Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1764-1043/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-16
Bylos Nr.: e2A-1764-1043/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-09961-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Anita Sereikienė, Dalė Burdulienė, Arvydas Žibas
Atsakovas: R. P., N. K., D. K., O. P., J. Š., D. Š.
Ieškovas: mažosios bendrijos Šv

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1764-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09961-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-168-429/2021 pagal ieškovės mažosios bendrijos Šv. Jurgio odontologijos klinika ieškinį atsakovams N. K., D. K., O. P., J. Š., D. Š., R. P. dėl teisės pakeisti patalpų paskirtį pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) Šv. Jurgio odontologijos klinika kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti MB Šv. Jurgio odontologijos klinikos teisę pakeisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtį iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį pagal G. Š. individualios įmonės (toliau – IĮ) ieškovui parengtą negyvenamosios patalpos – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį supaprastintą projektą Nr. 11P/20 be atsakovų O. P., D. K., N. K., J. Š., D. Š., R. P. sutikimo.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovė įsigijo prekybos paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), 6 ir 8 numeriais pažymėti butai, priklauso O. P. Šiame pastate yra 1 numeriu pažymėtas butas, kuris priklauso Kauno miesto savivaldybei ir V. S.. Pastate yra 2 numeriu pažymėtas butas, kuris priklauso D. K. ir N. K. ir 2 numeriu pažymėta kitos paskirties patalpa, kuri priklauso J. Š. ir D. Š.. Pastate yra 5 numeriu pažymėta prekybos paskirties patalpa ir 5A numeriu pažymėtas butas, kurie priklauso L. A. ir U. A.. Ieškovė vykdo veiklą odontologijos paslaugų teikimo srityje ir įsigytose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), todėl nori įrengti odontologijos kliniką. Ieškovės įsigytos patalpos yra prekybos paskirties. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo nuostatas ieškovei nenumatyta galimybė vykdyti gydymo veiklą prekybos paskirties patalpose, todėl ieškovė neturi galimybės gauti leidimo iš kompetentingų institucijų dėl leidimo vykdyti veiklą įsigytose patalpose prieš tai nepakeitus patalpų paskirties. Vadovaujantis LR statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalie 6 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punktą keičiant patalpų paskirtį yra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą yra būtina gauti statinio patalpų daugumos pritarimą. Ieškovė vykdė pastato savininkų apklausą dėl galimybės pritarti patalpų paskirties pakeitimui, tačiau pritarimą išreiškė tik butų 1 ir 5, 5A atstovai. 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė raštu kreipėsi patalpų savininkus, nurodydama, jog ieškovė yra socialiai atsakinga įmonė, kurios organizuojama veikla nepasižymi dideliu aptarnaujamų asmenų skaičiumi, veiklai nebūdinga triukšmo skaida ar kitos aplinkybės, kurios galėtų pakenkti namo gyventojų interesams. Pritarimą išreiškė 3 iš 9 patalpų savininkai. G. Š. IĮ parengė negyvenamosios patalpos – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį projektinius pasiūlymus, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka viešino ir skelbė bei parengė negyvenamosios patalpos – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį supaprastintą projektą Nr. 11P/20.

