Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-716/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-29
Bylos Nr.
1-2858-716/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38705-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
K. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2858-716/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38705-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,dalyvaujant prokurorams A. M., Dariui Burbuliui,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,vertėjai Teresai Daleckai

viešame teismo posėdyje žodinio proceso, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijoje, Lenkijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lenkijos Respublika, nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jis 2018 m. rugpjūčio 12 d., apie 7.20 val., Vilniuje, Ulonų - J. G. gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 540D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilių etilo alkoholio).

K. K. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šeštadienį apie 23 val. atvyko į Vilnių. Kitą dieną kolega turėjo išskristi. Jie vakare norėjo nueiti į barą, pradėjo gerti. Ryte, kai grįžo į viešbutį, buvo girti. Nuėjo į viešbučio kambarį. Po to grįžo prie automobilio pasiimti viskio butelį. Grįžo, išgėrė kokteilį. Po to išėjo dar kartą paimti cigarečių. Pamena tik tiek, kad buvo įvykis. Labai gailisi. Jis nepamena to momento, kai įsėdo į automobilį. Pabudo areštinėje. Miglotai pamena momentą, kai išėjo paimti cigarečių Jis galėjo sukelti avariją. Pripažįsta, kad vairavo automobilį.

Liudytoja L. K. apklausta teisme parodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Ją informavo sūnaus draugas. Ji atvyko į Vilnių. Sužinojo, kad sūnus liks areštinėje iki ryto. Dalyvavo apklausose, perdavė sūnų tetos globai. Sūnus turėjo nuvežti draugą į Varšuvą. Draugas turėjo išskristi, o sūnus grįžti. Kadangi draugas gavo pigesnį bilietą iš Vilniaus, galėjo čia palikti automobilį, sūnus su draugu nusprendė pernakvoti ir pasilinksminti. Jai nežinoma, kodėl sūnus tiek daug išgėrė. Ji vairuoja automobilį, nebuvo bausta ar teista. Ją ir sūnų sieja ypatingas ryšys. Vyras yra pensininkas ir negalėtų gauti charakteristikos. Ji gavo pažymas dėl baustumo ir teistumo, kurių registras Lenkijoje yra vienas.

Įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kadangi kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.

Tirdamas įrodymus teismas nustatė šiuos duomenis.

Liudytojas V. K. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 7 val. atvažiavo į darbą Vilniuje, Verkių g. 25C, kur būdamas išgirdo iš gatvės sklindant automobilio važiavimo garsą (tuo metu gatvėje buvo labai tylu, kitų automobilių važiuojant nebuvo girdėti), paskui padangų cypimą, o paskui smūgio garsą. Pažvelgęs pro langą, pamatė Ulonų gatvėje ties sankryža su J. G. gatve ant kelio važiuojamosios dalies išsibarsčiusias plastiko šukes, išvartytus kelio ženklus, taip pat ties skiriamuoju atitvaru sustojusį automobilį BMW, kurio valstybinių numerių tuo metu negalėjo įžiūrėti. Pamatęs, jog automobilyje suveikusios saugos pagalvės, o iš automobilio niekas neišlipa, pamanė, jog vairuotojas galėjo susižaloti, todėl tuoj pat paskambino į Bendrajį pagalbos centrą, pranešė apie įvykį. Netrukus prie automobilio priėjo pora vyrų, dar du vyrai tuo metu bėgo prie įvykio vietos. Vienas iš vaikinų priėjo prie vairuotojo durelių, netrukus po to vairuotojas pats išlipo iš automobilio, kažkiek svirduliudamas pavaikščiojo prie automobilio, o po to atsisėdo ant šaligatvio. Daugiau iš automobilio salono niekas neišlipo. Vairuotojas vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, buvo šviesesnių trumpai kirptų plaukų, daugiau apie jo išvaizdą nieko negali pasakyti, neįsidėmėjo. Ar šis buvo neblaivus, ar susižalojęs, jis negali pasakyti, nematė. Maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos patruliai, iki jų atvykimo vietoje laukė kiti atėję liudininkai, todėl jis pats į įvykio vietą nėjo. Išėjęs iš pastato, pamatė, jog į įvykio vietą atvažiavo dar vienas policijos automobilis, todėl jis nuėjo savais reikalais (b. l. 20).

Liudytojas A. B. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. apie 7.21 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Verkių g.12 į stulpą atsitrenkė automobilis BMW, valstybiniai numeriai nežinomi ir kad vairuotojas iš automobilio išlipęs. Atvykus į Ulonų - J. G. g. sankryžą, rado į kelio skiramąją tvorą atsitrenkusį automobilį BMW, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir išvartytus kelio ženklus. Šalia automobilio vaikščiojo asmuo, nuo kurio sklido alkoholio kvapas, dokumentų jis su savimi neturėjo ir prisistatė Lenkijos piliečiu K. K., gim. 1992 m., gyvenančiu Lenkijoje, Suvalkuose. Klausė, ar šiam reikalinga medicinos pagalba, taip pat ar jis vairavo automobilį ir ar buvo keleivių mašinoje. K. K. teigė, kad vairavo ne jis, tačiau nieko tiksliau paaiškinti negalėjo, kalbėjo ir angliškai, ir lenkiškai, tačiau nerišliai, svyravo. Šalia buvo liudytojas D. G., kuris nurodė, kad iškart po smūgio garso atbėgo į įvykio vietą, pamatė atsitrenkusį automobilį BMW, padėjo išlipti už vairo sėdėjusiam vairuotojui. Atvykę greitosios pagalbos medikai sužalojimų K. K. nenustatė, o atvykę kelių policijos pareigūnai alkotesteriu nustatė K. K. 2,33 promilių girtumą. Pristatė K. K. į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, vėliau nuvežė jį į Kelių policijos valdybą (b. l. 22).

Liudytoja T. A. tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. vėlai vakare pas ją atvažiavo pusseserė L. K., gyvenanti Lenkijoje, kuri pasakė, jog jai paskambino jos sūnaus K. K. draugas O. ir pasakė, kad jie su K. buvo abu atvažiavę į Lietuvą, ten girtas K. vairavo jo automobilį ir dabar uždarytas į areštinę, o automobilis irgi uždarytas į aikštelę. O. išsiregistravo iš viešbučio ir išvažiavo į Lenkiją, pasiėmęs visus K. asmens dokumentus. Ji sutiko, kad K. iki teismo posėdžio apsistotų pas ją (b. l. 25).

Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. 7.40 val. K. K. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,33 ‰ (promilės) (b. l. 15).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. 8.00 val. K. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,49 promilės etilo alkoholio (b. l. 18).

Iš Policijos duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilis „BMW 540D XDRIVE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 30).

Iš „Emprekis“ pažymos matyti, jog vidutinė automobilio „BMW 540d xDrive (2018 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 60 220 Eur (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad K. K. vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir pripažino vairavęs automobilį po to, kai vartojo alkoholį. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojų A. B., kuris tiesiogiai matė įvykio faktą, ir V. K., kuris pagal iškvietimą atvykęs fiksavo įvykio pasekmes, parodymai. K. K. neblaivumą ir draudžiamą įstatymų alkoholio kiekį kraujyje patvirtina alkotesterio pažyma ir specialisto išvada, iš kurių matyti, kad K. K. kraujyje alkoholio koncentracija žymiai viršijo 1,5 promilių ribą.

Teismas įvertinęs minėtų įrodymų visumą pripažįsta K. K. kaltę ir neteisėtus veiksmus dėl to, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, vairavo automobilį, dėl ko padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.

K. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, ką jis įrodė duodamas nuoširdžius parodymus tiek tyrimo metu, tiek teisme. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisme buvo gautas kaltinamojo mamos L. K. prašymas perduoti K. K. pagal laidavimą jos atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumai.

Spręsdamas dėl gauto prašymo ir K. K. baudžiamosios atsakomybės teismas nustatė, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką Lietuvos Respublikoje padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad K. K. ne tik neteistas, bet ir anksčiau nebuvo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis yra nedirbantis, po padarytos veikos stengėsi padaryti reikalingas išvadas ir formuoti būtinus pokyčius savo sąmonėje ir asmenybėje taip, kad ateityje nebenusikalsti. Tokios aplinkybės yra teigiamai kaltininką charakterizuojančios aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti galimybę dėl K. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kita vertus, teismas nustatė, kad vairuodamas automobilį neblaivus K. K. sukėlė pasekmes ir padarė turtinę žalą. K. K. sugadino ne tik vairuojamą automobilį, dėl ko padarė žalą transporto priemonės savininkui, bet ir nulaužė kelio ženklus (b. l. 11), dėl kurių sugadinimo taip pat padaryta turtinė žala. Proceso metu teismui nebuvo pateikti jokie duomenys apie tai, kad padaryta žala yra bent iš dalies atlyginta arba padarytą žalą kaltininkas įsipareigojo atlyginti. Dėl šios priežasties teismas priverstas konstatuoti, kad viena iš būtinų sąlygų atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – nėra įvykdyta.

Kitų Įstatymo pagrindų, leidžiančių K. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nenustatė. Dėl to skiriant bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, K. K. kaltės formą ir rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarytas reikalingas išvadas. Tokiu būdu įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnio nuostatas mato pagrindą K. K. skirti švelniausio pobūdžio sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos.

K. K. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise, ja neteisėtai piktnaudžiaudamas, dėl ko tinkamam tokio elgesio pasekmių įvertinimui kaltininkui reikalingos atitinkamo pobūdžio pasekmės. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad K. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis. Šios poveikio priemonės termino pradžią tikslinga skaičiuoti nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-627-870/2017, Nr. 1A-111-891/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam K. K. teismas dar kartą įvertina tai, kad K. K. įvykio metu, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o kitam (juridiniam) asmeniui (b. l. 30). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį konfiskuotinas tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šios 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, kur numatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad vairuojamas automobilis buvo K. K. padarytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis toks turtas turėtų būti privalomai konfiskuojamas. Kadangi turtas nėra kaltininko nuosavybė, turėtų būti konfiskuojama turto vertė, kuri atitinka 60 220 eurų sumą (b. l. 31).

Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

K. K. iki veikos padarymo anksčiau nebuvo traukiamas atsakomybėn dėl analogiškų veikų. Padaryta nusikalstama veika buvo akivaizdžiai atsitiktinė nei dėsningas kaltininko neigiamas elgesys. Iš elgesio po nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad K. K. suvokia padarytos veikos pavojingumą, savo elgesio visiškai neteisina, dėl veikos nuoširdžiai gailisi ir išgyvena gėdos pojūtį. Kaltininkas vairavo transporto priemonę, kurios vertė žymiai viršija jo pragyvenimo lygį. K. K. šiuo metu nedirba, gyvena kartu su tėvais, kurie jį iš dalies išlaiko, tėvas yra pensininkas. Visos šios aplinkybės verčia teismą pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai iš dalies jau yra įgyvendinti dėl patirto proceso, poveikio neišvengiamumo ir bus visiškai įgyvendinti K. K. vykdant skirtą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę dėl specialios teisės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam teismas nusprendė skirti adekvačią veikos turiniui baudos bausmę, todėl automobilio vertės konfiskavimas iš nuteistojo reikštų papildomą kaltinamojo nubaudimą pinigine sankcija, kuri viršytų teisingumo ir protingumo ribas. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, proceso turinį, kaltinamojo K. K. asmenybę iki ir po nusikaltimo padarymo, jo pragyvenimo lygį ir konfiskuotino turto vertę, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju baudžiam0ojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas akivaizdžiai būtų perteklinis, neproporcingas ir neatitiktų tinkamo bausmės tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Kaltinamajam K. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos kaip nebereikalingos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dėl byloje esančių daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas nusprendžia pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 MGL (2000 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val. iki rugpjūčio 13 d. 13.44 val. kaip sumokėtą 4 MGL (200 eurų) dydžio baudą (likusi galutinė bauda 1800 EUR).

Baudą nustatyti sumokėti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąsias priemones dokumentų (vairuotojo pažymėjimo ir asmens tapatybės kortelės) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus K. K. vairuotojo pažymėjimą perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas