- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- e2A-257-368/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03837-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu teismo prašė nustatyti buto naudojimosi tvarką pagal pridėtą statinių išdėstymo planą (ieškovei pripažinus teisę naudotis buto dalimis, plane pažymėtomis 11-5 ir 11-6, atsakovui – pripažinus teisę naudotis buto dalimis, plane pažymėtomis 11-3 ir 11-4, o bendro naudojimosi patalpomis, plane pažymėtomis - 11-1, 11-2, 11-7, 11-9, 11-9, 11-10 naudojamasi bendrai); priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo butas po šalių santuokos nutraukimo yra padalintas po 1/2 dalį abiem buvusiems sutuoktiniams, ieškovė siekė susitarti dėl naudojimosi tvarkos, tačiau atsakovas nesutiko, todėl kreipėsi į teismą. Prašė padalinti buto patalpas ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu būdu pagal pateiktą planą.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad atsakovas nuolat gyvena ginčo bute, tuo tarpu ieškovė atvyksta kartą per metus. Atsakovas teigė, kad ieškovės prašomuose jai paskirti naudotis kambariuose jis nuolat gyvena, todėl būtent tuos kambarius prašė paskirti jam naudotis, tuo tarpu ieškovei paskirti naudotis patalpas, kurias ieškovė prašė palikti atsakovui. Papildomai atsakovas prašė, kad tam, kuriam paskirtos patalpos 11-3 ir 11-4 būtų paskirta vienam naudotis ir patalpa 11-2, kur yra tamsus kambarys/sandėliukas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Teismas nurodė, kad šalys dėl naudojimosi tvarkos nesusitarė, atsakovas naudojimosi patalpomis plano neteikė, priešieškinio nereiškė, atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu išsakė prieštaringus argumentus dėl naudojimosi butu, todėl teismas nustatė ieškovės prašomą naudojimosi nekilnojamu turtu - butu tvarką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) V. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą nustatant tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu-butu naudojimosi tvarką: ieškovė E. P. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 11-2, 11-3, 11-4 ir balkonu iš bendrų patalpų, atsakovas V. P. naudojasi buto patalpomis, plane pažymėtomis 11-5, 11-6 ir balkonu, išeinančių iš šių patalpų; patalpomis, plane pažymėtomis 11-1, 11-7, 11-9, 11-10, bendraturčiai E. P. ir V. P. naudojasi bendrai. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje iš V. P. priteista ieškovei E. P. 1450,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Priteisus E. P. buto plane pažymėtus kambarius 11-5 ir 11-6, E. P. atiteko 29,11 kv. m gyvenamojo ploto, o apeliantui, priteisus kambarius 11-3 ir 11-4, atiteko 25,37 kv. m gyvenamojo ploto, kas reiškia, jog patalpų plotas apeliantui akivaizdžiai sumažėjo, t.y. 3,74 kv. m gyvenamo ploto, nors abiems bendrasavininkams priklauso po ½ dalį. Be to, E. P. atiteko balkonas, į kurį patenkama iš jai priskirtų patalpų, tokiu būdu, apeliantas prarado teisę naudotis šiuo balkonu. Bute yra 2 balkonai, todėl patalpos turi būti paskirstytos taip, kad kiekvienam iš bendrasavininkų, atitiktų po balkoną.
Atsiliepimas
5.2. Atsakovo pozicija dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo buvo išdėstyta atsiliepime į ieškinį ir išsakyta žodžiu, nagrinėjant bylą, todėl teismo argumentas, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškovės pateikta naudojimosi butu tvarka, turėjo byloje pateikti priešieškinį, yra nepagrįstas. Be to, teismo argumentai, kad atsakovas negyvena bute, todėl ieškovė turi pirmenybinės teisę pasirinkti kambarius, yra neteisingi. Situacija yra priešinga: atsakovas pastoviai gyvena bute ir naudojasi kambariais, plane pažymėtais 11-5 ir 11-6. Ieškovė nuo 2017 m rugsėjo 1 d. pastoviai gyvena užsienyje ir neplanuoja persikelti į ginčo butą.
6. Atsiliepimu į į atsakovo V. P. apeliacinį skundą, ieškovė E. P. prašo jį atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2019-12-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašo prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovui pirmosios instancijos teisme nepareiškus priešieškinio ir konkrečių reikalavimų, apelianto apeliacinis skundas ir jame formuluojami reikalavimai apskritai nenagrinėtini ir, atitinkamai, negali būti tenkinami. Apeliantas mini ir tai, kad teismas ieškovei priskyrė naudotis didesnio ploto kambariais nei atsakovui ir neatsižvelgė į šalių lygiateisiškumą naudojantis balkonais. Klausimo dėl balkonų padalijimo atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nekėlė, konkrečių pretenzijų dėl to neformulavo, tad apeliacinėje instancijoje šie nauji reikalavimai taip pat nenagrinėtini (CPK 312 str.).
6.2. Ieškovės pasiūlyta nustatyti naudojimosi tvarka užtikrino, kad kiekvienas iš bendrasavininkių galės naudotis po du bute esančius atskirus kambarius. Kadangi kambarių kvadratūros skirtingos, neįmanoma, kad abiem šalims tektų vienodas plotas asmeniniam naudojimui. Pagal ieškovės pasiūlytą ir pirmosios instancijos teismo patvirtintą naudojimosi butu tvarką skirtumas tarp šalims nuosavybės teise priklausančių idealiųjų dalių ir naudotis priskirtų realiųjų dalių sudaro vos apie 2 proc., todėl laikytinas nežymiu ir pateisinamu nukrypimu, kuris nelemia nė vieno iš bendraturčių interesų, lygiateisiškumo principo pažeidimo, nepaneigia CK 4.81 str. siekiamų tikslų.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovas yra nenuoseklus pasisakydamas dėl gyvenimo ar negyvenimo bute, ir dėl to šio aspekto nesureikšmino sprendžiant ginčą. Po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė, mokėdama AB „Šiaulių energija“ sąskaitą už butą, atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis bute suvartota mažiau kaip 3 m³ karšto vandens. Atsakovui teigiant, kad jis nuolat gyvena bute, toks nedidelis karšto vandens suvartojimas ieškovei pasirodė keistas, todėl ji peržiūrėjo turimas senesnes sąskaitas už šilumos energiją, iš kurių aiškiai matyti, kad nuo 2019 m. balandžio mėn. nebuvo suvartotas nė vienas kubas karšto vandens, kas patvirtina, jog atsakovas bute negyvena. Šias aplinkybes ieškovė pastebėjo tik šių metų sausio mėn. mokėdama 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitą, todėl anksčiau į bylą nepateikė. Siekdama paneigti apelianto argumentus dėl jo tariamo gyvenimo bute, kas, pasak apelianto, turėtų lemti jo norų dėl jam naudotis priskirtinų kambarių tenkinimą, mano, jog yra tikslinga prijungti į bylą teikiamus dokumentus ir jais remtis nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu -butu nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus, nurodo, kad juos pateikti būtinybė atsirado vėliau. Atsakovas neprašo priimti naujų įrodymų, tačiau kartu su apeliaciniu skundu prideda jo ir ieškovės susirašinėjimą.
10. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju, apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus –lėktuvo bilietus (2019 m. kovo mėn.) ir AB „Šiaulių energija“ sąskaitas už butą (adresu: duomenys neskelbtini) (už 2019 m. kovo-gruodžio mėn.). Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui šių įrodymų nebuvo pateikusi, nes lėktuvo bilietų pateikimo poreikis, įrodinėjant aplinkybes dėl šalių naudojimosi butu, iškilo vėliau, o AB „Šiaulių energijos“ sąskaitų nepateikė, nes tiesiog pastebėjo tik šių metų sausio mėn., jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, mokėdama 2019 m. gruodžio mėn. sąskaitą, kad karštu vandeniu bute nebuvo naudojamasi ilgą laiką, kas paneigia atsakovo nurodomas prieštaringas aplinkybes, kad jis gyvena ginčo bute.
12. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
13. Iš esmės teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus ir pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, sprendžia, kad ieškovės į bylą naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi nustatant faktines aplinkybes, todėl yra priimtini ir vertintini kartu su kitais įrodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktą su ieškovę susirašinėjimą, nes viena vertus, atsakovas šio įrodymo neprašo priimti, kita vertus, šis pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu įrodymas, nagrinėjamam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės.
Dėl ginčo esmės
14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
15. Iš byloje esančių dokumentų bei šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra nutraukta, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė šalių nuosavybė - butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini) padalintas šalims po 1/2 dalį (5-16, 25-36 b. l.). Šalys dėl ginčo buto naudojimo nesutaria, konfliktai sprendžiami ir policijos pagalba (47, 59-64 b. l.).
16. ?tsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog jis turėjo byloje pateikti priešieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos, laikosi nuomonės, kad pakanka, jog jo pozicija išdėstyta tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu. Teigia, kad E. P. priteisus buto plane pažymėtus kambarius 11-5 ir 11-6, jai atiteko 29,11 kv. m gyvenamojo ploto, o apeliantui, priteisus kambarius 11-3 ir 11-4, atiteko 25,37 kv. m gyvenamojo ploto, kas reiškia, jog patalpų plotas apeliantui akivaizdžiai sumažėjo, t.y. 3,74 kv. m gyvenamo ploto, nors abiems bendrasavininkams priklauso po ½ dalį. Apeliantas nesutinka taip pat ir dėl balkono, atitekusio ieškovei, nes juo norėtų naudotis jis pats.
Dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu - butu tvarkos nustatymo
17. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
18. Nagrinėjamu atveju, byloje planą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, teikė tik ieškovė. Atsakovas su ieškovės planu nesutiko, tačiau plano į bylą neteikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinkant su ieškovės siūloma naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, yra reiškiamas priešieškinis, kuriame atsakovas turėjo teikti savo alternatyvų reikalavimą, siūlymą. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Reikalavimai formuluojami ieškinyje (CPK 135 str. 4 p.), taip pat priešieškinyje (CPK 143 str. 3 d.), ir už juos mokamas atitinkamo dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d.). Tuo tarpu atsiliepime į ieškinį gali būti tik nurodoma, ar su ieškiniu sutinkama ar ne, bei nurodyti savo sutikimo ar nesutikimo motyvus (CPK 142 str. 2 d.).
19. Atsakovas procese pirmosios instancijos teisme nepareiškė priešieškinio, kas reiškia, jog atsakovas nesuformulavo jokių konkrečių savarankiškų reikalavimų, už juos nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio. Taigi, šiuo atveju, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovui nepareiškus priešieškinio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų ribose. Atsakovo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą išsakyta nuomonė, kad ieškovės siūloma tvarka netinkama, kad jam turėtų tekti ieškovės prašomi jai priskirti kambariai, arba tam, kam tenka mažesnės kvadratūros kambariai, turėtų būti asmeniniam naudojimui priskirtas ir tamsus kambarys ir kiti panašūs pasvarstymai, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytini aiškiu siūlymu dėl nustatytinos alternatyvios naudojimosi ginčo turtu tvarkos, savarankišku reikalavimu. Atsakovui pirmosios instancijos teisme nepareiškus priešieškinio ir konkrečių reikalavimų, apelianto apeliacinis skundas ir jame formuluojami reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.
20. Apeliantas taip pat teigia, jog teismo argumentai, kad atsakovas negyvena bute, todėl ieškovė turi pirmenybinės teisę pasirinkti kambarius, yra neteisingi. Anot apelianto, situacija yra priešinga: atsakovas pastoviai gyvena bute ir naudojasi kambariais, plane pažymėtais 11-5 ir 11-6. Ieškovė nuo 2017 m rugsėjo 1 d. pastoviai gyvena užsienyje ir neplanuoja persikelti į ginčo butą.
21. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija vertindama skundžiamo sprendimo turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatytas aplinkybes bei ieškovės pateiktus kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą įrodymus - AB „Šiaulių energija“ sąskaitas, daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis ginčo bute gyvena nuolat, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl ginčo bute esančių patalpų 11-5, 11-6 bei balkono jam reikalingumo ir būtinumo, atmestini kaip nepagrįsti. Juo labiau, kaip minėta, atsakovas priešieškinio dėl šių patalpų jam priteisimo, byloje nereiškė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos (500 Eur) apeliacinės instancijos teisme.
23. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto V. P. ieškovės E. P. naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.