Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2S-834-856/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-10-08
Bylos Nr.: e2S-834-856/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00851-2025-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Kreditorius: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Skolininkas: K. P.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-834-856/2025Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00851-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.9.1.3; 3.3.2.5; 3.3.2.6.1; 3.3.2.7; 3.5.1; 3.5.24. (S)

ŠAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9974-620/2025 pagal antstolės I. B. pareiškimą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, suinteresuoti asmenys skolininkas K. P. ir išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. A. I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Teismo prašė vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsniu, 771 straipsnio 4 dalimi bei 2025 m. birželio 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-25-115-21272 spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymo.

2. Antstolė nurodė, kad išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2025 m. birželio 11 d. pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d. vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-1119, kuriuo skolininkas K. P. buvo įpareigotas „atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas - 2025 m. sausio 8 d. Skolininkas 2024 m. lapkričio 12 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. RE-608 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d.

3. Antstolė pažymėjo, jog Inspekcija, pateikdama vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad patikrino, ar skolininkas įvykdė privalomąjį nurodymą, ir nustatė, jog K. P. per nustatytą terminą privalomojo nurodymo neįvykdė. Inspekcija pateikė 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-792. 2025 m. birželio 19 d. buvo surašytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo išieškotoja Inspekcija atsiliepime prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

5. Inspekcija nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 17 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-900, kuriame konstatuota, kad „<...> žemės sklypo savininkas žemės sklypą naudoja ne pagal 1997 m. lapkričio 26 d. matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. už žemės sklypo ribų pietinėje pusėje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė. Sklypas apsodintas pavieniais želdiniais yra tvarkomas ir prižiūrimas. Pagal 2009–2010 Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais. Valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.

6. Inspekcija nurodė, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, skolininkui 2024 m. rugsėjo 17 d. surašė privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalavo „<...> atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę“. 2024 m. lapkričio 12 d. Inspekcija gavo K. P. prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. 2024 m. lapkričio 14 d. Inspekcijos sprendimu Nr. RE-608 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“ privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d.

7. Inspekcija nurodė, kad 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-792 užfiksavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, t.y. „Nepašalinta už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė, kuri užima 14 m² atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės plotą“. 2025 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2D-14317 „Dėl 2024-09-17 vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-1119 priverstinio vykdymo (skolininkas: K. P.)“ Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai CPK nustatyta tvarka. Pateikto prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

8. Inspekcija pažymėjo, kad yra visos būtinos sąlygos privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmėms, įtvirtintoms CPK 771 straipsnio 6 dalyje, taikyti. Skolininkas privalomajame nurodyme nustatyto įpareigojimo nėra įvykdęs. Už privalomojo nurodymo nevykdymą skolininkui kyla atsakomybė. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos baudos taikymas gali paskatinti skolininką kaip įmanoma greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025 m. liepos 16 d. nutartimi antstolės I. B. pareiškimo netenkino.

10. Teismas sprendė, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas nesant K. P. veiksmuose sąmoningos tyčios ir kaltės nevykdyti privalomojo nurodymo.

11. Teismas nurodė, kad egzistuoja objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo K. P., kurios šiai dienai pateisina privalomojo nurodymo neįvykdymo termino praleidimą bei laikytinos svarbiomis.

12. Teismas sprendė, kad baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą skyrimas K. P., jam siekiant išsipirkti valstybinę žemę, kurioje ir nustatyti valstybinės žemės neteisėto naudojimo pažeidimai, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų bei tokios pasekmės būtų neproporcingos ir neadekvačios susiklosčiusiai faktinei situacijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

13. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties suinteresuotas asmuo išieškotoja (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti skolininkui privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes ir skirti skolininkui periodinę, iki 300 Eur, baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo nevykdymo dieną iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo, baudą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant CPK normas, reglamentuojančias baudos skyrimą skolininkui už teismo sprendimo neįvykdymą, nurodytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pateiktos aiškinant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytos normos taikymą, ir CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

