Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-670-795/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
1-670-795/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kaltinamasis
T. V.
Nukentėjusysis
P. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-670-795/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21009-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei,kaltinamajam T. V.,nukentėjusiajam P. R., jo įgaliotam atstovui advokatui D. L.,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. V.,

nepilnamečio liudytojo E. K. atstovei pagal įstatymą E. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre, 2 kurse, teistas:

1) 2016-06-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) redakcija) laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2016-06-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) redakcija) laisvės apribojimu 6 mėnesiams. 2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2016-06-10 nuosprendžiu ir 2016-06-09 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams;

3) 2017-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) redakcija) laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Bausmės neatlikęs;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytus 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) redakcija) ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

2016 m. gegužės 4 d., apie 21 val. 45 min., viešoje vietoje – prie buvusios A. R. mokyklos, esančios Debreceno g. 48, Klaipėdoje, veikdamas kartu su dviem nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjo prie dviračių taku einančio P. R. paprašė cigaretės, o šiam nedavus, išvadino jį necenzūriniais žodžiais bei laikydami jam rankas bendrais veiksmais sudavė smūgius rankomis ir kojomis į veidą bei įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį. Tokiais veiksmais T. V. sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo P. R..

Kaltinamasis T. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiojo P. R. nepažįsta, jį pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinime nurodytame įvykyje nedalyvavo, nukentėjusiojo nemušė. Nusikalstamo nepadarė. Gerai pažįsta Debreceno gatvės rajoną, todėl jeigu būtų kažką sumušęs tikrai būtų atsiminęs. Neprisimena, ką veikė kaltinime nurodytą dieną.

Nukentėjusysis P. R. parodė, kad kaltinamąjį T. V. atpažįsta, tai tas pats žmogus, kuris sudavė smūgį į nosį. 2016 m. gegužės 4 d. kartu su pusbroliu D. R. ėjo pro Rubliovo mokyklą. Prie jų priėjo kaltinamasis T. V.. Jis paprašė cigaretės ir tai buvo pretekstas pradėti muštynes. P. R. atsakius, kad jis nerūko, kaltinamasis ėmė priekabiauti, išmušė pusbroliui D. R. iš rankų kebabą. Pusbrolis pradėjo bėgti, kaltinamasis jį vytis. Iš krūmų išlindo dar du vaikinai ir nubėgo paskui D. R. ir kaltinamąjį. Kiek pabėgėję, kaltinamasis ir dar du vaikinai grįžo prie P. R.. Kaltinamasis ir kiti du vaikinai ėmė jį mušti. Sudavė daug smūgių į galvą, pilvą, krūtinę. Smūgį į nosį sudavė kaltinamasis T. V.. Šis smūgis sukėlė nukentėjusiajam itin stiprų skausmą, todėl jis gerai pamena, kad šį smūgį į nosį sudavė būtent T. V.. Nustoję mušti, kaltinamasis ir jo bendrai liepė P. R. nešdintis. P. R. pasiėmė nuo žemės kuprinę ir patraukė namo. Maždaug už 20 metrų nuo įvykio vietos stovėjo du dviratininkai. Vieną iš jų, vardu E., nukentėjusysis jį pažįsta, anksčiau jie kartu mokėsi toje pačioje mokykloje. E. užkalbino nukentėjusįjį, klausdamas, už ką jį sumušė. E. siūlė P. R. nekreipti į mušeikas dėmesio, pasakė, kad jie yra „molodec“. P. R. paprieštaravo, sakydamas: „kokie „molodec“, jei į nosį davė“. E. nulipo nuo dviračio ir ranka sudavė jam smūgį į kairį skruostą, pasmakrės srityje. Po to abu dviratininkai nuvažiavo. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, tačiau nosis galėjo kraujuoti ir anksčiau, po kaltinamojo suduoto smūgio. Apie įvykį policijai pranešė pusbrolis. Ligoninėje gydytojas nustatė nosies kaulų lūžį. Patyrė ir kitų sužalojimų – kraujosruvas po abiem akim, šonuose, tačiau šių sužalojimų nukentėjusysis gydytojui nenurodė, todėl jie ir nebuvo aprašyti medicininiuose dokumentuose. Dėl nosies sužalojimo buvo operuotas, gulėjo ligoninėje, kurį laiką nosyje buvo įdėti tamponai, negalėjo eiti į mokyklą. Kaltinamąjį T. V. muštynių metu nukentėjusysis gerai įsidėmėjo ir jį ikiteisminio tyrimo metu atpažino nė kiek neabejodamas. Būtent šis asmuo buvo aktyviausias muštynių metu, jis pirmasis priėjo prie nukentėjusiojo ir prašė cigaretės, sudavė jam smūgį į nosies sritį.

Nukentėjusysis P. R. 2016 m. lapkričio 29 d. atpažino kaltinamąjį T. V., nurodydamas, kad tai tas pats asmuo, kuris kartu su kitais dviem vaikinais 2016 m. gegužės 4 d. jį sumušė (t. 1, b. l. 138-141).