3. Atsakovė O. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į 1, 2, 5, 5A, 6, 8 butų savininkus gauti sutikimus dėl patalpų paskirties keitimo. Tuo pačiu metu (duomenys neskelbtini)namo butų savininkai kreipėsi į ieškovę dėl sutikimo namo fasado, stogo ir kamino kapitalinio remonto projekto parengimo ir darbų atlikimo. 2012 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) namo būklės ekspertizė, kuri patvirtino, kad stogo būklė avarinė, nėra užtikrinami Statybos įstatymu nustatyto esminiai statinio reikalavimai, todėl tolesnis pastato stogo naudojimas nesaugus, būtinas kapitalinis remontas. Namas esantis (duomenys neskelbtini) patenka į kultūros paveldo teritoriją, todėl visų bendraturčių sutikimas kapitalinio remonto atlikimui būtinas. Ieškovė atsisakė duoti sutikimą ir finansiškai prisidėti prie namo fasado, stogo ir kamino kapitalinio remonto. Dėl profesinio susirgimo pobūdžio atsakovei uždraustas bet koks triukšmas, o ieškovės būsimos odontologijos klinikos patalpos yra po atsakovei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Dėl ieškovo planuojamos vykdyti veiklos pobūdžio neišvengiamai kils triukšmas, sklis kvapai dėl cheminių (hipochloridas, monomerai ir pan.) ir medicininių priemonių naudojamų odontologijos praktikoje. Nėra aišku kokiu būdu ieškovas spręs patalpų vėdinimo klausimą, nes prie kamino (vėdinimo sistemos) remonto darbų prisidėti neketina. Tikėtina, kad dėl sklindančių kvapų klinikos darbo metu atsakovė negalės atsidaryti langų. Ieškovė nesprendžia įrangos, skirtos patalpų vėdinimui, kondicionavimui problemų, nes dėl šių įrenginių vietos statinio fasade, turi būti derinama su bendrasavininkais ir atsakingomis institucijomis, atsižvelgiant į higienos normas. Atsakovė name gyvenanti nuo 1966 metų, todėl turi pagrįstą lūkestį toliau gyventi ramioje, saugioje, sveikoje gyvenamoje patalpoje. Ieškovė steigia antrą kliniką Kauno mieste, o tai patvirtina didelį pacientų antplūdį ir darbo krūvį, odontologijos klinikoje nuolat dirbs trys odontologai 8.00 val. iki 20.00 val., o tai patvirtina apie ieškovės planuojamas ilgas darbo valandas, gausų pacientų lankymąsi ir kt. Ieškovės pateiktas projektinis pasiūlymas nėra galutinis, tai preliminarus vaizdinys, kuriame nėra išsamios informacijos, inžinierinių sprendinių, pastato išorės keitimo, dėl nekenksmingumo aplinkai, kilsiančio triukšmo, darbuotojų ir pacientų transporto priemonių parkavimo ir kitų galimų neigiamų padarinių namo gyventojams, nėra nurodyti galimi šių problemų sprendimo būdai. Ieškovė ir atsakovė turi bendrą įėjimą į rūsio patalpą, tačiau ieškovė be atsakovės sutikimo pakeitė rūsio durų spyną ir atsakovė negali patekti į rūsio patalpas ir jomis naudotis.

4. Atsakovai D. K. ir N. K. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad N. K. kreipėsi į ieškovę dėl sutikimo namo fasado, stogo ir kamino kapitalinio remonto projekto parengimo ir darbų atlikimo, nes (duomenys neskelbtini)namo būklės ekspertizė patvirtino, kad namo stogo būklė avarinė, todėl yra būtinas kapitalinis remontas. Ieškovės vadovas R. M. buvo informuotas, kad jis kaip bendraturtis privalo prisidėti prie planuojamų darbų ir duoti sutikimą, bet ieškovė sutikimą duoti atsisakė. Dėl ieškovės atsisakymo bendraturčiai negali pradėti rengti projekto ir pradėti stogo, kamino, fasado remonto darbus. Ieškovė siekdama gauti leidimą keisti patalpų paskirtį, bendraturčiams pateikė tik projektinį planuojamos įrengti odontologijos klinikos pasiūlymą, kuris nėra galutinis. Dėl ieškovės planuojamos vykdyti veiklos pobūdžio neišvengiamai kils triukšmas dėl nuolat veikiančių prietaisų ir sklis kvapai dėl cheminių ir medicininių priemonių, naudojamų odontologijos praktikoje. Nėra aišku, kokiu būdu ieškovė spręs patalpų vėdinimo klausimą, nes ieškovė nesprendžia įrangos skirtos patalpų vėdinimui, kondicionavimui problemų. Įrengus kliniką neišvengiamai padidės žmonių srautai, kiemo (žemės sklypo) apkrovimas transporto priemonių parkavimu (darbuotojų ir klientų). Žemės sklypo po gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini)naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta (sklypas suformuotas 2020 m. pradžioje), tačiau ieškovė vos per kelis mėnesius nuo turto įsigijimo be bendraturčių sutikimo ir suderinimo kieme įsirengė automobilių stovėjimo vietą. 2019 m. gruodžio 30 d. pastatai 4I1ž ir 5I1ž (duomenys neskelbtini)žemės sklype buvo nugriauti, tačiau ieškovė pradėjo savavališką nesamo statinio „atstatymą“ kieme, be bendraturčių pritarimo, be derinančiųjų atsakingų institucijų leidimo ir be statybą leidžiančio dokumento. Ieškovė siekia gauti sutikimą keisti patalpų paskirtį, tačiau neatskleidžia visų tokiam sutikimui būtinų aplinkybių.