13.2. Patikrinimo aktu užfiksuota, kad savavališkai yra naudojama valstybinė žemė. Skolininkas neturėjo ir iki šiol neturi valstybinės žemės patikėtinio sutikimo naudotis valstybine žeme. Skolininkas nėra įvykdęs privalomojo nurodymo, o tai reiškia, jog dėl skolininko pasyvumo yra pažeidžiami išieškotojos – valstybės, kuriai atstovauja Inspekcija, teisėti lūkesčiai dėl pažeidimo pašalinimo per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Palikus galioti ginčijamą nutartį susiklostytų ydinga situacija, kada neteisėtus veiksmus atliekantis asmuo, neginčijęs privalomojo nurodymo, įgauna pranašumą. Tokia situacija negalima kai asmuo, neteisėtai užėmęs valstybinės žemės dalį, nesilaikydamas įstatymo keliamų reikalavimų, dėl savo paties pasyvumo neįvykdęs privalomojo nurodymo, kurio teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, nesulauktų jokių sankcijų. Tai yra nesuderinama su teisinėje valstybėje galiojančiais principais.

13.3. Teismo procesinis sprendimas neskirti baudos iš esmės motyvuojamas remiantis skolininko teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais ir pateiktu 2025 m. liepos 3 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. SD-1628 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“. Skolininko teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti nei Inspekcijai, jam kreipiantis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, nei teismui. Teismas nepagrįstai vertino, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad egzistuoja objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo K. P., kurios šiai dienai pateisina privalomojo nurodymo neįvykdymo termino praleidimą. Teismas nepagrįstai svarbesniais įrodymais laikė bei prioritetą suteikė skolininko teismo posėdžio metu duotiems paaiškinimams nei kitiems byloje esantiems įrodymams.

13.4. Teismo priimta nutartis neatitinka nei įstatymais ginamų išieškotojos interesų, nei CPK 771 straipsnio tikslų, todėl turėtų būti panaikinta, kadangi asmuo, nesilaikantis teisės aktais nustatyto elgesio modelio, veikia savo rizika ir už tokio elgesio sukeltas pasekmes atsako tik pats, todėl privalo prisiimti dėl privalomojo nurodymo nevykdymo kylančias neigiamas pasekmes, reglamentuotas CPK 771 straipsnyje.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į išieškotojos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo skolininkas K. P. prašė Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog yra pateikęs prašymą Rokiškio rajono savivaldybei dėl šalia asmeninės namų valdos esančio valstybinio žemės sklypo išsipirkimo, tačiau išsipirkimo procesas stringa dėl savivaldybės valdininkų kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Remiantis civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso K. P., planinį patikrinimą ir 2024 m. rugsėjo 17 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-900, kuriame konstatuota, jog „<...> žemės sklypo savininkas žemės sklypą naudoja ne pagal 1997 m. lapkričio 26 d. matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. už žemės sklypo ribų pietinėje pusėje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė. Sklypas apsodintas pavieniais želdiniais, yra tvarkomas ir prižiūrimas. Pagal 2009–2010 Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais. Valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“.

18. Inspekcija 2024 m. rugsėjo 17 d. skolininkui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1119, kuriame nurodyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus darbuotojai 2024 m. rugsėjo 12 d., 14 val., atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo planinį patikrinimą vietovėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo savininkas K. P. savo žemės sklypą naudoja ne pagal 1997 m. lapkričio 26 d. matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas, t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų, pietinėje pusėje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė ir naudoja 14 m² nesuformuotą valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais K. P. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 ir 11 punktus. Privalomojo nurodymo reikalavimas K. P. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2025 m. sausio 8 d. Išaiškinta, kad šis privalomasis nurodymas gali būti skundžiamas administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat, be kita ko, išaiškintos privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinės pasekmės, kad privalomojo nurodymo neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar įvykdžius netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos perduos privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 10 dalyje numatytus atvejus, bei kad Inspekcija šio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, asmens motyvuotu rašytiniu prašymu, kuris turi būti pateiktas terminui nepasibaigus, gali pratęsti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas tik vieną kartą, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

19. K. P. privalomojo nurodymo administraciniam teismui neskundė, jame Inspekcijos konstatuotų pažeidimų bei privalomojo nurodymo reikalavimo atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę, neginčijo.

20. 2024 m. lapkričio 12 d. prašymu K. P. kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vidurio Lietuvos antrojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. RE-608 „Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo“, atsižvelgus į K. P. nurodytus motyvus, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. gegužės 8 d.

21. Inspekcijos 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte Nr. RE-792 užfiksuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. „Nepašalinta už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pietinės ribos, atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė, kuri užima 14 m² atskiru žemės sklypu nesuformuotos valstybinės žemės plotą“. Akto priede – foto nuotraukose užfiksuota, kad pavėsinė tebestovi nepašalinta, plotas neatlaisvintas.

22. 2025 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2D-14317 „Dėl 2024-09-17 vykdomojo dokumento Nr. ŽPN-1119 priverstinio vykdymo (skolininkas: K. P.)“ Inspekcija kreipėsi į antstolę, prašydama pradėti vykdyti vykdomąjį dokumentą (privalomąjį nurodymą) priverstinai CPK nustatyta tvarka. Inspekcija nurodė, kad K. P. nepateikė duomenų apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Inspekcija patikrino, ar skolininkas įvykdė privalomąjį nurodymą, ir nustatė, kad K. P. per nustatytą terminą privalomojo nurodymo neįvykdė, ir pateikė 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RE-792. Inspekcijos prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Antstolei 2025 m. birželio 11 d. priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą, 2025 m. birželio 11 d. priimtas patvarkymas dėl informacijos apie įpareigojimo įvykdymą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolė nurodė skolininkui K. P. ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo šio patvarkymo įteikimo dienos raštu informuoti antstolę apie įpareigojimo, kurio turinys: „atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę“ tinkamą įvykdymą, pateikti tai patvirtinančius įrodymus ir sumokėti 45,61 Eur vykdymo išlaidas (pagrindas – 2025 m. birželio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat skolininkui K. P. pranešta, kad šiame patvarkyme nurodytu terminu įpareigojimo neįvykdžius ar jį įvykdžius netinkamai, bus sprendžiamas sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo akto surašymo ir perdavimo teismui klausimas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

24. 2025 m. birželio 13 d. K. P. antstolei pateikė atsakymą į 2025 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl informacijos apie įpareigojimo įvykdymą pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad informuoja, jog privalomasis reikalavimas atlaisvinti valstybinę žemę šiai dienai nėra įvykdytas. Taip pat nurodė, kad pateikė prašymą dėl šio sklypo išsipirkimo, laukia atsakymo. Nurodė, kad pavėsinė yra pastatyta ankstesnių savininkų, jis stengiasi kuo greičiau išsipirkti sklypą iš valstybės.

25. 2025 m. birželio 19 d. antstolė surašė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi patikrino sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, ir nustatė, jog vykdomojo dokumento neįvykdymas užfiksuotas Inspekcijos 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-792. K. P. privalomojo nurodymo neįvykdė. Į antstolės 2025 m. birželio 11 d. patvarkymą dėl informacijos apie įpareigojimo įvykdymą pateikimo K. P. 2025 m. birželio 13 d. atsakė, kad privalomasis reikalavimas šiai dienai neįvykdytas.

26. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, kuriuo prašo, vadovaujantis CPK 593 straipsniu, 771 straipsnio 4 dalimi bei pateiktu 2025 m. birželio 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymo.

