- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-199-309/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50552-2016-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. R.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Pakruojo rūmų) 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė subendrinta bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą bausmę M. R. įskaitytas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 8 d. iki 2018 m. balandžio 5 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. R. nuteistas už tai, kad būdamas teistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2016 m. rugsėjo 22 d. minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas, išvyko iš gyvenamosios vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2018 m. vasario 8 d., kol padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo sulaikytas sugyventinės J. K. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad būdamas laisvėje jis stengėsi uždirbti pinigų savo mažamečio vaiko išlaikymui, namo remontui, todėl ir išvyko į Angliją, suvokia, kad padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, savo kaltę pripažįsta, gailisi, kad Anglijoje užtruko ilgiau, negu buvo planavęs. Pažymi, kad jis nei užsienyje, nei Lietuvoje naujų nusikalstamų veikų nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
5.1. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę, BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad M. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 242 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto būdamas anksčiau teistas keturis kartus (1 t., b. l. 101–106, 109–115), yra baustas administracine tvarka, tačiau metų laikotarpiu administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 118–102), seniūnijoje skundų dėl netinkamo M. R. elgesio negauta (1 t., b. l. 130), nedirba (1 t., b. l. 131, 136-137), darbo biržoje neregistruotas (1 t., b. l. 132, 135), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pastarasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. R. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Nors BK 242 straipsnio sankcijoje yra numatyta ir švelnesnė negu laisvės atėmimas bausmė – bauda, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, duomenų, kad jis turėtų legalų pragyvenimo šaltinį, byloje nėra, skirti jam baudą būtų netikslinga. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais M. R. pripažinus kaltu nusikalstamų veikų padarymu, jam buvo skirtos ir švelnesnės negu laisvės atėmimas bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo ir pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus.
5.3. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra labai švelni – M. R. pagal BK 242 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams, kai minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė M. R. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, M. R. padarė neatlikęs jam Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, teismas nauju ir ankstesniu nuosprendžiais paskirtas bausmes pagrįstai bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis. Galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams – taip pat nėra per griežta, ją švelninti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas turi mažametį vaiką ir jį išlaiko.
5.4. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
5.5. Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016).
5.6. Nors M. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas galutine bausme laisvės atėmimu 9 mėnesiams už nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau jis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas keturis kartus, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu 5 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas (1 t., b. l. 109–115), tačiau dėl to, kad nuteistasis be pateisinamos priežasties nevykdė teismo paskirto įpareigojimo dirbti, padarė administracinį teisės pažeidimą, nevykdė priežiūros plane numatytų priemonių, padarė naują nusikalstamą veiką, teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi panaikino M. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir nutarė vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (1 t., b. l. 116–117). Minėtos aplinkybės rodo, kad apeliantas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina. Dėl to kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Esant visumai paminėtų aplinkybių, apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.
6. Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikų faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.