- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-132-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17467-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- G. D.
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas pagrindinis, nustatytas darbingumo lygis 45 procentai , nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. D. laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017 metų balandžio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 20 kartų, mažamečiui nukentėjusiajam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), liepė „mautis kelnes ir kelnaites“, klausė „ar duosi čiulpti?“, naktį nukentėjusiajam gulint lovoje glostė jo rankas ir kojas,
be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-04-06, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame kambaryje, mažamečiui nukentėjusiajam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), sėdint ant lovos, liepė D. L. „mautis kelnes“, pats bandė nukentėjusiajam numauti kelnes bei per rūbus lietė D. L. lytinius organus,
be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017-04-07 iki 2017-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame kambaryje, ne mažiau kaip 7 kartus, mažamečiui nukentėjusiajam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), sėdint ant lovos, liepė D. L. „mautis kelnes“, per rūbus lietė nukentėjusiojo lytinius organus, glostė kojas, D. L. išeinant iš kambario paėmęs jį už rankos ir pasodinęs ant lovos per rūbus lietė D. L. lytinius organus, tokiu būdu tyčia atliko veiksmus, galinčius sukelti mažamečiui per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, taip tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų D. L..
Be to, jis laikotarpiu nuo 2016 metų gruodžio mėnesio iki 2017-05-01, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančiame kambaryje, mažamečiui nukentėjusiajam D. L., gim. (duomenys neskelbtini), liepdamas „mautis kelnes ir kelnaites“, naktį jam gulint lovoje glostydamas jam rankas ir kojas, pats bandydamas numauti nukentėjusiajam kelnes, per rūbus liesdamas D. L. lytinius organus, tokiais savo veiksmais tvirkindamas jaunesnį negu šešiolikos metų nukentėjusįjį D. L., padarė mažamečiui nukentėjusiajam D. L. laikino pobūdžio psichikos sutrikimą - kitas reakcijas į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusį dėl byloje nagrinėjamų įvykių, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to, jis 2017 metų kovo mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose adresu (duomenys neskelbtini), naktį, rankomis sugriebė ir smaugė lovoje gulintį mažametį nukentėjusįjį D. L., taip sukeldamas jam fizinį skausmą.
Teisme G. D. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog tvirkinamųjų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko, jog yra apkalbamas. Taip pat paaiškino, jog ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė darė jam psichinį poveikį, todėl prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas. G. D. paaiškino, jog smaugė nukentėjusįjį D. L., suprato, kad sukėlė jam skausmą tokiais savo veiksmais. Smaugimo jėgą dešimtbalėje sistemoje įvertino dvejetu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. D. parodė, kad supranta jog kaltinamas, tuo, kad jo brolio D. D. draugui D. L. liepė nusimauti savo kelnes ir jam ,,čiulpti“ lytinį organą, taip pat kad jis lietė D. L. lytinius organus. Visa tai yra melas, jis to nedarė. D. L. jis pažįsta nuo 2017 m. Atrodo, kad kovo mėnesį, jis susipažino su D., jis tuo metu buvo pas jo mamą I. D., jos namuose (duomenys neskelbtini). Pas mamą jis grįžo penktadienį ir D. jau buvo su jo broliu D.. D. liko miegoti. Tuo metu namuose dar buvo jo mama, jos sugyventinis S. D., sesuo V. ir brolis D.. Naktį D. ir D. miegojo vienoje lovoje, kuri yra didžiajame kambaryje įėjus į kambarį po dešine, o jis vienas miegojo tame pačiame kambaryje, kitoje lovoje, kuri yra tiesiai tik įėjus pro duris. Mama su draugu mažajame kambaryje, o sesuo Vaida virtuvėje. Pirma naktis buvo iš penktadienio į šeštadienį, vėliau antra iš šeštadienio į sekmadienį ir trečia iš sekmadienio į pirmadienį. Visą tą savaitgalį jie taip ir miegojo, namuose niekas su niekuo nesipyko, viskas buvo gerai. D. per tą laiką nebuvo jo lovoje, jis jo nekvietė ir jis pats nebuvo atėjęs. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį jis supyko, kad D. gulėdamas lovoje su D. žaidė telefonu, supyko, nes ryte jiems reikėjo eiti į mokyklą. D. telefonu nežaidė. Lovoje D. miegojo prie krašto, o D. prie lango. Tada jis jiems liepė, kad baigtų žaisti telefonu ir eitų miegoti, bet jie nebaigė, todėl jis nuėjo ir apie tai pasakė savo mamai, bet ji liepė jam eiti miegoti. Tada jis supyko ir grįžęs į kambarį pradėjo D. smaugti. Jis persilenkė per D. ir smaugė D., jį savo rankomis suėmęs už gerklės, tada atėmė iš jo paties telefoną ir nuėjo miegoti. D. tuo metu nieko nedarė, nes jo bijojo. Po kelių dienų mama jam paskambino ir telefonu pasakė, kad ji žino, kad jis smaugė D., bet jis atsakė, kad taip nebuvo ir kalba tuo baigėsi. 2017-04-06, apie 18.00 val., jis išlipo iš autobuso Š., nes grįžo iš Raseinių. Stotelėje sutiko brolį D. ir D., tuo metu jis jau nuomojosi butą Š. netoli autobuso stotelės. D. su D. buvo be daiktų, jų pasiteiravo, o šie atsakė, kad paliko ant kalno. Taip jis suprato, kad jie daiktus paliko pas V. ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini). D. jo paprašė, kad jis jiems nupirktų valgyti: dešrelių, atsigerti, bulkos. Tada jie nuėjo į (duomenys neskelbtini), jis vienas nuėjo į parduotuvę ir viską nupirkęs grįžo pas juos į (duomenys neskelbtini), kur jie sakė tą naktį miegos. Kai nuėjo į (duomenys neskelbtini), jis jiems padavė nupirktus produktus ir išėjo namo. Jam einant link namų paskambino jo mama ir paklausė, gal jis žino, kur yra D. ir D., jis pasakė kur jie yra, bet mama neturėjo kaip atvažiuoti, todėl jis paskambino į policiją ir pranešė, kad žino, jog du nepilnamečiai vaikai nevažiuoja namo, yra apleistame name. Jis susitiko su policija ir jiems parodė, kur jie yra. Jis jiems valgyti nupirko, nes jam jų buvo gaila. Jis pats augo vaikų namuose ir žino kaip norisi valgyti, be to jis yra geros širdies ir nemoka taupyti, yra išlaidus, jam gaila kitų, todėl jis jiems ir padeda. Jis niekada nei D., nei D. nėra davęs grynųjų pinigų. D. ir D. ant jo supyko, nes jis jiems iškvietė policiją ir neleido miegoti tame apleistame name, todėl jie jį apšmeižė ir pasakė, kad jis priekabiauja prie D., liepė jam nusimauti kelnes ir liečia jo lytinius organus. Su D. ir D. jis yra susitikęs prie mokyklos, kartu jie yra buvo (duomenys neskelbtini), daugiau niekur, jokiose kitose vietose nėra buvę, ankščiau vieną savaitgalį kartu buvo pas mamą, tada kai smaugė D.. Datos jis tiksliai neatsimena, bet tai buvo prieš tai, kai D. buvo išvežtas į ligoninę. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate esančioje palėpėje, ten jam buvo leidusi gyventi šeimininkė V., pavardės nežino. Tą dieną jis buvo darbe ir jam paskambino D., kad jis su D. yra pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad grįš po darbo apie 18.00 val. Jam grįžus namo grįžo ir savininkė V., jis jos paprašė kad D. ir D. parvežtų namo, V. abu juos parvežė pas jo mamą I. D.. Kitą dieną D. su D. vėl pas jį atėjo. Jis matė, kad D. yra bloga sveikata ir pasakė V., tuomet ji iškvietė medikus. D. išvežė į ligoninę. Po to, kai 2017-04-06 jis D. ir D. iškvietė policiją, kad juos parvežtų namo, vėliau, kai D. jau buvo ligoninėje ir vaikų namuose, jo mama pasakė, kad yra pareiškimas ir kad ji nori jį pasodinti, t. y. uždaryti į kalėjimą, už ką - mama jam nepasakė. Visa tai, ką sako D., D. ir jo mama yra šmeižtas, jis negali atsakyti, kodėl D. taip sako, nes jis jiems tik padėdavo. D. lankė ligoninėje, ko jis jo paprašydavo, jam nunešdavo, kai reikėjo juo žmonės rūpinosi, todėl ir jis rūpinasi kitais. Jam keista, kad už jo gerą, jie taip atsilygina (T II, b. l. 25-27) .