Atsiliepimas

5. Atsakovė R. P. su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jai ir jos mamai nuosavybės teise priklausantys butai Nr. 6 ir 8 yra virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Dėl avarinės stogo būklės pro stogo dangą prateka vanduo į atsakovės ir jos mamos gyvenamąsias patalpas. Ieškovei įsirengus patalpas ir įsigijus brangią odontologinę kliniką kyla pavojus dėl galimos žalos, kurią sukels vanduo. Pirmiausia ieškovė turi duoti sutikimą dėl bendraturčių bendro turto remonto, prisidėti finansiškai, kartu su bendraturčiais atlikti stogo remonto darbus, tik tada keisti patalpų paskirtį ir teikti odontologijos paslaugas. Dėl ieškovės atsisakymo duoti sutikimą stogo projektui ir sustojusių stogo remonto darbų, atsakovė negali pradėti savo buto remonto dėl galimo lietaus poveikio. Medicininių patalpų ir odontologijos klinikos poveikis sukels didžiausius galimus neigiamus padarinius (dėl triukšmo, kvapų, radiacijos ir pan.) ir turės įtakos gyvenimo kokybei. Ieškovė turi teisę pakeisti patalpų paskirtį, tačiau komercinės veiklos galimybių išplėtimas (pakeitimas) negali būti laikoma aukštesne vertybe nei gyventojų pagrįsti lūkesčiai. 2020 m. pradžioje buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) žemės sklypas, tačiau naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, ieškovė atsisako ją geranoriškai nustatyti. Ieškovė vos per kelis mėnesius nuo turto įsigijimo, be bendraturčių sutikimo ir suderinimo, kieme įsirengė automobilių stovėjimo vietas. Ieškovės savanaudiškumą ir piktybiškumą atsakovės ir jos mamos atžvilgiu patvirtina ieškovės elgesys dėl rūsio patalpų, nes ieškovė be bendraturčių sutikimo pakeitė rūsio durų spyną, todėl atsakovė negali patekti į bendras rūsio patalpas ir jomis naudotis.

6. Atsakovai D. Š. ir J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – pripažino ieškovei MB Šv. Jurgio odontologijos klinikai teisę pakeisti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, paskirtį iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį pagal G. Š. IĮ parengtą negyvenamosios patalpos – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį supaprastintą projektą Nr. 11P/20 be atsakovų O. P., D. K., N. K., J. Š., D. Š., R. P. sutikimo; priteisė iš atsakovų O. P., J. Š., D. Š., D. K., N. K., R. P. po 10,71 Eur pašto išlaidų – valstybei bei priteisė iš kiekvieno atsakovų po 275,70 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

8. Teismas nurodė, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos). Patalpų naudojimo paskirtis – prekybos. Tame pačiame name, kaip ir ieškovės turimos patalpos, atsakovai nuosavybės teise valdo kitas patalpas – butus. Ieškovė turi teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir / ar burnos priežiūros paslaugas, todėl nori pakeisti patalpų pagrindinę naudojimo paskirtį iš prekybos į gydymo, atliekant patalpų paprastojo remonto darbus, ir tam siekė gauti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimus.

9. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. liepos 11 d. pakeitė 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 aprašą „dėl galimybės vykdyti gydymo veiklą prekybos paskirties patalpose ir aprašo „Dėl statinio ir jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir 5 punkte numatė, jog „viešbučių administracinės, prekybos, kultūros poilsio paslaugų paskirties pastatuose ir patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (3 ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotuose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galimos ekonominės veiklos rūšys; 5.15 punkte, vėliau 4.4 punkte „odontologijos praktikos veikla“(Q86.23). Kadangi ieškovė turi atskirą įėjimą į patalpas, todėl jai keičiant paskirtį iš prekybos patalpų į gydymo veiklą nereikalingas kitų namo gyventojų sutikimas. Tai, kad nereikalingas kitų namo gyventojų bendraturčių sutikimas, patvirtina faktinė aplinkybė, kad ieškovas nuo 2021 m. vykdo odontologijos veiklą ginčo patalpose. Dėl paties odontologijos klinikos veiklos pobūdžio, vykdant odontologijos paslaugų teikimo veiklą ir fakto ginčo tarp bendraturčių nėra. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė siekia užsiimti ir kita žmonių sveikatos priežiūros veikla, neturi įtakos reikalavimo pakeisti patalpų paskirtį iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį nagrinėjimui. Atsakovai, dėl stogo remonto, dėl automobilių aikštelės naudojimo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių jokių reikalavimų ieškovei nereiškė. Atsakovai teisminiuose ginčuose pripažino faktą, kad jų sutikimas, pasikeitus teisėms normoms, ieškovei nereikalingas, nes ieškovė turi atskirą patekimą į odontologijos kliniką, bei yra parengusi negyvenamųjų patalpų – parduotuvės (duomenys neskelbtini), paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį projektą, su kuriuo atsakovai yra susipažinę.