27. Į bylą pateiktas 2024 m. spalio 17 d. K. P. prašymas Rokiškio rajono savivaldybei, kuriuo K. P. prašė suprojektuoti ir pateikti pardavimui aukcione 0,18 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su jo nuosavybės teise valdomu sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (Rokiškio rajono savivaldybėje prašymas gautas 2024 m. spalio 17 d., registracijos Nr. GD-5295). 2025 m. liepos 3 d. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatoriaus (patarėjo), vykdančio administracijos direktoriaus pareigas, G. K. parengtas raštas „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, adresuotas K. P., kuriame nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas adresu: (duomenys neskelbtini), yra pradėtas ir registruotas ZPDRIS informacinėje sistemoje. Žemės sklypas bus suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus, atlikti kadastriniai matavimai ir įtrauktas į viešąjį aukcioną, kurį organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

28. Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnams atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso K. P., planinį patikrinimą buvo konstatuota, jog pagal 2009–2010 Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais; valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 17 d. surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. ŽPA2-900 taip pat konstatuota, kad pagal 2009-2010 m. Geoportalo duomenis matyti, jog savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais; valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), K. P. įsigijo 2013 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IVVR-3704 pagrindu iš savininkės R. P..

Dėl išieškotojos (apeliantės) atskirojo skundo argumentų

30. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo išieškotoja (apeliantė) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta netinkamai taikant CPK normas, reglamentuojančias baudos skyrimą skolininkui už teismo sprendimo neįvykdymą, nurodytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pateiktos aiškinant CPK 771 straipsnio 6 dalyje nurodytos normos taikymą, ir CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra nepagrįsta ir naikintina.

31. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSŽNVPĮ) 2 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą sąvokos sampratą, privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

32. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka (TPSŽNVPĮ 24 straipsnio 11 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijai atlikus skolininkui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo planinį patikrinimą, 2024 m. rugsėjo 17 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, jog žemės sklypo savininkas žemės sklypą naudoja ne pagal 1997 m. lapkričio 26 d. matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas (savavališkai, už žemės sklypo ribų pietinėje pusėje valstybinėje žemėje pastatyta pavėsinė, kuri naudoja 14 m² nesuformuotą valstybinės žemės plotą). 2024 m. rugsėjo 17 d. skolininkui surašytas privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus – atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę. K. P. privalomojo nurodymo neskundė, jame Inspekcijos konstatuotų pažeidimų bei privalomojo nurodymo reikalavimo neginčijo. 2025 m. gegužės 15 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus patikrinimo akte užfiksuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcijos prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskundžiami). 2025 m. birželio 19 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte nurodyta, kad K. P. privalomojo nurodymo neįvykdė. Antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, kuriuo prašė spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų priemonių taikymo.

34. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

35. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytas teisinis reglamentavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų vykdomojo dokumento neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už vykdomojo dokumento neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai jo nevykdo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).

38. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra privalomojo nurodymo neįvykdymas nė vienu iš šių būdų. Vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Vadovaujantis teismų praktika, analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių ir nesiima veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 12 d. Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnams atlikus žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio K. P., planinį patikrinimą, buvo konstatuota, jog pagal 2009–2010 Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais. 2024 m. rugsėjo 17 d. surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad pagal 2009–2010 m. Geoportalo duomenis matyti, kad savininkas žemės sklypą įsigijo su pastatyta pavėsine ir pasodintais dekoratyviniais augalais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypą K. P. įsigijo 2013 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. 2024 m. rugsėjo 17 d. K. P. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus (atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinę žemę 14 m² – pašalinti joje pastatytą pavėsinę), kuris turėjo būti įvykdytas iki 2025 m. sausio 8 d. 2024 m. spalio 17 d. K. P. kreipėsi į Rokiškio rajono savivaldybę, prašydamas suprojektuoti ir pateikti pardavimui aukcione 0,18 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su jo nuosavybės teise valdomu sklypu. 2024 m. lapkričio 12 d. K. P. kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcija 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu, atsižvelgusi į K. P. nurodytus motyvus, privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2025 m. gegužės 8 d. 2025 m. birželio 13 d. atsakyme antstolei K. P. nurodė, kad privalomasis reikalavimas atlaisvinti valstybinę žemę šiai dienai nėra įvykdytas, tačiau jis pateikė prašymą dėl sklypo išsipirkimo ir laukia atsakymo. Taip pat nurodė, kad pavėsinė yra pastatyta ankstesnių savininkų, o jis stengiasi kuo greičiau išsipirkti sklypą iš valstybės. 2025 m. liepos 3 d. Rokiškio rajono savivaldybės rašte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas adresu: (duomenys neskelbtini), yra pradėtas ir registruotas ZPDRIS informacinėje sistemoje, žemės sklypas bus suformuotas pagal teisės aktų reikalavimus, atlikti kadastriniai matavimai ir įtrauktas į viešąjį aukcioną, kurį organizuoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

40. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme K. P. paaiškino, kad namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš ankstesnių savininkų, kurie maždaug prieš 20 metų netoli nuo žemės sklypo ribos išpjovė medžius, pastatė pavėsinę, įrengė gėlynus. Kai nusipirko namą, jis apipjaudavo žolę ir aplink pavėsinę, prižiūrėjo. Paaiškino, kad stengiasi kuo greičiau įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra pavėsinė, kreipėsi į savivaldybę siekdamas inicijuoti valstybinės nesuformuotos žemės valdos suformavimo procedūrą, kad būtų galima šią žemę iš valstybės išsipirkti. Iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (2025 m. gegužės 8 d.) atsakymo negavo. Vėl kreipėsi į savivaldybės specialistus, tada jam buvo paaiškinta, kad specialistai keitėsi, jo prašymo nagrinėjimas buvo perduodamas vis kitiems valdininkams, atlikti ne visi reikalingi savivaldybės sistemos veiksmai. K. P. nurodė, jog ketina įsigyti šalia jo žemės sklypo valstybei priklausantį sklypą, kuriame ir stovi ginčo pavėsinė, tačiau procesas užtruks, ne dėl jo kaltės procedūra yra tik dabar pradėta.

41. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, tačiau byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo skolininkas K. P. sąmoningai, tyčia nevykdė privalomojo nurodymo ar akivaizdžiai vengė tai daryti. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis laiku ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas inicijuoti procedūrą, kad būtų įteisintas valstybinės žemės sklypo naudojimas ją išsiperkant. K. P. kreipėsi į savivaldybę inicijuodamas valstybinės nesuformuotos žemės valdos suformavimo procedūrą bei ketindamas žemę, kuri ribojasi su jo nuosavybės valda ir kurioje pastatyta pavėsinė, iš valstybės išsipirkti. K. P. išsipirkus valstybinę žemę, įteisinus valstybinės žemės naudojimą ją teisėtai įsigijus, bus pašalinti pažeidimai, užfiksuoti 2024 m. rugsėjo 17 d. žemės naudojimo patikrinimo akte, ir tuo pagrindu Inspekcijos nurodyti 2024 m. rugsėjo 17 d. privalomajame nurodyme (dėl 14 m² nesuformuoto valstybinės žemės ploto neteisėto naudojimo). Kaip nustatyta, ne dėl K. P. kaltės, bet dėl kompetentingos institucijos nesavalaikio veikimo, dar nėra parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas bei priimti atitinkami reikalingi sprendimai dėl valstybinės žemės suformavimo ir pardavimo procedūros organizavimo.

42. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šios situacijos atveju egzistuoja objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo suinteresuoto asmens skolininko K. P., kurios pateisina privalomojo nurodymo neįvykdymą bei laikytinos svarbiomis. Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudos už privalomojo nurodymo neįvykdymą skyrimas K. P. (jam siekiant išsipirkti valstybinę žemę, kurioje ir nustatyti valstybinės žemės neteisėto naudojimo pažeidimai, tačiau to nepadarius ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių) neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo konstatuoti, jog suinteresuotas asmuo skolininkas K. P. sąmoningai, tyčia nevykdė privalomojo nurodymo, nėra, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo jam skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą.

43. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos duomenis ir įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra jokio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė