- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1240-790/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei Ignitis grupės paslaugų centrui
- Kategorijos
- 2.6.11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Astos Radzevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Ignitis grupės paslaugų centrui dėl perkančiojo subjekto sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekobazė“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės UAB Ignitis grupės paslaugų centro 2020 m. birželio 9 d. sprendimą, kuriuo atsakovė sudarė pasiūlymų eilę jos vykdytame viešajame pirkime ir paskelbė viešojo pirkimo laimėtoju trečiąjį asmenį UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“; įpareigoti atsakovę iš naujo įvertinti trečiojo asmens paraišką (pasiūlymą).
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. kovo 28 d. atsakovė paskelbė viešąjį pirkimą Lietuvos elektrinės, esančios Elektrėnuose, Elektrinės g. 21, kaminų demontavimo darbams (įskaitant projektavimo paslaugas) atlikti. 2020 m. sausio 13 d. šio viešojo pirkimo laimėtoju paskelbtas trečiasis asmuo. 2020 m. kovo 20 d. atsakovė paskelbė kitą viešąjį pirkimą atliekoms, susidarysiančioms po kaminų demontavimų darbų, tvarkyti. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė paskelbė pasiūlymų eilę, sudarytą šiame pirkime, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo surinko 99,86 balų; o ieškovė – 97 balus. Ieškovės vertinimu, atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą.
3. Specialių pirkimo sąlygų 4 priede yra nurodytas vienas iš tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų – rangovas turi būti registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turėti teisę tvarkyti (surinkti, išvežti ir apdoroti) sutartyje nurodytas pavojingas atliekas. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo iš dalies atitinka šį reikalavimą – jis yra atestuotas ir turi leidimus surinkti ir išvežti nurodytas pavojingas atliekas, tačiau apdoroti šias atliekas Lietuvoje turi teisę tik UAB „Toksika“, kurią trečiasis asmuo nurodė kaip subtiekėją. Ieškovei kilo abejonių, ar trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti duomenys yra teisingi, nes jo pasiūlymo kaina yra mažesnė už pačios UAB „Toksika“, dalyvavusios pirkime, pasiūlymo kainą. Trečiojo asmens pateikta sutartis su UAB „Toksika“ buvo sudaryta anksčiau, nei buvo paskelbtas pirkimas, tokią sutartį yra sudarę daug atliekų tvarkytojų, todėl šis įrodymas negali pakankamai pagrįsti, kad trečiasis asmuo galės remtis UAB „Toksika“ pajėgumais visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį. Iš trečiojo asmens pasiūlymo matyti, kad pavojingoms atliekoms apdoroti jis pasitelks dar vieną subtiekėją – bendrovę „Mo-Bruk“ S. A., kurios paslaugos galbūt bus pigesnės, o UAB „Toksika“ buvo nurodyta pasiūlyme tik siekiant surinkti didesnius ekonominio naudingumo balus (jeigu pavojingas atliekas apdoros Lietuvoje veiklą vykdantis subjektas, tiekėjas turi galimybę surinkti daugiau ekonominio naudingumo balų, nes atliekos neturės būti sandėliuojamos užsakovo teritorijoje). Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo įvertinti trečiojo asmens pasitelktos subrangovės „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas laikė nepagrįstomis ieškovės abejones, kad UAB „Toksika“ pajėgumai nebus prieinami trečiajam asmeniui visą sutarties galiojimo laiką. Trečiasis asmuo pateikė atsakovei 2020 m. vasario 13 d. pavojingų atliekų tvarkymo sutartį, sudarytą su UAB „Toksika“, taip pat šios bendrovės 2020 m. balandžio 1 d. sutikimą būti trečiojo asmens subrangove ir pagal jų sudarytos sutarties sąlygas priimti pavojingas atliekas, jei trečiasis asmuo būtų pripažintas laimėtoju ieškovės vykdytame pirkime. Tokiu būdu trečiasis asmuo visiškai įvykdė pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.
6. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad trečiasis asmuo faktiškai nesinaudos UAB „Toksika“ pajėgumais, tačiau, bendradarbiaudamas su kita pasiūlyme nurodyta subtiekėja „Mo-Bruk“ S. A., ketina atliekas išvežti į užsienį, todėl, kol bus gauti atitinkami leidimai, jos turės būti sandėliuojamos atsakovės teritorijoje, ir kad atsakovė, neatsižvelgusi į šias aplinkybes, nepagrįstai paskyrė trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo balus. Tokius ieškovės nuogąstavimus paneigia byloje pateikta pavojingų atliekų tvarkymo sutartis, technologijos aprašas ir galutinio pasiūlymo paaiškinimai. Šiuose dokumentuose paaiškinta, kaip trečiasis asmuo vykdys įsipareigojimą pasiimti ir išvežti atliekas iš atsakovės teritorijos nuo kamino, jų nesandėliuodamas atsakovės teritorijoje. Teismui priėmus 2020 m. liepos 24 d. nutartį, šie dokumentai tapo prieinami visiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Ieškovė nepaneigė, kad nurodyti dokumentai tinkamai pagrindė trečiojo asmens gautus ekonominio naudingumo balus.
7. Teismo vertinimu, ieškovės samprotavimai, kad UAB „Toksika“ technologiškai negalės tinkamai apdoroti kaminų ardymo atliekų – tai tik jos prielaidos, pagrįstos įsitikinimu, jog kaminų demontavimo atliekos gali būti perdirbamos. Tokios ieškovės pozicijos nepatvirtina nei teisės aktai, nei techninė literatūra. Be to, pretenzijoje, pateiktoje atsakovei, ieškovė nenurodė šių argumentų, todėl negali jais grįsti ieškinio.
8. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė turėjo vertinti subtiekėjos „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją pagal pirkimo sąlygų nuostatas. Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo kvalifikacijos atitiktį pirkimo sąlygoms, nesirėmė šio subjekto pajėgumais. Šiam tikslui trečiajam asmeniui pakako UAB „Toksika“ kvalifikacijos. Jeigu vykdant pirkimo sutartį iškiltų poreikis pasinaudoti subtiekėjos „Mo-Bruk“ S .A. pajėgumais, būtų patikrinta jos kvalifikacija, tačiau šiuo metu toks poreikis neiškilo. Trečiojo asmens pasiūlyme nėra duomenų, kad be subtiekėjos „Mo-Bruk“ S. A. jis negalės vykdyti perkamų darbų, todėl atsakovė neturėjo vertinti šios subtiekėjos kvalifikacijos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Teismas 2020 m. liepos 24 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą ir pripažino nevieša bylos medžiaga 1–6 atsiliepimo į ieškinį priedus. Teismas šioje nutartyje taip pat nurodė, kad byloje dalyvaujantys asmenys su nevieša informacija turi teisę susipažinti be apribojimų, tačiau ieškovė vertino, kad šis sakinys teismo nutartyje yra įrašytas per klaidą, kadangi paprastai komercinę paslaptį turintys duomenys nėra atskleidžiami visiems byloje dalyvaujantiems asmenims; teismas nurodė tenkinantis atsakovės prašymą „pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neleisti Ieškovui susipažinti“; minėti priedai nebuvo pridėti prie bylos tomų ir nebuvo prieinami elektroninėje sistemoje. Ieškovė teikė į bylą procesinius dokumentus nežinodama nevieša bylos medžiaga pripažintų dokumentų turinio, tačiau teismo sprendimas buvo, be kita ko, grindžiamas šiais įrodymais, su kuriais nebuvo leista susipažinti ieškovei. Tokiu būdu teismas apribojo ieškovei galimybę pasinaudoti įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis pateikti paaiškinimus, atsikirtimus ar tinkamai, aiškiau pagrįsti ieškinio reikalavimus. Byloje nebuvo užtikrintas viešumo, lygiateisiškumo, rungimosi principų taikymas. Ieškovė buvo supažindinta su nevieša bylos medžiaga tik po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas, todėl teikdama apeliacinį skundą ieškovė remiasi šiais duomenimis.
9.2. Iš trečiojo asmens pateikto technologijų aprašo matyti, kad (duomenys neskelbtini vadovaujantis Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos, patvirtintos Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2), 9.4 papunkčiu). Taigi, priešingai, nei buvo nurodyta teismo sprendime, technologijų apraše aiškiai nurodyta, kad trečiasis asmuo turi poreikį pasinaudoti „Mo-Bruk“ S. A. pajėgumais. Nors pavojingų atliekų apdorojimo veiklą pagal trečiojo asmens pasiūlymą turėtų vykdyti dvi subrangovės, atsakovė vertino tik subrangovės UAB „Toksika“ kompetenciją užsiimti šia veikla. Atsakovė, vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, įsitikino, kad jis turi teisę surinkti ir išvežti pavojingas atliekas, o jo pasitelkta subrangovė UAB „Toksika“ – apdoroti dalį pavojingų atliekų šalinimo būdu, tačiau atsakovė nepatikrino, ar galės būti atlikti įsipareigojimai, kuriuos buvo pavesta atlikti „Mo-Bruk“ S. A.
9.3. Teismo išvadą, kad atsakovė neturėjo tikrinti subrangovės „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikacijos tvarkyti pavojingas atliekas, paneigia specialių pirkimo sąlygų 3.4 papunktis ir 4 priedas, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 62 straipsnio 2 dalis, Viešųjų pirkimų tarnybos parengtos metodikos 2.3 papunktis, nacionalinių ir Europos Sąjungos teismų praktika. Tuo atveju, jeigu „Mo-Bruk“ S. A. atitiktų subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, statusą, atsakovė turėtų įvertinti jos Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą (toliau – EBVPD) ir pašalinimo pagrindų nebuvimą patvirtinančius dokumentus. Trečiasis asmuo turėtų pateikti įrodymus, kad „Mo-Bruk“ S. A. ištekliai bus prieinami visą sutarties galiojimo laikotarpį.
9.4. Byloje nėra įrodyta, kad trečiasis asmuo galės remtis UAB „Toksika“ pajėgumais visą sutarties vykdymo laikotarpį. 2020 m. vasario 13 d. sutartis yra pasirašyta anksčiau, nei buvo paskelbtas pirkimas, todėl joje negalėjo būti aptartos bendradarbiavimo pirkime sąlygos, be to, joje nėra nurodyta, kad UAB „Toksika“ įsipareigoja priimti pirkime įvardintas atliekas (nėra nurodyti jų kodai). Pagal sutartį tokios atliekos gali būti priimamos pagal šalių raštu suderintus įkainius. UAB „Toksika“ 2020 m. balandžio 1 d. sutikime būti subrangove taip pat nurodyta, kad UAB „Toksika“ sutinka kartu su trečiuoju asmeniu vykdyti sutartį tik pagal iš anksto suderėtas sąlygas. 2020 m. rugpjūčio 27 d. į bylą pateiktas UAB „Toksika“ patvirtinimas, kad 2020 m. balandžio 1 d. sutikimas nėra faktinis įsipareigojimas kartu su trečiuoju asmeniu vykdyti sutartį, kadangi jame nėra aptartos esminės bendradarbiavimo sąlygos – ketinamų perduoti apdorojimui atliekų kiekis ir šių paslaugų kaina.
9.5. Pasiūlymai pirkime buvo vertinami vadovaujantis ekonominio naudingumo vertinimo kriterijais. Už rizikos mažinimo kriterijų B2 tiekėjas gauna 0 arba 3 balus priklausomai nuo to, kur bus laikomos susidariusios pavojingos atliekos – jei pavojingų atliekų apdorojimo veiklą vykdys Lietuvos teritorijoje esantis atliekų tvarkytojas, laimėjęs pirkimą subjektas surinktas atliekas veža tiesiai į atliekų apdorojimo įrenginius, o pasiūlymas yra įvertinamas 3 balais; jei atliekas planuojama apdoroti užsienyje, atliekos negali būti išvežamos iš karto, nes tokiai veiklai turi būti išduotas atitinkamas leidimas. Trečiajam asmeniui už šį kriterijų negalėjo būti skirti 3 balai, nes jo aprašytas atliekų tvarkymo procesas nėra suderintas su UAB „Toksika“, kuri nėra pateikusi patvirtinimo, kad jos pajėgumai vykdant atliekų apdorojimo veiklą bus prieinami trečiajam asmeniui. Atliekas išvežant į užsienį, jos turės būti sandėliuojamos, kol atliekų tvarkytojas gaus leidimą tarpvalstybiniam pavojingų atliekų transportavimui. Tokiu atveju už ekonominio naudingumo kriterijų B2 trečiajam asmeniui turėtų būti skirta 0 balų.
9.6. (duomenys neskelbtini vadovaujantis Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos, patvirtintos Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2), 9.4 papunkčiu).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Pripažindamas atsakovės pateiktus dokumentus nevieša bylos medžiaga teismas aiškiai nurodė, kad ieškovė gali susipažinti su šiais įrodymais. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji tokią teismo poziciją vertino kaip redakcinio pobūdžio klaidą – tai subjektyvi, ieškovės aplaidumo nulemta interpretacija. Suabejojusi dėl nutarties turinio ieškovė galėjo šias aplinkybes išsiaiškinti, tačiau ji nedėjo jokių pastangų tam, kad laiku susipažintų su pateiktais įrodymais. Dėl nurodytos priežasties ieškovė apeliaciniame skunde neturėjo teisės remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturėtų vertinti šių aplinkybių.
10.2. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovė be pagrindo tapatina dvi skirtingas kategorijas – ūkio subjektus, pasitelkiamus siekiant atitikti kvalifikacijos reikalavimus, ir subtiekėjus, pasitelkiamus sutarčiai vykdyti. Atsakovės iškeltam kvalifikacijos reikalavimui – pavojingų atliekų apdorojimo veiklai – įrodyti trečiasis asmuo pasitelkė UAB „Toksika“, kurios pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimui pagrindžia trečiojo asmens pateikti dokumentai. UAB „Toksika“ buvo pasitelkta ir kaip atsakovės subtiekėja. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo tai pačiai pavojingų atliekų apdorojimo veiklai vykdyti savo pasiūlyme nurodė planuojantis pasitelkti ir dar vieną subtiekėją „Mo-Bruk“ S. A., nereiškia, kad trečiasis asmuo siekia remtis šio subjekto pajėgumais ir siekdamas įrodyti savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams.
10.3. Tai, kad UAB „Toksika“ ištekliai bus prieinami trečiajam asmeniui vykdant pirkimo sutartį, patvirtina 2020 m. vasario 13 d. pavojingų atliekų tvarkymo sutartis, UAB „Toksika“ sutikimas būti trečiojo asmens rangove; UAB „Toksika“ EBVPD, valstybės įmonės Registrų centro pažyma ir pavojingų atliekų tvarkymo licencija. UAB „Toksika“ atsakyme esantis paaiškinimas, kad jos sutikimas nėra laikomas faktiniu jos įsipareigojimu trečiajam asmeniui jo laimėjimo atveju sutvarkyti pristatytas atliekas – tai tik netinkama formuluotė; faktinės atliekų sutvarkymo sąlygos iš tiesų nebuvo aptartos, nes jos būtų galutinai sutartos tik trečiajam asmeniui laimėjus pirkimą. Visi UAB „Toksika“ veiksmai akivaizdžiai rodo jos realų siekį būti trečiojo asmens pasitelktu ūkio subjektu, kurio ištekliais bus naudojamasi, ir ateityje, trečiajam asmeniui laimėjus pirkimą, sudaryti sutartį dėl konkrečių atliekų apdorojimo sąlygų.
10.4. Ieškovės argumentai, kad trečiajam asmeniui negalėjo būti skirti didžiausi balai už ekonominio naudingumo rizikų mažinimo kriterijų B2 yra nepagrįsti. Byloje esantys UAB „Toksika“ pasirašyti dokumentai paneigia, kad trečiasis asmuo nebuvo suderinęs savo pasiūlymo su UAB „Toksika“ ir dėl šios priežasties negalėjo gauti didžiausio ekonominio naudingumo balo už minėtą kriterijų. Trečiojo asmens technologijos apraše yra pateikta aiški ir logiška strategija, kurią naudodamas jis gali sutvarkyti kaminų futeruotės atliekas taip, kad jam būtų skirti 3 balai už kriterijaus rizikų valdymas įgyvendinimą. Tai, ar visos atliekos būtų vežamos UAB „Toksika“, ar būtų imamasi kitokių veiksmų, nėra labai reikšminga, kadangi trečiasis asmuo pateikė pagrįstą ir logišką savo veiksmų planą ir papildomai patvirtino, kad sandėliavimas atsakovės teritorijoje nebus vykdomas.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovė be pagrindo teigia, kad pirkimo sąlygose yra nurodytos išimtinai tik pavojingos atliekos ir trečiasis asmuo negalėtų jų tvarkyti savo įrenginiuose. Atsakovė įvykdė pareigą identifikuoti turimas atliekas, tačiau pareiga tiksliai jas identifikuoti ir priskirti pavojingoms ar nepavojingoms atliekoms pagal pirkimo sąlygas tenka pirkimą laimėjusiam tiekėjui. Kaminų futeruotė susideda iš kelių sluoksnių, kurių užterštumo lygis gali skirtis, nes išorinis kamino futeruotės sluoksnis buvo veikiamas daug labiau nei vidinis. Atliekant futeruotės demontavimą visa apimtimi (tai viena iš galimų technologinių alternatyvų), mažiau ir labiau užterštos futeruotės plytos maišytųsi tarpusavyje ir taip natūraliai mažėtų jų pavojingumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl šalių pateiktų naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat teismas turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
13. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – pirmosios instancijos teismui adresuotą ieškovės 2020 m. rugsėjo 24 d. prašymą ir duomenis iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“. Teikdama šiuos įrodymus, ieškovė siekia pagrįsti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais, teismo pripažintais nevieša bylos medžiaga.
14. Teisėjų kolegija nepriima ieškovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto 2020 m. rugsėjo 24 d. rašto, kuriuo ieškovė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama sudaryti jai realią galimybę susipažinti su nevieša bylos medžiaga, nes nurodytas raštas buvo adresuotas šią bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui ir jau yra byloje (1 t., b. l. 128–129). Kitus ieškovės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus teisėjų kolegija priima, nes jie susiję su apeliaciniame skunde ieškovės įrodinėjamomis aplinkybėmis ir galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl ieškovės išdėstytų teiginių pagrįstumo. Teismui priėmus šiuos įrodymus, nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, turėjo galimybę su jais susipažinti, be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais ieškovės įrodinėjamų faktų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, duomenys iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo „E.teismas.lt“, pateikti kartu su ieškovės apeliaciniu skundu, yra priimami į bylą ir bus vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
15. 2020 m. spalio 20 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad, susipažinusi su atsakovės pateiktais dokumentais, pripažintais nevieša bylos medžiaga, nustatė naujų pažeidimų viešajame pirkime, todėl inicijavo kitą civilinę bylą dėl atsakovės priimtų sprendimų. Kartu su šiuo pranešimu ieškovė pateikė teismui minėtoje byloje paduotą ieškinį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinys, kurį ieškovė pateikė teismui inicijuodama kitą civilinę bylą dėl atsakovės sprendimų viešajame pirkime, nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču. Tai, kokius reikalavimus ieškovė pareiškė vėliau iškeltoje civilinėje byloje, nei pagrindžia, nei paneigia šioje byloje ieškovės išdėstytų aplinkybių ir pareikštų reikalavimų, neturi įtakos sprendžiant dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl šios priežasties šis ieškovės pateiktas dokumentas nepriimamas. Vis dėlto pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį, esant poreikiui, teismas, spręsdamas ginčą, gali naudoti duomenis, esančius teismų informacinėje sistemoje.
16. 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui dar vieną įrodymą – UAB „Toksika“ 2020 m. lapkričio 4 d. raštą. Ieškovė nurodė, kad šis raštas buvo gautas kitoje jos iškeltoje civilinėje byloje, kurioje taip pat yra keliami klausimai dėl atsakovės sprendimų ginčo pirkime, ir kad jame nurodytos aplinkybės papildomai patvirtina, jog atsakovė netinkamai įvertino trečiojo asmens pasiūlymą. Iš ieškovės pateikto UAB „Toksika“ rašto matyti, kad UAB „Toksika“ jį parengė 2020 m. lapkričio 4 d., atsakydama į ieškovės 2020 m. spalio 29 d. raštą. Nors šis dokumentas buvo parengtas vėliau, nei buvo priimtas skundžiamas teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas ir, kaip matyti iš ieškovės prašyme priimti naują įrodymą pateiktų paaiškinimų, buvo gautas renkant įrodymus kitoje jos inicijuotoje byloje, ieškovė nepagrindė, kodėl ji negalėjo anksčiau kreiptis į UAB „Toksika“ su prašymu pateikti atitinkamą informaciją. Taigi, ieškovė neįrodė, kad tokio pobūdžio dokumentas negalėjo būti gautas ir pateiktas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Išdėstyti argumentai sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškovės teikiamą UAB „Toksika“ raštą.
17. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Šią teisę šalys gali realizuoti ir tuo metu, kai byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiu atveju teikiamų paaiškinimų turinys turi atitikti apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeisti CPK 323 straipsnyje nustatyto draudimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
18. Atsakovė, atsižvelgdama į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad ieškovė inicijavo teisme kitą civilinę bylą Nr. e2-4090-653/2020 dėl atsakovės veiksmų ginčo pirkime, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pakartotinai išdėstė savo poziciją dėl ieškovės argumentų, kad jai nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su nevieša bylos medžiaga ir kad ji gali remtis joje esančiomis aplinkybėmis teikdama apeliacinį skundą, taip pat pateikė duomenis apie ieškovės naujai iškeltą civilinę bylą. Atsižvelgiant į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos ginčo šalims, nepateikė iš esmės naujų argumentų dėl ginčo baigties, atsakovės rašytiniai paaiškinimai priimami.
Dėl ieškovės argumentų, kad nagrinėjant bylą teisme buvo pažeistos jos procesinės teisės
19. Apeliaciniame skunde ieškovė įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė ieškovės procesines teises ir neužtikrino, kad būtų laikomasi viešumo, lygiateisiškumo bei rungimosi principų. Ieškovės teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme jai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais, pripažintais nevieša bylos medžiaga, teismas supažindino ją su šiais įrodymais, kuriais, be kita ko, pats rėmėsi priimdamas ginčijamą sprendimą, vėliau, nei buvo priimtas sprendimas. Tokiu būdu, anot ieškovės, teismas apribojo jai galimybę pateikti paaiškinimus, atsikirtimus ar tinkamai, aiškiau pagrįsti ieškinio reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, pateikė teismui trečiojo asmens pirkime pateiktus dokumentus – trečiojo asmens ir UAB „Toksika“ sudarytą pavojingų atliekų tvarkymo sutartį, trečiojo asmens parengtą Lietuvos elektrinės griaunamų kaminų atliekų sutvarkymo darbų technologijos aprašą, atsakovės prašymus paaiškinti trečiojo asmens galutinį pasiūlymą ir trečiojo asmens pateiktus atsakymus į šiuos atsakovės prašymus, kuriuos prašė pripažinti nevieša bylos medžiaga ir neleisti su jais susipažinti ieškovei. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad pateiktuose dokumentuose išdėstyta informacija turi būti vertinama kaip trečiojo asmens komercinė paslaptis, leidusi jam pateikti konkurencingą pasiūlymą pirkime ir jį laimėti, siūlant savo išskirtinę technologiją ir veiksmų planą. Atsakovė nurodė, kad, trečiojo asmens teigimu, pateikta informacija yra įtraukta į trečiojo asmens komercinių paslapčių sąrašą.
21. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs atsakovės išdėstytus argumentus, 2020 m. liepos 24 d. nutartimi patenkino jos prašymą pripažinti pateiktus įrodymus nevieša bylos medžiaga. Tačiau kartu teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nevieša bylos medžiaga pripažinti dokumentai negali būti teikiami susipažinti ir bet kokiu būdu kopijuoti tik tretiesiems asmenims, tuo tarpu visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę su ja susipažinti be apribojimų. Teismas taip pat nurodė, kad dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems yra leidžiama susipažinti su nevieša bylos medžiaga, negali jos padaryti prieinama nedalyvaujantiems byloje asmenims. Taigi, teismas neuždraudė ieškovei ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais, kurie buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga. Aptariamoje nutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys, be kita ko, ir ieškovė, gali susipažinti su pateiktais įrodymais.
22. Nors ieškovė nurodo, kad, atsižvelgdama į susiklosčiusias aplinkybes (paprastai komercinę paslaptį sudarantys duomenys nėra atskleidžiami dalyvaujantiems byloje asmenims, pateikti dokumentai nebuvo prieinami elektroninėje sistemoje ir pan.), manė, jog teismas tik per klaidą nutartyje nurodė leidžiąs jai susipažinti su nevieša bylos medžiaga. Tačiau, įvertinus teismo nutarties turinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ši nutartis yra prieštaringa ir neaiški, kad teismas realiai nesiekė sudaryti galimybės dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ar pan. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, tuo atveju, jei ieškovei kilo abejonių dėl teismo nutartyje, turinčioje įtakos jos procesinėms teisėms, išdėstytų aplinkybių ir ieškovė manė, kad joje galbūt yra padarytas rašymo apsirikimas, ieškovė galėjo operatyviai imtis priemonių tam, kad šis neaiškumas būtų pašalintas. Ieškovė nedėjo jokių pastangų, kad būtų išaiškintos nurodytos aplinkybės ir ji galėtų laiku susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia ieškovės teiginius, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos jos procesinės teisės.
Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos vertinimo
23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovė, veikdama įgaliojusios organizacijos AB „Ignitis gamyba“ vardu, vykdė Lietuvos elektrinės griaunamų kaminų atliekų sutvarkymo darbų viešąjį pirkimą. Pagal techninės specifikacijos 2.1.1 papunktyje išdėstytus reikalavimus, pirkimo laimėtojas, vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, turėtų išvežti iš užsakovės (atsakovės) teritorijos ne daugiau kaip 6 049 tonų atliekų ir perduoti jas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokio tipo atliekas, užtikrindamas, kad šios atliekos teisės aktuose ar valstybės institucijų išduotuose leidimuose nustatytais terminais ir būdais būtų sutvarkytos pagal technologijoje nurodytą metodą bei teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Techninės specifikacijos 3.2 papunktyje atsakovė nustatė, kad vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, rangovas, be kita ko, privalės pasikrauti atliekas užsakovės teritorijoje iš jų susidarymo ar sandėliavimo vietos ir išvežti iš šios teritorijos (techninės specifikacijos 3.2.1 papunktis); taip pat perduoti atliekas sutvarkyti atliekų tvarkytojui, turinčiam reikiamus leidimus ir licencijas jas tinkamai sutvarkyti (techninės specifikacijos 3.2.2 papunktis).
24. Siekdama užtikrinti, kad viešąjį pirkimą laimėjęs tiekėjas būtų pajėgus nustatyta tvarka įvykdyti pirmiau minėtus viešojo pirkimo objektu esančius darbus, atsakovė specialių pirkimo sąlygų 4 priedo „Tiekėjams keliami reikalavimai: pašalinimo pagrindai, kvalifikacijos ir kiti reikalavimai“ 3 dalies „Reikalavimai kvalifikacijai“ 1 punkte, be kita ko, nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad tiekėjas (rangovas) turėtų teisę verstis veikla, kuri reikalinga sutarčiai įvykdyti, t. y. rangovas turi būti registruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre ir turėti teisę tvarkyti (surinkti, vežti ir apdoroti) sutartyje nurodytas pavojingas atliekas. Pagal aptariamo pirkimo sąlygų punkto nuostatas, grįsdamas savo atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui, rangovas, jeigu jis yra įregistruotas Atliekų tvarkytojų valstybės registre, turėtų pateikti atsakovei užpildytą ir pasirašytą EBVPD formą, arba, tuo atveju, jeigu rangovas turi sudaręs rašytinę sutartį (rašytines sutartis) su atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), atitinkamai įregistruotu Atliekų tvarkytojų valstybės registre – rašytinę sutartį su tokiu atliekų tvarkytoju. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad atliekų tvarkytojas, su kuriuo rangovas turi rašytinę sutartį, laikomas ūkio subjektu, kurio pajėgumais rangovas remiasi, kad atitiktų keliamą kvalifikacijos reikalavimą, todėl su paraiška turi būti pateikta šio ūkio subjekto EBVPD.
25. 2020 m. birželio 9 d. atsakovė informavo pirkimo dalyvius, kad, įvertinusi ir išnagrinėjusi visus pirkime pateiktus galutinius pasiūlymus, ji sudarė galutinę pasiūlymų eilę surinktų ekonominio naudingumo balų mažėjimo tvarka ir priėmė sprendimą sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, pirmąją vietą jos vykdytame pirkime užėmė trečiasis asmuo UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, antra liko ieškovė, trečia – UAB „Toksika“, ketvirta – UAB „Švykai“. Atsakovė nurodė, kad laimėjusiu pasiūlymu yra pripažintas trečiojo asmens UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pateiktas pasiūlymas.
26. Iš trečiojo asmens pateiktos galutinės pasiūlymo formos matyti, kad trečiasis asmuo, siekdamas atitikti šios nutarties 24 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą, atsakovės vykdytame pirkime rėmėsi kito ūkio subjekto UAB „Toksika“ pajėgumais. Galutinio pasiūlymo formoje trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad vykdydamas viešojo pirkimo sutartį jis pasitelks dvi subrangoves – pirmiau minėtą UAB „Toksika“, kurios pajėgumais trečiasis asmuo rėmėsi įrodinėdamas savo kvalifikaciją, ir užsienio bendrovę „Mo-Bruk“ S. A. Pasiūlymo formoje nurodyta, kad abi šios subtiekėjos bus pasitelktos pavojingoms atliekoms priimti ir apdoroti.
27. Ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodė, kad trečiasis asmuo tinkamai nepagrindė galintis visą viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį naudotis jo pasitelkto ūkio subjekto UAB „Toksika“ pajėgumais, taip pat kad atsakovė turėjo įvertinti ir kitos trečiojo asmens pasitelktos subrangovės „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją bei kad trečiasis asmuo rėmėsi UAB „Toksika“ pajėgumais ne siekdamas realiai pasitelkti ją vykdant sutartį, bet surinkti didžiausius ekonominio naudingumo balus už rizikų mažinimo kriterijų B2. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertino šių aplinkybių ir nepagrįstai atmetė jos reikalavimus.
28. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar perkantysis subjektas (atsakovė) tinkamai įvertino pirkimą laimėjusio tiekėjo kvalifikaciją ir jo galimybę remtis kito ūkio subjekto pajėgumais vykdant viešojo pirkimo sutartį. Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, visų pirma, turi būti įvertinta, ar trečiasis asmuo tinkamai pagrindė, kad visą viešojo pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį jam bus prieinami jo pasitelkto ūkio subjekto UAB „Toksika“ pajėgumai ir atsakovė turėjo pagrindą vertinti jo kvalifikaciją kaip tinkamą, t. y. turi būti nustatyta, ar trečiojo asmens pateikti įrodymai yra pakankami, ar jų nepaneigia ieškovės byloje nurodytos aplinkybės, kad UAB „Toksika“ ir trečiojo asmens sutartis buvo sudaryta anksčiau, nei buvo paskelbta apie pirkimą, kad UAB „Toksika“ neišreiškė faktinio sutikimo vykdyti viešojo pirkimo sutartį kartu su trečiuoju asmeniu ir pan. Taip pat nagrinėjamoje byloje turi būti įvertinta, ar trečiojo asmens ir UAB „Toksika“ resursų pakako trečiojo asmens kvalifikacijai pagrįsti, ar atsakovė, siekdama nustatyti trečiojo asmens atitiktį pirkimo sąlygose išdėstytiems reikalavimams, turėjo vertinti ir kitos trečiojo asmens pasitelktos subrangovės „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją, ar šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad trečiasis asmuo rėmėsi UAB „Toksika“ pajėgumais tik formaliai siekdamas surinkti didesnius ekonominio naudingumo balus ir realiai neketino ar negalėjo pasitelkti jos viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad tiekėjo kvalifikacija – tai objektyvi kategorija, kuri žymi, kad egzistuoja tam tikri praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktai. Tiekėjo kvalifikacija – tai jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011, 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2013).
30. PĮ, kuriame reglamentuota vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų atliekamų pirkimų vykdymo tvarka, 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas skelbime apie pirkimą nustato kandidatų ar dalyvių pašalinimo taisykles ir kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus. Įstatyme nėra konkrečiai nurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju. Tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta dėl tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Perkančioji organizacija, vykdydama konkretų viešąjį pirkimą, turi patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas.
31. Pažymėtina, kad tiekėjas ne visada pats savarankiškai gali atitikti viešojo pirkimo sąlygose nustatytus atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus, todėl jam gali iškilti poreikis remtis kito ūkio subjekto pajėgumais. Pagal PĮ 62 straipsnio 1 dalį, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų perkančiojo subjekto pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. PĮ 62 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tiekėjas, pageidaudamas remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, privalo perkančiajam subjektui pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad per visą kvalifikacijos vertinimo sistemos galiojimo laikotarpį ar vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami.
32. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktikoje yra išaiškinta, kad teisė dalyvaujant viešajame pirkime remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais yra pripažįstama bet kuriam ūkio subjektui, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su šiais subjektais, jei jis įrodo perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį reikalingi ištekliai jam bus prieinami. Teisingumo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/18, kurios nuostatos dėl tiekėjo galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais iš esmės atitinka PĮ išdėstytą reglamentavimą, leidžia sumuoti kelių ūkio subjektų pajėgumus, kad būtų tenkinami minimalūs perkančiosios organizacijos nustatyti pajėgumo reikalavimai (Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Swm Costruzioni 2 SpA ir Mannocchi Luigino DI prieš Provincia di Fermo, C-94/12, 29 ir 33 punktai). Tačiau kartu Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad bendrovė, siekianti remtis viešajame pirkime kitų organizacijų ar įmonių pajėgumais, privalo įrodyti, jog iš tikrųjų disponuoja šioms organizacijoms ar įmonėms priklausančiais resursais, kurių pati neturi ir kurie yra jai reikalingi sutarčiai įvykdyti (Teisingumo Teismo 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Holst Italia SpA prieš Comune di Cagliari, C-176/98, 29 punktas). Kitaip tariant, bendrovė turi pagrįsti, kad ji turės realią galimybę disponuoti kito ūkio subjekto resursais, kad šis ūkio subjektas jos pasiūlyme nėra nurodomas tik siekiant formaliai atitikti pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir pan.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pirmiau minėtose PĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra nustatyta, kokiais konkrečiais įrodymais (sutartimis, rašytiniais ūkio subjekto patvirtinimais ar pan.) tiekėjai turėtų pagrįsti galimybę naudotis kito ūkio subjekto resursais ir kiek įrodymų turi būti pateikta, kad tiekėjo pagrindimas būtų laikomas pakankamu. Teisingumo Teismo praktikoje nurodyta, kad konkurso dalyvis gali laisvai pasirinkti, kokio teisinio pobūdžio ryšį jis siekia sukurti su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais remiasi siekdamas įvykdyti konkrečią sutartį, ir būdus, kuriais jis įrodys šį ryšį. Šio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad Direktyvos 2004/18 47 straipsnio 2 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje aiškiai nurodyta, kad pateiktas kitų ūkio subjektų įsipareigojimas suteikti konkurso dalyviui sutarčiai įvykdyti reikalingus išteklius yra tik priimtino įrodymo, jog jis iš tiesų turės šiuos išteklius, pavyzdys. Todėl pagal šias nuostatas jokiu būdu neatmetama galimybė konkurso dalyviui kitais būdais įrodyti, kad jis tam tikru ryšiu yra susijęs su kitais ūkio subjektais, kurių pajėgumais remiasi siekdamas tinkamai įvykdyti sutartį, dėl kurios teikia pasiūlymą (Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 14 d. sprendimas byloje „Ostas celtnieks“ SIA prieš Talsu novada pašvaldība ir Iepirkumu uzraudzības birojs, C-234/14, 28 ir 29 punktai). Vadinasi, tai reiškia, kad tiekėjo ir jo pasitelkto ūkio subjekto ryšys konkrečiu atveju galėtų būti įrodomas pasitelkiant visas prieinamas priemones.
34. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, grįsdamas savo galimybę remtis UAB „Toksika“ resursais vykdant pirkimo sutartį, pateikė atsakovei 2020 m. vasario 13 d. pavojingų atliekų tvarkymo sutartį, kuria UAB „Toksika“ įsipareigojo už nurodytą kainą priimti iš trečiojo asmens sutarties priede išvardintas pavojingas atliekas. Trečiasis asmuo taip pat pateikė atsakovei UAB „Toksika“ 2020 m. balandžio 1 d. raštą, kuriame pastaroji bendrovė išreiškė sutikimą būti trečiojo asmens subrangove ir pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas priimti pavojingas atliekas, jeigu trečiasis asmuo būtų pripažintas nugalėtoju atsakovės vykdomame viešajame pirkime dėl Lietuvos elektrinės griaunamų kaminų atliekų sutvarkymo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Toksika“ užpildė ir pateikė trečiajam asmeniui EBVPD ir kitus dokumentus, reikalingus siekiant dalyvauti pirkime, t. y. valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie viešųjų pirkimų procedūroje dalyvaujantį tiekėją, pagrindžiančią, kad šiuo atveju nėra UAB „Toksika“ pašalinimo pagrindų, ir savo turimą licenciją tvarkyti pavojingas atliekas, patvirtinančią, kad pastaroji bendrovė turi reikiamą kvalifikaciją. Tai rodo, kad UAB „Toksika“ aiškiai patvirtino esanti pasiryžusi bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu jam laimėjus viešąjį pirkimą ir atliko aktyvius veiksmus tam, kad trečiasis asmuo, teikdamas pasiūlymą pirkime, galėtų grįsti savo kvalifikaciją UAB „Toksika“ resursais. Esant tokioms aplinkybėms, tiek atsakovė, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad trečiasis asmuo pagrindė galįs remtis UAB „Toksika“ pajėgumais vykdydamas pirkimo sutartį.
35. Pirmiau išdėstytų aplinkybių nepaneigia ieškovės nurodyti argumentai, kad UAB „Toksika“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašte nurodė, jog jos 2020 m. balandžio 1 d. rašte išdėstytas sutikimas būti trečiojo asmens subrangove ir pagal jų tarpusavio sutarties sąlygas priimti pavojingas atliekas neturi būti laikomas faktiniu įsipareigojimu trečiajam asmeniui sutvarkyti pristatytas pavojingas atliekas, nes trečiasis asmuo ir UAB „Toksika“ dar nesutarę dėl viešojo pirkimo sutarties pagrindu UAB „Toksika“ turimų priimti atliekų kiekio ir paslaugų kainos. Įvertinus šio rašto turinį kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste galima daryti išvadą, kad šalys, nors ir nėra susitarusios dėl konkrečių bendradarbiavimo sąlygų, yra pasiekusios susitarimą, kad ieškovė pasitelks UAB „Toksika“ pirkimo sutarčiai įvykdyti. Tai, kad trečiasis asmuo dar nėra sudaręs su UAB „Toksika“ konkrečios sutarties ir nėra aptaręs konkrečių atliekų priėmimo sąlygų, atsižvelgiant į šios nutarties 34 punkte nurodytas aplinkybes, patvirtinančias UAB „Toksika“ siekį dalyvauti trečiajam asmeniui vykdant pirkimo sutartį, savaime nereiškia, kad jam nebus prieinami UAB „Toksika“ resursai.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės iškeltomis prielaidomis, kad trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą pirkime nesuderinęs jo sąlygų su UAB „Toksika“, kad šis ūkio subjektas nėra informuotas apie realius pavojingų atliekų kiekius, kuriuos trečiasis asmuo ketina jai perduoti vykdydamas viešojo pirkimo sutartį, todėl jis negalės ar nenorės priimti visų trečiojo asmens ketinamų jam perduoti atliekų. Kaip matyti iš šios nutarties 25 punkte išdėstytų aplinkybių, UAB „Toksika“ pati buvo pateikusi pasiūlymą atsakovės vykdytame viešajame pirkime, todėl jai neabejotinai buvo žinomos visos pirkimo sąlygos, be kita ko, pagal pirkimo sutartį turimų sutvarkyti atliekų kiekiai, savybės ir pan. Iš byloje pateikto Aplinkos apsaugos agentūros taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, išduoto UAB „Toksika“, matyti, kad šios bendrovės metinis tvarkomų atliekų kiekis viršija pirkimo sutarties pagrindu galimą perduoti maksimalų atliekų kiekį, o tai leidžia daryti išvadą, kad UAB „Toksika“ galėtų priimti iš trečiojo asmens viešojo pirkimo sutartyje nurodytą atliekų kiekį.
37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė nagrinėjamu atveju neįrodė, jog trečiajam asmeniui nebus prieinami UAB „Toksika“ resursai viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Šioje byloje nustatytos aplinkybės, kad trečiąjį asmenį ir UAB „Toksika“ siejo sutartiniai teisiniai santykiai, kad UAB „Toksika“ raštu patvirtino sutinkanti būti trečiojo asmens subrangove ir priimti iš jo pagal viešojo pirkimo sutartį pavojingas atliekas, kad UAB „Toksika“ užpildė ir pateikė trečiajam asmeniui visus būtinus dokumentus, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Toksika“ siekė bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu ir sudaryti jam sąlygas disponuoti savo resursais trečiajam asmeniui laimėjus viešąjį pirkimą.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė šiuo atveju turėjo vertinti ne tik UAB „Toksika“, kurios pajėgumais trečiasis asmuo rėmėsi pirkime, kvalifikaciją, tačiau ir pasiūlyme nurodytos subtiekėjos „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją.
39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad „kito subjekto pasitelkimas“ viešajame pirkime gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) viešajame pirkime, ir, pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis sutartį perkančiosios organizacijos naudai, gali bendradarbiauti su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad šie elementai (ūkio subjektų santykiai) gali tiek sutapti, tiek egzistuoti atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 26 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-916/2020). Taigi, tiekėjo pasirinktas subrangovas ir asmuo, kurio kvalifikacija jis remiasi pirkime, gali sutapti arba nesutapti.
40. PĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, vadovaudamasis šio įstatymo 59 straipsnio nuostatomis, patikrina, ar ūkio subjektai, kurių pajėgumu ketina remtis tiekėjas, tenkina jiems keliamus kvalifikacijos reikalavimus ir ar nėra tokio ūkio subjekto pašalinimo pagrindų. Jeigu ūkio subjektas netenkina jam keliamų kvalifikacijos reikalavimų arba jo padėtis atitinka bent vieną vadovaujantis mutatis mutandis taikomo VPĮ 46 straipsniu perkančiojo subjekto nustatytą pašalinimo pagrindą, perkantysis subjektas turi pareikalauti per jo nustatytą terminą pakeisti jį reikalavimus atitinkančiu ūkio subjektu. Savo ruožtu subtiekėjo, kurio pajėgumais tiekėjas nesiremia, kvalifikacijos vykdydamas pirkimo procedūras perkantysis subjektas tikrinti neprivalo. PĮ 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad perkantysis subjektas turi reikalauti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subtiekėjus ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tiekėjas nesiremia subtiekėjo pajėgumais, perkantysis subjektas gali patikrinti, ar nėra mutatis mutandis taikomo VPĮ 46 straipsnyje nurodytų tiekėjo subtiekėjo pašalinimo pagrindų.
41. Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo pagrindė pats turintis teisę surinkti ir išvežti pavojingas atliekas, tuo tarpu UAB „Toksika“, kurios pajėgumais, kaip minėta, trečiasis asmuo remiasi pirkime, turi teisę šias atliekas apdoroti. Tokiu būdu trečiasis asmuo, pasirėmęs UAB „Toksika“ pajėgumais, pagrindė atitinkantis pirkimo sąlygose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą turėti leidimą užsiimti atitinkama veikla, todėl jam nekilo poreikis įrodant kvalifikaciją remtis dar ir bendrovės „Mo-Bruk“ S. A. resursais. Ši bendrovė trečiojo asmens pasiūlyme buvo įvardinta tik kaip jo pasitelkta subrangovė, o ne kaip subjektais, kurio pajėgumais jis remiasi. Technologijos apraše nurodyta, kad (duomenys neskelbtini vadovaujantis Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarkos, patvirtintos Teisėjų tarybos 2015 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 13P-146-(7.1.2), 9.4 papunkčiu). Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė neturėjo pareigos vertinti „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikacijos vykdydama pirkimo procedūras. Poreikis įvertinti „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikaciją (teisę vykdyti veiklą) kiltų tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo, nustatęs faktines atliekų užterštumo koncentracijas ir gavęs atitinkamų institucijų leidimus, dalį sutarties vykdymo realiai perleistų šiam subtiekėjui. Tačiau nepriklausomai nuo tokio patikrinimo rezultato, trečiasis asmuo, kaip jau buvo nurodyta, atsakovei pagrindė, kad jis bet kuriuo atveju turėtų galimybę remtis UAB „Toksika“ resursais tam, kad tinkamai įvykdytų pirkimo sutartį.
42. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada, kad atsakovė neturėjo pagrindo remtis bendrovės „Mo-Bruk“ S. A. kvalifikacija ir galėjo remtis tik UAB „Toksika“ resursais, nurodo, kad toks aiškinimas neatitinka PĮ 62 straipsnio 2 dalies, taip pat iš esmės analogiško turinio specialių sąlygų 3.4 papunkčio ir specialių sąlygų 4 priedo nuostatų. Pagal aptariamą reglamentavimą, tuo atveju, jeigu pirkime yra reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties arba reikalaujama turėti specialų leidimą ar būti tam tikrų organizacijų nariu, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų. Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš trečiojo asmens pasiūlymo dokumentų, be kita ko, jo pateikto technologijos aprašo, galutinio pasiūlymo paaiškinimų, matyti, kad, trečiajam asmeniui laimėjus pirkimą, UAB „Toksika“ realiai atliks darbus, kuriems pagrįsti trečiasis asmuo rėmėsi šio subjekto kvalifikacija, o bendrovė „Mo-Bruk“ S. A. galėtų dalyvauti vykdydama dalį sutarties tik tuo atveju, jei būtų gauti reikiami leidimai ir būtų patikrinta šios bendrovės kvalifikacija (teisė vykdyti veiklą). Todėl ieškovės nurodytos nuostatos nebuvo pažeistos.
43. Kaip minėta, ieškovė nagrinėjamoje byloje taip pat kvestionuoja trečiajam asmeniui suteiktus ekonominio naudingumo balus už rizikų mažinimo kriterijų B2. Specialiųjų pirkimo sąlygų 7 priedo „Pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo metodika“ 2 lentelėje nurodyta, kad už kriterijų Rizikų mažinimas B2 gali būti skiriama 0 arba 3 balai. Iš šioje lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad 0 balų skiriama tiekėjui, jei atliekos privalės būti sandėliuojamos užsakovo teritorijoje, kol rangovas gaus reikiamus leidimus išvežti atliekas ir rangovas nebus pajėgus atliekas pasiimti iš karto prie kamino jų susidarymo vietoje; 3 balai – jei rangovas įsipareigoja atliekas pasiimti ir išsivežti iš užsakovo teritorijos tvarkymui pagal technologiją nuo kamino, t. y. pagal rangovo ir užsakovo rangovo, vykdančio kamino demontavimo darbus, sudarytą atliekų mėnesinį išvežimo grafiką, jų nesandėliuojant užsakovo teritorijoje.
44. Ieškovė nurodo, kad 3 balai už minėtą kriterijų galėtų būti skirti subjektui, kuris ketina apdoroti pavojingas atliekas Lietuvos teritorijoje, nes toks subjektas, nesandėliuodamas atliekų atsakovės teritorijoje, galėtų iš karto jas perduoti apdoroti. Ūkio subjektas, atliekoms apdoroti pasitelkęs užsienio subjektą, ieškovės teigimu, negalės atliekų iš karto perduoti apdoroti, nes siekiant jas išvežti į užsienį, turi būti gautas atitinkamas leidimas. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, ieškovė nurodo, kad trečiajam asmeniui negalėjo būti skirti 3 ekonominio naudingumo balai už šį kriterijų, nes jo pasiūlymas nebuvo suderintas su Lietuvoje veikiančia UAB „Toksika“, kuri nėra faktiškai patvirtinusi, kad jos pajėgumai vykdant kaminų atliekų apdorojimo veiklą bus prieinami trečiajam asmeniui. Tai reiškia, kad ieškovė, įrodinėdama tai, jog atsakovė netinkamai paskyrė trečiajam asmeniui ekonominio naudingumo balus, remiasi aplinkybėmis dėl trečiojo asmens ir UAB „Toksika“ susitarimų nebuvimo, kurios šioje nutartyje jau buvo pripažintos nepagrįstomis. Todėl šis ieškovės argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad trečiajam asmeniui nepagrįstai buvo skirtas didžiausias balas už minėtą kriterijų.
45. Apeliaciniame skunde ieškovė, įrodinėdama, kad atsakovė nepagrįstai suteikė trečiajam asmeniui didžiausius ekonominio naudingumo balus už jos atitiktį minėtam kriterijui, papildomai remiasi aplinkybėmis, kad trečiojo asmens technologijos apraše ir galutinio pasiūlymo paaiškinime aprašytos procedūros neatitinka teisės aktuose išdėstytų reikalavimų (žr. šios nutarties 9.6 papunktį). Tačiau teisėjų kolegija nevertina šių ieškovės nurodytų aplinkybių, nes, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė nesirėmė jomis nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių domenų matyti, kad šiomis aplinkybėmis ieškovė remiasi grįsdama reikalavimus, pareikštus kitoje jos inicijuotoje civilinėje byloje dėl atsakovės sprendimų viešajame pirkime nuginčijimo.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.