Telšių apylinkės teismo įsakymas

2017-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-1007/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
1-145-1007/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
P. L.
Kategorijos

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Baudžiamoji byla Nr. 1-145-1007/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44536-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.27.1; 2.12.1.4

(S)AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Naujoji AkmenėAkmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Anatolijaus Ivanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44536-17 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, paskiriant 12 MGL baudą, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 9 MGL (338,85 Eur) baudą, yra kaltinamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. L. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apie 8.30 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio matuokliu nustatytas 1,55 promilių girtumas, nevykdydamas Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimo perduoti savo mažamečius vaikus U. L., gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir S. L., gimusį (duomenys neskelbtini) m., buvusiai savo sutuoktinei, čiupo už rankų ir stūmė į sieną savo pareigas vykdžiusį Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąjį specialistą Audrių Klišauską, sumušdamas jam pakaušį bei sukeldamas fizinį skausmą, taip jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ir padarė nusikaltimą, atsakomybė už kurį numatyta BK 286 straipsnyje.

P. L., apklausiamas kaip įtariamasis, kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialisto Audriaus Klišausko nemušė, o tik stūmė jį iš savo namų. Po santuokos nutraukimo Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, vaikai liko gyventi su juo. P. L. įsipareigojo, kad kai jo buvusiai sutuoktinei grįžus iš užsienio, jis privalo vaikus atvesti pas jos motiną. 2017 m. rugpjūčio 24 d. jis vaikų nenuvedė pas buvusią uošvienę, nes su vaikais turėjo važiuoti pokalbiui pas psichologą į Šiaulius. Tą dieną buvo neblaivus, vaikai buvo namuose. Kai iš ryto pas jį atėjo socialinė darbuotoja D. R., jis jai pasakė, kad vaikų neleis pasiimti. Socialinė darbuotoja norėjo nuvesti vaikus pas jų mamą. Netrukus į jo namus atėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas Audrius Klišauskas, kuris, pamatęs, kad P. L. yra girtas, o namuose – betvarkė, norėjo vaikus išvesti pas jų mamą. P. L. jam neleido paimti vaikų ir liepė eiti lauk iš jo namu. Jis Audrių Klišauską stūmė, bet sužaloti nenorėjo. P. L. jį paėmė už rankų ir stūmė. Dėl to buvo iškviesta policija. Daugiau neturi ką parodyti (b. l. 58-59).