Nukentėjusysis P. R. 2016 m. lapkričio 29 d. patvirtino savo parodymus vietoje, parodydamas vietą Debreceno g., prie buvusios mokyklos, miškelyje, ir paaiškino, kad šioje vietoje, 2016 m. gegužės 4 d., apie 21.45 val., T. V. paprašė cigaretės, išmušė D. R. iš rankos kebabą, o po to be jokios priežasties T. V. kartu su dar dviem vaikinais jį sumušė (t. 1, b. l. 142-149).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2016 m. birželio 27 d. Nr. G 1144/2016(03) konstatuota, P. R. padarytas nosies kaulų lūžis. Šį sužalojimą P. R. patyrė sumušus nosį buku daiktu, galimai, suduodant kumščiu – vienu smūgiu. Nustatytą sužalojimą P. R. patyrė 2016 m. gegužės 4 d. Nosies kaulų lūžis P. R. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 28).

Teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino specialisto išvadą ir paaiškino, kad išvadą jis suteikė remdamasis nukentėjusiojo P. R. medicininiais dokumentais. Nukentėjusysis į ekspertinę įstaigą nebuvo atvykęs, todėl apžiūrėtas nebuvo. Medicininiuose dokumentuos buvo užfiksuotas tik vienas sužalojimas – nosies deformacija su ašies pasukimu į kairę pusę. Tai leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo suduotas į nosį iš dešinės pusės. Atliktoje nosies rentgenogramoje užfiksuotas nosies kaulo lūžimas. Šis sužalojimas nustatytas objektyviai, remiantis tyrimo duomenimis. Kiti sužalojimai medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti, nes nukentėjusysis jų nenurodė gydytojui, o gydytojas apie tai nepaklausė. Įprastai po nosies traumos, lūžus pertvarai, kraujuoja iš nosies landų iš karto. Sudavus smūgį į smakrą, skruostą ar žandikaulį, nesant slystamojo judesio iki nosies, sulaužyti nosies kaulo neįmanoma, tačiau gavus papildomą traumą į veidą, gali pradėti stipriau kraujuoti iš nosies.

Liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamąjį T. V. atpažįsta, tai tas pats asmuo, kuris paprašė cigaretės ir išmušė D. R. iš rankos kebabą. 2016 m. gegužės 4 d., apie 21.30 val., D. R. kartu su nukentėjusiuoju P. R. ėjo iš sporto klubo. Pakeliui nusipirko kebabų. Trumpindami kelią ėjo per parką. Parke prie jų priėjo kaltinamasis, paprašė cigarečių. P. R. atsakė, kad cigarečių neturi. Kaltinamasis trenkė D. R. per rankas ir išmušė kebabą. Po to jis paklausė: „kas tašėse“. Tuo metu iš krūmų išlindo dar vienas vaikinas. D. R. ir P. R. supratę, kad kaltinamasis agresyvus, „problematiškas“, pradėjo bėgti. D. R. bėgo į vieną pusę, o P. R. į kitą. Matė, kad jį vejasi du vaikinai, kaltinamasis ir dar vienas. Bėgdamas D. R. praeivių paklausė įvykio vietos adreso ir paskambino į policiją. Pranešė, kad juos užpuolė nepažįstami asmenys. Po to jis sugrįžo į įvykio vietą, tačiau muštynių nematė. Netoli įvykio vietos matė tris vaikinus, tačiau negali pasakyti, ar tai tie patys asmenys, kurie juos užpuolė. D. R. paskambino nukentėjusiojo mamai ir pranešė apie įvykį. Po įvykio, namuose susitiko su P. R., jis papasakojo, kad buvo sumuštas trijų vaikinų. Matė, kad P. R. nosies kaulas pakrypęs, „ne toje vietoje“. D. R. policijos įstaigoje nedvejodamas atpažino kaltinamąjį T. V., jį atpažino ir teismo posėdžių salėje. Anksčiau kaltinamojo nėra matęs.

Liudytojas D. R. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atpažino kaltinamąjį T. V. pagal jo nuotrauką, paaiškindamas, kad tai tas pats asmuo, kuris 2016 m. gegužės 4 d., netoli Debreceno g., prie dviračio tako, sukėlė konfliktą su P. R. ir D. R., išmušė D. R. iš rankos kebabą, vijosi D. R., tačiau jo nepavijęs grįžo ir sumušė P. R. (t. 1, b. l. 73-76).

Liudytojas E. K. parodė, kad jis kaltinamojo T. V. nepažįsta, mato jį pirmą kartą. Nukentėjusįjį P. R. pažįsta. 2016 m. gegužės mėn. pradžioje, apie 22 val., Debreceno g. miškelyje, su draugu D. važiavo dviračiais. Pamatė, kad miškelyje, apie 40 metrų atstumu nuo dviračio tako, nukentėjusįjį muša trys vaikinai. Jie visi trys nukentėjusįjį mušė rankomis ir spardė. Nukentėjusysis stovėjo pasilenkęs, o kiti jį spardė ir mušė. Buvo tamsu, todėl vaikinų veidų liudytojas neįžiūrėjo. Kol E. K. galvojo, ką daryti, vaikinai nubėgo, o nukentėjusysis pradėjo eiti dviračių taku. E. K. privažiavo prie nukentėjusiojo, nulipo nuo dviračio ir ėjo šalia. Paklausė, už ką jį sumušė. Nukentėjusysis atsakė, kad vaikinai paprašė cigaretės, o jam atsakius, kad nerūko, sumušė. E. K., manydamas, kad nukentėjusysis prisidirbo, sudavė vieną smūgį jam į žandikaulį. Sudavė nestipriai. Kraujas nukentėjusiajam iš nosies nepasipylė. Jis atrodė sveikas tik išsigandęs.

Liudytojas D. D. parodė, kad jis nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo nepažįsta. 2016 m. gegužės 4 d., apie 21.45 val., jis kartu su E. K. važiavo dviračių taku nuo Debreceno g. pro A. R. mokyklą, esančią Debreceno g. 48. D. D. matė, kad kažkas prie krūmų mušasi. Mano, kad muštynėse dalyvavo iki penkių vaikinų, tikslaus dalyvių skaičiaus neįžiūrėjo. Jie visi mušė vieną žmogų. Besimušančius stebėjo iš didelio atstumo. Privažiavęs arčiau, pamatė, kad kažkas kažkam trenkė. Jie su E. K. sustojo ant dviračių tako ir D. D. pamatė, kad vaikinai nubėgo, o vienas vaikinas pradėjo eiti dviračių taku. Priėjęs vaikinas sumuštas neatrodė. Buvo tamsu, todėl liudytojas gerai jo veido neįžiūrėjo ir atpažinti negali. E. K. paklausė, už ką vaikiną sumušė. Vaikinas atsakė, kad už cigaretę. Tuo metu suskambo D. D. telefonas ir jis nuvažiavo tolyn, pasikalbėti su mama. E. K. ir vaikino pokalbio negirdėjo. Nematė, kad E. K. būtų trenkęs tam vaikinui.

Liudytojas A. D. parodė, kad kaltinamąjį T. V. pažįsta, jie mokėsi vienoje mokykloje. Nukentėjusysis P. R. yra jo klasiokas. 2016 m. gegužės mėn., mokykloje, P. R. papasakojo, kad parkelyje prie buvusios A. R. mokyklos jį sumušė trys nepažįstami vaikinai. A. D. prisiminė, kad tą dieną jis ėjo namo per parkelį ir matė keletą vaikinų, tačiau jų veidų neįsidėmėjo. Muštynių jis nematė. Nukentėjusysis P. R. apibūdino vieną iš jį užpuolusių ir sumušusių asmenų ir pagal šiuos požymius liudytojas A. D. pamanė, kad jį galėjo sumušti T. V.. Jie socialiniame tinklapyje www.facebook. ieškojo T. V. nuotraukos, tačiau jo paskyros ir nuotraukų nerado. Ieškojo ir kitų galimai muštynėse dalyvavusių asmenų nuotraukų, tačiau taip pat nerado.

Liudytoja D. R. parodė, kad nukentėjusysis P. R. yra jos sūnus. Įvykio dieną jis grįžo iš mokyklos ir išėjo į sporto klubą. Kartu su juo į klubą ėjo pusbrolis D. R.. Apie 21.30 val. paskambino D. R. ir pranešė, kad liudytojos sūnų P. muša parkelyje. D. R. išbėgo į parkelį padėti sūnui, tačiau su juo prasilenkė. Grįžusi į namus, rado sūnų sužalotą. Jo nosis buvo sumušta, kruvina, paakiai pamėlynavę. Mėlynės matėsi apie vieną mėnesį laiko. P. R. dantys buvo apgadinti, išjudinti iš dantenų. Buvo kraujosruvų ir ant kitų kūno vietų, tačiau jos ne tokios ryškios. Labiausiai buvo sužalota sūnaus nosis, diagnozuotas nosies kaulo lūžimas, todėl ligoninėje daugiausia dėmesio skyrė šiam sužalojimui. Sūnus papasakojo, kad parkelyje prie buvusios mokyklos prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, paprašė cigaretės ir sukėlė konfliktą. Vaikinas D. R. išmušė iš rankos kebabą. Pusbroliui pavyko pabėgti. Vaikinai, jie buvo trys, „atsisuko“ į P. R. ir jį sumušė. Visi trys vaikinai nebuvo sūnaus pažįstami. Praėjus 4-5 dienoms po įvykio P. R. atlikta nosies operacija. Jis iki šiol jaučia skausmą nosies srityje. Tris mėnesius po operacijos P. R. negalėjo sportuoti, nesilankė viešose vietose. Tuo metu vyko atsiskaitymai mokykloje, sūnui buvo sunkiau jiems pasiruošti.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. V., veikdamas kartu su dviem nenustatytais asmenimis, viešoje vietoje, parke, prie dviračių tako, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, išmušė iš rankų kebabą liudytojui D. R., kaltinamasis T. V. sudavė nukentėjusiajam P. R. smūgį į veidą nosies srityje, kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių į kitas kūno vietas. Nuo suduoto smūgio į veidą (nosies srityje) nukentėjusysis P. R. patyrė sužalojimą – nosies kaulo lūžimą. Dėl šio sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo P. R. sveikata. Nors kaltinamasis T. V. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir viso proceso metu tvirtino, kad nukentėjusiojo nemušė, įvykio vietoje nebuvo, o nukentėjusysis klysta arba sąmoningai jį apkalba, tačiau šiuos jo parodymus paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis P. R. tuoj po nusikaltimo, 2016 m. gegužės 16 d., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau suabejojo ar galėtų atpažinti jį sumušusius asmenis (t. 1, b. l. 34-35). 2016 m. lapkričio 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis apibūdino vieno iš jį užpuolusių asmenų požymius: ūgį, kūno sudėjimą, veido bruožus ir aprangą (užpuolikas buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 185 cm ūgio, rudų plaukų, vidutinio dydžio akių ir buka nosimi, apsirengęs pilku megztiniu ilgomis rankovėmis, sportinėmis kelnėmis ir sportiniais bateliais) ir nurodė, kad šį asmenį įsidėmėjo geriausiai, nes jis pirmas priėjo prie P. R. ir paprašė cigaretės (t. 1, b. l. 134-135, 137). 2016 m. lapkričio 29 d. nukentėjusiajam P. R. buvo parodytas atpažinti tarp kitų dviejų asmenų sėdintis kaltinamasis T. V., ir nukentėjusysis jį atpažino pagal veido bruožus, buką nosį, tamsius plaukus, vidutinio dydžio akis ir pagal ūgį bei kūno sudėjimą (t. 1, b. l. 138-141). Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad muštynių metu gerai įsidėmėjo užpuoliką ir atpažįsta kaltinamąjį T. V. nė kiek tuo neabejodamas ir neklysdamas. Nusikaltimo vietoje buvęs ir užpuolimo pradžią stebėjęs liudytojas D. R. 2016 m. liepos 28 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno taip pat nurodė asmens, paprašiusio cigaretės, sukėlusio konfliktą ir išmušusio iš jo rankos kebabą, požymius: 19 – 20 metų amžių, 185 cm ūgį, vidutinį kūno sudėjimą, trumpus plaukus, ir patvirtino, kad šį vyrą gali atpažinti (t. 1, b. l. 69-70). Liudytojas D. R. 2016 m. rugpjūčio 1 d. atpažino kaltinamąjį T. V., pagal jo nuotrauką, kaip asmenį, kuris sukėlė konfliktą, kartu su kitais asmenimis vijosi V. R., o po to grįžo pas nukentėjusįjį P. R. (t. 1, b. l. 73-76). Kaltinamąjį liudytojas D. R. atpažino ir teisme, nė kiek tuo neabejodamas. Tuoj po įvykio, nukentėjusysis P. R. apie jį užpuolusius asmenis papasakojo klasiokui liudytojui A. D. ir jam apibūdino vieno iš jį užpuolusių vaikinų požymius. Pagal šiuos požymius liudytojas A. D. spėjo, kad P. R. galėjo sumušti T. V.. Liudytojas patvirtino, kad jie abu su nukentėjusiuoju socialiniame tinklapyje ieškojo asmenų, galėjusių dalyvauti nusikaltime, profilio nuotraukų, tarp jų ir T. V. nuotraukos, tačiau taip ir nerado. Taigi, nukentėjusysis iki kaltinamojo T. V. parodymo atpažinti policijos įstaigoje, nei paties kaltinamojo, nei jo nuotraukos nematė, todėl aplinkybė, kad nukentėjusysis dar iki atpažinimo žinojo kaltinamojo vardą ir pavardę, neturėjo poveikio kaltinamojo parodymo atpažinti proceso patikimumui. Nagrinėjamoje byloje, kaltinamojo T. V. parodymas atpažinti nukentėjusiajam atliktas nepažeidžiant šio procesinio veiksmo taisyklių, todėl vertintinas kaip įrodymas BPK 20 straipsnio prasme.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas nukentėjusiojo P. R. kūno sužalojimas – nosies kaulo lūžimas, sukėlęs nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiojo žalojimo mechanizmą (t. 1, b. l. 28). Teismo medicinos ekspertas D. V. paaiškino, kad P. R. medicininiuose dokumentuos buvo užfiksuotas tik vienas sužalojimas – nosies deformacija su ašies pasukimu į kairę pusę. Tai leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo suduotas į nosį iš dešinės pusės. Sudavus smūgį į smakrą, skruostą ar žandikaulį, nesant slystamojo judesio iki nosies, sulaužyti nosies kaulo neįmanoma, tačiau gavus papildomą traumą į veidą, gali pradėti stipriau kraujuoti iš nosies. Liudytojai E. K. ir D. D. patvirtino matę parke prie mokyklos keleto asmenų mušamą nukentėjusįjį. Šie įrodymai patvirtina, kad nusikaltimą padarė kaltinamasis T. V..

Kaltinamasis T. V., kartu su nenustatytais asmenimis, be jokios aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje stumdė nukentėjusįjį P. R., sudavė smūgį jam į veidą ir kitas kūno vietas. Dėl suduotų smūgių P. R. patyrė sužalojimą – nosies kaulų lūžimą, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Nukentėjusysis P. R. ir liudytojas D. R. patvirtino, kad kaltinamasis paprašė cigaretės, o jos negavęs, išmušė iš D. R. rankos kebabą. Liudytojai E. K., A. D., D. R. parodė, kad po įvykio nukentėjusysis jiems paaiškino, jog buvo sumuštas visiškai nepažįstamų asmenų tik dėl to, kad neturėjo cigaretės. Kaltinamojo elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią turtinę žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamojo T. V. paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis kartu su kitais dviem asmenimis sudavė nukentėjusiajam P. R. smūgius rankomis ir kojomis į veidą, kitas kūno vietas, siekdami priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Matydami viešoje vietoje kelių asmenų mušamą ir stumdomą jaunuolį, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio kaltinamojo elgesio. Dėl šių kaltinamojo T. V. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas P. R., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Nors kartu su kaltinamuoju veikę du asmenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, taip pat nenustatytas ir kiekvieno iš jų suduotų smūgių tikslus skaičius, tačiau tai nepaneigia T. V. kaltės nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį ir sutrikdžius viešąją tvarką. Kaltinamasis T. V. viešoje vietoje sukeldamas konfliktą su jam nepatikusiu nukentėjusiuoju P. R., išmušdamas liudytojui D. R. iš rankų kebabą ir kartu su kitais asmenimis suduodamas smūgius nukentėjusiajam, suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja P. R. žeminimo ir jo žalojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamajame akte nusikalstama veika kvalifikuota pagal 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 1 d., buvo pakeistas BK 284 straipsnis. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Nukentėjusysis P. R. duodamas parodymus teisme paaiškino, kad po to, kai jį sumušė kaltinamasis T. V. ir dar du nenustatyti asmenys, jį, einantį namo, pasivijo E. K. ir sudavė vieną smūgį į kairės pusės žandikaulį. Po nusikaltimo padarymo praėjus dviem valandoms, nukentėjusiojo mama D. R., rašydama pareiškimą policijos įstaigoje, nurodė, kad po to, kai P. R. sumušė trys nepažįstami asmenys, prie jo dviračiu privažiavo vaikinas ir sudavė vieną smūgį į žandikaulį (t. 1, b. l. 4). Nukentėjusysis P. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net tris kartus ir visų apklausų metu tvirtino, kad E. K. jam sudavė vieną smūgį į žandikaulį: 2016-05-16 apklausos metu parodė, kad E. smogė vieną smūgį į kairės pusės žandikaulį (t. 1, b. l. 34-35); 2016-08-22 apklausos ir 2016-08-30 akistatos su E. K. metu parodė, kad P. R. paklausus, ar jo visi dantys sveiki, E. sudavė smūgį į veidą (t. 1, b. l. 40-41, 61-62). Teismo medicinos ekspertas D. V. patvirtino, kad specialisto išvadoje konstatuotas P. R. sužalojimas - nosies kaulų lūžimas - nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuotas tik vienas sužalojimas – nosies deformacija su ašies pasukimu į kairę pusę, o tai leidžia daryti išvadą, kad smūgis buvo suduotas į nosį iš dešinės pusės. Sudavus smūgį į smakrą, skruostą ar žandikaulį, sulaužyti nosies kaulo neįmanoma, tačiau gavus papildomą traumą į veidą, gali pradėti stipriau kraujuoti iš nosies. Liudytojas E. K. patvirtino, kad jis sudavė nestiprų smūgį nukentėjusiajam į žandikaulį. Nustatyta, kad liudytojo E. K. suduotas smūgis neturėjo įtakos nukentėjusiojo P. R. sveikatos sutrikdymo mastui ir kaltinamojo T. V. veikos kvalifikavimui. Liudytojo E. K. veiksmai – smūgio sudavimas viešoje vietoje mažai pažįstamam asmeniui, galėtų būti vertinamas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, veikos padarymo metu E. K. dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Baudžiamasis procesas dėl E. K. galimai padarytos veikos negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajame akte aprašant T. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, sudavė ne mažiau kaip 10-15 smūgių rankomis ir kojomis. Nukentėjusysis P. R. patvirtino, kad kaltinamasis T. V. trenkė jam į veidą, nosies srityje ir kartu su kitais dviem nenustatytais asmenimis sudavė daug smūgių į kitas kūno vietas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuotas tik vienas sužalojimas – nosies kaulo lūžis, padarytas vienu smūgiu (t. 1, b. 1. 28). Specialistas D. V. patvirtino, kad kiti sužalojimai medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti, nes nukentėjusysis jų nenurodė gydytojui. Kaltinamasis T. V. iš viso neigė sudavęs smūgius nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, į tai, kad tikslus nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius nebuvo nustatytas, kaltinime nurodyta aplinkybė patikslinama, nurodant, kad kaltinamasis, veikdamas kartu su nenustatytais asmenimis, sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių smūgių. Kadangi kaltinamojo veikos kvalifikavimui įtakos turi ne suduotų smūgių skaičius, o nukentėjusiojo patirtų sužalojimų sunkumas (šiuo atveju nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), toks kaltinime nurodytos aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamajame akte aprašant T. V. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje jis padarė „veikdamas bendrininkų grupe su dviem nenustatytais asmenimis“. Byloje nėra duomenų apie įstatyme nustatytus kartu su T. V. veikusių subjektų bendruosius ir (ar) specialiuosius požymius, todėl nuoroda į bendrininkavimą su šioje byloje neteisiamais nenustatytais asmenimis iš nusikalstamos veikos aprašymo pašalinama.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis T. V. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais žaloja nukentėjusįjį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamasis T. V. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau teistas tris kartus ir tik už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje tiriamus nusikaltimus T. V. padarė prieš priimant 2016-06-09 teismo baudžiamąjį įsakymą ir 2016-06-10 bei 2017-02-21 nuosprendžius, todėl nusikaltimų recidyvo nėra. Kaltinamasis T. V. nusikaltimo padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu mokosi profesinio mokymo centre. Vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų jis neturi.

Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių ir nepadėjo nustatyti veikos bendrininkų, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Nusikalstamos veikos padarymas su nenustatytais ir neteisiamais asmenimis, neturint duomenų apie bendruosius ir (ar) specialiuosius subjekto požymius, nelaikomas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam T. V. skiriama LR BK 138 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, T. V. padarė prieš priimant 2017-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, subendrinta su 2016-09-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams. Naujo nuosprendžio priėmimo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjamas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimas dėl T. V. 2017-02-21 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pakeitimo kita bausme, todėl 2017-02-21 nuosprendžiu paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu nebendrinama.

T. V. nusikaltimus padarė būdamas labai jauno amžiaus, nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas. T. V. mokosi profesinio rengimo mokykloje, gyvena kartu su tėvais. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus parengtoje socialinio tyrimo išvadoje 2017-08-21 Nr. K/A-3, nurodyta, kad T. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (66 balai). Atlikus išsamią rizikos analizę, nustatyta vidutinė žalos rizika visuomenei, susijusi su viešosios tvarkos pažeidimais ir smurtiniu elgesiu. Kriminogeniniai veiksniai yra ankstesni teisės pažeidimai (nusikalstamos veikos modelis susijęs su viešosios tvarkos pažeidimais ir smurtiniu elgesiu), gyvenimo stilius ir draugai: kaltinamasis nuolat leidžia laiką su asmenimis, skatinančiais nusikalsti, savižudiškos mintys, prasta impulsų kontrolė, nesugebėjimas atpažinti savo problemų, labai silpni problemų sprendimo įgūdžiai, nesugebėjimas suvokti pasekmių. Probacijos tarnybos specialistas, suteikęs socialinio tyrimo išvadą, rekomenduoja T. V. taikyti probacijos sąlygas: tęsti mokslą arba pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programose „Elgesys - Pokalbis – Pasikeitimas“, „Tik Tu ir Aš“, kurių bendra trukmė 12 mėnesių. Dirbant ar mokantis sumažėtų veiksnių, susijusių su neatsakingu impulsyviu elgesiu, didėtų motyvacija keisti gyvenimo stilių. Dalyvavimas elgesio pataisos programose padidintų T. V. motyvaciją nevartoti alkoholio ir skatintų atsiriboti nuo draugų kompanijos, skatinančios nusikalsti, pagerintų jo mąstymo bei problemų sprendimo įgūdžius (2 t., b. l. 151-153).

Įvertindamas visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikaltimų sunkumą, socialinio tyrimo išvadas ir teikiamas rekomendacijas, teismas daro išvadą, kad T. V. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų (sudarančių idealiąją nusikaltimų sutaptį) padarymą galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Kita vertus, spręsdamas T. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia ir į nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo interesus – būdamas laisvėje kaltinamasis turės daugiau galimybių dirbti ir atlyginti P. R. bei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, T. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, T. V. skiriami įpareigojimai tęsti mokslą arba pradėti dirbti ir 12 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (t. 2, b. l. 100-102).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. R. ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo veiksmais padarytą 1000 Eur neturtinę ir 95 Eur turtinę žalą (t. 2, b. l. 3-5). 2017-06-15 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu P. R. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 2, b. l. 87).

Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas tik iš dalies.

Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis T. V., mušdamas nukentėjusįjį, jį sužalojo. Nukentėjusiajam P. R. Klaipėdos vaikų ligoninėje diagnozuotas nosies kaulo lūžimas. Jis dėl 2016-05-04 patirtos traumos laikotarpiu nuo 2016 -05-10 iki 2016-05-14 gydytas otorinolaringologijos skyriuje, 2016-05-11 bendroje nejautroje atlikta nosies kaulų repozicija (t. 1, b. l. 28). Nukentėjusiojo atstovas pateikė VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė 2016-12-14 pažymą, patvirtinančią, kad P. R. gydymosi laikotarpiu naudojosi mokamos palatos paslauga, už kurią sumokėjo 60 Eur (2 t., b. l. 6). Nukentėjusiojo P. R. patirtas 60 Eur turtinis nuostolis priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo T. V. nusikalstama veika. Iš kaltinamojo priteisiama 60 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis nurodo, kad dar 35 Eur jis sumokėjo gydytojui už suteiktą konsultaciją ir atliktą panoraminį rentgeną. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė Danės odontologijos klinikos UAB „Sveikatos gija“ 2016-12-05 kasos kvitą Nr. 23043/10, patvirtinantį, kad už suteiktą paslaugą: konsultaciją ir panoraminę nuotrauką sumokėti 35 Eur (2 t., b. l. 7). Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam P. R. padarytas sužalojimas – nosies kaulo lūžimas. Šis sužalojimas padarytas 2016-05-04 ir buvo gydomas vaikų ligoninėje laikotarpiu nuo 2016-05-10 iki 2016-05-14 (1 t., b. l. 28). Nukentėjusiojo pateiktas dokumentas – odontologijos klinikos kvitas patvirtina, kad gydytojo odontologo konsultacija jam buvo suteikta 2016-12-05, t. y., praėjus daugiau nei pusei metų nuo įvykio. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šis gydymas tęsėsi ilgiau, o pas gydytoją odontologą jis buvo siunčiamas gydytojo otorinolaringologo ar šeimos gydytojo būtent dėl 2016-05-04 įvykio metu patirtos traumos (sveikatos sutrikdymo). Taigi, nėra įrodyta, kad šias išlaidas nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamos veikos. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, kad po kaltinamojo padaryto smurtinio nusikaltimo jis buvo žalojamas ir kito asmens – E. K. (pastarasis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į kairės pusės žandikaulį), todėl neatmetama galimybė, kad odontologo konsultacija buvo suteikta dėl E. K. naudoto smurto padarinių. Neįrodyta, kad nukentėjusiojo P. R. patirtas 35 Eur turtinis nuostolis priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo T. V. nusikalstama veika, todėl jo civilinis ieškinys dėl 35 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetamas.

P. R. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam P. R. buvo padarytas sužalojimas: nosies kaulo lūžimas. Šis sužalojimas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. P. R. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iš esmės sukėlė ilgalaikį gydymosi procesą, nepatogumus, priverstinį pomėgių pakeitimą, neaiškias sveikatos sutrikdymo pasekmes ateityje. P. R. turėjo iškęsti operaciją ir pooperacinį laikotarpį, laikinai negalėjo sportuoti, negalėjo lankyti pamokų bendrojo lavinimo mokykloje. Jis nurodo, kad skausmą, sužeistos kūno vietos maudimą jaučia iki šiol, dėl to patiria nemalonius išgyvenimus, jo pasitikėjimas savimi yra sumenkęs. Visos šios aplinkybės rodo, kad P. R. patirta žala išties didelė. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jis nukentėjusįjį sužalojo keliais smūgiais, veikdamas kartu su dar dviem nenustatytais asmenimis, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumą. Kaltinamasis T. V. neprisipažino padaręs nusikaltimą ir nesigaili dėl jo padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdamas sušvelninti nusikaltimo padarinių, tačiau kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo nėra didesnį neturtinės žalos atlyginimą lemiantis kriterijus, lygiavertis su kitais teismo įvertintais esminiais neturtinės žalos dydžio kriterijais.

Kaltinamasis T. V. neturi pajamų ir turto, nuosprendžio priėmimo metu jis mokosi profesinio rengimo centre, yra jauno amžiaus, tačiau turi darbinį veiksnumą ir teisnumą, todėl gali dirbti ir gauti pajamų. Jis laikotarpiu nuo 2016-02-04 iki 2016-03-23 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir laikotarpiu nuo 2016-04-11 iki 2016-04-22 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo atlyginimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam P. R. priteisiama 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrą. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam be kita ko padaryti sužalojimai reiškiasi nosies kaulo lūžimu, baudžiamosiose bylose priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas: 579,24 Eur (2000 Lt) kasacinė nutartis Nr. 2K-258-699/2015, 1158,48 Eur (4000 Lt) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008, 2027,34 Eur (7000 Lt) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012, 2896,20 Eur (10 000 Lt) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas 1000 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja formuojamai teismų praktikai (2016 m. vasario 11 d. LAT nutartis Nr. 2K-21-942/2016).

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. V. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 260,29 Eur turtinę žalą (2 t., b. l. 31-32). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro privalomuoju sveikatos draudimu apdrausto nepilnamečio nukentėjusiojo P. R. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą). 2017-06-15 ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (2 t., b. l. 82-83).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nepilnametis nukentėjusysis P. R. dėl kaltinamojo T. V. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 260,29 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). T. V., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš jo priteisiama 260,29 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. R. įgaliotas atstovas advokatas D. L. pateikė teismui prašymą priteisti nukentėjusiajam P. R. iš kaltinamojo T. V. 1000 Eur proceso išlaidas. Prašyme nurodo, kad išlaidas sudaro trys teisinės konsultacijos po 30 Eur, bendra išlaidų suma už konsultacijas 90 Eur; civilinio ieškinio surašymas – 200 Eur, atstovavimas nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu – 100 Eur, skundų dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą parengimas – 400 Eur, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo bylos duomenimis - 60 Eur ir nukentėjusiojo atstovavimas teisme 150 Eur (2 t., b. l. 163-167).

Nukentėjusiojo atstovo advokato prašymas priteisti proceso išlaidas tenkinamas tik iš dalies.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-21-942/2016). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010).

Advokatas D. L. atstovavimui pagrįsti pateikė 2016-10-17 advokato orderį Nr. 341484. Orderyje nurodytas pavedimo pagrindas ir apimtis: nukentėjusiojo P. R. atstovavimas ikiteisminio tyrimo byloje ir teisme (1 t., b. l. 107). Advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo patirtas išlaidas: 2017-07-04 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. DL 000679, sumokėta suma 500 Eur. Sąskaitoje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis: už nukentėjusiojo P. R. atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 164); 2017-09-04 sąskaita už teisines paslaugas Nr. DL000705, sumokėta suma 500 Eur. Sąskaitoje nurodytas paslaugų pobūdis: už nukentėjusiojo P. R. atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir bylos teisminio nagrinėjimo metu (2 t., b. l. 165). Pinigų priėmimo kvitus 2017-07-04 Nr. 898149, ir 2017-08-23 Nr. 910325, patvirtinančius, kad nukentėjusysis sumokėjo 1000 Eur (2 t., b. l. 166-167).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2015 m. kovo 19 d. Nr. LR-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. LR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, nustatytas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalus dydis. Kadangi advokatas D. L. teisinių paslaugų sutarties pagrindu baudžiamojoje byloje atstovauja civilinį ieškovą, tai nustatant priteistino užmokesčio dydį už šio advokato suteiktas teisines paslaugas, teismas vadovaujasi ir minėtomis teisingumo ministro rekomendacijomis.

Ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiojo P. R. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas 2016-05-05 (1 t., b. l. 1). Advokatas D. L. nukentėjusiojo pavedimu į procesą įstojo 2016-10-18, prašydamas susipažinti su bylos dokumentais (1 t., b. l. 106). 2016-11-04 advokatas pateikė skundą aukštesniam prokurorui dėl 2016-10-07 prokurorės R. Ušinskienės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 111-114). 2016-11-11 vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. K. nutarimu nukentėjusiojo skundas buvo patenkintas ir tyrimas atnaujintas (1 t., b. l. 116-117). Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. L. dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus: 2016-11-29 papildomoje nukentėjusiojo P. R. apklausoje, trukusioje 18 min (1 t., b. l. 134) ir tą pačią dieną dalyvavo asmens parodymo atpažinti procedūroje, trukusioje 14 min. (1 t., b. l. 138). 2016-11-29 advokatas dalyvavo nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje procese, trukusiame 25 min (1 t., b. l. 142). 2016-12-06 advokatas dalyvavo akistatoje su kaltinamuoju, trukusioje 25 min. (1 t., b. l. 152); 2016-12-27 advokatas pateikė P. R. civilinį ieškinį (2 t., b. l. 3-4). 2017-01-26 advokatas D. L. susipažino su ikiteisminio tyrimo byla. Nukentėjusiojo atstovas surašė skundus aukštesniam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, atsisakymo atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus. atsisakyti taikyti laikiną kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimą (2 t., b. l. 23-26).

Po baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu gavimo Klaipėdos miesto apylinkės teisme, nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo 2017-08-24 teisiamajame posėdyje, trukusiame 1 val. 47 min. (2 t., b. l. 171-176); 2017-09-18 dalyvavo teisiamajame posėdyje, trukusiame 46 min., (2 t., b. l. 183-185). 2017-10-09 teisiamasis posėdis buvo atidėtas dėl advokato užimtumo kitoje byloje (2 t., b. l. 192); 2017-11-06 dalyvavo teisiamajame, posėdyje, trukusiame 47 min. Atsižvelgiant į tai, kad advokato D. L. darbo sąnaudos atstovaujant nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu buvo ženkliai didesnės nei atstovaujant jį teisme, taip pat į tai, kad 2017-09-04 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. DL000705 nurodytas suteiktų teisinių paslaugų mastas: už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, į jau aptartą teisinį reglamentavimą ir aktualių teisės normų aiškinimą bei taikymą teismų praktikoje, advokato darbo sąnaudas šiuo konkrečiu atveju, teismų praktikoje priteisiamus dydžius, iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam P. R. priteistina 500 Eur nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 (Valstybės žinios, 2007-07-21, Nr. 81-3309) redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant T. V. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dvylika mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programose.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. R. civilinį ieškinį 1095 Eur tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo T. V. nukentėjusiajam P. R. 60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl 35 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo T. V. 260,29 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo T. V. 500 Eur nukentėjusiajam P. R. proceso išlaidoms atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą dėl 500 Eur proceso išlaidų priteisimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Kristina Baškienė