10. Teismas nurodė, jog ieškovė sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 303,50 Eur advokatų atstovavimo išlaidų, todėl ieškinį tenkinus ieškovei jas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis (po 275,70 Eur). Valstybei priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, t. y. po 10,71 Eur iš kiekvieno atsakovo ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

11. Atsakovė O. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-168-429/2021 ir ieškovės MB Šv. Jurgio odontologijos ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pakeitus teisinį reguliavimą Vyriausybės nutarimu pastato bendraturčių sutikimas tapo nereikalingas. Tai, kad nereikalingas kitų namo gyventojų bendraturčių sutikimas patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad ieškovė nuo 2021 m. vykdo odontologijos veiklą ginčo patalpose neturint atsakovų sutikimų. Tačiau susiklostė tokia situacija, kai pasikeitus teisiniam reglamentavimui išnyko ieškovės subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka, tačiau teismas vietoj to, kad ieškinį atmestų, konstatavęs, kad ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, o jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, jį tenkino pilna apimtimi ir priteisė ieškovės naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.2. Ieškovės teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovė neįrodo, kad jai priklauso teisė, kad jos teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovės teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 42 punktas).

1.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka rezoliucinės dalies, kuria ieškinys tenkinamas, nepaisant to fakto, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, nes ieškovės teisės ir teisėti interesai atsakovams nedavus sutikimo pakeiti patalpų paskirtį nebuvo pažeisti, kadangi tokio sutikimo gauti ieškovei patalpų paskirties pakeitimui pasikeitus teisiniam reglamentavimui nereikia. Dėl šios priežasties prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė MB Šv. Jurgio odontologijos klinika prašo atsakovės O. P. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei 280,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2.1. Vyriausybės 2020 m. liepos 8 d. nutarimas suteikė galimybę ieškovei pradėti veiklą - teikti odontologines paslaugas parduotuvei pritaikytose prekybos paskirties patalpose nepaisant visų atsakovų pastangų tam sutrukdyti, tačiau neeliminavo ieškovės teisės pakeisti jos nuosavybės teise valdomų patalpų paskirtį iš prekybos į gydomąją, t. y. nustatant tokią šių patalpų paskirtį, kuriai jos realiai yra naudojamos. Patalpų paskirties keitimo tvarką reglamentuoja ne aukščiau paminėtas Vyriausybės nutarimas, kaip bando įrodyti apeliantė, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Ieškovė siekia pakeisti dalies jai nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirtį, t. y. atlikti veiksmus, kurie nekvalifikuotini kaip apimantys disponavimo teisę, todėl šioje situacijoje pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalį statybą leidžiančio dokumento dėl paskirties pakeitimo gavimui reikia statinio patalpų savininkų daugumos sutikimo.

2.2. Priešingai, nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, ieškovė byloje turi suinteresuotumą ir savarankišką teisinį interesą bei poreikį jį ginti. 2021 m. liepos 1 d. teismo posėdyje ieškovės direktorius R. M. paaiškino, kad nors ieškovė teikia odontologines paslaugas, tačiau tam tikros procedūros, kurias nori naudoti ieškovė, išeina už odontologinių paslaugų ribų, todėl ieškovė ir siekia, kad jos naudojamų patalpų paskirtis būtų pakeista iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį. Ieškovė, teikdama odontologijos paslaugas, nori panaudoti kraujo plazmą, kuriai panaudoti reikalinga tik speciali centrifūga.

2.3. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės ieškinio reikalavimu, šioje byloje turėjo įrodyti ir akivaizdžiai atskleisti ieškovės projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jų teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. įrodyti, kad yra reali jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė. Patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nepakeitimo. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas.

2.4. Ieškovės teisė naudoti savo perkamas patalpas konkrečiam tikslui priklauso nuo įstatyme numatytos galimybės naudoti šias patalpas tiek pagal tiesioginę paskirtį, tiek ir kitoms reikmėms, tame tarpe ir kaip gydymo paskirties patalpą, jeigu ieškovė vykdo visus įstatyme numatytus reikalavimus, o ne nuo išankstinės ir visiškai neargumentuotos kitų to paties namo gyventojų nuomonės. Norint uždrausti ieškovei realizuoti įstatymo jai suteiktą teisę keisti patalpų paskirtį ir verstis įstatymo nedraudžiama veikla nepakanka vien tik jokiais įrodymais nepagrįstų nuogąstavimų ir nenoro priimti neišvengiamus ir neesminius pokyčius. Atsakovai teismo posėdžio metu į ieškovės atstovo klausimą, ar būtų pažeisti jų interesai dėl ieškovės patalpų paskirties pakeitimo, visi kaip vienas atsakė, kad niekas nepasikeistų, tačiau jie vis tiek nesutinka su ieškovės ieškiniu.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. P. prašo apeliantės O. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

15. Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovei nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), kurių naudojimo paskirtis – prekybos. Ieškovė vykdo odontologijos veiklą (ieškovė turi teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir / ar burnos priežiūros paslaugas (2018 m. rugsėjo 13 d. odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencija Nr. 2718)), tačiau patalpose siekia įrengti odontologijos kliniką ir teikti gydymo paslaugas, kurios išeina iš odontologinių paslaugų ribų. Tame pačiame name, kaip ir ieškovei yra priklausančios patalpos, atsakovai N. K., D. K., O. P., J. Š., D. Š., R. P. nuosavybės teise valdo šį nekilnojamąjį turtą: atsakovams D. Š. ir J. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini); atsakovams N. K., D. K. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovei O. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atsakovei R. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, jog ieškovė siekia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių paskirtis prekybos, pakeisti į gydymo paskirtį, be atsakovų sutikimo. G. Š. IĮ parengė negyvenamosios patalpos paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį projektinius pasiūlymus, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka viešino ir skelbė bei parengė negyvenamosios patalpos – parduotuvės (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo iš prekybos paskirties į gydymo paskirtį supaprastintą projektą Nr. 11P/20. 2020 m. gegužės 18 d. raštu ieškovė kreipėsi patalpų savininkus – atsakovus, tačiau atsakovai N. K., D. K., O. P. ir R. P. nesutiko dėl patalpos paskirties pakeitimo, o atsakovai J. Š. ir D. Š. atsakymo dėl patalpos paskirties pakeitimo bei atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

17. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2020 m. liepos 11 d. pakeitė 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1178 aprašą „Dėl galimybės vykdyti gydymo veiklą prekybos paskirties patalpose ir aprašo „Dėl statinio ir jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo 5 punkte numatė, jog „viešbučių administracinės, prekybos, kultūros poilsio paslaugų paskirties pastatuose ir patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (3 ir daugiau butų) name atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotuose viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties patalpose, nepakeitus jų paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, galimos ekonominės veiklos rūšys ;..5.15 punkte, vėliau 4.4 punkte „odontologijos praktikos veikla“( Q86.23). Ieškovė turi atskirą įėjimą, todėl jai keičiant paskirtį iš prekybos patalpų į gydymo veiklą nereikalingas kitų namo gyventojų sutikimas, nes ieškovė nuo 2021 m. vykdo odontologijos veiklą ginčo patalpose.

18. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pakeitus teisinį reguliavimą Vyriausybės nutarimu pastato bendraturčių sutikimas tapo nereikalingas. Todėl pasikeitus teisiniam reglamentavimui išnyko ieškovės subjektinės teisės, dėl kurios gynimo buvo kreiptasi į teismą, pažeidimas ir poreikis šią teisę ginti teismine tvarka (ieškovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi), todėl išnykus ieškovės subjektinėms teisėms, teismas ieškinį turėjo atmesti, o netenkinti.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada bei apeliantės apeliaciniame skunde nurodytomis išvadomis, jog Vyriausybei 2020 m. liepos 8 d. (o ne 2020 m. liepos 11 d., kaip nurodoma sprendime) nutarimu Nr. 762 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr.1178 „Dėl statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo pakeitus teisinį reglamentavimą ieškovei tapo nereikalingas bendraturčių sutikimas. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios redakcijos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 patvirtinto „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo“ 1 punkte nurodyta, jog statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus. Šis Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja patalpų paskirties keitimo tvarkos, jis tik numato galimybę parduotuvei pritaikytose prekybos paskirties patalpose, nekeičiant jų paskirties, kai yra atskiras įėjimas, vykdyti odontologinės praktikos veiklą (Q86.23).

20. Patalpų paskirties keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau Statybos įstatymas) bei Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 11 punkte yra įtvirtinta, kad keičiant patalpų paskirtį yra reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą yra būtina gauti statinio patalpų daugumos pritarimą.

21. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą, keičiant pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį, kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai, yra būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, o šiam statybą leidžiančiam dokumentui gauti, be kita ko, turi būti pateiktas statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija. Kas reiškia, kad šioje teisės normoje nustatyta alternatyva suteikia statytojui teisę pateikti arba statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinius sutikimus, arba butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo kopiją.

22. Remdamasi pirmiau išdėstytomis teisės normomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų paskirčiai pakeisti, be kita ko, yra būtinas daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra šios patalpos, butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas.

23. Statinio bendraturčiai turi nuožiūros teisę duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne, tačiau ši nuožiūra nėra absoliuti. Viena vertus, konkrečių patalpų savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į patalpas, turi teisę, inter alia (be kita ko), keisti jų paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau, atitinkamų patalpų savininkui tenkinant savo interesus, kartu yra įgyvendinama ir kiekvieno statinyje esančių patalpų savininko, o kartu ir statinio bendraturčio, bendrosios dalinės nuosavybės teisė, todėl savininko asmeniniai interesai turi būti derinami su kitų statinyje esančių patalpų savininkų, o kartu ir statinio bendraturčių, interesais, užtikrinant šių interesų pusiausvyrą. Antra vertus, būtent tas pats interesų derinimo prasme pasakytina ir apie kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisės duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį įgyvendinimą: patalpų savininko teisė keisti patalpų paskirtį negali būti paneigta (sutikimo nedavimo forma) be materialiojo teisinio pagrindo – bendraturčių nesutikimas turi būti pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme. Bendraturčiai turi įrodyti savo materialųjį teisinį suinteresuotumą dėl patalpų paskirties nepakeitimo, t. y. jie, išreikšdami nesutikimą, turi nurodyti savo teises ir (ar) teisėtus interesus, kurie būtų galimai pažeisti, jeigu pagal suformuluotus projekto pasiūlymus būtų pakeista patalpų paskirtis, ir atitinkamai argumentuoti, kokie konkretūs pasiūlymų sprendiniai pažeistų jų įvardytas teises ir (ar) teisėtus interesus. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą pakeisti patalpų paskirtį, jiems nepateikus tokio, koks yra pirmiau nurodytas, nesutikimo pagrindimo, suponuotų suinteresuotų asmenų – asmens, norinčio pakeisti patalpų paskirtį, ir bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros neproporcingą iškreipimą to konkretaus savininko nenaudai ir kartu būtų neteisėtas ((Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).

24. Kaip pirmiau nurodyta, kitų statinio bendraturčių nuožiūros teisė duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį ar ne nėra absoliuti, todėl patalpų savininkas, siekdamas savo teisės pakeisti patalpų paskirtį užtikrinimo, turi teisę teismo tvarka ginčyti bendraturčių nesutikimą. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių bylų atvejais, t. y. ieškovui ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar savininkai pagrįstai atsisako duoti sutikimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylos, pradėtos pagal ieškinį, kuriuo ginčijamas kitų statinio bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą keisti patalpų paskirtį, nagrinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturčiai grindžia savo nesutikimą dėl patalpų paskirties keitimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo išnagrinėti esmines teisines bei faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas byloje susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi bylos esmės atskleidimas. Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2007). Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti jai teisę pakeisti patalpų paskirtį be atsakovų sutikimo, o poreikį keisti paskirtį į gydymo grindė planuojamomis teikti paslaugomis, kurios peržengia odontologinių paslaugų ribas. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik tai ar ieškovė turi teisę teikti odontologijos paslaugas nepakeitusi patalpų paskirties. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis atsakovai grindė savo nesutikimą dėl ieškovei priklausančių patalpų paskirties keitimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šios bylos nagrinėjimo dalyką.

26. Apeliacinės instancijos teismas gali nustatyti ir įvertinti neištirtas bylos faktines aplinkybes, tačiau tai priklauso nuo neatskleistų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016 28 punktas).

27. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nenustatė ar bendraturčių nesutikimas yra pagrįstas realia jų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsme, t. y. pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinę bylą neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyti teisiniai pagrindai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėAnita SereikienėArvydas Žibas