Motyvuojamoji dalis

P. L. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be prisipažinimo, grindžiama šiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Audrius Klišauskas parodė, kad jis dirba Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistu. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apie 8.10 val. pas jį į darbo kabinetą atėjo R. L., kuri paaiškino, kad jos buvęs sutuoktinis P. L. neleidžia jai pasimatyti su mažamečiais vaikais S. L. ir U. L. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtintas šalių prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu P. L. Abi šalys, t. y. P. L. ir R. L., susitarė kartu rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų priežiūra bei lavinimu, t. y. visapusiškai dalyvauti vaikų auklėjime. P. L. įsipareigojo leisti R. L. be apribojimų bendrauti su vaikais. P. L. buvo įsipareigojęs, kiekvieną kartą, kai R. L. grįždavo iš užsienio į namus, iš vakaro vaikus nuvesti pas R. L. mamą, kad ji grįžusi galėtų su jais bendrauti. R. L. pokalbio metu užsiminė, kad šiuo metu pas P. L. į namus yra nuėjusi Akmenės rajono paramos šeimai centro socialinė darbuotoja D. R. A. Klišauskas suprato, kad prieš ateinant pas jį, R. L. buvo užėjusi pas minėtą socialinę darbuotoja. A. Klišauskas telefonu paskambino D. R., kuri atsiliepusi jam tyliai telefonu pasakė, kad P. L. R. L. vaikų neduos. A. Klišauskas paprašė D. R. palaukti jo P. L. namuose, pasakė jai, kad netrukus ateis. Po šio pokalbio apie 8.20 val. A. Klišauskas nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur kartu su vaikais gyvena P. L.. R. L., kad išvengti konflikto, kartu nėjo. Atėjęs prie buto durų pabeldė į jas. Duris atidaręs P. L. pakvietė jį užeiti į butą ir jis užėjo. Pamatęs A. Klišauską, P. L. pasakė, „tai ką pasiskundė?“. Su P. L. nekartą teko bendrauti dėl to, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl jo vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo ją su mama R. L. Be to, dėl P. L. trukdymo bendrauti motinai su vaikais, ne kartą yra bendravęs su juo. Bute buvo abu L. vaikai S. ir U. bei socialinė darbuotoja D. R.. Butas buvo netvarkingas, visur buvo primėtyta drabužių, šiukšlių, pridėliota nešvarių indų. Butas atrodė, kaip lindynė. Vaikams būti ir gyventi tokiuose namuose, sąlygos buvo visiškai netinkamos. Abu vaikai buvo virtuvėje, neaprengti, tik su apatiniais drabužiais. Berniukas sėdėdamas prie stalo žaidė su kompiuteriu. Ten pat buvo ir L. dukra U. D. R. stovėjo prie įėjimo į virtuvę. P. L. nusivedė į virtuvę ir A. Klišauską. Užėjęs pastebėjo ant stalo padėtą tuščią degtinės butelį. Tada užuodė nuo P. L. sklindanti alkoholio kvapą. P. L. paklausė, su kuo jis namuose gėrė. Mergaitė įsiterpusi į pokalbį atsakė, kad „tėtis gėrė vienas“. P. L. neneigė, kad yra neblaivus. Kadangi pokalbis turėjo liesti vaikus, stengėsi kalbėti nesukeliant konflikto ir prieš pokalbį paprašė P. L. išvesti vaikus iš virtuvės. P. L. pradėjo šaukti „tegul vaikai žino, kokia jų motina yra kekšė, kurva, prostitutė“. Tada A. Klišauskas perspėjo P. L., kad vaikų akivaizdoje jis neįžeidinėtų jų motinos ir nevartotų tokių žodžių. Tada jis paklausė, kodėl jis pagal teismo nutarimą netrukdyti motinai bendrauti su vaikais, 2017 m. rugpjūčio 23 d. vakare nenuvedė vaikų pas jų močiutę, kad ten vaikai galėtų susitikti su savo mama. P. L. pasakė, kad jis vaikų neduos motinai, nes R. L. kreipėsi į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. A. Klišauskas stovėdamas virtuvėje prie kriauklės, ramiu tonu paaiškino P. L., kad jo pareiga yra užtikrinti vaikų bendravimą su motina. Tada P. L. pradėjo šaukti: „aš 4 metus auginau vaikus. Ji su kitais davėsi“ ir pavartojo necenzūrinius žodžius. Dar kartą perspėjo P. L., kad nesikeiktų ir taip nesielgtų matant vaikams. Šio pokalbio metu mažametis S. L. ir toliau žaidė su kompiuteriu, o U. L. išsigandusi žiūrėjo į tėvą. Tada P. L. pasakė, kad jam šiandien reikia nuvežti vaikus apklausai pas psichologą. R. L. dėl to tą dieną ir grįžo į namus. Paklausė P. L., ar jis turi galimybę ir ar nuveš vaikus apklausai. P. L. šaukė, kad jis neturi nei pinigų, nei su kuo nuvežti vaikus. Tada A. Klišauskas jam paaiškino, kad vaikus apklausai pas psichologą galį nuvežti vaikų mama, dėl ko ji į Lietuvą ir grįžo. P. L. šaukė: „aš jai (pavartojo necenzūrinius žodžius) vaikų neduosiu“. Tada jis jam vėl priminė, kad jis turi užtikrinti vaikų bendravimą su mama, paaiškino, kad nėra priežasčių dėl ko mama negalėtų bendrauti su vaikais ir, kad dabartinės vaikų gyvenimo sąlygos, aplinka buvusi bute, netinkamos gyventi vaikams. Po šio A. Klišausko pasakymo, P. L. nutilo, netrukus pašoko nuo kėdės, čiupo A. Klišauską už abiejų rankų ir stipriai stumtelėjo į sieną. Tuo metu A. Klišauskas stovėjo virtuvėje prie kriauklės, o jam už nugaros buvo siena. Kai P. L. jį pačiupo už rankų ir stipriai pastūmė, A. Klišauskas nugara ir pakaušiu stipriai trenkėsi į sieną. Jam skaudėjo, bet matomų sužalojimų A. Klišauskas nepatyrė, į medikus nesikreipė. Kai P. L. pašoko nuo kėdės ir stūmė jį į sieną, jo dukra U. stovėjo prie lango šalia P. L., lyg jam už nugaros. Pastūmęs jį, P. L. norėjo dar kartą jį stumti, bet A. Klišauskas gindamasis čiupo P. L. už rankų ir jam to padaryti neleido. Grumtynių metu atsisuko į D. R. ir jai pasakė, kad kviestų policiją. Besigrumiant P. L. jį iš virtuvės išstūmė į buto koridorių. A. Klišauskas P. L. laikė už rankų tol, kol jis jo nebestūmė. Paleistas P. L. pradėjo šaukti A. Klišauskui: „tu eik iš mano buto (vartojo necenzūrinius žodžius)“. Jis elgėsi agresyviai, buvo labai piktas. Nubėgo prie buto durų, atrakino jas ir atidaręs šaukė: „eik iš buto (vartojo necenzūrinius žodžius)“. A. Klišauskas pasakė, kad neišeis, tol kol bus išspręstas klausimas dėl vaikų saugumo, pasakė, kad yra iškviesta policija. Tada P. L. truputį aprimo. P. L. sakė, kad pas jį į butą daugiau niekada neužeis. Atvykę pareigūnai P. L. nustatė 1,55 promilių girtumą. Civilinio ieškinio byloje neteiks, tačiau nori, kad P. L. dėl savo nusikalstamos veikos būtų nubaustas. Daugiau neturi ką parodyti (b. l. 22–24);

