Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-460-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
A5.-460-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00025-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
R. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-460-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00025-2018-8Procesinio sprendimo kategorija: 6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 19 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmeniams atstovui advokatui A. K.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui Vilniaus skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei Dianai Juodkaitei-Garkavei,

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T., būdamas (duomenys neskelbtini), pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams leido (duomenys neskelbtini) dirbti A. A., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) teritoriniam skyriui apie minėtų darbuotojų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

R. T. atstovas pagal atstovavimo sutartį advokatas A. K. teisme parodė, kad jo atstovaujamasis sutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, jame nurodytomis aplinkybėmis. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu vykdė veiklą (duomenys neskelbtini). Tuo metu minėtoje įmonėje buvo įdarbinti trys asmenys: A. T., E. S. ir pats direktorius R. T.. Patikrinimo metu įmonėje rastas A. A., kuris buvo 2018 m. sausio 10 d. atvykęs dėl įsidarbinimo ir tą dieną apžiūrinėjo, ar galės dirbti siūlomą darbą. Dėl darbo A. A. kalbėjosi su darbuotoju A. T., tačiau A. A. nebuvo įdarbintas, kadangi darbas jam netiko. Apie D. B. bei K. M. darbą R. T. informuotas nebuvo, su jomis buvo tartasi dėl darbo, kai bus reikalinga, tačiau pilnai pripažįsta savo kaltę, kad nesukontroliavo (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų darbo, todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) darbuotojai rado jas dirbančias neįforminus darbo sutarčių ir dėl to labai gailisi. R. T. sutinka, kad dėl savo aplaidaus darbo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovas VDI vyresnioji inspektorė Diana Juodkaitė-Garkavė teisme paaiškino, jog patikrinimo metu 2018 m. sausio 10 d. (duomenys neskelbtini) rastas lentas kraunantis A. A., kuris nurodė, kad pradėjo dirbti 2018 m. sausio 10 d., jam suteikti darbo rūbai, tačiau nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepranešta apie įdarbinimą. Taip pat tikrinamoje įmonėje rasta K. M., kuri krovė darbo įrankius. VDI inspektoriams K. M. aiškino, jog (duomenys neskelbtini) vadovas žadėjo ją įdarbinti, dėl darbo tarėsi su A. T., sutartas darbo užmokestis – 20 Eur už dieną. Užsiregistravusi darbo biržoje. Tikrinamoje įmonėje taip pat rasta D. B., kuri nurodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini), kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), buvo žadėta ją vėl įdarbinti (duomenys neskelbtini). D. B. patikrinimo metu buvo užsiregistravusi darbo biržoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbo sutartys su nurodytais asmenimis sudarytos nebuvo, taip pat nepranešta apie jų įdarbinimą. Atsižvelgiant į tai, buvo surašytas administracinio nusižengimo dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies administracinio nusižengimo.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau - Skyrius) vyriausieji darbo inspektoriai T. V. ir Diana Juodkaitė-Garkavė, atliko tyrimą pagal 2018 m. sausio 2 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo lentpjūvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur veiklą vykdo (duomenys neskelbtini).

2018 m. sausio 10 d., apie 11 val. 00 min., nuvykus skunde nurodytu adresu lentpjūvėje rasti: lentas kraunantis pagalbinis darbuotojas A. A., tvarkanti darbo įrankius su darbo rūbais K. M., pildanti krovinio dokumentus (CMR) D. B.. VDI Skyriaus inspektoriams patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. A. A., K. M. ir D. B. (duomenys neskelbtini) Sodros apdraustųjų sąraše nebuvo.

Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad D. B. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 26 d. iki 2017 m. birželio 30 d., D. B. ir K. M. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. 2018 m. sausio 23 d. patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad D. B. yra įmonės apdraustųjų sąraše nuo 2018 m. sausio 18 d., o K. M. nuo 2018 m. sausio 19 d., t. y. po VDI patikrinimo (b. l. 1, 7, 8, 9).

2018 m. sausio 10 d. paaiškinime D. B. nurodė, kad į lentpjūvę atvyko prieš 09 val. 00 min., iš pradžių nurodė, kad atvyko į buvusią darbovietę malkų, vėliau nurodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini), po to buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini), kai išėjo iš (duomenys neskelbtini), buvo žadėta ją vėl įdarbinti (duomenys neskelbtini), tačiau „neapiformino“. Taip pat nurodė, kad dirba sandėlio darbuotojo nuo 08 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. Be to, ji yra užsiregistravusi darbo biržoje (b. l. 10).

2018 m. sausio 10 d. paaiškinime K. M. nurodė, kad atvažiavo sau pasikrauti malkų, tačiau po to nurodė, kad nelegaliai (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2017 m. gruodžio 7 d., kai buvo atleista iš (duomenys neskelbtini), dirbo lentų „štabeliuotoja“, po atleidimo buvo pažadėta įdarbinti (duomenys neskelbtini), dėl darbo tarėsi su A. T., sutartas atlygis – 20 Eur už dieną, darbo laikas nuo 08 val. 00 min. iki 17 val. 00 min. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. registruota darbo biržoje (b. l. 11).

2018 m. sausio 10 d. paaiškinime A. A. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2018 m. sausio 10 d. 09 val. 00 min., dėl darbo tarėsi su A. T., dėl atlygio sutarė – 20 Eur už dieną, darbo laikas nuo 08 val. 00 min. iki 17 val. 00 min., taip pat nurodė, kad specialius drabužius, skirtus darbui, davė (duomenys neskelbtini), darbams vadovauja A. T. (b. l. 12).

A. T. 2018 m. sausio 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. sausio 10 d. apie 09 val. 00 min. į įmonę atsivežė A. A. pabandyti dirbti pagalbiniu darbuotoju. Nurodė, kad darbo sutarties nesudarė, nes iš pradžių norėjo pabandyti, tačiau sutarė darbo užmokestį – 20 Eur dienai. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) direktorius informuotas apie A. A. pabandymus. Be to, parodė, kad įmonėje buvo dvi moterys, kurios atvyko malkų, vienos iš jų, t. y. D. B., paprašė užpildyti CMR (b. l. 13).

2018 m. sausio 15 d. paaiškinime (duomenys neskelbtini) direktorius R. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vykdo veiklą (duomenys neskelbtini). Įmonė užsiima medienos pirkimu-pardavimu. Visas paslaugas, susijusias su medienos apdirbimu, džiovinimu bei rūšiavimu (duomenys neskelbtini) daugiausia perka iš ten esančių įmonių. (duomenys neskelbtini) šiuo metu dirba trys asmenys: A. T., E. S., R. T.. Nurodo, kad A. A. 2018 m. sausio 10 d. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) dėl įsidarbinimo ir tą dieną apžiūrinėjo, ar toks darbas, koks siūlomas, tiks jam ar ne. Dėl D. B. ir K. M. nieko pakomentuoti negali (b. l. 14).

R. T. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad jis traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 3).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Nelegalaus darbo požymiai byloje nustatyti iš atsakomybėn trauktino asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, nelegalaus darbo tyrimo akto, iš kurių darytina išvada, jog A. A. 2018 m. sausio 10 d., nuo 09 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) realiai pradėjo dirbti pagalbinius darbus, jam buvo išduoti specialūs darbo drabužiai, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant, buvo dirbama iš anksto sutarus darbo užmokestį, darbo laiką, asmuo pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai – A. A. dirbo apsirengęs darbo rūbais, naudojosi priemonėmis, įrankiais; D. B. 2018 m. sausio 10 d., (duomenys neskelbtini) realiai dirbo darbus sandėlyje, pildė krovinio dokumentus, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant, buvo dirbama iš anksto sutarus darbo užmokestį, darbo laiką ir paklūstant nustatytai darbo tvarkai; K. M. 2018 m. sausio 10 d., (duomenys neskelbtini) realiai dirbo pagalbinius darbus, jai buvo išduoti specialūs darbo rūbai, darbas buvo atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant, buvo dirbama iš anksto sutarus darbo užmokestį, darbo laiką, asmuo pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, tačiau nei su A. A., nei su D. B., nei su K. M. darbo sutartys nebuvo sudarytos ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Sodros teritoriniam skyriui apie K. M. įdarbinimą pranešta 2018 m. sausio 18 d., nors ji paaiškinime parodė, (duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo nuo 2017 m. gruodžio 7 d. (b. l. 11). Apie D. B. įdarbinimą Sodros teritoriniam skyriui pranešta 2018 m. sausio 19 d.

Minėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties elementai, kadangi R. T., kaip asmuo vykdantis individualią veiklą, neužtikrino, kad A. A., D. B., K. M. dirbtų tik sudarius rašytines darbo sutartis ir įstatymų nustatyta tvarka pranešus Sodros teritoriniam skyriui apie asmenų socialinio draudimo pradžią. Padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas taip pat yra įrodytas R. T. prisipažinimu ir byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); Nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 1-2); tyrimo veiksmų protokolu (b. l. 6); paaiškinimais (b. l. 10, 11, 12, 13, 14); kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. T., būdamas brandaus amžiaus, turėdamas gyvenimišką patirtį, vadovaudamas dviem įmonėm (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, žinoti galiojančius teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog R. T. dėl padaryto nusižengimo gailisi, savo kaltę pripažįsta. R. T. iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka, kas rodo jį nesant linkusiu pažeisti teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl tinkamos kontrolės nebuvo, kadangi R. T., kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, būdamas dideliame atstume nuo įmonės vykdomos vienos veiklos, nesukontroliavo padalinio darbo. Pažymima ir tai, jog asmenys R. T. priklausančioje įmonėje (duomenys neskelbtini) asmenys nelegaliai dirbo neilgą laiką, todėl mokesčiai nesumokėti į biudžetą buvo nedideli, po VDI patikrinimo su jais sudarytos darbo sutartys, apie darbo sutarčių sudarymą pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nėra, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į R. T. teigiamai charakterizuojančius duomenis. Remiantis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad R. T. vertas teismo pasitikėjimo ir jam skirtina švelnesnė nei įstatyme numatyta bauda.

Atsižvelgiant į paskirtinos baudos dydį ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. T. pateiktus duomenis apie gaunamą darbo užmokestį, galimybę sumokėti paskirtą baudą, skirtinos administracinės baudos sumokėjimas yra išdėstytinas 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutarė:

Pripažinti R. T. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimties) mėnesių laikotarpyje, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) sumą.

Išaiškinti pažeidėjui R. T., kad bauda turi būti sumokėta nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18077850891 ir įmokos kodą – 1001, baudą sumokant ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki mokėjimo termino pabaigos.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė