Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1772,95 Eur išmokėtos draudimo išmokos, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val., Taikos pr. 64, Klaipėdos mieste, atsakovas A. M., vairuodamas transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Nurodė, kad eismo įvykio kaltininku, vadovaujantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma, yra pripažintas atsakovas A. M., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonė Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta pagal ieškovės su A. B. sudarytą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Ieškovė, pagal (duomenys neskelbtini) pareikštą pretenziją trečiajam asmeniui išmokėjo 1772,95 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo teismo priteisti atlygintą žalą regreso tvarka iš atsakovo A. M.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį ir jo reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl patirtos žalos įrodinėja tiek byloje, tiek prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, esančia medžiaga, iš kurios matyti, kad atsakovas A. M. buvo transporto priemonės Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. gruodžio 16 d. pažyma Nr. 30R-33256338-15, pažymoje nurodyti transporto priemonės Peugeot 406 sugadinimai – priekinis bamperis –, pateiktas 2015 m. rugsėjo 12 d. apie 18.07 val., Taikos pr. 64, Klaipėdos mieste, įvykusio eismo įvykio aprašymas, kad automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, tie patys duomenys yra ir administracinio teisės pažeidimo byloje. Ieškovei nekyla abejonių, kad būtent atsakovas padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Nurodė, kad ieškovė 2016 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu atlygino dėl eismo įvykio padarytą 1772,95 Eur žalą įvykio metu apgadintos transporto priemonės draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) pagal jos pareikštą pretenziją, todėl ieškovė atlygintą žalą regreso tvarka prašo priteisti iš atsakovo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės draudiko, atlyginusio nukentėjusio asmens patirtą žalą, teisės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio (toliau - TPVCAPDĮ) pagrindu išsireikalauti sumokėtas sumas iš atsakingo už žalos padarymą asmens.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su A. B. 2015 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudariusi įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdrausta transporto priemonė Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2015 m. rugsėjo 12 d., 18.07 val., Taikos pr.64, Klaipėdoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Pagal 2015 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymą Nr. 30R-33256338-15 2015 m. rugsėjo 12 d., 18.07 val., Taikos pr. 64, Klaipėdos mieste, įvyko eismo įvykis, draudimo liudijimo numeris – (duomenys neskelbtini), transporto priemonės sugadinimai – priekinis bamperis, transporto priemonės Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R., draudimo liudijimo numeris –(duomenys neskelbtini), transporto priemonės sugadinimai – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas. 2016 m. kovo 7 d. draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei pretenziją Nr. R 16-0147 dėl 1861,06 Eur žalos atlyginimo išmokėjus draudimo išmoką automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėjui. Pagal (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 12 d. žalos sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto ir kt. darbų išlaidos sudarė 1772,95 Eur. Ieškovė 2016 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymu pervedė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) 1772,95 Eur sumą, nurodyta mokėjimo paskirtis – 9004087/1/900/(duomenys neskelbtini) Ieškovė už žalą, padarytą Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išmokėjo 1772,95 Eur dydžio draudimo išmoką. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59.4 punktu, 60.1 punktu, ieškovė prašo šią išmoką priteisti iš atsakovo, kuris pasišalino iš įvykio vietos.

Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.

Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka, ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Administracinės atsakomybės prejudiciškumas būtų svarbus tik tuomet, jeigu atsakovas administracine tvarka būtų nubaustas teismo sprendimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ir 2016 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-36-144/2016 nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir ATPK 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val. adresu Taikos pr. 64, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie tai policijai. Tačiau 2016 m. vasario 10 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos nutarimas buvo panaikintas ir atsakovo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukta, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Klaipėdos apygardos teismas, priėmęs nutarimą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną, nesprendė, ar atsakovas kaltas dėl eismo įvykio, todėl jis, kaip nurodo atsakovas, nėra tapatus pripažinimui, jog neįrodyta atsakovo kaltė. Nutarimas nepradėti administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos buvo priimtas, suėjus administracinės teisės pažeidimo bylos terminams, o ne sprendžiant dėl atsakovo kaltės. Be to, asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje gali būti sprendžiamas, neatsižvelgiant į tai, ar jam buvo taikyta administracinė atsakomybė. Vienu veiksmu gali būti padaroma žala skirtingoms vertybėms, kurias saugo ir gina skirtingos teisės šakos: administracinė, baudžiamoji, civilinė, darbo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2014). Atsižvelgiant į tai, šiuo nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą galima įrodinėti visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, taip pat šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnis 2 dalis).

Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Iš atsakovui iškeltos ir išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A.6.-36-144/2016 ir prijungtos prie nagrinėjamos civilinėje bylos, esantys dokumentai (administracinio teisės pažeidimo protokolas, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei liudytojų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniai bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema su papildomais duomenimis ir kt.) vertintini kaip įrodymai kartu su kitais šioje byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Eismo įvykio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. M. 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.07 val., Taikos pr. 64, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. B. vardu, pažeidė tuo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 9 punktą, 126 punktą, 222 punktą, t. y. nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Įvykio metu buvo apgadinti du automobiliai (adm. b. l. 3). Polis sistemos duomenų išrašu nustatyta, kad pranešėjas S. N. pranešė apie tai, kad jis matė kaip prekybos centro „Arena“, esančioje aikštelėje, automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (adm. b. l. 22). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota įvykio vieta – prie prekybos centro „Rimi“, Taikos pr. 64, Klaipėda, transporto priemonės padėtis po eismo įvykio - Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad po eismo įvykio apgadintas automobilio Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, sudaužytas priekinis kairysis žibintas, o Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui sugadintas priekinis bamperis (adm. b. l. 9, 11). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad patrulis E. S. 2015 m. rugsėjo 12 d., dirbdamas AP „Dainava“, apie 18.12 val., iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad Taikos pr. 64, Klaipėdos m., įvyko eismo įvykis, kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykus į minėtą vietą, policijos pareigūnas rado stovintį apgadintą automobilį Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje nebuvo. Apžiūrėjus minėtą automobilį pastebėjo, kad minėtam automobiliui yra apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairys žibintas, greta automobilio mėtėsi iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio plastmasinės detalės – šukės mėlynos spalvos, užėjus pas prekybos centro apsaugos darbuotojus, ir peržiūrėjus automobilių stovėjimo aukštelės vaizdo stebėjimo kameras, nustatyta, kad 18.07 val., į stovintį automobilį Opel atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis Peugeot 406, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino (adm. b. l. 16). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-36-144/2016, pirmosios instancijos teisme, 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdyje, liudytojas V. R. patvirtino rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo 12 d., apie 18.30 val., prekybos centro „Arena“ „Rimi“ aikštelėje, įvyko eismo įvykis. Kai jis išėjo iš parduotuvės, pamatė sugadintą savo automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadintas kairės pusės priekinis bamperis, žibintas. 2016 m. sausio 18 d., įvykusio teismo posėdžio metu, liudytojas S. N. patvirtino savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, ir parodė, kad 2015 m. rugsėjo12 d. jis įvažiavo į aikštelę, ir pamatė, kaip viena mašina yra įsirėmusi į kitą mašiną. Jam įsukus į aikštelę, automobilis pradėjo judėti, norėdama nuvažiuoti nuo bortelio. Jis matė, kad automobilyje buvo du žmonės, kurie buvo panašūs į baikerius, užsirišę skareles. Jis matė, kaip automobilis Peugeot 406 buvo užvažiavęs ant bordiūrų ir atsirėmęs į Opel automobilį, iš automobilio neišlipo, ir pasišalino iš įvykio vietos. Šis liudytojas teismo posėdžio metu taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens (atsakovo) A. M. klausimus atsakė, kad jis automobilyje matė du žmones, o vairuotojas buvo panašus į jį (A. M.), ilgokais plaukais, surišta skara. Vairuotojui buvo apie 40 - 50 metų. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Opel Insignia, kiek prisiminė buvo įtrenktas į priekį, daugiau dešinėje pusėje, gal kairėje, sunkiai atsimena. Tiek 2015 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek 2019 m. spalio 10 d., nagrinėjant šią civilinę bylą liudytojas policijos pareigūnas E. S. patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad eismo įvykis įvyko Taikos pr. 64, Klaipėdoje, automobilių aikštelėje. Buvo apgadintas automobilio priekis, labiau į vidurį. Aplinkui buvo rastos kito automobilio nuolaužos, šviesiai mėlynos spalvos. Tai matėsi vaizdo kamerų įrašuose. Vaizdo įrašą jo kolega buvo nuėjęs peržiūrėti, įvažiavęs automobilis, vaizdo įrašuose buvo šviesiai žydros spalvos. Tai buvo Peugeot automobilis. Pagal liudytojo S. N. parodymus, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jis patikrino duomenų bazę ir nustatė, kam priklauso automobilis. Vaizdo įraše, kas už vairo sėdėjo, nelabai matėsi. Kas tiksliai vairavo automobilį, jis nežino.