Savanoriško daiktų – dokumentų pateikimo metu Audrius Klišauskas savanoriškai pateikė: 2013 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paskyrimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kopiją (1 lapas), 2016 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2013 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo kopiją (1 lapas), 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vaikų teisių skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės įsteigimo kopiją (1 lapas), Vaikų teisių skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo kopiją (3 lapai) (b. l. 27-33);

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. R. nurodė, kad ji dirba Akmenės rajono paramos šeimai centre socialine darbuotoja. P. L. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos, alkoholio vartojimo ir netinkamo rūpinimosi vaikais prevenciškai buvo prižiūrima. 2017 m. rugpjūčio 24 d. apie 7.30 val. jai paskambino P. L. buvusi sutuoktinė R. L., kuri paaiškino, kad P. L. neleidžia jai pasimatyti su mažamečiais vaikais S. L. ir U. L.. Akmenės rajono apylinkės teismo sprendimu, patvirtintas šalių prašymas santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu P. L.. Abi šalys, t. y. P. L. ir R. L., taikiai susitarė kartu rūpintis nepilnamečių vaikų auklėjimu, jų priežiūra bei lavinimu. P. L. įsipareigojo leisti R. L. be apribojimų bendrauti su vaikais. Abu buvo susitarę ir kiekvieną kartą, kai R. L. grįždavo iš užsienio į namus, iš vakaro P. L. vaikus įprastai nuvesdavo pas R. L. mamą, kad ji grįžusi galėtų su jais bendrauti. D. R. telefonu nuramino R. L. ir jai pasakė, kad kai tik ateis į savo darbo vietą, ji nueis pas P. L. į namus ir išsiaiškins, kodėl jis neatvedė vaikų su ja pasimatyti ir pabendrauti. Netrūkus nuėjusi į darbą prie savo darbo kabineto rado jos laukiančią R. L., kurią dar kartą nuramino ir pasiėmusi visus reikiamus dokumentus nuėjo į P. L. namus. R. L. tuo metu nuėjo pas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistą Audrių Klišauską. Atėjus pas P. L. į butą, buto duris atidarė pats P. L.. Jis D. R. įsileido į butą. Bute buvo abu L. vaikai S. ir U. Butas buvo netvarkingas, ant grindų mėtėsi šiukšlės, maisto likučiai, drabužiai. Vaikams būti ir gyventi tokiuose namuose, sąlygos buvo visiškai netinkamos. Abu vaikai buvo virtuvėje, neaprengti, tik su apatiniais drabužiais. S. sėdėdamas virtuvėje prie stalo žaidė su kompiuteriu. Jis buvo tik su apatinėmis kelnaitėmis. Ten pat buvo ir dukra U. P. L. ją taip pat nusivedė į virtuvę. Užėjusi į virtuvę pastebėjo ant stalo padėtą degtinės butelį. Ar jis buvo tuščias, ar pilnas, ji nepastebėjo. Užuodė nuo P. L. sklindanti alkoholio kvapą. Buvo akivaizdu, kad P. L. yra neblaivus. P. L. rūkė toje pačioje patalpoje, kur buvo jo vaikai. Ji paklausė jo, kodėl jis iš vakaro nenuvedė vaikų pas jų močiutę, kad vaikai galėtų susitikti su mama. P. L. sakė, kad jis vaikus šiandien veš į Šiaulius psichologo ekspertizei, sakė, kad todėl jų mamai ir nenuvedė, kad ji prieš psichologo ekspertizę vaikų nenuteiktų prieš tėvą, t. y. P. L.. P. L. buvo neblaivus ir transporto vežti vaikus nebuvo susiorganizavęs. Buvo akivaizdu, kad net nesiruošia vaikų ten vežti. Jis vis kartojo, kad vaikų mamai bendrauti neduos ir kad pats veš juos psichologo ekspertizei. Bendraujant su P. L. D. R. paskambino A. Klišauskas, pas kurį buvo nuėjusi R. L.. Ji A. Klišauskui telefonu pasakė, kad yra P. L. šeimoje, pasakė, kad P. L. yra kategoriškas ir vaikų mamai neduos. Telefonu A. Klišauskas pasakė, kad jis ateis į P. L. namus ir netrukus atėjo. Visi kalbėjo virtuvėje, kur taip pat buvo ir abu mažamečiai P. L. vaikai. A. Klišauskas paprašė P. L., kad jis išvestų vaikus iš virtuvės, kad galėtu ramiai pasikalbėti, be to, P. L. virtuvėje rūkė. Tada ji vaikučius pakvietė eiti į kambarį ir apsirengti, norėjo juos išsivesti iš prirūkytos virtuvės. P. L. vaikams liepė likti virtuvėje, jis sakė: „tegul vaikai žino, kokia jų motina yra (vartojo necenzūrinius žodžius)“. P. L. pradėjo nervuotis ir elgtis agresyviai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistas A. Klišauskas P. L. pasakė, kad taip elgtis ir kalbėti prie vaikų negalima, sakė jam, kad jis privalo leisti vaikams matytis ir bendrauti su savo mama ir, kad vaikus būtina nuvežti psichologo ekspertizei, o P. L., kadangi yra neblaivus, to padaryti negali, todėl vaikus ekspertizei nuveš vaikų mama. Be to, A. Klišauskas P. L. sakė, kad tokios sąlygos, kokios yra jo namuose, aplinka, yra netinkamos gyventi vaikams. Tuo metu A. Klišauskas kalbėdamas su P. L. stovėjo virtuvėje prie kriauklės. Jam už nugaros buvo sieną, bet jis į ją nebuvo atsirėmęs. P. L. sėdėjo ant kėdės, o jam už nugaros, žiūrėdama pro virtuvės langą, stovėjo mažametė jo dukra U. P. L. sūnus sėdėjo prie stalo ir žaidė kompiuterinius žaidimus. D. R. tuo metu buvo koridoriuje šalia įėjimo į virtuvę. A. Klišauskas ramiu tonu kalbėjo su P. L., kai šis staiga pašokęs nuo kėdės čiupo A. Klišauską už rankų ir stipriai stūmė jį į sieną. A. Klišauskas trenkėsi nugara į sieną. Abu P. L. vaikai labai išsigando, pradėjo verkti. Viskas vyko labai greitai. Po to P. L. pačiupo A. Klišauską už rankų ir gal bandė išstumti jį iš virtuvės. A. Klišauskas atsisukęs į ją liepė kviesti policiją. Ji telefonu paskambino ir iškvietė policiją, tuo pačiu norėjo išsigandusius ir klykiančius vaikus nusivesti į kambarį, bet jie verkdami stovėjo prie tėvo ir su ja nėjo. Kai P. L. išgirdo, kad ji skambina į policiją, jis atsitraukė nuo A. Klišausko, puolė prie buto durų ir jas atidaręs šaukė necenzūriniais žodžiais bei varė juo lauk iš buto, tačiau jie neišėjo, kol atvyko policijos pareigūnai. Nori pasakyti, kad ji pati šio įvyko metu nenukentėjo. Daugiau neturi ką parodyti (b. l. 35–36);

Iš 2017 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su pridedama 2017 m. rugpjūčio 30 d. foto lentele Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame aukšte, durys kairėje pusėje, trijų kambarių. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 13–17);

