Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2-2013-480/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-06Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2-2013-480/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00524-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
L. K.
Advokatai
Renaldas Baliūtis, Skaistė Jautakienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2013-480/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00524-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė,sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,

dalyvaujant ieškovei E. K. ir jos atstovei advokatei Skaistei Jautakienei, atsakovės L. K. įstatyminei atstovei N. G. ir advokatui Renaldui Baliūčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei L. K., atstovaujamai įstatyminės atstovės N. G., dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 1393, sudarytą Kauno rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure tarp ieškovės E. K. ir L. K.; taikyti restituciją natūra ir grąžinti E. K. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: butą Nr. 4, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimo išlaidas.

Ieškinyje nurodo ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad sutvarkiusi paveldėjimo dokumentus po sutuoktinio R. K. mirties, 2009 m. gegužės 11 d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo butą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), anūkei L. K.. Anūkės tėvai, R. K., ieškovės sūnus, ir N. G. apie 2012 m. pradėjo pyktis ir išsiskyrė: N. išėjo, o R. gyveno tame bute. Butą padovanojo, nes tikėjosi, kad jei bus senatvėj bėda, padės R. su savo šeima. Žodžiu tarėsi, kad leis gyventi bute. Tačiau N. G. nusprendus gyventi atskirai nuo R. K., jos elgesys pasikeitė; ji nebendrauja, taip pat nebendrauja, nelanko ieškovės ir anūkė L. Pablogėjus sveikatos būklei, nuo 2018 m. pradžios ieškovė su neįgalia dukra R. K. apsigyveno anūkei padovanotame bute, tačiau N. G. meta ją lauk (kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo). Ieškovė nori panaikinti dovanojimo sutartį ir gyventi bute su neįgalia dukra bei sūnumi R.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo ir teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, o ieškovės nurodomos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia. Butas 2009 m. buvo padovanotas L., tačiau nebuvo jokių susitarimų ar pažadų padėti močiutei (t. y. ieškovei). Ieškovė kartu su dukra R. K. persikėlė gyventi į ginčo butą nuo 2018 m. sausio mėnesio, tačiau jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia savo sveikatos pablogėjimo, reikiamybės persikelti į atsakovei nuosavybės teise priklausantį ginčo butą bei ieškovės atžvilgiu atliktus griežtai smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus. Kitoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje 2016 m. ieškovė pripažino, jog ji nesiekė keisti būsto ir gyvenamosios vietos, tačiau teismams netenkinus R. K. prašymo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovė persikėlė gyventi į butą. Ieškovės valios pasikeitimas siekiant panaikinti dovanojimo sutartį atsirado po jos (t. y. N. G.) ir R. K. konflikto bei iškeltos civilinės bylos dėl iškeldinimo iš patalpų. Ieškovei yra užtikrintos visos reikiamos gyvenimo sąlygos iki 2018 m. sausio mėnesio jos gyventame būste adresu (duomenys neskelbtini). Be to, ji (N. G.) neatsisako padėti įsirengti ieškovės poreikius atitinkantį vonios kambarį bei patalpų šildymą. R. K. uždraudė anūkei (t. y. L.) bendrauti su močiute (t. y. ieškove). Ieškovė, kreipdamasi į teismą CK 6.472 straipsnio pagrindu, praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl ir šiuo pagrindu prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2009 m. gegužės 11 d. notarine tvarka patvirtinta dovanojimo sutartimi ieškovė E. K. padovanojo butą su lodžija, 159,40 kv. m bendro ploto, ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), anūkei L. K., jai atstovaujant tėvui ieškovui R. K. ir motinai N. G. (t. 1, b. l. 5–10). Minėtas 5 kambarių butas ir garažas Nekilnojamojo turto registre nuo 2009 m. gegužės 28 d. nuosavybės teise įregistruotas L. K. vardu (t. 1, b. l. 11–14). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei E. K. nuosavybės teise priklauso pastatai – gyvenamasis namas, garažas, daržinė, tvartas, ūkinis pastatas ir kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–18).

Šalių paaiškinimais ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu (civ. byla Nr. 2-1173-230/2016) atmetė ieškovo R. K. ieškinį, kuriuo jis prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybos bendrijos pažymą Nr. 168; 2) pripažinti negaliojančiu 2009 m. kovo 23 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 860 dalį, dalyje dėl buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo; 3) pripažinti negaliojančiu 2009 m. balandžio 14 d. paveldėjimo liudijimo Nr. 1122, išduoto E. K., dalį dėl paveldėto buto Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 1393, sudarytą tarp E. K. ir L. K., pagal kurią atsakovė E. K. padovanojo L. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą G-11, esantį (duomenys neskelbtini), o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2A-654-516/2017) Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalių nėra ginčijama aplinkybė, kad 2018 m. sausio mėnesį ieškovė E. K. kartu su neįgalia dukra R. K. iš (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), kurį ieškovė 2009 m. gegužės 11 d. padovanojo anūkei (vaikaitei) L. K. (CPK 187 str. 1 d.).

2015 m. gruodžio 23 d. L. K., atstovaujama N. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl R. K. iškeldinimo iš ginčo buto, 2018 m. gegužės 15 d. ji patikslino ieškinį ir iš ginčo buto, garažo prašė iškeldinti R. K., E. K. ir R. K.; priteisti ieškovės L. K. naudai iš atsakovo R. K. 11 017,50 Eur nuostolių atlyginimo ir solidariai iš atsakovių E. K. ir R. K. 2 241,80 Eur nuostolių atlyginimo („Liteko“ duomenys, CPK 179 str. 3 d., Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. e2-636-950/2018). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovės L. K., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą N. G., patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies: nusprendė iškeldinti atsakovus R. K., E. K. ir R. K. su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei L. K. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigoti atsakovus R. K., E. K. ir R. K. perduoti ieškovės L. K. atstovei pagal įstatymą N. G. raktą nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), vartų valdymo pultelį, taip pat nurodyti buto signalizacijos kodą. Kitą 2018 m. gegužės 15 d. patikslinto ieškinio dalį atmetė, paskirstė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes byla pagal R. K., E. K. ir L. K. apeliacinius skundus perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui („Liteko“ duomenys, CPK 179 str. 3 d., Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. e2A-1885-259/2018).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančia ginčo buto dovanojimo sutartį bei nurodo, kad iki sudarant dovanojimo sandorį, žodžiu sutarė, jog jai bus leista gyventi bute, tačiau pablogėjus sveikatai ir 2018 m. sausio mėn. apsigyvenus ginčo bute, N. G., atstovaujanti L. K. interesams, pareiškė ieškinį dėl iškeldinimo ir nuostolių priteisimo. Anūkė (vaikaitė), kuriai ji padovanojo butą, nebendrauja, neskambina. Dovanojimo sandorį ieškovė ginčija remdamasi apdovanotosios geros moralės požiūriu smerktinais veiksmais.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011; kt.).

Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingų faktų, kad atsakovė pasikėsino į dovanotojos (ieškovės) ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, ieškovė nenurodė ir jų byloje nenustatyta (CPK 185 str.).

Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad butą atsakovei ji padovanojo žodžiu sutarus, jog jai bus leista gyventi šiame bute, tačiau minėtus ieškovės teiginius atsakovės įstatyminė atstovė kategoriškai neigia. Teismas pažymi, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu atsakovei L. K. buvo kiek daugiau nei dveji metukai, šiuo metu – 11 m., todėl tokiame amžiaus tarpsnyje ji negali savarankiškai spręsti ginčui aktualių klausimų ir yra atstovaujama savo įstatyminių atstovų. Sudarant ginčo dovanojimo sutartį ji buvo atstovaujama tėvo R. K. ir motinos N. G.. Iš dovanojimo sutarties turinio matyti, jog joje nėra įtvirtinta sąlygos leisti ieškovei gyventi ginčo bute, t. y. dovanojimo sutartyje šalys nenumatė, kad apdovanotoji L. K., kaip turto savininkė, sutinka, jog dovanotojai E. K. būtų nustatytas uzufruktas jos gyvenimo trukmei iki gyvos galvos, suteikiant teisę naudotis ginčo butu (CK 4.141 str.). Įstatymas nenustato pasižadėjusiam leisti gyventi bute ateityje asmeniui pareigos vykdyti pažadą, o asmeniui, kuriam buvo pažadėta leisti gyventi bute ateityje, – teisės reikalauti vykdyti pažadą. Dar iki šios bylos iškėlimo, 2016 m. sausio 18 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį kitoje byloje ieškovė nurodė (t. 1, b. l. 73–75), kad visą gyvenimą ji gyveno name (duomenys neskelbtini), ir nei būtinybės, nei poreikio statytis kitą būstą (iš dokumento turinio – ginčo butą) su vyru ji niekada neturėjo, o tai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste kaip pakankamai tikėtiną leidžia daryti išvadą, kad ieškovė neturėjo ketinimų apsigyventi ginčo bute. Nors ieškovė nurodo, kad dėl pablogėjusios sveikatos būklės 2018 m. sausio mėnesį ji kartu su neįgalia dukra persikėlė gyventi į ginčo butą, tačiau jokiais objektyviais įrodymais ji nepagrindžia savo sveikatos būklės pablogėjimo ir reikiamybės persikelti į ginčo butą. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai apibūdina jos sveikatos būklę vėliausiai 2015 m. spalio mėn. (t. 1, b. l. 30–33). Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojo S. K. parodymų 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje, rašytinių įrodymų (t. 1, b. l. 77–82) galima daryti išvadą, kad dviejų aukštų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame iki persikėlimo į ginčo butą gyveno ieškovė, yra tinkamas buičiai ir gyventi. Be ieškovės, šiame name gyvena ir jos sūnaus S. K. šeima, pasak kurio, jis nedirba, o jo sutuoktinė dirba kas ketvirta para, todėl ir kita ieškovės nurodoma jos persikėlimo į ginčo butą aplinkybė, kad namas apšildomas kietu kuru, o kieto kuro katilas stovi rūsyje, į kurį galima patekti tik stačiais laiptais, todėl dėl sveikatos būklės jai sunku apšildyti namą, nėra įtikinama. Gyvenamosios vietos teritorijoje yra maisto prekių parduotuvių, pasiekiamos vaistinės ir medicinos paslaugos. Ieškovės aiškinimu, pas gydytojus ją nuveža sūnus, marti, vaikaitė (dukros dukra). Teismo vertinimu, visiškai įtikinamas yra atsakovės įstatyminės atstovės aiškinimas, kad ieškovės persikėlimas gyventi į ginčo butą, valios pasikeitimas siekiant panaikinti dovanojimo sutartį, atsirado po R. K. ir jos (N. G.) konflikto bei iškeltos civilinės bylos dėl iškeldinimo, veikiant R. K. naudai, bet ne dėl atsakovės atliktų ieškovės atžvilgiu veiksmų, kurie būtų laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Nors laiko atžvilgiu kiek ir besiskiriantys, tačiau iš esmės sutampantys ieškovės ir atsakovės įstatyminės atstovės paaiškinimai rodo, kad po dovanojimo sandorio sudarymo N. G. su dukra L. K., taip pat ir R. K., gyveno ginčo bute kaip šeima. Apie 2014 m. N. G. ir R. K. tarpusavio santykiai pašlijo. N. G. su dukra išsikėlė gyventi į kitą butą, o R. K. liko gyventi dukrai padovanotame bute. N. G. aiškinimu, ji leido R. K. kurį laiką toliau gyventi ginčo bute iki tol, kol jis susiras kitą gyvenamąją vietą. Tačiau jis kitos gyvenamosios vietos nesiieškojo, gyveno bute, pakeitė buto durų spynas, jos ir L. K. į butą neįsileido. Jau minėta, 2015 m. gruodžio 23 d. L. K., atstovaujama N. G., kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl R. K. iškeldinimo iš ginčo buto. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 25 d. nutartimi minėta civilinė byla buvo sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1173-230/2016, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, kurioje vienu iš R. K. pareikštų reikalavimų buvo ir reikalavimas pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. dovanojimo sutartį Nr. 1393, sudarytą tarp E. K. ir L. K., pagal kurią atsakovė E. K. padovanojo L. K. nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą G-11, esantį (duomenys neskelbtini). Jau minėta, 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu Kauno apygardos teismas ieškovo R. K. ieškinį atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi minėtą sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo atnaujintas civilinės bylos dėl R. K. iškeldinimo iš ginčo patalpų nagrinėjimas. Tuomet 2018 m. sausio mėnesį ginčo bute apsigyveno ieškovė E. K. kartu su neįgalia dukra R. K., dėl kurių iškeldinimo iš ginčo patalpų 2018 m. gegužės 15 d. buvo tikslinamas ieškinys. Nors ieškovė ir teigia, kad ji nematė anūkės (vaikaitės) L. nuo to laiko, kai jos tėvai pradėjo pyktis, ši jai neskambina, tačiau tuo pačiu ji pripažįsta, kad ir pati su N. G. nebendrauja, kai ši pradėjo pyktis su jos sūnumi, o turėdama L. telefono numerį, pati jai neskambina. Ieškovė nepaneigė N. G. aiškinimo, kad R. K. uždraudė mergaitei bendrauti su močiute. Duodama paaiškinimus 2018 m. spalio 17 d. teismo posėdyje ieškovė pripažino, kad sudarydama dovanojimo sandorį ji suprato, jog dovanoto turto savininke tampa jos anūkė (vaikaitė). Savininko teisė savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra įtvirtinta CK 4.37 straipsnyje. CK 1.137 straipsnyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į teisminę gynybą. Šių teisių įgyvendinimas bylos kontekste nepatvirtina, kad atsakovė (apdovanotoji) dovanotojai atliko veiksmus, griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, nors dėl nuosavybės teisės įgyvendinimo ir turėjo kreiptis į teismą dėl iškeldinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą CK 6.472 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimo sandorį, t. y. atsakovės veiksmai neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio.

CK 6.472 straipsnio 4 dalis nustato vienerių metų senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią šalis sužinojo arba turėjo sužinoti apie pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį atsiradimą. Įvertinęs bylos duomenis ir nenustatęs ieškovės teisių pažeidimo, teismas daro išvadą, jog taikyti ieškinio senatį nėra pagrindo.

Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl šis jos reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o jį atmetus, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė, atstovaujama įstatyminės atstovės, byloje už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir prašymą jas priteisti. Atsižvelgiant į tai, kad šios atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų patvirtinto priteistino maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 p.), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, jos atsakovei priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamai įstatyminės atstovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,56 Eur (aštuonis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Albina Rimdeikaitė