- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 1N-5/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė, Linas Žukauskas, Kęstutis Jucys
- Nuteistasis
- A. Š.
- Advokatai
- Diana Latotina Micevičė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Kęstučio Jucio ir Elenos Vainienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. Š. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. Š. gynėjos advokato padėjėjos Dianos Latotinos Micevičės prašymas pratęsti A. Š. paskirtos baudos sumokėjimo terminą.
Išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. skundą ir susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 2 d. ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jam paskirta bausmė – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi tenkino A. Š. prašymą ir nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą A. Š. turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Per teismo nustatytą laikotarpį, t. y. 2010 m. spalio 28 d., į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą A. Š. sumokėjo 1000 Lt. 2010 m. lapkričio 8 d. nuteistojo A. Š. gynėja advokato padėjėja D. Latotina Micevičė Šiaulių apygardos teismui pateikė prašymą metams pratęsti A. Š. likusios mokėti baudos, t. y. 9400 Lt, mokėjimo terminą bei atidėti baudos išieškojimo procesą baudos apmokėjimo pratęsimo laikotarpiui. 2010 m. lapkričio 15 d. į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėta dar 2400 Lt.
Šiaulių apygardos teismas skundžiama 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė A. Š. gynėjos advokato padėjėjos Dianos Latotinos Micevičės prašymą pratęsti A. Š. paskirtos baudos sumokėjimo terminą.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad bausmių vykdymo bei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės pratęsti nustatyto savanoriško baudos sumokėjimo termino. Be to, nuteistasis tik baigiantis nustatytam sumokėjimo terminui sumokėjo dalį paskirtos baudos, t. y. ilgą laiką baudos nemokėjo, o tai rodo, jog jis nėra linkęs savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Š. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Nuteistasis nesutinka su teismo išvada, kad jis nėra linkęs savanoriškai sumokėti paskirtą baudą. Teigia, jog kiek galėdamas stengėsi sumokėti baudą. Skunde dėsto iš esmės tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė savo prašymą dėl likusios baudos sumokėjimo termino pratęsimo. Nurodo, jog iki 2010-03-01 dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinės pajamos vidutiniškai sudarė tik 800 Lt, laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-06-01 buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 916 Lt, nuo 2010-06-18 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau birželio, liepos ir dalį rugpjūčio mėnesio įmonėje darbo nebuvo, todėl gavo labai nedidelį atlyginimą, nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio vidutiniškai per mėnesį uždirbdavo tik 485 Lt. Taip pat nurodo, kad baudos atidėjimo laikotarpiu nuo 2009-11-11 iki 2010-11-01 iš gaunamo vidutinio mėnesinio 675 Lt atlyginimo mokėjo komunalinius mokesčius, išlaikė sugyventinę L. P., kuri tik 2010-11-05 įsidarbino KB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkės pareigose, likusi atlyginimo dalis buvo naudojama įsigyti maisto produktams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, baudos sumokėjimui A. Š. galėjo skirti tik nedidelę atlyginimo dalį ir sukaupė trečdalį mokėtinos baudos. Be to, A. Š. nurodo, jog neturi nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto – transporto priemonių, todėl neturi galimybių parduoti turtą ir tokiu būdu padengti likusią baudos dalį. Taip pat nurodo, kad šiuo metu padaugėjus užsakymų jo gaunamos pajamos padidės ir likusią baudos dalį jis sumokės per 6 mėnesius.
Nuteistasis taip pat nesutinka su teismo išvada, kad prašymas negali būti tenkinamas, kadangi bausmių vykdymo bei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės pratęsti nustatyto savanoriško baudos sumokėjimo termino. A. Š. teigia, jog teismas turėjo vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir atsižvelgti į LR BK 54 str. 3 d. nuostatas. Be to, LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti patenkinus prašymą dėl likusios baudos dalies sumokėjimo termino pratęsimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad su nuosprendžio vykdymu susiję klausimai sprendžiami LR BPK 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, LR BPK 361 ar 362 straipsniuose nustatyta tvarka, išsprendžia LR BVK reguliuojamus klausimus, iškylančius vykdant bausmę, priimdamas motyvuotą nutartį.
Sutinkamai su LR BVK 22 str., nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas, gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį negu dviejų mėnesių bausmės – baudos - įvykdymo laikotarpį, įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Iš to kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, jog bausmių vykdymo, bei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato galimybės pratęsti nustatyto savanoriško baudos sumokėjimo termino ir tenkinti A. Š. prašymą šiais motyvais nėra įstatyminio pagrindo. Spręsdamas ar reikia nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių bausmės – baudos - įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kokios priežastys sutrukdė sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per dviejų mėnesių ar kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tos pačios taisyklės taikomos, jei gaunamas pakartotinis nuteistojo prašymas baudos sumokėjimo laikotarpį pratęsti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, iki 2010 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apygardos teisme įvykusio posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas baudos sumokėjimo atidėjimo klausimas, A. Š. dalimis sumokėjo 3400 Lt., o likusi savanoriškai neįmokėta baudos dalis yra 7000 Lt. Kolegija sutinka su apygardos teismo nutartyje nurodytais motyvais, kad nuteistasis, būdamas įpareigotas per vienerius metus laiko sumokėti paskirtąją baudą, iš esmės jos nemokėjo ir mažesnę dalį baudos sumokėjo tik baigiantis teismo nustatytam savanoriškam baudos sumokėjimo laikotarpiui. Skunde aukštesniajam teismui išdėstyti argumentai dėl baudos nesumokėjimo priežasčių nustatytu laiku, iš esmės yra tapatūs kaip ir jo prašyme pratęsti baudos sumokėjimo laikotarpį pirmosios instancijos teismui, t.y., skundžiamasi bendra ekonomine Lietuvos padėtimi ir su tuo susijusiu nedideliu darbo užmokesčiu, šeimos narių išlaikymui skiriamomis lėšomis ir panašiai. A. Š. nurodytos asmeninio pobūdžio baudos nesumokėjimo priežastys buvo įvertintos ir ankstesnėje – 2009 m. lapkričio 5 d. Šiaulių apygardos teismo priimtoje nutartyje, remdamasis nuteistojo argumentais teismas ir nustatė vienerių metų terminą baudos sumokėjimui. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad sumokėti baudą per teismo nustatytą laikotarpį nuteistajam sutrukdė tokios priežastys, kurių įtakoti jis neturėjo objektyvių galimybių. Nuteistasis turėjo pastovias, nors ir nedideles, pajamas, kurių dalį kas mėnesį buvo galima skirti baudos mokėjimui. Šiuo atveju darytina išvada, kad praėjus vienerių metų laikotarpiui ir nuteistajam netinkamai vykdant teismo paskirtąją prievolę, asmeninio pobūdžio interesai negali būti vertinami išimtinai kaip prioritetiniai viešojo intereso atžvilgiu ir sąlygoti teismo priimtos nutarties panaikinimą šiais pagrindais.
Apygardos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta ir nėra teisinio pagrindo panaikinti ją skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.