Iš policijos informacinės sistemos ROIK (duomenys neskelbtini) pranešimo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. 8.34 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate buvo gautas D. R. pranešimas iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), esančiame bute vyras pastūmė vaikų teisių specialistą, agresyviai elgiasi, yra mažamečiai vaikai (b. l. 18);

Iš alkotesterio „Dräger Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikrinimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. 9.13 val. P. L. nustatytas 1,55 promilių girtumas (b. l. 51).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama padarytai nusikalstamai veikai atskleisti bei P. L. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad P. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Prokuroras siūlo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44536-17 teismo baudžiamuoju įsakymu. P. L. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausme – 24 MGL dydžio bauda, sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, tik prašo leisti baudą sumokėti dalimis (b. l. 62–65).

Užbaigiant procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama bet kuri bausmė, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į prokuroro siūlymą bei kaltinamojo poziciją.

P. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, veika baigta. Skirdamas bausmę P. L. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat atsižvelgia į nustatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose numatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes: veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamos veikos recidyvą, nes P. L. teistas Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra recidyvistas. Be to, atsižvelgiama į P. L. asmenybę: išsituokęs, trijų vaikų tėvas (b. l. 39), dirbantis (b. l. 50), teistas (b. l. 40–45) administracine tvarka baustas (b. l. 46–49), nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą (b. l. 54). Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmės rūšį, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, P. L. asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels jam neigiamas pasekmes, verčiančias padaryti išvadas ir ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės skyrimo kriterijus, skirtina prokuroro siūlomo 24 MGL dydžio bauda. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bauda mažintina vienu trečdaliu. Kadangi nusikaltimas padarytas po 2015 m. sausio 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 3 straipsniu, baudos dydis skaičiuotinas taikant nuo 2015 m. sausio 1d. galiojantį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį (BBD), kuris pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį yra tapatus ir lygus minimaliam gyvenimo lygiui (MGL). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2015 m. sausio 1 d. BBD yra 37,66 Eur. Kaltinamajam išaiškintinos teisinės savanoriško baudos bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse.

P. L. prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas nenumato, kokį maksimalų šios bausmės rūšies įvykdymo laikotarpį gali nustatyti teismas. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį teismas turi atsižvelgti į kaltinamojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių laikotarpį yra neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1N-10/2010, Nr. 1N-5/2011).

Kaltinamasis P. L. prašyme motyvų, kodėl jis vykdant baudą savanoriškai, ją galėtų sumokėti tik dalimis, nenurodo. Iš bylos duomenų matyti, kad išsituokęs, turi tris mažamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini). Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę, šeiminę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtų tikslinga P. L. baudos vykdymą išdėstyti septynių mėnesių laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119, 120, 121, 125 ir 136 straipsniais Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnės Erikos Balvočienės 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarimu P. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60–61). Pradėjus bausmės vykdymą ši kardomoji priemonė naikintina.

P. L. laikinai sulaikytas nebuvo.

Nukentėjusysis Audrius Klišauskas 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimu informuotas apie kreipimąsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 66).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti 24 MGL (dvidešimt keturių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 903,84 Eur (devynių šimtų trijų eurų 84 ct) baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 16 MGL (šešiolikos minimalių gyvenimo lygių) dydžio 602,56 Eur (šešių šimtų dviejų eurų 56 ct) baudą.

Baudos vykdymą išdėstyti septyniems mėnesiams, kas mėnesį mokant po 86,08 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 08 ct) iki visiško jos įvykdymo į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, viename iš bankų:

Sąskaitos Nr.: Banko kodas: Banko pavadinimas:LT78 7290 0000 0013 0151 72900 AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 4763 40100 AB DNB bankasLT05 7044 0600 0788 7175 70440 AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 1038 71800 AB Šiaulių bankas

LT74 7400 0000 0872 3870 74000 Danske Bank A/S Lietuvos filialas

LT12 2140 0300 0268 0220 21400 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius

LT24 7300 0101 1239 4300 73000 „Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 0025 72300 UAB Medicinos bankas

Išaiškinti, kad privaloma pateikti baudos mokėjimo kvitus Akmenės rajono apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Vytauto g. 1B, Naujoji Akmenė).

Išaiškinti, kad baudos nesumokėjus savanoriškai, ji bus išieškoma priverstinai. Baudos išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Pradėjus bausmės vykdymą panaikinti P. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė