būtent tokį darbą gali dirbti ieškovas, nes jo ilgametė profesinė patirtis yra susijusi su logistika.
Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad intensyviai ieškojo geriau apmokamo darbo, įsiskolinimas vaikų išlaikymui sudaro apie 10 000 Lt , kas leidžia daryti išvadą, kad jis aplaidžiai žiūri į savo tėviškas pareigas išlaikyti vaikus.
Taigi, įvertinus šalių procesinius dokumentus ir paaiškinimus, ištyrus surinktus byloje įrodymus, darytina išvada, kad iš tiesų realios ieškovo pajamos ir jo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei jis nurodo, ji po 2010-05-31 Alytaus rajono apylinkės teismas sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-590-470/2012 priėmimo nepablogėjo, ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nesiima pakankamų priemonių gauti didesnėms pajamoms, nepilnamečių vaikų poreikiai nesumažėjo, ieškovo siūloma sumažinta išlaikymo suma vaikams 250 Lt per mėnesį neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir negali užtikrinti vaikų interesų, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovas turi galimybę teikti vaikams priteistą išlaikymą ( CK 1.5 str., 3. 3 str.).
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo sutinkamai su CPK 80, 82, 92, 93, 96 str. nuostatomis. Ieškovas privalo atlyginti atsakovei jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, išlaidų dydis sudaro 1900 litų (b.l. 128), jis neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatyto LR Teisingumo ministro 2004m,. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1900 litų (vieną tūkstantį devynis šimtus litų) atsakovei I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,16 litų (aštuoniolika litų 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.