Atsakovas A. M. neginčija, kad jis 2015 m. rugpjūčio mėn. įsigijo automobilį Peugeot 406, Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B., su kuriuo ieškovė buvo sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tačiau neigia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M., kur jis buvo įvykio laiku, pasakyti negalėjo, vienu kartu teigė, kad jis buvo darbo vietoje Palangos m., kitą kartą – namuose, Palangos m., po to prisiminė, kad gal ir buvo Klaipėdoje. Be to, atsakovas, teigdamas, kad jo automobilį galėjo vairuoti bet kas, įvardinti konkrečių asmenų, įvykio dieną, galėjusių vairuoti automobilį, nenurodė, nepateikė nei tyrimą dėl įvykio atlikusiai institucijai, nei ieškovei, nei teismui duomenų apie jam priklausančios transporto priemonės valdytoją, nenurodė, duomenų, kad atsakovas buvo suteikęs teisę naudotis automobiliu, kokios nors sutarties (panaudos, nuomos ar kt. sutarties) pagrindu, todėl šiuos atsakovo A. M. argumentus teismas vertina, kaip deklaratyvius ir kritiškai, kaip siekį išvengti civilinės atsakomybės, nes jo paaiškinimus paneigia administracinio teisės pažeidimo byloje, prijungtoje prie šios bylos, surinkti ir aptarti įrodymai. Liudytojai V. R. bei S. N. patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje automobilis Opel Insignia buvo apgadintas, nurodė automobilio sugadinimus, taip pat nurodė, kad pasišalinęs iš įvykio vietos vairuotojas vairavo Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį. Be kita ko, teismas reikšmingais laiko ir liudytojo S. N. parodymus, kuris rašytiniuose paaiškinimuose bei teismo posėdžio metu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, paaiškino, jog automobilyje buvo du žmonės, kurie buvo panašūs į baikerius, užsirišę skareles, vairuotojas buvo ilgokais plaukais, surišta skara, jam buvo apie 40-50 metų, o teismo posėdžio metu, salėje pamatęs atsakovą, paaiškino, kad jis panašus į įvykio metu vairavusį Peugeot automobilį vairuotoją, nurodydamas išskirtinį, pasišalinusio iš įvykio vietos vairuotojo požymį, kuris nėra jau labai įprastinis vyrams, t. y. ilgus plaukus. Administracinio teisės pažeidimo byloje, esančia fotonuotrauka, iš Polis duomenų sistemos, daryta 2015 m. spalio 15 d., matyti, kad atsakovas yra su ilgais plaukais (adm. b. l. 17). Šiuos pirmiau paminėtų liudytojų parodymus patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas E. S., kuris nuvykęs į minėtą vietą rado stovintį apgadintą automobilį Opel Insignia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje nebuvo. Apžiūrėjus minėtą automobilį pastebėjo, kad minėtam automobiliui yra apgadintas priekinis bamperis ir priekinis kairys žibintas greta automobilio mėtėsi iš įvykio vietos pasišalino automobilio plastmasinės detalės – šukės mėlynos spalvos, per automobilių stovėjimo aukštelės vaizdo stebėjimo kameras jis matė, kad 18.07 val., į stovintį automobilį Opel atsitrenkė mėlynos spalvos automobilis Peugeot 406, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojų parodymus patvirtina ir policijos pareigūno E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, kurios buvo nustatytos įvykio vietoje. Be to, nagrinėjant civilinę bylą teisme, liudytojas E. S. patvirtino tiek tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Teismas pažymi, kad visi šie liudytojai, priešingai nei atsakovas, prisiekė teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Be to, jų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio schema su papildomais duomenimis, fotonuotraukos. Be to, pažymėtina, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio Peugeot 406, atsakovas iškart po įvykio jo apžiūrai policijos pareigūnams nepristatė, teigdamas, jog jis parduotas ir išvežtas į Estiją. Atsakovas teismui dokumentų, patvirtinančių automobilio išvežimą į Estiją ar kitą jo buvimo vietą, nei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nei civilinę bylą, nepateikė, todėl teismas tokius atsakovo paaiškinimus pripažįsta nepagrįstais, o jo veiksmus, kaip siekį apsunkinti administracinio teisės pažeidimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme.

Nors dėl A. M. eismo įvykio, įvykusio 2015 m. rugsėjo 12 d., vairuojant transporto priemonę Peugeot 406, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas nėra išlikęs (adm. b. l. 56), tačiau atsakovo nurodyta aplinkybė, kad nėra vaizdo įrašų iš įvykio vietos, negali būti aiškinama, kaip paneigianti atsakovo veiksmų neteisėtumą, nes byloje yra pakankamai ir kitų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus – kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir apie eismo įvykį nieko nepranešdamas, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Analogiška išvada patvirtinta ir 2016 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu, kuris, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino A. M. kaltu už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje padarymą ir paskyrė jam administracinę nuobaudą. Nors šis nutarimas ir panaikintas 2016 m. birželio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, tačiau, kaip ir minėta, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo sprendžiamas atsakovo kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, klausimas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodekso nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančią didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, ir rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

Nagrinėjamu atveju patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas nustatė, kad atsakovas kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį, jį apgadino, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio pasišalino, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Be kita ko, pažymėtina, kad atsakovui nenurodant tikrųjų transporto priemonės perdavimo tretiesiems asmenims aplinkybių, draudėjas praranda galimybę identifikuoti transporto priemonę vairavusio ir žalą sukėlusio asmens tapatybę, kas reiškia, jog ieškovė ir tuo atveju, netgi ir teismui nenustačius pirmiau nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų (pasišalinimo iš įvykio vietos), įgytų teisę tiesiogiai iš atsakovo, kaip daikto savininko, reikalauti sumokėti tretiesiems asmenims išmokėtas sumas. Taigi neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės, sąlyga laikytina įrodyta (CK 6.246 straipsnis).

Ieškovė išmokėjusi trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti pagal (duomenys neskelbtini) pareikštą pretenziją draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu sugadinto automobilio remontą, patyrė žalą, todėl yra atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos priežastinis ryšys. Į bylą teikti ieškovės įrodymai taip pat patvirtina tai, kad buvo padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

Teismo vertinimu, byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakingas už savo veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

Teismo posėdžio metu atsakovas ginčijo ieškovės priskaičiuotą ir išmokėtą draudimo išmokos dydį, nurodydamas, kad sąmatoje nurodyta žibinto kaina yra akivaizdžiai per didelė, be to nebuvo atliktas ir ekspertinis tyrimas iškart po įvykio, todėl nėra aišku, kokie konkretūs apgadinimai ir ar išvis jie buvo padaryti automobiliui.

Nagrinėdamas atsakovo atsikirtimus dėl žalos dydžio, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iškart po įvykio, buvo surašyta eismo įvykio schema ir prie jos pateikta papildomų duomenų pažyma, kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio apgadintas automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai - priekinis bamperis, sudaužytas priekinis kairysis žibintas (adm. b. l. 9, 11). Be to minėto automobilio apgadinimai užfiksuoti iš kart po įvykio padarytose fotonuotraukose (adm. b. l. 10). Šie tą pačią dieną, įvykus eismo įvykiui, surinkti įrodymai pakankamai paneigia atsakovo argumentus, kad automobilis Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepatyrė pažeidimų. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ar keliančių pagrįstas abejones dėl draudimo išmokos dydžio, o draudimo išmokos dydį grindė tik prielaidomis. Tuo tarpu, padarytos žalos dydį patvirtina ieškovės pateikta(duomenys neskelbtini) 2015 m. spalio 12 d. žalos sąmata Nr. SP15/270-0 (su išskaitymu už dalių būklės pagerinimą) automobilio Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1772,95 Eur sumai, kurioje nurodytos keistinos detalės, kiti darbai, susiję su detalių keitimu, ardymu, surinkimu bei dažymu, taip pat 2016 m. kovo 24 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, jog ieškovė pervedė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) 1772,95 Eur sumą. Pažymėtina, kad ir tai, kad žalos dydis apskaičiuotas naudojantis plačiai taikoma Audatex sistema. Be to, atsakovas, nurodydamas, kad žibinto vidutinė rinkos kaina yra daug mažesnė, iš esmės neginčijo žalos sąmatoje nurodomų konkrečių remonto darbų ar kitų keistinų detalių kainų dydžio (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovė pakankamai įrodė padarytos ir atlygintinos žalos dydį ir atsakovas, atitinkamai nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai apie neteisingai priskaičiuotą ir trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos dydį, atmestini, kaip nepagrįsti. Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 1772,95 Eur žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkinamas.

Atsakovo baigiamosiose kalbose pareikštas prašymas priteisti jam iš ieškovės turtinę ir neturtinę žalą, paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnis 12 punktas). Teisė pareikšti reikalavimus, susijusius su neturtinės žalos priteisimu, pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas. Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Taigi atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamu atveju teismas bylą išsprendė pagal dalyvaujančių byloje asmenų prašymus pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl darytina išvada, kad prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo baigiamųjų kalbų metu pareiškimas nesudaro pagrindo jo nagrinėti, be to šis prašymas nėra susijęs su ginčo dalyku.

Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes, teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja ir neaptaria (CPK 265 straipsnis).

Kadangi atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1772,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 20 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra patenkintas, ieškovės naudai iš atsakovo yra priteistinos jos turėtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal byloje pateiktus įrodymus ieškovė yra sumokėjusi 40 Eur žyminio mokesčio valstybei už ieškinio pateikimą, todėl šios ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 296 straipsnio 12 punktu, 301 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo A. M. 1772,95 Eur (vieną tūkstantį septyni šimtus septyniasdešimt du eurus 95 ct) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1772,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2018 m. kovo 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Palikti atsakovo A. M. prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės (duomenys neskelbtini) nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.