- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- e2-4099-653/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01289-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“, akcinei bendrovei „Ignitis gamyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis grupės paslaugų centras“ bei akcinei bendrovei „Ignitis gamyba“ dėl perkančiojo subjekto neteisėto sprendimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsakovė sudarė Pirkimo pasiūlymų eilę ir paskelbė Pirkimo laimėtoją UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“; panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsakovė įvertino UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymą 99,86 balais; įpareigoti atsakovę atmesti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad atsakovė 2019 m. kovo 28 d. paskelbė pirkimą Lietuvos elektrinės, esančios (duomenys neskelbtini), kaminų demontavimo darbams (įskaitant projektavimo paslaugas) atlikti. 2020 m. sausio 13 d. Pirkimo laimėtojų paskelbtas trečiasis asmuo, su kuriuo 2020 m. vasario 5 d. sudaryta sutartis. 2020 m. kovo 20 d. atsakovė CVP IS paskelbė pirkimą atliekų, susidarysiančių po Lietuvos elektrinės kaminų demontavimo darbų, tvarkymui (surinkti, išvežti ir apdoroti apie 6 049 t susidariusių pavojingų atliekų: 17 01 06* - betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros frakcijos, kuriose yra pavojingų medžiagų; 17 09 03* - kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingų medžiagų), pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 9 d. atsakovė CVP IS priemonėmis paskelbė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoją: trečiasis asmuo – 99,86 balai, ieškovė – 97 valų, UAB „Toksika“ – 92,82 balų, UAB „Švykai“ – 88,62 balai. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymo nekonfidencialia dalimi, pareiškė pretenziją. Atsakovė 2020 m. liepos 1 d. informavo ieškovę apie pretenzijos atmetimą. Manydama, kad atsakovė ieškovės pretenziją išnagrinėjo netinkamai, 2020 m. liepos 9 d. ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą. 2020 m. rugsėjo 14 d. teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3572-432/2020 ieškovės ieškinio netenkino, teismo sprendimas buvo grindžiamas ir byloje surinktais įrodymais, su kuriais nebuvo leista susipažinti ieškovei. Nevieši bylos duomenys ieškovei realiai tapo prieinami 2020 m. rugsėjo 14 d., t.y. po sprendimo priėmimo. Dėl šio teismo sprendimo ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškė apeliacinį skundą. 2020 m. spalio 1 d. ieškovė pareiškė dar vieną pretenziją (toliau - Pretenzija), kurioje išdėstė naujus reikalavimus trečiojo asmens pasiūlymo atžvilgiu remdamasis teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikta informacija (Pretenzijos pateikimo terminą ieškovė skaičiavo nuo momento, kai įgijo realią galimybę sužinoti apie savo teisių/interesų pažeidimą). 2020 m. spalio 9 d. atsakovė informavo ieškovę apie Pretenzijos atmetimą.
3. Nurodo, kad trečiojo asmens Technologijų apraše aprašytas procesas, kai trečiasis asmuo savo iniciatyva atliks atliekų pavojingumo vertinimą ir to vertinimo pagrindu, jo manymu, nepavojingas atliekas išveš apdoroti ne subrangovams, kuriems pavesta atlikti tik pavojingų atliekų apdorojimą, o į savo įrenginius, kuriuose trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik nepavojingų atliekų apdorojimą. Ieškovė pažymėjo, kad Pirkimo objektą sudarančios atliekos jau yra identifikuotos kaip pavojingos, kurių atliekų tvarkytojas negali perkvalifikuoti. Ieškovė nesutinka su atsakovės atsiliepime į Pretenziją nurodytu argumentu, kad Pirkimo objektą sudarančių atliekų pavojingumo laipsnis Pirkimo dokumentuose buvo nurodytas tik preliminariai, todėl visi dalyviai turėjo galimybę įsivertinti tikimybę Pirkime pavojingomis atliekomis pavadintas atliekas apdoroti ne kaip pavojingas, ir pažymėjo, kad 1) pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 7¹ ir 13 straipsnius bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymų Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) X skyriaus nuostatas atliekų pavojingumą identifikuoja atliekų turėtojas, ne atliekų tvarkytojas; 2) pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 74-76 punktus identifikuodamas atliekų pavojingumą atliekų turėtojas turi atlikti pavojingųjų atliekų sudėties ir savybių laboratorinius tyrimus, ką atsakovės buvo padaryta (tokius tyrimus atliko VšĮ „Kauno technologijų universitetas“); 3) VšĮ „Kauno technologijų universitetas“ atliktų tyrimų ataskaita yra naudojama Lietuvos elektrinės kaminų demontavimo darbų, tvarkymo pirkime; 4) atsakovė 2019 metais parengė Aplinkos apsaugos agentūrai informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo, kurios tikslas gauti leidimą laikinai sandėliuoti po kaminų demontavimo susidarysiančias pavojingas atliekas. Šiame dokumente nurodyta, jog planuojama, kad kaminų demontavimo metu susidarys apie 1436 m³ futeruotės iš paprastų molinių plytų bei 2122 m³ iš rūgščiai atsparių plytų, iš viso apie 3558 m³. Nei viename iš minėtų dokumentų nebuvo akcentuota, kad atsakovės teikiami duomenys apie futeruotės užterštumą yra preliminarūs, o tikslūs tyrimai, neva, bus atliekami atliekų tvarkytojo, kuris laimės po kaminų demontavimo susidarysiančių atliekų sutvarkymo konkursą. Pirkimo dokumentuose visur buvo vartojamos tos pačios sąvokos ir visos atliekos laikytos pavojingomis. Ieškovės nuomone, Techninės specifikacijos 5.1.9. punkte atsakovė nurodė, kad gali varijuoti atliekų užterštumas, kadangi tyrimai atlikti ne kiekvienos futeruotėje esančios plytos, o iš paimtų mėginių skirtingame kamino aukštyje, o tyrimų išvada padaryta atsižvelgiant į vidutinę mėginių vertę.
4. Techninės specifikacijos 5.3.1.9. punkte yra aptarta apmokėjimo už atliktus darbus tvarka, t.y. atliekų tvarkytojas išrašo sąskaitą atsakovei pagal surinktas atliekas nuo kamino kiekį/svorį, nesvarbu, kokio užterštumo, todėl jokio sutaupymo atsakovei trečiojo asmens siūloma technologija neatneštų; neteisėtos veiklos pagrindu sutaupymus patirtų tik trečiasis asmuo, kadangi pavojingų atliekų tvarkymo sąnaudos yra žymiai didesnės.
5. Trečiojo asmens Technologijų aprašo 2.5 skyriuje 9 puslapyje yra aprašytas atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje, o tai draudžiama pagal atsakovės parengtų Techninės specifikacijos 3.8 punktą. Nesant selektyvaus griovimo trečiasis asmuo neįgyvendintų savo siūlomos technologijos atliekas apdoroti pagal pasiūlyme nurodytas alternatyvas: sau paliekant apdoroti nepavojingas atliekas, subrangovui UAB „Toksika“ – sunkiai užterštas atliekas, o užsienio subjektui Mo-Bruk S.A. – perdirbimui tinkamas atliekas. Pažymėjo, kad atliekos praktiškai atsiranda tik kaminų griovimo rezultate, o kaminų futeruotės atliekų skirstymas pagal užterštumo lygį nebuvo įtrauktas į kaminų demontavimo darbų pirkimo objektą.
6. Prie trečiojo asmens Technologijų aprašo yra pridėtas tik vieno subrangovo UAB „Toksika“ leidimas vykdyti jam pavestas pavojingų atliekų apdorojimo veiklas šalinimo būdu, tačiau kito subrangovo Mo-Brik S.A. leidimas/licencija vykdyti jam pavestas pavojingų atliekų apdorojimo veiklas naudojimo būdu nėra pateikta, todėl nėra aišku, kokių duomenų pagrindu atsakovė trečiojo asmens pasiūlymą pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Brandumas B₁ įvertino 4 balais.
7. Trečiojo asmens pasiūlymas pagal ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų Rizikų mažinimas B₂ įvertintas 3 balais neįsitikinus siūlomos technologijos pagrįstumu, t.y. neįsitikinusi, ar trečiojo asmens siūloma technologija iš tikrųjų sudarys realią galimybę atliekas nuo kamino surinkti nedelsiant, jų nesandėliuojant atsakovės teritorijoje.
8. Atsakovės Techninės specifikacijos 5.1.9 p. interpretacija yra netiksli ir dviprasmiška, sukurta tikslu pagrįsti savo neteisėtą sprendimą – trečiojo asmens pasiūlymą įvertinti atitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimus. Kitas Pirkime dalyvavęs tiekėjas UAB „Toksika“ taip pat nesutiko su tokia atsakovės pozicija. Ieškovei nėra aišku tai, kokiu būdu išoriniame (šamotinių plytų) sluoksnyje ribines sunkiųjų metalų koncentracijas neviršijančios – nepavojingos plytos gali būti atskirtos nuo pavojingų neatliekant jų rūšiavimo (kur pastarasis yra draudžiamas vadovaujantis Techninės specifikacijos 3.8 p.). Pirkimo sutartyje nėra jokio reguliavimo, kaip atliekų tvarkytojas turėtų vykdyti atliekų sudėties tyrimus, kurių rezultatų pagrindu įgautų teisę atliekas tvarkyti nesivadovaudamas pavojingoms atliekoms taikytino reguliavimo. Trečiasis asmuo neturi teisės atlikti pavojingų atliekų apdorojimo veiklų, o taip pat neturi teisės tai atlikti atliekų susidarymo vietoje, ir tai draudžia ne tik Pirkimo dokumentų sąlygos, pavojingų atliekų tvarkymo veiklos (įskaitant rūšiavimą) turi būti atliekamos tik tam specialiai skirtuose, sertifikuotuose įrenginiuose. Nėra aišku, kaip atsakovė užtikrina Pirkimo skaidrumą, kadangi kaminų demontavimo darbus atlieka trečiasis asmuo, griovimo darbų projektinė dokumentacija turėjo būti derinama su atsakove, o Pirkimo dalyviams nebuvo suteikta informacija apie tai, kad kaminų demontavimo darbus atliksiantis tiekėjas turi ketinimą vidinę futeruotę demontuoti atskirais sluoksniais.
Šalies argumentai
9. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi pripažino atsakovės pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga, tačiau tiesiogiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nevieša ši informacija tik byloje nedalyvaujantiems tretiesiems asmenims, tuo tarpu, byloje dalyvaujantys asmenys (taip pat ir ieškovė) turi visas teises su ja susipažinti. Dėl šios priežasties, tik po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dėl ginčo esmės pateikta ieškovės Pretenzija laikytina pateikta pavėluotai. Visgi atsakovė, būdama įsitikinusi, jog Pirkime jos priimti ir ieškovės ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, priėmė sprendimą į ieškovės Pretenziją atsakyti.
11. Ieškovė ieškinyje netinkamai interpretuoja tiek Pirkimo sąlygas, tiek trečiojo asmens technologijos apraše pateiktą informaciją. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.1.9. punkte išdėstyta sąlyga paneigia ieškovės argumentus apie Pirkimo sąlygose nurodytas tik išimtinai pavojingas ir konkretiems atliekų kodams priskirtinas atliekas. Nors ieškovės vertinimu, minėtas Pirkimo sąlygų punktas reiškia, jog visos atliekos yra pavojingos ir gali skirtis tik jų pavojingumo laipsnis, tačiau lingvistinis aptariamos sąlygos vertinimas rodo, jog faktinės atliekų koncentracijos gali būti mažesnės arba didesnės akivaizdžiai rodo, jog, be kita ko, koncentracijos gali būti ir tokios, kad atliekos galėtų būti laikomos nepavojingomis. Pažymėjo, kad Pirkimo sąlygose buvo pateikti kamino šamotinių plytų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai (Techninės specifikacijos 5 dalis 1 ir 2 lentelės). Kamino futeruotės konstrukcija susideda iš 2 dalių: išorinio sluoksnio (šamotinės arba karščiui atsparios plytos) ir vidinio sluoksnio (paprastos plytos). Atsakovės atliktų laboratorinių tyrimų metu tirtas tik išorinis (šamotinių plytų) sluoksnis, kuris dėl tiesioginės sąveikos su kaminais išmetamais produktais yra labiau užterštas. Vidinio futeruotės sluoksnio užterštumas laboratoriniais tyrimais netirtas, tačiau logiška preziumuoti, kad vidinis sluoksnis, neturėjęs tiesioginės sąveikos su kaminais išmetamais dūmais, turės žymiai mažesnes sunkiųjų metalų koncentracijas. Negalėdama atlikti visapusiško kaminų vidinės futeruotės sluoksnių užterštumo tyrimo, atsakovė šios informacijos ir galimų prielaidų Pirkimo sąlygose nepateikė, tačiau Techninės specifikacijos 5.1.9 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo tikėtiną galimybę, kad dalies futeruotės užterštumo rodikliai gali būti didesni ar mažesni nei nustatyta tyrimų metu.
12. Pirkimo procedūrų metu buvo sudarytos galimybės tiekėjams patiems pasiimti futeruotės mėginius ir atlikti nepriklausomus tyrimus. Tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo šia galimybe pasinaudojo. Atsakovei demontavus elektrostatinį filtrą kamino apatinėje dalyje atsivėrė kamino sluoksnių ištisinis pjūvis, kuris sudarė galimybę tiekėjams saugiai pasiimti ir kamino futeruotės vidinio sluoksnio mėginius, įsivertinti jų užterštumo koncentracijas bei vadovaujantis gautais duomenimis pasiūlyti konkrečią atliekų tvarkymo technologiją. Pažymėjo, kad atsakovė Pirkimo sąlygose neapibrėžė vienos ir konkrečios futeruotės atliekų sutvarkymo technologijos, o įpareigojo tiekėjus pasiūlyti „geriausią prieinamą rinkoje būdą ir praktiką, kuri leistų saugiai (nekeliant neigiamo poveikio aplinkai) ir pagal teisės aktų ir valstybės institucijų reikalavimus sutvarkyti Atliekas, užterštas sunkiaisiais metalais“ (Techninės specifikacijos 1.10 punktas). Ši sąlyga aiškiai ir nedviprasmiškai išplėtota Techninės specifikacijos 2.1 dalyje. Nuosekliai vertinant trečiojo asmens pateikto technologijos aprašo visumą, matyti, kad trečiasis asmuo atliekų tvarkymo konkretaus metodo pasirinkimą susiejo su pakartotinių futeruotės laboratorinių tyrimų rezultatais, kuriuos jis, kaip kaminų demontavimo darbų rangovas, turės visas technines priemones ir galimybes atlikti minimaliais papildomais kaštais. Teisės aktų nuostatos neriboja galimybės atliekų turėtojui ar tvarkytojui perklasifikuoti atliekų pavojingumo laipsnio, jei objektyviais ir pamatuojamais įrodymais pagrindžiama, kad pirminis atliekų priskyrimas pavojingosioms buvo netikslus ir todėl netaikytinas visai ar daliai atliekų kiekio.
Atsiliepimas
13. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad trečiojo asmens technologijos aprašas prieštarauja Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.8 punktui, nes jame nurodytas atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 3.8 punktas draudžia atliekų tvarkymo sutarties rangovui atlikti atliekų tvarkymą Įgaliojusiosios organizacijos teritorijoje. Nurodė, kad viešąjį pirkimą dėl kaminų futeruotės griovimo darbų yra laimėjęs trečiasis asmuo. Kaminų demontavimo rangovo pasirinkta selektyvaus griovimo technologija yra leistina, tačiau tai nėra laikoma atliekų rūšiavimu, nes konkretus kaminas demontuojamas atskirais sluoksniais (išorinis futeruotės sluoksnis; vidinis futeruotės sluoksnis; gelžbetoninis karkasas) ir šie atskiri sluoksniai nebūtų rūšiuojami, o tiesiog būtų surenkami atskirai ir visas sluoksnio kiekis tvarkomas pagal faktinius užterštumo sunkiaisiais metalais koncentracijų dydžius.
14. Pagal Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 5.2.1, 5.2.1.1 ir 5.2.1.1. punktus tiekėjai turėjo pareigą nurodyti leidimus ir licencijas, reikalingas bei naudotinas jų siūlomai technologijai įgyvendinti, tačiau neturėjo pareigos jų faktiškai pateikti; trečiojo asmens pateikti dokumentai yra pakankami įsitikinti Mo-Bruk S.A. galimybėmis apdoroti pavojingąsias atliekas.
15. Papildomų balų skyrimo tvarka ir kriterijai buvo aiškiai ir konkrečiai aprašyti Pirkimo sąlygose. Trečiasis asmuo tinkamai nurodė technologiją, kuria ketina remtis tvarkydamas atliekas, taip pat pakankamai ją pagrindė, todėl jam, vadovaujantis aptariamo kriterijaus aprašymu, buvo pagrįstai skirti 3 balai už šio kriterijaus įgyvendinimą. Nurodė, kad ieškinyje ieškovės nurodytos aplinkybės dėl UAB „Toksika“ pasitelkimo tinkamumo (UAB „Toksika“ išteklių prieinamumo) yra civilinės bylos Nr. e2-3572-432/2020 nagrinėjimo dalykas.
16. Pažymėjo, kad Pirkimu atsakovė siekė surasti patį ekonomiškiausią, ekologiškiausią bei racionaliausią būdą sutvarkyti kaminų futeruotės atliekas, todėl sudarė sąlygas patiems tiekėjams siūlyti jų vertinimu labiausiai šiuos tikslus atitinkantį pirkimo būdą. Nurodo, kad net ir faktiškai nustačius, kad aptariamas dalies atliekų perkvalifikavimas nėra galimas dėl objektyvių aplinkybių (kas iš esmės paaiškėtų tik trečiajam asmeniui ištyrus atliekų užterštumą ir siekiant priskirti konkrečias atliekas konkretiems atliekų kodams) trečiasis asmuo savo technologijos apraše yra aiškiai deklaravęs, kad visos atliekos tokiu atveju būtų sutvarkytos kaip pavojingos, atsižvelgus į faktinį jų pavojingumo laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ įgaliotojo AB „Ignitis gamyba“ naudai 2020 m. kovo 20 d. CVP IS priemonėmis paskelbė pirkimą „Lietuvos elektrinės griaunamų kaminų futeruotės sutvarkymo darbai“, pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Pirkimo dokumentų Techninės specifikacijos 5.1. punkte Esamos situacijos aprašyme nurodyta, kad vadovaujantis kaminų projektine dokumentacija skaičiuojama, kad kaminų demontavimo metu susidarys apie 1436 m³ futeruotės iš paprastų molinių plytų bei 2122 m³ iš rūgščiai atsparių plytų, iš viso – apie 3558 m³. Užsakovas skaičiuoja, kad futeruotės tankis yra 1,7 t/m³. Atsižvelgiant į tai, skaičiuojama, kad susidarys 6049 tonų Atliekų (Techninės specifikacijos 5.1.1. papunktis). Užsakovo 2017 m. atliktų kaminų užterštumo laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad futeruotėje yra aukštos sunkiųjų metalų, įskaitant nikelį ir vanadį, koncentracijos (tyrimų ataskaita pridedama lentelėse 1-5), plytos yra rūgštinės terpės. Atsižvelgiant į tai, Užsakovas ieško būdų, kaip saugiai ir tinkamai sutvarkyti šį baigtinį Atliekų kiekį (Techninės specifikacijos 5.1.3. papunktis). Pagal aktualios redakcijos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyrių, Atliekoms yra priskiriami šie kodai: 17 01 06* - betono, plytų, čerpių ir keramikos gaminių mišiniai arba atskiros frakcijos, kuriuose yra pavojingųjų medžiagų; 17 09 03* - kitos statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant mišrias atliekas), kuriose yra pavojingųjų medžiagų (Techninės specifikacijos 5.1.4. papunktis). Techninės specifikacijos 5.1.6. punkte nurodyta, kad užsakovas yra atlikęs kaminų vidinio sluoksnio (futeruotės) užterštumo laboratorinius tyrimus (1-5 lentelė). Techninės specifikacijos 5.1.9. papunktyje nurodyta: „Užsakovo atlikti Atliekų tyrimai laikytini orientaciniais ir indikaciniais, tačiau neužtikrinančiais, kad visas Atliekų kiekis pasižymės identiškomis užterštumo bei koncentracijų savybėmis, kaip tai buvo nustatyta Užsakovo atliktų laboratorinių tyrimų metu. Nustatytos koncentracijos gali varijuoti didėjimo ir mažėjimo kryptimis. Rangovas privalo tai įsivertinti teikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Sutartį. Paaiškėjus, kad faktinės koncentracijos yra mažesnės ar didesnės, nei buvo nustatyta Užsakovo laboratorinių tyrimų metu, Rangovas negalės atsisakyti Atliekas sutvarkyti ar kelti papildomas sąlygas, motyvuodamas nuokrypiais nuo pateiktų Užsakovo atliktų tyrimų rezultatų ar reikalauti koreguoti Sutartį. Pažymėtina, kad Užsakovas sudarys galimybę tiekėjams Pirkimo procedūrų metu gauti Atliekų pavyzdžius ir savo sąskaita atlikti Atliekų mėginių laboratorinius tyrimus bei taip įsivertinti galimą Atliekų užterštumo lygį, koncentracijas ir galimus taršos nuokrypius visame kiekyje.“
19. 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovė CVP IS priemonėmis paskelbė pasiūlymų eilę ir Pirkimo laimėtoją: 1) UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ – 99,86 balo, UAB „Ekobazė“ – 97 balai, UAB „Toksika“ – 92,82 balo, UAB „Švykai“ – 88,62 balo; laimėjusius pasiūlymu pripažintas UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymas.
20. Ieškovė 2020 m. spalio 1 d. pareiškė pretenziją, kuria prašė ištaisyti komisijos sprendimą, kuriuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymas buvo įvertintas 3 balais pagal ekonominio naudingumo kriterijų Rizikų mažinimas B₂; ištaisyti komisijos sprendimą dėl UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pasiūlymo įvertinimo bei pasiūlymą atmesti.
21. Atsakovė 2020 m. spalio 9 d. atsakymu į pretenziją ieškovės pretenziją atmetė kaip nepagrįstą.
22. Byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovas tinkamai pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Ieškovas ginčija atsakovo sprendimą tuo pagrindu, kad trečiojo asmens pasiūlymas (Technologijos aprašymas) neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų, todėl turėjo būti atmestas (dėl pavojingų atliekų perklasifikavimo į nepavojingas; dėl pavojingų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje), taip pat trečiojo asmens pasiūlymas buvo netinkamai įvertintas (dėl užsienio subjekto Mo-Bruk S.A. leidimo vykdyti pavojingų atliekų apdorojimo veiklą nepateikimo pasiūlymas neturėjo būti įvertintas 4 balais pagal B1 kriterijų bei turėjo būti atmestas; trečiasis asmuo nepagrindė technologijos atliekas pasiimti nuo kamino jų nesandėliuojant, todėl nepagrįstai skyrė 3 balus pagal B2 kriterijų.
Dėl ieškinio pagrindo ir bylos nagrinėjimo ribų
23. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad ieškovas pretenzijoje nenurodė aplinkybių apie trečiojo asmens pasiūlymo netinkamą įvertinimą pagal B1 kriterijų: pretenzija buvo grindžiama tuo, kad vadovaujantis Perkančiojo subjekto parengtos Techninės specifikacijos 5.2.1 p. Technologijų apraše turėjo būti detaliai ir išsamiai charakterizuojama, kaip dalyvis ketina atlikti pavojingų atliekų apdorojimo darbus ir pateikti tai patvirtinančius leidimus ir licencijas; kadangi subrangovo Mo-Bruk S.A. leidimas/licencija vykdyti jam pavestas pavojingų atliekų apdorojimo veiklas naudojimo būdu nėra pateikta, dėl ko nėra pagrįsta siūloma technologija atliekas perdirbti į cemento granules, todėl pasiūlymas turėjo būti atmestas.
24. Pagal CPK 423-3 str. 3 d. ieškinio pagrindas turi sutapti su teikėjo pretenzijoje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu. Šiuo atveju ieškovas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, jog pretenzijos pareiškimo metu jis negalėjo nurodyti aplinkybių apie pasiūlymo įvertinimo 4 balais netinkamumą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad atsakovas dėl šių aplinkybių turėjo galimybę pasisakyti ir savo atsikirtimus šiuo aspektu nurodė procesiniuose dokumentuose, vadovaujantis CPK 7 str. bei siekiant galutinai išspręsti šalių ginčą, šioje byloje yra tikslinga įvertinti ir naujas ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Dėl ginčo sprendimo privaloma ikiteismine tvarka
25. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1240-790/2020, išnagrinėjus ginčą tarp tų pačių šalių dėl to pačio atsakovo sprendimo teisėtumo, konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs atsakovės išdėstytus argumentus, 2020 m. liepos 24 d. nutartimi patenkino jos prašymą pripažinti pateiktus įrodymus nevieša bylos medžiaga. Tačiau kartu teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nevieša bylos medžiaga pripažinti dokumentai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti tik tretiesiems asmenims, tuo tarpu visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę su ja susipažinti be apribojimų. Teismas taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems yra leidžiama susipažinti su nevieša bylos medžiaga, negali jos padaryti prieinama nedalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi, teismas neuždraudė ieškovei ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais, kurie buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga. Aptariamoje nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys, be kita ko, ir ieškovė, gali susipažinti su pateiktais įrodymais. Nors ieškovė nurodo, kad, atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes (paprastai komercinę paslaptį sudarantys duomenys nėra atskleidžiami dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti dokumentai nebuvo prieinami elektroninėje sistemoje ir pan.), manė, jog teismas tik per klaidą nutartyje nurodė leidžiąs jai susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Tačiau, įvertinus teismo nutarties turinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši nutartis yra prieštaringa ir neaiški, kad teismas realiai nesiekė sudaryti galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ar pan. Tuo atveju, jei ieškovei kilo abejonių dėl teismo nutartyje, turinčioje įtakos jos procesinėms teisėms, išdėstytų aplinkybių ir ieškovė manė, kad joje galbūt yra padarytas rašymo apsirikimas, ieškovė galėjo operatyviai imtis priemonių tam, kad šis neaiškumas būtų pašalintas. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad būtų išaiškintos nurodytos aplinkybės ir ji galėtų laiku susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ieškovės teiginius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jos procesinės teisės.
26. Šios teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl atmestinas ieškovo argumentas, kad pretenzijai pareikšti būtini duomenys ieškovei realiai tapo prieinami tik po Vilniaus apygardos teismas sprendimo priėmimo - 2020 m. rugsėjo 24 d. Kadangi 2020 m. liepos 24 d. teismo nutartimi ieškovui nebuvo uždrausta susipažinti su nevieša bylos medžiaga, todėl ieškovas turėjo galimybę 2020-07-27 gauti visus būtinus duomenis pretenzijai pareikšti. Ieškovas pretenziją pareiškė 2020 m. spalio 1 d., t.y. akivaizdžiai pavėluotai - praleidus Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nežiūrint į tai, atsakovas tokią pretenziją priėmė ir ją išnagrinėjo, nors pagal minėto įstatymo 109 str. privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 108 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Tokiais veiksmais Perkančioji organizacija pati pripažino, jog atsakovas pasinaudojo įstatyme nustatytą privalomą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kad jo reikalavimai yra nagrinėtini, todėl ginčas gali būti toliau spręstinas teismine tvarka.
Dėl pavojingų atliekų perklasifikavimo
27. Sprendžiant ginčą, svarbu atsižvelgti į tai, kad ieškovas, akceptavęs pirkimo sąlygas, sutiko dalyvauti pirkime, sąlygų neginčijo, nereiškė pretenzijų dėl sąlygų neaiškumo bei dublike nurodė, jog pirkimo sąlygos yra aiškios.
28. Tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pirkimo dokumentuose atsakovas (atliekų turėtojas), vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 7-1 str., 13 str., atsižvelgdamas į VšĮ „Kauno technologijos universitetas“ atliktų tyrimų ataskaitos išvadas, atliekas, kurios turės būti sutvarkytos, identifikavo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir jas deklaravo kaip pavojingas. Pirkimo dokumentuose 1.1.4 p. atliekos, kurių sutvarkymui paskelbtas pirkimas, atsakovo priskirtos 17 01 06, 17 09 03 kodams, t.y. kaip atliekos, kuriose yra pavojingų medžiagų.
29. Tuo pačiu pirkimo dokumentų 5.1.9 p. atsakovas nurodė, jog atlikti Atliekų tyrimai laikytini orientaciniais ir indikaciniais, tačiau neužtikrinančiais, kad visas Atliekų kiekis pasižymės identiškomis užterštumo bei koncentracijų savybėmis, kaip tai buvo nustatyta Užsakovo atliktų laboratorinių tyrimų metu. Nustatytos koncentracijos gali varijuoti didėjimo ir mažėjimo kryptimis. Rangovas privalo tai įsivertinti teikdamas pasiūlymą ir sudarydamas Sutartį. Paaiškėjus, kad faktinės koncentracijos yra mažesnės ar didesnės, nei buvo nustatyta Užsakovo laboratorinių tyrimų metu, Rangovas negalės atsisakyti Atliekas sutvarkyti ar kelti papildomas sąlygas, motyvuodamas nuokrypiais nuo pateiktų Užsakovo atliktų tyrimų rezultatų ar reikalauti koreguoti Sutartį. Pažymėtina, kad Užsakovas sudarys galimybę tiekėjams Pirkimo procedūrų metu gauti Atliekų pavyzdžius ir savo sąskaita atlikti Atliekų mėginių laboratorinius tyrimus bei taip įsivertinti galimą Atliekų užterštumo lygį, koncentracijas ir galimus taršos nuokrypius visame kiekyje.
30. Ieškovas neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad tiekėjai pasinaudojo galimybe pirkimo procedūrų metu pasiimti futeruotės mėginius ir atlikti nepriklausomus tyrimus; neginčija, kad pirkimo procedūrų metu atsakovei demonstravus elektrostatinį filtrą kamino apatinėje dalyje atsivėrė kamino sluoksnių ištiesinis pjūvis, kuris sudarė galimybę tiekėjams saugiai pasiimti ir kamino futeruotės vidinio sluoksnio mėginius, įsivertinti jų užterštumo koncentracijas bei remiantis gautais duomenimis pasiūlyti konkrečią atliekų tvarkymo technologiją.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismo vertinimu toks tiekėjų ir perkančiosios organizacijos bendradarbiavimas patvirtina, jog pirkimo 5.1.9 p. numatyta sąlyga buvo reikšminga tiekėjams siūlant konkrečią darbų technologiją bei kad profesionalūs tiekėjai turėjo suprasti, jog atliekų užterštumo koncentracijos mažėjimo ar didėjimo riba nebuvo apribota, t.y. koncentracija galėjo būti nustatyta ir tokio lygio, kad atliekos galėtų būti laikomos nepavojingomis.
32. Šiuo atveju trečiasis asmuo Technologijos apraše (2 ir 2.5 dalyse) pasiūlė atliekų, kurios bus tinkamos naudojimui, taip pat pavojingų atliekų tvarkymo technologijas, taip pat pasiūlė, kad, jei vykdant darbus būtų nustatyta, kad dalis atliekų gali būti priskiriama nepavojingoms atliekoms, tai tokios atliekos būtų perdirbamos rangovo veiklavietėje.
33. Taigi, trečiasis asmuo pasiūlė technologijas, kurias taikys priklausomai nuo to ar atliekos (jų dalis) būtų perkvalifikuotos kaip nepavojingos.
34. Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentą, kad atliekų identifikavimas turi teisinę reikšmę įgyvendinant atliekų tvarkymo strategiją ir prioritetų eiliškumą, numatytą Atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo.
35. Šiuo atveju ieškovas neginčija, kad trečiojo asmens numatyta tvarkymo technologija atitinka minėtą strategiją ir įstatyme numatytus atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumą. Ginčas kilo dėl to, ar pagal pirkimo sąlygos leidžia perkvalifikuoti atliekas (iš pavojingas į nepavojingas), taip pat dėl to ar Pirkimo laimėtojas turi tokią teisę pagal Atliekų tvarkymo įstatymą.
36. Atsakyme į pretenziją atsakovas nurodė, kad tikslus atliekų identifikavimas bei priskyrimas pavojingoms ar nepavojingoms bei konkretiems atliekų kodams, pagal Pirkimo sąlygas, tenka Pirkimą laimėjusiam tiekėjui. Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat pakartojo tokią poziciją, t.y. nurodė, jog atliekų priskyrimas pavojingoms ar nepavojingoms atliekoms bei konkretiems atliekų kodams pagal pirkimo sąlygas teks Pirkimą laimėjusiam tiekėjui.
37. Vertinant tokią atsakovo poziciją, svarbu pažymėti, kad atsakovas nenurodė kokios Pirkimo sąlygos konkrečiai numatė, jog pavojingos atliekos, dėl kurių sutvarkymo paskelbtas pirkimas, gali būti perkvalifikuotos iš pavojingų į nepavojingas. Kita vertus, nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Atliekų tvarkymo taisyklės nedraudžia kitaip identifikuoti atliekų rūšį, teisės aktų nustatyta tvarka atliktus tam tikrus tyrimus ir nustačius kitą užterštumo lygį. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad nors Pirkimo sąlygose nebuvo aiškiai nurodyta apie galimybę perkvalifikuoti pavojingas atliekas, tačiau pagal minėtą teisinį reglamentavimą toks perkvalifikavimas yra galimas ir būtinas, siekiant tinkamai įgyvendinti atliekų tvarkymo strategiją ir prioritetų eiliškumą.
38. Kasacinis teismas, remdamasis ESTT praktika, yra nurodęs, jog vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, kad bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai šias suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Kadangi ieškovas yra profesionalus pirkimo dalyvis, todėl, esant pirkimo dokumentų 5.1.9 punkte nurodytai sąlygai, kuri buvo reikšminga pasirenkant darbų technologiją, atsižvelgus į įstatyme numatytą atliekų tvarkymo strategiją ir prioritetų eiliškumą, ieškovas turėjo suprasti ir suprasto, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais tvarkomos pavojingos atliekos gali būti perkvalifikuotos. Tai, kad ieškovas prieš pasiūlymo pateikimą neprašė išaiškinti 5.1.9 punkte numatytos sąlygos, papildomai patvirtina, jog šios sąlygos prasmė ir jos įgyvendinimas ieškovui buvo pakankami aiškus.
39. Atliekų įstatymo 7-1 str., 13 str. bei Atliekų tvarkymo taisyklių 73-77 p.p. numatyta būtent atliekų turėtojo pareiga atliekas identifikuoti, deklaruoti bei įstatymų nustatyta tvarka apskaityti, todėl ir, esant pagrindui, teisė pakeisti šiuos duomenis turi atliekų turėtojas (atsakovas), o ne atliekų tvarkytojas. Be to, pritartina ieškovui, kad Pirkimo dokumentuose visiškai nėra numatytas atliekų perkvalifikavimo reikalavimai ir kontrolės mechanizmas, jeigu, kaip teigia atsakovas, tokia teisė ir būtų sutekta teikėjams.
40. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, kad nei Pirkimo sąlygos, nei teisės aktai nesuteikia teisės atliekų tvarkytojams perkvalifikuoti atliekų turėtojų identifikuotas pavojingas atliekas į nepavojingas bei priskirti jas konkretiems atliekų kodams.
41. Vertinant trečiojo asmens pasiūlymą, pažymėtina, kad technologijos aprašyme nėra nurodyta, jog būtent trečiasis asmuo perkvalifikuos atliekas į nepavojingas – technologijos aprašyme nurodyta, kad tuo atveju, jei vykdant Darbus vadovaujantis ATT 1 priedo nuostatomis būtų nustatyta, kad dalis atliekų gali būti priskiriama nepavojingoms atliekoms (tai yra priskirti joms kodą 17 01 07), tai tokios atliekos galėtų būti perdirbamos Rangovo veiklavietėje. Vien mėginių paėmimas ir tyrimų atlikimas, siekiant identifikuoti atliekų pavojingumą, nereiškia atliekų perkvalifikavimo. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens pasiūlyta technologija neatitiko Pirkimo sąlygų arba teisės aktų reikalavimų. Be to, minėtame Technologijos aprašo 2.5 dalyje trečiasis asmuo įsipareigojo atliekas, kurios negalės būti perkvalifikuotos, sutvarkyti kaip pavojingas.
42. Dėl nurodytų motyvų teismas atmeta ieškovo argumentą, kad trečiojo asmens Technologijos apraše siūloma technologija prieštarauja teisės aktams ir Pirkimo sąlygų reikalavimams, dėl ko atsakovas turėjo tokį pasiūlymą atmesti.
Dėl atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje
43. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Pirkimo sąlygas atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje yra draudžiamas (Techninės specifikacijos 3.8 p.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 13 d. atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.
44. Trečiojo asmens Technologijų aprašymo 2.5 dalyje nurodyta, kad tam, kad užtikrinti šios strategijos įgyvendinimą, iš karto pasirašius sutartį dėl Darbų atlikimo bus paimti Atliekų mėginiai iš reprezentatyvių kaminų vietų, siekiant identifikuoti mažiausiai, vidutiniškai ir maksimaliai užterštų Atliekų susidarymo vietas kaminuose ir, suderinus su Užsakovu, numatytas selektyvus griovimas ir atskiro skirtingo užterštumo lygio Atliekų laikymas jų susidarymo vietoje (prie kaminų), t.y. iš anksto skirstant atliekas pagal tolimesnį jų tvarkymo būdą.
45. Nurodytas išankstinis atliekų skirstymas bei selektyvaus griovimo technologijos paaiškinimas (demontuojant kaminus atskirais sluoksniais, šių sluoksnių nerūšiuojant, bet visą sluoksnio kiekį tvarkant atskirai pagal nustatytą užterštumo lygį, t.y. susidariusios atliekos išskirstomos griovimo metu ardant skirtingus futeruotės sluoksnius) nesudaro pagrindo išvadai, kad atliekos bus atskiriamos (t.y. rūšiuojamos) jų susidarymo vietoje.
46. Kita vertus, Technologijos apraše taip pat numatytas atliekų tvarkymo planas ir nesuderinus su atsakovu selektyvaus griovimo statybos darbų vykdymo, t.y. tokiu atveju atliekos sutvarkomos kaip pavojingos.
47. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad, vadovaujantis viešojo pirkimo skaidrumo, tiekėjų lygiateisiškumo principais, visiems atliekų tvarkymo pirkimo dalyviams turėjo būti pateikta vienoda informacija, tame tarpe apie galimybę vykdyti demontavimo darbus taikant selektyvų griovimą atskirais sluoksniais. Šiuo atveju tokią informaciją turėjo tik trečiasis asmuo, nes laimėjo kaminų demontavimo statybos darbų pirkimo konkursą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovas nenurodė kokias konkrečiai jo teises pažeidė minėtos informacijos nepateikimas, nėra pagrindo išvadai, jog toks pažeidimas buvo esminis, t.y. kad turėjo įtakos šioje byloje ieškovo ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams.
48. Dėl išdėstyto atmestinas ieškovo argumentas, kad trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis Techninės specifikacijos 3.8 p. reikalavimui.
Dėl užsienio subjekto Mo-Bruk S. A. leidimo vykdymo pavojingų atliekų apdorojimo veiklą
49. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-28 nutartyje (c.b. Nr. e2A-1240-790/2020) išnagrinėjęs civilinę bylą tarp tų pačių šalių dėl to pačio viešajame pirkime priimto sprendimo panaikinimo, konstatavo, jog atsakovė neturėjo pareigos vertinti „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikacijos vykdydama pirkimo procedūras. Poreikis įvertinti „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją (teisę vykdyti veiklą) kiltų tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, nustatęs faktines atliekų užterštumo koncentracijas ir gavęs atitinkamų institucijų leidimus, dalį sutarties vykdymo realiai perleistų šiam subtiekėjui. Tačiau nepriklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, trečiasis asmuo atsakovei pagrindė, kad jis bet kuriuo atveju turėtų galimybę remtis UAB „Toksika“ resursais tam, kad tinkamai įvykdytų pirkimo sutartį.
50. Dėl to atmestini ieškovo argumentai šioje byloje, kad nepateikus „Mo-Bruk“ S. A. leidimo/licencijos vykdyti jam pavestas pavojingų atliekų apdorojimo veiklas, nėra pagrįsta trečiojo asmens siūloma technologija.
51. Be to, pagal Pirkimo dokumentuose nurodytą ekonominio naudojimo vertinimą, vertinimo kriterijaus brandumo B1 vertinamas kaip 0 balais, taip ir 4 balais nepriklauso nuo to ar atliekų tvarkytojas iki paraiškos pateikimo yra gavęs Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų leidimus atliekoms tvarkyti (be to, kaip buvo konstatuota kitoje byloje, poreikis įvertinti „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją (teisę vykdyti veiklą) kiltų tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo realiai perleistų šiam subtiekėjui dalį sutarties vykdymo). B1 kriterijaus vertinimas priklauso tik nuo to ar tiekėjas iki paraiškos pateikimo „turi įsirengęs Atliekų tvarkymo pajėgumus pagal siūlomą technologiją...“. Taigi, ieškovo nurodyta aplinkybė apie „Mo-Bruk“ S. A. licencijos nepateikimą neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl B1 kriterijaus įvertinimą 4 balais. Kita vertus, ieškovas nepaneigė atsakovo argumentų, jog trečiojo asmens pateikti dokumentai (S. A. Lenkijos kelių ir tiltų statybos instituto Techninis liudijimas ir kiti su Technologijos aprašymu pateikti dokumentai) yra pakankami pagal pirkimo sąlygas pripažinti, jog trečiojo asmens siūloma technologija yra prieinama (įdiegta, kaip nurodyta pirkimo dokumentuose).
Dėl trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo 3 balais pagal rizikos mažinimo kriterijų B2
52. Iš pirkimo dokumentų nustatyta, kad 0 balų skiriama tuo atveju, jei atliekos privalės būti susandėliuotos Užsakovo teritorijoje, tuo tarpu 3 balai – jei Rangovas įsipareigoja atliekas pasiimti ir išsivežti iš Užsakovo teritorijos tvarkymui pagal Technologiją nuo kamino.
53. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-28 nutartyje (c.b. Nr. e2A-1240-790/2020) konstatavo prejudicinius faktus, jog nustatytos aplinkybės, kad trečiąjį asmenį ir UAB „Toksika“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kad UAB „Toksika“ raštu patvirtino sutinkanti būti trečiojo asmens subrangove ir priimti iš jo pagal viešojo pirkimo sutartį pavojingas atliekas, kad UAB „Toksika“ užpildė ir pateikė trečiajam asmeniui visus būtinus dokumentus, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Toksika“ siekė bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu ir sudaryti jam sąlygas disponuoti savo resursais trečiajam asmeniui laimėjus viešąjį pirkimą.
54. Taip pat minėtoje byloje teismas konstatavo, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat kvestionavo trečiajam asmeniui suteiktus ekonominio naudingumo balus už rizikų mažinimo kriterijų B2. Ieškovė, įrodinėdama tai, jog atsakovė netinkamai paskyrė trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo balus, remiasi aplinkybėmis dėl trečiojo asmens ir UAB „Toksika“ susitarimų nebuvimo, kurios jau buvo pripažintos nepagrįstomis. Todėl šis ieškovės argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo skirtas didžiausias balas už minėtą kriterijų.
55. Šioje byloje ieškovas iš esmės remiasi prielaidomis, kad trečiojo asmens pasiūlytas atliekų išvežimo planas yra nerealus. Ieškovo teiginiai (kad trečiasis asmuo turėjo įvertinti visus veiksnius, kurie gali sutrukdyti plano įgyvendinimui, kad tokių veiksnių, kaip nurodė ieškovas, gali atsirasti begalė) yra nelogiški, nes tokiu atveju bet koks atliekų išvežimo technologijos pasiūlymas tampa negalimu.
56. Pritartina atsakovo argumentams, kad trečiojo asmens pateiktas planas yra pakankamas spręsti, jog Rangovas įsipareigojo atliekas pasiimti ir išsivežti iš Užsakovo teritorijos tvarkymui pagal Technologiją nuo kamino, be to, trečiasis asmuo papildomai patvirtino, kad sandėliavimas atsakovo teritorijoje nebus vykdomas.
57. Dėl išdėstyto nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas nepagrįstai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą 3 balais pagal B2 kriterijų.
58. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 423⁹ , 93 str., 98 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.