Papildomai apklaustas G. D. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, tik dėl to, kad smaugė D. L.. Jis paaiškino, jog supranta, kad yra kaltinamas, tuo, jog D. L. liepė nusimauti kelnes, liepė jam ,,čiulpti“ lytinį organą, taip pat kad jis pats lietė D. L. lytinius organus. Taip pat supranta, kad dėl tokio elgesio D. L. sutriko psichinė sveikata. Dėl to jis savo kaltę pripažįsta, jis D. L. yra sakęs: ,,nusimauk kelnes", ,,pačiulpk man peliuką", taip sakydamas jis turėjo omenyje savo lytinį organą. Jis taip pat yra lietęs D. L. lytinius organus, lietė jam per rūbus. Kodėl taip elgėsi, paaiškinti negali, bet pripažįstu, kad taip elgėsi. Taip pats supranta, kad yra kaltinamas, jog pas savo mamą namuose (duomenys neskelbtini), naktį jis smaugė gulintį, bet ne miegantį D. L., dėl to, kad jau buvo vėlus laikas, o jis su jo broliu D. D. nemiegojo ir triukšmavo. Jiems ryte reikėjo eiti į mokyklą, o jam ryte reikėjo važiuoti į Kauną, į mokyklą. Dėl to, kad smaugė D. L., jis prisipažįsta, bet tik norėjo jį nuraminti. Apie jam pareikštus kaltinimus jis daugiau nieko paaiškinti nenori, savo kaltę pilnai pripažįsta pagal visus jam pateiktus kaltinimus ir pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (T II, b. l. 31-32).
Nukentėjusysis D. L. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad balandžio mėnesį jis neidavo į mokyklą, tuo laiku visur vaikščiojo. Jis eidavo pas draugus. Pas G. D. eidavo su D.. D. yra G. brolis. D. mokosi 7 klasėje, jis taip pat. Jis jiems paskambindavo per pertrauką ir jie nueidavo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuėję pas G., jie kalbėdavome apie telefonus. Balandžio 7 dieną jis rašė pasiaiškinimą, kad G. lįsdavo prie jo. Paaiškinimą rašė socialinei pedagogei. G. liepdavo jam nusimauti kelnes. Kelnes nusimauti jam jis pats liepdavo. Tai buvo seniai, 2016 metais, mėnesio nepamena, tuo metu buvo pavasaris. Jis liepė nusimauti kelnes, apatines kelnaites, liepė ,,čiulpti“. Atsakius, kad to nedarys, G. supyko ir išėjo. Tokių prašymų buvo daug. Buvo penktadienis, jis atvažiavo ir susipažino, buvo 2016 metai. Draugais yra ilgai, bet metų dar nėra. G. pasiūlė pirmą sykį ,,čiulpti“ pas D. namie, tai buvo 2016 metų žiemą. Dar siūlė (duomenys neskelbtini) apleistame darželyje, dar pas jį namuose. Viso gal buvo 15 tokių siūlymų. Tuos siūlymus girdėjo D.. Pats jam sakė, kad girdėjo. Jis apie siūlymus pasakė D., o šis pasakė mamai. D. mamai apie tai pasakė tą pačią dieną. Tai buvo šiais metais sausio mėnesį. G. žadėjo už tai duoti pinigų, sakė duos 10, 20 eurų. Jis jam negrasino. Jis jaučiausi nemaloniai. Jis nėra padaręs to, ką jo prašė. Pas jį lankėsi su D.. D. su broliu eidavo parūkyti. Jis taip pat rūkydavo, G. nupirkdavo. Už cigaretes jam nieko nereikėdavo daryti. Jis gulėjo ligoninėje. Ligoninėje jį lankė G., D. su mama, iš vaikų teisių, vaikų namų socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai. Su G. ligoninėje buvo prie interneto. G. yra jam davęs pinigų, tokių kartų buvo daug. Jis jam duodavo 5,7,10 eurų. Duodamas pinigus G. sakydavo „imk", daugiau nieko. Pinigų jam nereikėdavo grąžinti. Vieną kartą G. yra jam kelnes numovęs. Jis jam sakė, ką daro. Tai buvo šiais metais balandžio mėnesį. Jis net nesuprato, kai jam G. numovė kelnes. Tai vyko namelyje (duomenys neskelbtini). D. tuo metu buvo lauke, niekas to nematė. Tas įvykis galėjo būti balandžio 6 dieną. Kai jis numovė kelnes, ranką buvo uždėjęs ant jo kojų ir spaudė. Jis lietė kojas. G. jį yra lietęs, jam buvo nemalonu. Lietė kojas, rankas, lytinius organus. G. lietė jo lytinius organus daug sykių, gal virš 8 kartų. Tuo metu jis mūvėjo džinsus. Kad liestų lytinius organus jam numovus kelnes, nėra buvę. Kai G. liesdavo jo lytinius organus, jam buvo gėda. Jis nenorėdavo bendrauti su G., bet šis pats kabinėdavosi, prašydavo, kad susitaikytų. Jis vieną sykį buvo jį įžeidęs. Sakė, kad jo mama,, per vyrus vaikšto“, vaikų ,,prisidariusi“. Kai jis jį liesdavo, jis patraukdavo jo rankas ir nueidavo. Tuomet G. supykdavo, nes jo akys būdavo piktos. Jis tuo metu nieko jam nesakydavo. Dažniausiai tokie atvejai būdavo darželyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) apleistas. Jis yra netoli mokyklos. Į darželį dažniausiai eidavo po pamokų. Su G. yra buvę ir per pertraukas. Vieną kartą ėjo atsigerti kavos, kitą sykį ėjo į parduotuvę kažko nusipirkti. Per pertraukas jis prie jo nelįsdavo. G. būdavo džinsais, striuke, batais. G. nėra nusirengęs ar prašęs, kad jį nurengtų. Prie jo G. nusirengęs nebuvo. Jis jo neprašė, kad liestų jo kūno dalis. Balandžio 6 d. buvo ūkiniame pastate, ten niekas negyvena. Ten yra dvi lovos, stalas, pečius. Ūkinis pastatas yra V., ji yra pensininkė. Tuo metu jos nebūdavo, ji būdavo išvažiavusi, įeidavo be raktų. G. gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Ankščiau minėtas namelis ir yra tas ūkinis pastatas. G. liesdavo rankas, kojas ir lytinį organą G. dažniausiai lietė namelyje, gal buvo 7 sykius, dar tai buvo 5 kartus darželyje. Nusimauti kelnes liepė namelyje. Pas G. namuose tokių prašymų nebuvo. Dar yra pas D. namuose buvę, kai visi užmigdavo, tai jis ateidavo pas jį į lovą ir liesdavo jį už kojų, rankų, lytinio organo. Tai vyko daug sykių, 20 sykių. Tai vyko pas D. kambaryje, vakare. Tai buvo 2016 metais rudenį. Į mokyklą tuo metu reikėjo eiti. Tam kambaryje miegojo D.. Jis gynėsi. Nueidavo į virtuvę, G. užmigdavo. D. tuo metu miegojo. G. tuo metu buvo blaivus. Jis pas D. miegodavo dėvėdamas džinsus, jis jam liesdavo lytinį organą ,,per džinsus“, užkišęs rankos nebuvo, bet yra vieną sykį bandęs, tačiau jis neleido. G. yra bandęs jį pabučiuoti į lūpas. Tokie kartai buvo trys. Tai buvo namelyje. Jis tuo metu jausdavausi nepatogiai. G. pabučiuoti jo nepavyko, gal tik į žandą. Jis bučiuodavo jam rankas. Namelyje pradėjo lankytis anais metais sausio mėnesį, tiksliai nepamena. G. gyveno be tėvų, kuomet pradėjo lankytis namelyje. G. yra jam rodęs pornografines nuotraukas. Nuotraukose buvo pusplikės merginos, vaikinų nebuvo. Jis nuotraukas rodė telefone. Rodė šiais metais namelyje. D. matė tas nuotraukas. D. tuo metu juokdavosi. Nežino kokiu tikslu G. rodė jam tas nuotraukas. Jis bijojo sakyti tėčiui, kad G. prie jo lenda. Bijojo, kad tėvas jo nemuštų. D. yra matęs, kad G. jį lietė. Matė gal 4 kartus. Jis matė kai jį lietė už lytinio organo, už rankų. Tai matė namelyje. D. tuo metu nusisukdavo. D. G. klausė, ar jam patinka vyrai. G. sakė, kad „aš ne gėjus". G. balandžio 6 d. iškvietė policiją, nes jie buvo užsikūrę pečių. G. liepė nusimauti kelnes, jis nesimovė, jis supyko ir išėjo. G. tuo metu bandė jam numauti kelnes. Jis jam buvo nusmaukęs kelnes, gal apie 3 cm. Jo lytinių organų nesimatė. Numovė kartu su apatinėmis kelnaitėmis. Jis stovėjo, o G. tuo metu sėdėjo. Jis nežino, ar jis tai padarė tyčia. Jis mano, kad tai darė tyčia. Jis nėra matęs, kad G. taip elgtųsi su kitais. D. yra pasakojęs, kad G. yra liepęs ,,pačiulpti“ ( T I, b. l. 128-133) .
Nukentėjusysis D. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T I, b. l. 161-174).
Nukentėjusiojo D. L. atstovė pagal įstatymą K. Z. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. L. jos sūnus. D. gyveno su tėvu A. L., o nuo 2017-06-05 D. vėl gyvena su ja. 2017-10-05 kartu su sūnumi vyko į psichiatrijos, psichologijos komisiją. D. jai yra sakęs, kad vienas jo pažįstamas bandė žodžiais prie jo seksualiai priekabiauti, bet sūnus jai pasakė, kad daugiau nieko nenori prisiminti ir apie tuos įvykius kalbėti. Ji nevertė sūnaus jai pasakoti. Buvo matyti, kad psichologiškai jis labai dėl to išgyvena.
Liudytoja I. D. (buvusi D. teisme parodymus duoti atsisakė, paaiškino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. 2017-04-06, dienos metu, jai paskambino (duomenys neskelbtini), jos kito sūnaus D. D., klasės auklėtoja. Mokytoja jai pasakė, kad visą dieną D. ir kito jo draugo D. L. nėra mokykloje. Mokyklos socialinė darbuotoja jai davė D. tėvo telefono numerį, bet jis atsakė, kad D. nėra namuose, o ji neturi automobilio. 2017-04-06, galėjo būti apie 19.00-20.00 val., sūnus G. paskambino savo pilnametei sesei V. D., ji gyvena su ja ir turi protinę negalią, ir pasakė, kad G. paskambino į policiją ir kad jie parveš D. namo. Dar po kiurio laiko pamatė, kad ant kelio prie namų stovi policijos automobilis ir po kelių minučių D. ir D. grįžo namo. Grįžę namo D. ir D. pradėjo pasakoti, kad 2017-04-06 dieną jie pabėgo iš pamokų ir vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), sutiko brolį G.. D. pasakė, kad jis su D. nuėjo į kažkokį namą (duomenys neskelbtini), ten atėjo G.. D. sakė, kad G. jį išvarė iš to namelio, o pats bandė D. numauti kelnes, kadangi D. jam pasipriešino, todėl G. paskambino policijai, kad juos parvežtų namo. D. pasakė, kad su D. į tą namą nuėjo, nes ten gyvenusi močiutė jų paprašė, kad paskaldytų malkų. Kaip G. juos rado, nežino. Ką G. darė D. jis nematė, tik žino iš D. žodžių. D. sakė, kad prie jo G. niekada nėra priekabiavęs ar bandęs mauti kelnės, seksualiai nėra jo lietęs. Jos sūnus G. turi protinę negalią. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas kažkokią močiutę, nuomojasi kambarį, adreso ji nežino, tik žino kaip nuvažiuoti. Ji G. pas save neleidžia gyventi, nes su juo nesutaria, jis nori būti namų šeimininkas, ją kitiems šmeižia. Ji tiki savo sūnumi D. ir jo draugu D. L., kad G. seksualiai priekabiavo prie D.. Gal prieš metus laiko, kai G. dar gyveno namuose, jis parsivežė kažkokį draugą, jo nepažįsta. Vakare abu nuėjo miegoti į kitą kambarį, abu miegojo vienoje lovoje. Naktį tas draugas atėjo pas ją šaukdamas, kad „gelbėkit, G. mane grabalioja, nori išprievartauti“. Ji su G. tuo metu nieko nesiaiškino. 2017-04-06 D. ir D. dar pasakė, kad ankščiau, kai D. savaitgaliais būdavo pas juos namuose, tai naktį G. eidavo pas D. į lovą, D. miegodavo vienas, ir jį grabinėdavo. D. jai to nėra sakęs, bet D. jai tai papasakojo dabar. Ji pareiškė, kad savo sūnų G. D. išvarė iš namų 2017 m. balandžio mėn., nes pati pamatė, kad jis seksualiai kabinėjasi prie vaikų ir vyrų, ji bijo dėl savo vaikų ir neįgalios dukters sveikatos, mano, kad G. taip pat seksualiai priekabiaudavo prie D. (T I, b. l. 53-56) .
Liudytojas D. D., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jo brolis priekabiavo prie D.. Visą laiką G. jam sakydavo „D., eik kur nors, mums su D. reikia pasišnekėti". D. jam sakė, kad G. liepė nusimauti kelnes, jis nesimovė, ir G. išėjo. Jam mažai pasakojo. D. L. yra klasės draugas, su juo pažįstami gal metus. Brolis su juo pažįstami gal 3-4 mėnesiai. Jis su D. susitikdavo mokykloje, o brolis paskambino D., kad jis ateitų. Susitikdavo stadione, paskui nusivesdavo į namelį (duomenys neskelbtini). namelis yra V.. Namelyje niekas negyveno, jis buvo be raktų. Jame pasikurdavo pečių, G. nueidavo į parduotuvę, nupirkdavo gėrimų. Prašymų buvo gal 5-6. Matydavosi iš akių, kad G. nori pabūti vienas su D.. Kodėl nori G. pabūti su D. vienas, jis nežino. Kai buvo G. draugas pas jį klijuoti tapetų skundėsi, kad G. jį graibė. Jis yra matęs, kad G. lietė D.. Jis lietė D. varpą po antklode, abu buvo apsirengę. D. sakydavo G., kad baigtų. Jis matė du kartus namelyje. Jis paprašė nueiti į parduotuvę, grįžęs pamatė. Tai vyko 2016 metų žiemą. Dar yra buvę šiais metais gal kovo mėnesį. Pamatė, kad liečia. Jie buvo ant lovos. Kaip reagavo D., nežino, nes neseniai buvo atėjęs. Kad G. liestų nuogą D. kūną, jis nematė. Kai matė, buvo apsirengę su drabužiais. Matė pas save namie ir namelyje. Matė keturis sykius, liesdavo tą patį. D. nuo jo pabėgdavo. Kodėl D. grįždavo pas G., jis nežino. G. telefone turėjo pornografinių vaizdų, ten nuogos merginos. Ką jis darė su tomis nuotraukomis, nežino. Jie buvo apsikeitę telefonais. D. bijojo tėvo, tai atvažiuodavo pas jį nakvoti. Atvažiuodavo keletą kartų per savaitę. Miegojo lovoje. Miegojo G., D. ir jis. G. pasikviesdavo D., paskui D. pabėgdavo. Tai vykdavo vakare. G. prie jo nėra lindęs. Ar kas matė, kaip G. lenda prie D., jis nežino. Pirmą kartą D. ir G. susipažino, o kitą dieną namuose kabinėjosi. Buvo 2016 metų žiema. Paskutinį kartą G. prie D. matė balandžio mėnesį. D. jam sakė, kad G. liepė, kad nusimautų kelnes, jie buvo namelyje ir atvyko policija. D. apie tai papasakojo iš karto po įvykio. Pareigūnams jie nesakė, kad G. lenda prie D., nes bijojo G.. G. apibūdintų žodžiu „gyvulys". Jis lenda prie D., grubus. Socialinei darbuotojai mokykloje nebijojo pasakyti, nes nebuvo G.. Kitiems nepasakojo, kas vyksta tarp G. ir D., nes kalbos greitai sklinda. Mama ankščiau nežinojo, dabar žino, jai jis pasakė. (duomenys neskelbtini) apleistame darželyje buvo susitikę. D. eidavo pasikalbėti su G.. G. būdavo supykęs, kai D. neidavo. Į darželį eidavo D., G. ir jis. Pirmas kartas namuose kai jis atėjo, buvo 2016 metų trečią mėnesį, paskutinį kartą matė 2016 metų ketvirtą mėnesį. Namelyje pamatė šiais metais, trečią ar antrą mėnesį. Paskutinį kartą matė gal ketvirtą mėnesį. Nuo kada tiksliai D. pažįstamas su G., jis nepamena. G. nebegyvena namuose su namiškiais nuo šių metų trečio mėnesio, tiksliai nepamena, nes geria vaistus. Pas G. nuotraukų su nuogais vaikais, vyrais matęs nėra. Yra pastebėjęs, kad žiūrėjo pornografinį filmą su gėjais. Jis pastebėjo, kad G. duodavo pinigų D., gal tris - keturis kartus, po 4-5 eurus. Jis duodavo, jei kelnes nusimaus. Jis iš karto davė pinigų, o D. to, ko prašė, nepadarė. Pinigų davė namelyje ir dar kai lydėjo namo. Matė šiais metais, tikslaus laiko nepamena. (T I, b. l. 104-106).
Liudytojas D. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T I, b. l. 111-125).
Liudytojas S. D. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su I. D.. Kartu su jais gyvena Irenos vaikai D. ir V., kartais būna vyresnis sūnus G.. Datos jis neatsimena, bet 2017 m. kovo mėn. ar tai balandžio mėn., buvo iki Velykų, pas juos namuose miegojo ir D. draugas ir klasiokas D., jo pavardės nežino. D., D. ir G. miegojo viename kambaryje, dideliame kambaryje, tuo metu kambaryje buvo tik 2 lovos. Kaip berniukai miegojo, jis nežino, nematė, jis į jų kambarį nėjo. Jie vėliau eina miegoti, ilgai žaidžia telefonais, tuo metu girdėjo, kad kalbėjosi, bet kažko neįprasto nebuvo. Visi trys berniukai kartu yra buvę gal 2 kartus, savaitgaliais. Per tą laiką niekas iš jų nesakė, kad kažkas negerai. Jis nežino tokio fakto, kad G. būtų atėjęs į jo ir Irenos kambarį ir prašęs sudrausminti D. ir D.. Gal jis tuo metu miegojo, ir jam niekas nieko nesakė. Su I. jis gyvena 4 metus. Atsimena, kad vieną kartą G. iš Kauno mokyklos buvo parsivežęs draugą, jo nepažįsta, ir jie abu jų name dažė lubas. Jis žino ir pats buvo, kai G. liko miegoti su tuo draugu. Tą naktį niekas nebuvo atėjęs į jo ir I. kambarį ir tas G. draugas nesakė, „kad G. prie jo priekabiautų“. Jis D. netiki ir galvoja, kad jis išsigalvoja ir meluoja, šmeižia G.. Kol G. gyveno su mama, tai jis žino, kad jie su D. susiskambindavo ir jis eidavo pas jį į namus į (duomenys neskelbtini). Jis G. mažai pažįsta ir nežino, kaip jis gali pasielgti, bet jiems bendraujant jam jokių įtarimų, kad G. gali seksualiai priekabiauti, nesukėlė. D. linkęs meluoti, nuolat bando išsiginti, todėl mano, kad ir šį kartą meluoja bei išsigalvoja (T I, b. l. 58-60).
Liudytojas N. V. parodė, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. 2017-04-06 jam dirbant Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriuje buvo gautas budėtojo pranešimas, kad pranešėjas žino, kur yra vaikai, kurie po pamokų negrįžta namo. Jam atvykus į (duomenys neskelbtini) prie koplyčios adresu M. J. g. 2, pasitiko pranešėjas, kuris prisistatė G. D. ir jie kartu nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ūkinio pastato antrame aukšte rado 2 berniukus. Berniukai prisistatė D. D. ir D. L.. Berniukai buvo užsikūrę krosnį, kambaryje buvo dvi lovos. Pasiteiravus, kodėl jie nėjo namo, berniukai atsakė, kad čia būtų miegoję, o rytoj autobusu būtų grįžę namo. Abu berniukus jis parvežė namo. Kai rado berniukus, jis juos pasisodino į automobilį, kur sėdėjo ir pranešėjas G. D.. Jį išleido prie namų (duomenys neskelbtini) ir toliau vežė berniukus. Kol buvo trise, jie tarpusavyje nebendravo, kai berniukai automobilyje liko vieni, jie pradėjo kalbėtis, kodėl jie ne namuose su tėvais. Klausinėjo, gal tėvai išgėrinėja ir juos skriaudžia, gal kas kitas juos skriaudžia, bet abu berniukai pasakė, kad namuose jų niekas neskriaudžia, ir kad namuose yra viskas gerai. Dar kartą pasiteiravus, kodėl berniukai per naktį norėjo negrįžti namo, berniukai atsakyti negalėjo ir nieko nesakė. Jie neužsiminė, kad galimai automobilyje buvęs asmuo G. D. būtų juos skriaudęs ar prie jų priekabiavęs, apie tą žmogų nieko nesakė. Kai jie įsėdo į automobilį ir pamatė G. D., tai jokio priešiškumo ar nejaukumo, gėdos ar susijaudinimo neparodė. Berniukai buvo blaivūs, cigarečių kvapo nuo jų nesijautė. Sėdint automobilyje G. D. pasakė, kad jam skambino mama ir teiravosi, ar nematė tų berniukų, nes vienas iš jų yra jo brolis. Tada jis po (duomenys neskelbtini) miestelį ir pradėjo jų ieškoti, o radęs iš karto paskambino policijai, pasak jo pats pas juos nėjo, nes bijojo, kad nepabėgtų ( T I, b. l. 48-51).
Liudytoja V. K. parodė, kad ji pažįsta G. D. ir jam yra leidusi gyventi savo namo adresu (duomenys neskelbtini), esančiame ūkinio pastato antrame aukšte. Leido G. gyventi tada, kai jis neturėjo kur miegoti, kur paprastai jis miega, ji nežino. Datos ji neprisimena, bet buvo 2017 m. gegužės mėnuo, ji važiuodama iš Raseinių į (duomenys neskelbtini) pavežė du berniukus. Iš Raseinių ji važiavo su G. ir kelyje pamatė du berniukus, tada G. pasakė, kad tai jo brolis D. su draugu. Berniukus ji išleido (duomenys neskelbtini), o G. grįžo su ja į namus. G. ji pasakė, kad į jos namus jo draugai neateitų. Kitą dieną ji išvažiavo į Šiaulius ir apie tai pasakė G.. Jai būnant Šiauliuose paskambino G. ir pasiteiravo, ar namuose ji turi termometrą. Ji pasiteiravo, kas nutiko, ir jis atsakė, kad pas jį namuose yra D. su D., ir D. serga. Ji grįžo namo ir pakvietė D. į namus, prieš tai jis buvo ūkinio pastato palėpėje ir pamačiusi, kad D. turi temperatūros, iškvietė greitąją. Greitosios medikams ji pasakė, kad paskambintų vaiko tėvams. Su G. ji susipažino prieš 5 metus, padėjo įstoti į Kauno profesinę mokyklą ir nuo tada jis ten mokosi. Ji yra buvusi G. namuose ir žino, kad ten yra blogos gyvenimo sąlygos. Pirmus 3 metus G. pas ją ateidavo, bet paskutinius 2 metus nebeateidavo. 2017 m. balandžio mėn. ji grįžo iš K., kur gyvena per žiemą. Tada jos pažįstama B., jos pavardės nežino, pasakė, ar ji negalėtų priimti G.. Ji pasakė, kad jį buvo priėmusi gyventi į savo namus (duomenys neskelbtini), bet jis į namus pradėjo vestis vaikus, pradėjo važinėti policija, todėl nenori, kad jis pas ją gyventų. Ji jo pagailėjo ir priėmė. Ji mato, kad per tuos 5 metus G. pasikeitė, įgijo daugiau žinių, socialinių įgūdžių, ankščiau buvo atviresnis, viską pasakojo, dabar kiek slapukauja. Kai D. buvo pagaudytas į ligoninę, tai kitą dieną G. su broliu D. ir savo mama važiavo pas jį aplankyti ligoninėje. Ji pasiteiravo, kodėl jie vyksta į ligoninę lankyti D., G. atsakė, kad jis yra draugas, jam jo gaila. Dar pasakė, kad mama skambino D. tėvui, bet jis pasakė, kad nieko nenori žinoti, buvo piktas. Ji pareiškė, kad G. brolį D. su draugu D. ji pavežė į (duomenys neskelbtini), o kitą dieną D. iškvietė greitąją. Apie tai, kad G. lankosi jos ūkinio pastato antrame aukšte ji sužinojo iš kaimynės, kuri turi jos namo raktus. Ta moteris jai pasakė, kad dar jai nebūnant iš ūkinio pastato rūko dūmai ir ji buvo iškvietusi policiją. Suprato, kad ieškojo kažkokių vaikų (T I, b. l. 77-80) .
Liudytoja G. L., parodė, kad žino, jog D. jo draugas liepė nusimauti kelnes ar kažką panašaus. Ji tik tiek žino, nes jai tik tiek pasakė. Žino, kad jie bendrauja, susitikinėdavo, eidavo kažkur, viskas vyko po pamokų. Žino, kad tai G., pavardės nežino. Žino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Ji su broliu apie tai nekalbėjo. D. G. brolis. D. su ja nekalba, jis užsisklendęs. Brolis su D. yra klasės draugai, jų draugystė prasidėjo šiais metais. Dabar 2017 metai. D. negrįždavo namo, tai prasidėjo nuo mokslo metų pradžios iki dabar, kartais ir su policija reikėjo ieškoti. D. nakvodavo pas D., nes klasės draugai kelis kartus matė. Pertraukų metu nematydavo, kad D. su D. kažkur eina, bet po pamokų matydavo kad ateina G.. Ji D. sakydavo, kad važiuotų kartu namo, bet jis sakydavo, kad nori pasilikti. Ji jo klausdavo, kai būdavo vienas, bet kai šalia būdavo D., jam liepdavo ir sakydavo „nevažiuok, būk su manimi". Su broliu nebendravo apie tuos įvykius. Jai papasakojo jos rusų kalbos mokytoja R. J.. Brolis truputį papasakojo. Brolis papasakojo tada, kada nebuvo pabėgęs iš namų, tai buvo šių metų pavasaris. Ji nieko nepastebėjo tarp G. ir D.. Žino, kad G. siūlė ką nors D. nupirkti. Ji matė, kaip stovėjo G. ir D., G. pasiūlė ką nors nupirkti. D. į pasiūlymą reagavo gerai (T I, b. l. 94-95).
Liudytojas A. L. teisme parodė, jog sūnus D. L. jam po apklausų pasakė, kad išsigalvojo visus įvykius, kad jų nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis parodė, kad 2017-04-06 jam paskambino D. klasės auklėtoja R. J. ir pasakė, kad D. pabėgo iš pamokų. 2017-04-07 apie 18.00 val. jis nuvažiavo pas I. D. ir ten rado savo sūnų, parsivežė namo. 2017-04-06 jam niekas neskambino ir nesakė, kad D. yra pas I. D., bet jis žinojo, kad jis būna tik ten. D. elgesys pasikeitė prieš kelis mėnesius. Jis nebuvo namuose, ir tada jį taip pat parsivežė iš I. D.. Abu susipyko, jis sūnų apšaukė, o mokykloje D. pasakė, kad jį mušė. Tai sužinojęs jis paėmė D. ir pats nekviečiamas nuvyko į Raseinių vaikų teisės. Pokalbio metu Raseinių vaikų teisių specialistė D. girdint pasakė, kad jis turi teises, kad gali kreiptis pagalbos ir tėvas bus nubaustas. Nuo tada, nuo 2017 m. kovo mėn., D. jo visai nebeklauso, paromis negrįžta namo, visada būna pas I. D.. 2017-04-07 jam paskambino (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja ir pasakė, kad D. papasakojo, jog 2017-04-06 G., jis žino, kad jis yra D. brolis, tai yra D. sūnus, bandė jam numauti kelnes. D. 2017-04-07 vakare pasiėmė iš I. D., bet jis apie tai jam nieko nesakė. Jo dukra G. jam yra sakiusi, kad mokykloje ne kartą yra mačiusi, jog G. ateina į mokyklą ir D. kartu su juo išeina, vėliau vakare kartais grįžta namo, kartais ne. G. jam sakė, kad jie eina į netoliese mokyklos esantį apleistą namą, kuris yra už mokyklos stadiono. D. pastaruoju metu visai jo neklauso ir galvoja, kad šią istoriją sugalvojo norėdamas išvengti atsakomybės dėl nebuvimo namuose. Bet jis negali būti tikras, nes su D. apie tai nesikalbėjo ir nežino ką pasakyti. Prieš kelis mėnesius, kai pasikeitė D. elgesys, jis galvoja, kad pasikeitė, nes pradėjo draugauti su D. D.. (T I, b. l. 72-75) .
Iš 2017-05-23 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini). ( T I, b. l. 40-46).
Iš D. L. gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog jis yra gimęs (duomenys neskelbtini) (T I, b. l. 136).
2017-06-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 751/2017(04) nurodoma, kad D. L. lytinių organų srityje, tiesiosios žarnos aplinkoje ir burnoje objektyvių sužalojimo žymių nėra (T I, b. l. 178).
2017-10-05– 11-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 103MS-180/2017 nurodoma, kad D. L. konstatuojamas pereinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, jog apie byloje nagrinėjamus įvykus tiriamasis kalba itin nenoriai, pradeda jaudintis, gėdijasi, užsisklendžia, akių kontaktas tampa fragmentiškas. Tiriamąjį reikia skatinti klausimais, trumpai, neplėtodamas atsakymų atsako tik į uždarus klausimus. Įvardina tiriamos veikos laikotarpį - tai „nuo 2016 metų žiemos iki vasaros. G. lindo. Grabinėdavo. Smaukyti prašė. Apie tai, kad G. lindo, sakiau tėčiui. Kai pirmą kartą taip buvo. Tėtis niekaip nesureagavo. Sakė, neik ten, ir daugiau nieko nedarė. Daugiau tėčiui nesakiau. Bijojau, G. sakė sumuš mane“. Tikslinantis tiriamojo pasisakymus, jis pradeda dar labiau gūžtis, nebeatsako į patikslinamuosius klausimus. Įvardina savo jauseną pirmo karto metu: „nejaukumas, baimė, pyktis, gėda“. Apie bylai reikšmingas aplinkybes tiriamasis kalba itin nenoriai, išryškėja jo nerimas, atsiribojimas, šios temos vengimas - nutyla, išrausta, susigėsta, prarandamas akių kontaktas su juo, į su byloje nagrinėjamų įvykiais susijusius klausimus atsako trumpai, po ilgokių tylos pauzių, taigi, D. L. psichoemocinėje būsenoje stebimos reakcijos į stresą. Nors D. L. turi supratimą apie socialines taisykles ir normas bei geba elgtis socialiai pageidautinu būdu, tačiau tyrimo rezultatai atskleidė jo bendravimo sunkumus: modeliuojant įvairaus sudėtingumo socialines situacijas, stebimas tiriamojo pasimetimas ir nežinojimas, kaip elgtis net ir įprastose kasdienėse situacijose, ypatingai susidūrus su aukštesnį socialinį statusą turinčiais asmenimis ar jo suvokiamais autoritetais. Tiriamojo supratimas apie lytiškumą atitinka žemesnius intelektinius jo gebėjimas, taip pat emocinį ir socialinį jo nebrandumą: jis turi bendrų žinių apie tokius dalykus, kaip tvirkinamieji veiksmais ir seksualinė prievarta, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų žalą ir pavojingumą yra ribotas ir paviršutiniškas. Nors byloje nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo suprasti, jog įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu nėra tinkami, tačiau jis negalėjo numatyti tolimesnių tokio elgesio pasekmių. Ekspertei jis nurodė tokias įvykio aplinkybes: „G. D.. Neilgai jį pažįstu. 2016 metai buvo. G. yra pilnametis. Jam gal 20. Jis priekabiavo. Dažnai lįsdavo prie manęs. Grabinėdavo: už rankų, už kojų, už visur. Yra už lytinių organų. Ne po rūbais, o ant rūbų. Mes tokiam namely buvom, buvo dar toks draugas, G. brolis D.. Grabinėjo G. mane, jo brolis pamatė, pasakė savo mamai, o ji pasakė policijai. G. prašydavo kelnes nusimauti. Smaukyti prašė. Aš jam rankas trankydavau, sakydavau nelįsti, bet jis lįsdavo. Mes su G. ir jo broliu eidavome pasivaikščioti, G. nupirkdavo kebabų. G. yra davęs pinigų. Nežinau, kiek tai truko. Gal kelis mėnesius. Apie tai, kad lenda G., sakydavau D., tėčiui. Tėtis sakydavo, kad neičiau pas jį, o daugiau nieko nedarė. D. žinojo apie lindimą, ir pats G. prie jo lįsdavo. Namely G. nutempė kelnes, sakau: „ką dirbi“? Pasikėliau kelnes ir viskas. D. pasakė mamai, o ji policijai. G. lįsdavo senam daržely, namely, pas D. namuose. Nejaukiai jaučiuosi, kai reikia apie tai kalbėti“. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad tiriamasis nejautė supratimo ir palaikymo iš kartu gyvenusio tėvo, todėl jis lengviau pasidavė įtariamojo, rodžiusio jam prielankumą ir dėmesį, poveikiui (paaugliui patiko leisti laiką kartu su įtariamuoju ir jo broliu, įtariamasis nupirkdavęs jiems valgyti, duodavo pinigų, nėra jam grasinęs). Be to, ekspertės pateikė išvadas, kad atlikus psichologinį tyrimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, jog tiriamajam nenustatyti kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nagrinėjamų įvykių metu tiriamasis galėjo suprasti, jog įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu nėra tinkami (suprato jų pobūdį, paviršutiniškai suprato jų reikšmę) ir, jo žodžiais, bandė jiems priešintis, patraukdamas įtariamojo rankas, atsisakydamas vykdyti jo prašymus ir pan. Aktyvesnį tiriamojo priešinimąsi įtariamajam (atsisakymą leisti laiką su įtariamuoju, suaugusiųjų pagalbos ieškojimą) sunkino ne tik ribotas paauglio supratimas apie su juo galimai atliktų veiksmų reikšmę, tačiau ir kiti reikšmingi jo asmenybiniai, artimiausios šeimyninės aplinkos ir santykio su įtariamuoju ypatumai. Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais D. L. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti D. L. parodymais (T II, b. l. 10-16).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ekspertės išvadas patvirtino ir jas palaikė.
Liudytoja Aurelija A. Z. parodė, jog jokio poveikio dėl parodymų turinio G. D. nedarė. Parodymus surašė iš pastarojo žodžių. Visų apklausų metu dalyvavo advokatas.
Iš 2018-05-30-06-25 ekspertizės akto Nr. 86TPK-384/2018 matyti, kad G. D. veikų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir galėjo teisingai juos valdyti. G. D. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas - Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti (F70.1), jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. D. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga. G. D. gali dalyvauti teisiamajame posėdyje, gali būti apklausiamas ( T II, b. l. 173-175).
Žemesnės instancijos teismas
Iš asmens duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. L. gimęs (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y nuo 2016 m. vasaros iki 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. liepos mėnesio nebuvo sukakęs 14 metų, t. y. buvo mažametis.
Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, ir kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
Dėl BK 153 straipsnio 1 dalies
BK 153 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į jaunesnio negu šešiolikos metų asmens seksualinį neliečiamumą, nepriklausomai nuo suaugusių asmenų požiūrio į atliekamus veiksmus, kai nustatyta, kad tokie veiksmai sukėlė per ankstyvą vaiko domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokius neigiamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-625/2013). Tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tačiau tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-697/2018).
Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Visgi, nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui matyti, kad tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia ne tik demonstruojant jaunesniam nei šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant jo kūną ar jo lytinius organus, taip pat ir lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą jaunesnio nei šešiolikos metų asmens akivaizdoje, tačiau ir kitokiais – intelektualiniais veiksmais – amoraliais pasakojimais apie seksualinio potraukio tenkinimą, seksualinio pobūdžio SMS žinučių rašymu, siuntimu ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-649/2012, 2K-252/2013, 2K-205/2013, Nr. 2K-7-87/2014).
Objektyviai tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą ir sutrikdyti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens fizinį bei psichologinį vystymąsi. Pažymėtina, kad aptariama nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog atlieka tvirkinamuosius veiksmus jaunesnio nei šešiolikos metų asmens atžvilgiu ir nori taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-725/2007, 2K–356/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Tokio pobūdžio bylose paprastai nebūna tiesioginių liudytojų, kurie tiesiogiai būtų matę tvirkinamuosius veiksmus, todėl tokiose bylose labai svarbūs pačių nukentėjusiųjų parodymai, taip pat įvairūs išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais ir kuriems nepilnamečiai nukentėjusieji pasakojo apie patirtus veiksmus parodymai ir kt.
Motyvuojamoji dalis
Analizuojamu atveju G. D. kaltę patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis D. L. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2017 m. balandžio 7 dieną jis rašė pasiaiškinimą, jog G. lįsdavo prie jo. 2016 m. pavasarį. G. D. liepė jam, kad nusimautų kelnes, apatines kelnaites, liepė ,,čiulpti“. Atsakius, kad to nedarys, G. supyko ir išėjo. Tokių prašymų buvo daug. G. D. pasiūlė pirmą sykį ,,čiulpti“ pas D. namie, tai buvo 2016 metų žiemą. Dar siūlė (duomenys neskelbtini) apleistame darželyje, dar pas jį namuose. Viso gal buvo 15 tokių siūlymų. Tuos siūlymus girdėjo D.. Jis apie siūlymus pasakė D., o šis pasakė mamai. D. mamai apie tai pasakė tą pačią dieną. G. žadėjo už tai duoti pinigų, sakė duos 10, 20 eurų. Jis jam negrasino. Jis jautėsi nemaloniai, nieko nedarė, ko prašomas. Vieną kartą G. yra jam numovęs kelnes, todėl jam sakė, ką šis daro. Tai buvo 2017 metais balandžio mėnesį. Jis net nesuprato, kai jam G. numovė kelnes. Tai vyko namelyje (duomenys neskelbtini). D. tuo metu buvo lauke, niekas to nematė. Tas įvykis galėjo būti balandžio 6 dieną. Kai jis numovė kelnes, ranką buvo uždėjęs ant jo kojų ir spaudė. Jis lietė kojas. G. jį yra lietęs, jam buvo nemalonu. Lietė kojas, rankas, lytinius organus. G. lietė jo lytinius organus daug sykių, gal virš 8 kartų. Tuo metu jis mūvėjo džinsus. Kad liestų lytinius organus jam numovus kelnes, nėra buvę. Kai G. liesdavo jo lytinius organus, jam buvo gėda. Kai G. jį liesdavo, jis patraukdavo jo rankas ir nueidavo. Tuomet G. supykdavo. Dažniausiai tokie atvejai būdavo apleistame darželyje (duomenys neskelbtini). Į darželį dažniausiai eidavo po pamokų. Su G. yra buvę ir per pertraukas. Per pertraukas G. prie jo nelįsdavo. Balandžio 6 d. buvo ūkiniame pastate, ten niekas negyvena. Ten yra dvi lovos, stalas, pečius. G. liesdavo rankas, kojas ir lytinį organą. G. dažniausiai lietė namelyje, gal buvo 7 sykius, dar tai buvo 5 kartus darželyje. Nusimauti kelnes liepė namelyje. Dar yra pas D. namuose buvę, kai visi užmigdavo, tai G. ateidavo pas jį į lovą ir liesdavo jo kojas, rankas, lytinį organą. Tai vyko daug sykių, 20 sykių. Tai vyko pas D. kambaryje, vakare. Tai buvo 2016 metais rudenį. Į mokyklą tuo metu reikėjo eiti. Tam kambaryje miegojo D.. Jis gynėsi. Nueidavo į virtuvę, G. užmigdavo. D. tuo metu miegojo. G. tuo metu buvo blaivus. Jis pas D. miegodavo dėvėdamas džinsus, jis jam liesdavo lytinį organą ,,per džinsus“, užkišęs rankos nebuvo, bet yra vieną sykį bandęs, tačiau jis neleido. G. yra bandęs jį pabučiuoti į lūpas. Tokie kartai buvo trys. Tai buvo namelyje. Jis tuo metu jausdavosi nepatogiai. G. pabučiuoti jo nepavyko, gal tik į žandą. Jis bučiuodavo jam rankas. Namelyje pradėjo lankytis 2016 metų sausio mėnesį. G. yra jam rodęs nuotraukas su pusplikėmis merginomis. Rodė 2017 metais namelyje. Jis bijojo sakyti tėčiui, kad G. prie jo lenda. Bijojo, kad tėvas jo nemuštų. D. yra matęs, kad G. jį lietė. Matė gal 4 kartus. Jis matė kai G. lietė jo lytinį organą, rankas. Tai matė namelyje. D. tuo metu nusisukdavo. G. balandžio 6 d. iškvietė policiją, nes jie buvo užsikūrę pečių. Be to, G. liepė, kad jis nusimautų kelnes, ko jis nedarė, todėl pastarasis supyko ir išėjo. G. tuo metu bandė jam numauti kelnes. Jis jam buvo nusmaukęs kelnes, gal apie 3 cm. Jo lytinių organų nesimatė. Numovė kartu su apatinėmis kelnaitėmis. Jis stovėjo, o G. tuo metu sėdėjo. Jis nežino, ar jis tai padarė tyčia. Jis mano, kad tai darė tyčia. Jis nėra matęs, kad G. taip elgtųsi su kitais.
Tokius savo parodymus nukentėjusysis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, Jo paaiškinimai apie byloje tiriamas bylos aplinkybes yra tokie patys ir atliekant teismo psichiatrinę – psichologinė ekspertizę, kurios metu jis nurodė, jog „G. D.. Neilgai jį pažįstu. 2016 metai buvo. G. yra pilnametis. Jam gal 20. Jis priekabiavo. Dažnai lįsdavo prie manęs. Grabinėdavo: už rankų, už kojų, už visur. Yra už lytinių organų. Ne po rūbais, o ant rūbų. Mes tokiam namely buvom, buvo dar toks draugas, G. brolis D.. Grabinėjo G. mane, jo brolis pamatė, pasakė savo mamai, o ji pasakė policijai. G. prašydavo kelnes nusimauti. Smaukyti prašė. Aš jam rankas trankydavau, sakydavau nelįsti, bet jis lįsdavo. Mes su G. ir jo broliu eidavome pasivaikščioti, G. nupirkdavo kebabų. G. yra davęs pinigų. Nežinau, kiek tai truko. Gal kelis mėnesius. Apie tai, kad lenda G., sakydavau D., tėčiui. Tėtis sakydavo, kad neičiau pas jį, o daugiau nieko nedarė. D. žinojo apie lindimą, ir pats G. prie jo lįsdavo. Namely G. nutempė kelnes, sakau: „ką dirbi“? Pasikėliau kelnes ir viskas. D. pasakė mamai, o ji policijai. G. lįsdavo senam daržely, namely, pas D. namuose. Nejaukiai jaučiuosi, kai reikia apie tai kalbėti“.
Ekspertės pateikė išvadas, kad atlikus psichologinį tyrimą ir apibendrinus gautus duomenis, daroma išvada, jog D. L. nenustatyti kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Padidintas polinkis fantazuoti ar polinkis painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais D. L. nenustatyti. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti D. L. parodymais.
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą teismas laiko nukentėjusiojo parodymus patikimais ir jais remiasi, nes juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas D. D. parodė, kad jo brolis priekabiavo prie D.. Visą laiką G. jam sakydavo „D., eik kur nors, mums su D. reikia pasišnekėti". D. jam sakė, kad G. liepė nusimauti kelnes, jis nesimovė, todėl G. išėjo. Jam mažai pasakojo. Jis su D. susitikdavo mokykloje, o brolis paskambindavo D., kad jis ateitų. Susitikdavo stadione, paskui nusivesdavo į namelį (duomenys neskelbtini). Namelyje niekas negyveno. Jame pasikurdavo pečių, G. nueidavo į parduotuvę, nupirkdavo gėrimų. Prašymų buvo gal 5-6. Matydavosi iš akių, kad G. nori pabūti vienas su D.. Jis yra matęs, kad G. lietė D.. Jis lietė D. varpą po antklode, abu buvo apsirengę. D. sakydavo G., kad baigtų. Jis matė du kartus namelyje. Tai vyko 2016 metų žiemą. Dar yra buvę šiais metais gal kovo mėnesį. Pamatė, kad liečia. Jie buvo ant lovos. Matė pas save namie ir namelyje. Matė keturis sykius, liesdavo tą patį. D. nuo jo pabėgdavo. G. telefone turėjo vaizdų su nuogomis merginomis. D. bijojo tėvo, tai atvažiuodavo pas jį nakvoti. Atvažiuodavo keletą kartų per savaitę. Miegojo lovoje. Miegojo G., D. ir jis. G. pasikviesdavo D., paskui D. pabėgdavo. Tai vykdavo vakare. Pirmą kartą D. ir G. susipažino, o kitą dieną namuose kabinėjosi. Buvo 2016 metų žiema. Paskutinį kartą G. prie D. matė balandžio mėnesį. D. jam sakė, kad G. liepė, jog nusimautų kelnes, jie buvo namelyje ir atvyko policija. D. apie tai papasakojo iš karto po įvykio. Pareigūnams jie nesakė, kad G. lenda prie D., nes bijojo G.. G. apibūdintų žodžiu „gyvulys". Jis lenda prie D., grubus. Socialinei darbuotojai mokykloje nebijojo pasakyti, nes nebuvo G.. Kitiems nepasakojo, kas vyksta tarp G. ir D., nes kalbos greitai sklinda. Mamai jis apie tai papasakojo. Jis pastebėjo, kad G. duodavo pinigų D., gal tris - keturis kartus, po 4-5 eurus. Jis duodavo pinigų, jei D. kelnes nusimaus. Jis iš karto davė pinigų, o D. to, ko prašė, nepadarė. Pinigų davė namelyje ir dar kai lydėjo namo.
Nors teisme I. D. (buvusi D.) atsisakė duoti parodymus, tačiau patvirtino, jog jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, ikiteisminio tyrimo metu ji patvirtino D. D. parodymus, jog sūnus jai pasakojo, kad G. priekabiauja prie D. L..
Liudytoja G. L., parodė, kad žino, jog D. jo draugas liepė nusimauti kelnes ar kažką panašaus. Jai tai pasakė brolis. Žino, kad jie bendrauja, susitikinėdavo, eidavo kažkur, viskas vyko po pamokų. Pertraukų metu nematydavo, kad D. su D. kažkur eitų, bet po pamokų matydavo, kad ateina G.. Ji D. sakydavo, kad važiuotų kartu namo, bet jis sakydavo, kad nori pasilikti.
Iš teismo psichiatrijos – psichologinės ekspertizės akto matyti, kad tiriamojo supratimas apie lytiškumą atitinka žemesnius intelektinius jo gebėjimas, taip pat emocinį ir socialinį jo nebrandumą: jis turi bendrų žinių apie tokius dalykus, kaip tvirkinamieji veiksmais ir seksualinė prievarta, tačiau jo supratimas apie tokių veiksmų žalą ir pavojingumą yra ribotas ir paviršutiniškas. Nors byloje nagrinėjamų įvykių metu jis galėjo suprasti, jog įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu nėra tinkami, tačiau jis negalėjo numatyti tolimesnių tokio elgesio pasekmių. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad tiriamasis nejautė supratimo ir palaikymo iš kartu gyvenusio tėvo, todėl jis lengviau pasidavė įtariamojo, rodžiusio jam prielankumą ir dėmesį, poveikiui (paaugliui patiko leisti laiką kartu su įtariamuoju ir jo broliu, įtariamasis nupirkdavęs jiems valgyti, duodavo pinigų, nėra jam grasinęs). Nagrinėjamų įvykių metu tiriamasis galėjo suprasti, jog įtariamojo seksualinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu nėra tinkami (suprato jų pobūdį, paviršutiniškai suprato jų reikšmę) ir, jo žodžiais, bandė jiems priešintis, patraukdamas įtariamojo rankas, atsisakydamas vykdyti jo prašymus ir pan. Aktyvesnį tiriamojo priešinimąsi įtariamajam (atsisakymą leisti laiką su įtariamuoju, suaugusiųjų pagalbos ieškojimą) sunkino ne tik ribotas paauglio supratimas apie su juo galimai atliktų veiksmų reikšmę, tačiau ir kiti reikšmingi jo asmenybiniai, artimiausios šeimyninės aplinkos ir santykio su įtariamuoju ypatumai. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis negalėjo pasipriešinti kaltinamojo veiksmams, nors ir suprato, kad kaltinime nurodyti G. D. veiksmai sukelia jam lytinį susijaudinimą, sutrikdo jo psichologinį vystymąsi.
Nors A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog netiki sūnaus parodymais apie G. D. veiksmus, jog pats sūnus jam aiškino, kad apšnekėjo G. D., tačiau tokie minėto liudytojo parodymai vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai.
Kiti liudytojai parodymų apie bylai reikšmingas aplinkybes nedavė.
Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu darytina neabejotina ir neginčytina išvada, kad G. D. padarė jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus tiesiogine tyčia, kurie pagal BK 153 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.
Dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino mažametį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą parodė, kad D. L. po byloje nagrinėjamų įvykių pasikeitė, apie įvykius neatvirauja, buvo suprastėję jo mokymosi rezultatai. Ekspertizės akte nurodoma, jog D. L. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą D. L. psichikos sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė. Remiantis LR sveikatos apsaugos, LR teisingumo ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles“ D. L. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes byloje nagrinėjamų įvykių pasėkoje jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė S. S. šias išvadas patvirtino, papildomai paaiškino, jog D. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mąstas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs būtent su jo atžvilgiu atliktais tvirkinamaisiais veiksmais. Teismas byloje aukščiau pasisakė, kad pripažino G. D. kaltu dėl to, jog jis tvirkino jaunesnį nei 16 metų amžiaus asmenį, dėl to pakartotinai nepasisako.
Išvardintų įrodymų viseto pagrindu byloje neginčijamai nustatyta, kad G. D. nesunkiai sutrikdė D. L. sveikatą, veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą kvalifikuota teisingai, nes padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė veiksmais, sukėlusiais nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Padarytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Nusikalstama veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia.
Dėl BK 140 straipsnio 3 dalies
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas arba jį kankindamas, sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.
Kaltinamojo parodymai, kad smaugė D. L., atitinka ir nukentėjusiojo parodymus. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis smaugė lovoje gulintį mažametį nukentėjusįjį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies sudėtį.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau pažymėtina, jog teismas nenustatė, jog jis nuoširdžiai dėl to gailėtųsi.
Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus, neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, charakterizuojamas patenkinamai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti, jam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50, 56 straipsniai). Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – G. D. padarė nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei sveikatai, t. y. jo padaryta veika daro fizinę ir moralinę žalą konkrečiam žmogui ir pažeidžia visuomenėje susiformavusią lytinių santykių sanklodą, tokie nusikaltimai pažeidžia teisę į laisvę, neliečiamumą, garbę ir orumą. Teismas sprendžia, kad G. D. skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina skaičiuotina nuo bausmės vidurkio iki minimumo.
G. D. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6, 9 dalys).
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. D. neteistas. Viena iš jo padarytų veikų yra nesmurtinio pobūdžio. Jis nėra kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymu. Kaltinamasis gyvena savarankiškai, nors jam nustatytas 45 procentų darbingumas, tačiau palaiko ryšius su motina, broliu ir seserimi, kas rodo jo pastangas kurti tvirtus socialinius ryšius. Jis mokosi, jam konstuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, kai reikia atkreipti dėmesį, o atliekant laisvės atėmimo bausmę, šie šeiminiai ir kiti socialiniai ryšiai gali nutrūkti, dėl ko kaltinamajam gali tapti sunkiau integruotis visuomenėje. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, ilgai tęsėsi ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad G. D. realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padarytų itin teigiamos įtakos jo ankstesniam elgesiui. Taigi atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai G. D. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl jam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. G. D. atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Įmokos dydis skaičiuotinas pagal veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį, t. y. 38,00 Eur (BK 3 straipsnio 1 dalis). G. D. skirtinas 2 (dviejų) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį jis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, o tuo atveju, jei šis asmuo nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriuas prokurorė Laima Mažeikienė, gindama viešąjiį interesą, pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo G. D. 1000,00 Eur D. L. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinys grindžiamas tuo, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. G. D. tvirkinamaisiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamas dviejų nesunkių ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, todėl prašomos priteisti žalos dydis atitinka padarytos veikos pasekmes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Teismų praktikoje didesnis neturtinės žalos dydis nustatomas tik tokiais atvejais, kai nusikaltimo pasekmės būna tokios, kaip potrauminis sindromas, sumažėjęs darbingumas, nustatyta invalidumo grupė.
Byloje nustatyta, kad G. D. konstatuotas 45 procentų darbingumas, gauna neįgalumo pašalpą, jokio jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi.
Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiajam būtų konstatuotos sunkios pasekmės. Nukentėjusysis, jo atstovė nenurodė, jog po įvykio dėl sveikatos būklės būtų vartojęs vaistų. Tačiau teismas nustatė, kad dėl tvirkinamųjų G. D. veiksmų jam buvo nesunkai sutrikdyta sveikata. Taip pat kaltinamasis smaugdamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė papildomai paaiškino, jog nukentėjusiojo sveikatai išliekamųjų reiškinių ateityje nekils.
Prašomos priteisti neturtinė žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką.
Išdėstytos aplinkybės sudaro objektyvų pagrindą nukentėjusiajam priteisti prašomą neturtinės žalos dydį – 1 000,00 Eur., todėl civilinis ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
Pripažinti G. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Pripažinti G. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir paskirti 2 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo.
Pripažinti G. D. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 3 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, bausmes bendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu bei galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti G. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (190,00 Eur, vienas šimtas devyniasdešimt Eur 00 ct) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis turi sumokėti per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamajam G. D. paskirtą kardomają priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš G. D. nukentėjusiajam D. L. 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.