Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Procesinės veiklos kontrolės skyriaus prokurorės Vlados Buivydienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių;

A. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų požymių.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimą turtą, o būtent, iš anksto turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, su individualios įmonės (toliau – IĮ) (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku A. K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. U. tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po to A. K., kaip darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį IĮ (duomenys neskelbtini) – 2008 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 62 (forma 1-SD), 2008 m. spalio 10 d. pranešimą Nr. 63 apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. sausio 9 d. pranešimą Nr. 64 apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. gegužės 11 m. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos G. U., taip sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykius. VSDFV Šiaulių skyrius G. U. ir A. K. dėl apgaulės, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009 m. sausio 7 d. pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009 m. gegužės 13 d. pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. išmokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, priskaičiuotų pagal IĮ (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Taip G. U. A. K. padedant apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldė 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, G. U. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. veikdama kartu su IĮ (duomenys neskelbtini) savininku A. K., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekdama gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius, tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą), šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:

- 2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. U. tariamai įdarbinama IĮ (duomenys neskelbtini) komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip į darbą priimamas darbuotojas;

- užpildė 2009 m. sausio 7 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra IĮ (duomenys neskelbtini) šį prašymą panaudojo pateikdama VSDFV Šiaulių skyriui;

- užpildė 2009 m. gegužės 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą nurodydama, kad jos darbovietė yra IĮ (duomenys neskelbtini) kurį panaudojo pateikdama VSDFV Šiaulių skyriui,

- kompiuterine technika pagamino ir pasirašė 2009 m. gegužės 11 d. prašymą dėl motinystės atostogų vaiko priežiūrai nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. ir panaudojo pateikdama IĮ (duomenys neskelbtini) savininkui A. K..

A. K. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimą turtą, t. y. būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku, iš anksto turėdamas tikslą padėti G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė fiktyvią darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. U., kuria ji tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po to A. K., kaip darbdavys, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimą į darbą, priskaičiuotą ir tariamai išmokėtą darbo užmokestį IĮ (duomenys neskelbtini) – 2008 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią Nr. 62 (forma 1-SD), 2008 m. spalio 10 d. pranešimą Nr. 63 apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. sausio 9 d. pranešimą Nr. 64 apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. gegužės 11 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos G. U., tokiu būdu sukūrė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) darbo santykius. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. ir A. K. dėl apgaulės, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009 m. sausio 7 d. pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės pašalpą bei 2009 m. gegužės 13 pateiktu prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir 2009 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl G. U. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, priskaičiuotą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. Vadovaudamasis šiais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. išmokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, priskaičiuotą pagal IĮ (duomenys neskelbtini) priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Taip A. K. padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimą turtą (motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas) ir apgaule užvaldyti 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, A. K., būdamas IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, veikdamas kartu su G. U., siekdamas padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti – siekiant gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, sukūrė fiktyvius, tikrovės ir DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodamas, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytą atlyginimą) šiuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:

- 2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria G. U. tariamai įdarbinama IĮ (duomenys neskelbtini) komercijos direktore nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimą, pasirašė kaip darbdavys;

- 2008 m. rugpjūčio 18 d. pranešime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 62 pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai K. G.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2008 m. spalio 10 d. pranešime apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius ataskaitinį ketvirtį Nr. 63 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G. U. 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 18 000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. N.) šio dokumento pateikimą VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui;

- 2009 m. sausio 9 d. pranešime apie IĮ (duomenys neskelbtini) apdraustuosius ataskaitinį ketvirtį Nr. 64 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G. U. 2008 m. IV ketvirtį buvo priskaičiuota 18 000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiai R. N.) šio dokumento pateikimą VSDFV Šiaulių skyriui;

- atspausdino 2009 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo suteikė G. U. vaiko priežiūros atostogas nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d., jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė G. U..

Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. būdamas IĮ (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tyčia žinodamas, kad G. U. IĮ (duomenys neskelbtini) nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB (duomenys neskelbtini) apskaitininkei R. N. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. U., o pastaroji, nesuprasdama nusikalstamų A. K. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobūdžio bei nežinodama, kad G. U. realiai IĮ (duomenys neskelbtini) nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, IĮ (duomenys neskelbtini) apskaitoje įformino dokumentais neįvykusią ūkinę operaciją - atlyginimo G. U. priskaičiavimą (viso 36 000 Lt) ir 26 280 Lt išmokėjimą, tuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą:

- 2008 m. rugpjūčio mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 6570 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. spalio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą;

- 2008 m. lapkričio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą.

- 2008 m. gruodžio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimą, 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų išskaičiavimą ir 4380 Lt išmokėjimą.

Dėl neįvykusių ūkinių operacijų įforminimo dokumentais ir dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinės operacijos turinį įrašymo į apskaitą, iš dalies negalima nustatyti laikotarpio nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. IĮ (duomenys neskelbtini) turto ir įsipareigojimo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutikdama su A. K. ir G. U. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl A. K. ir G. U. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. K. ir G. U. nepadarė jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga.

Nors apeliaciniame skunde prokurorė teigia, jog byloje nėra surinkta objektyvių G. U. realiai atliktų darbų įrodymą patvirtinančių duomenų, ir tokią išvadą grindžia išteisintųjų A. K. ir G. U. duotų parodymų prieštaravimais, abejonėmis dėl liudytojo G. B. parodymų teisingumu, 2008 m. rugpjūčio 20 d. sutarties tarp IĮ (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) fiktyvumu. Kolegijos vertinimu, skunde prokurorė dėsto tik G. U. ir A. K. kaltinančius įrodymus, tačiau nevertina kitų liudytojų parodymų, teigiančių, jog G. U. atliko darbines funkcijas, t. y. lankydavosi (duomenys neskelbtini) viloje, atveždavo darbui reikalingų priemonių, rado naujų klientų. Be to, kolegija šiuo atveju pažymi, kad įrodinėjant asmens kaltę labai svarbus yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas asmens nekaltumo prezumpcijos principas. Europos žmogaus teisių teismas byloje B. M. ir Jabardo prieš Ispaniją nekaltumo prezumpciją sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, o abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi iš to išplaukia, kad kaltininkas neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o kaltinimą patvirtinančius įrodymus privalo pateikti ir kaltinimus pagrįsti kaltinimą palaikanti pusė. Nors šioje byloje nėra jokių objektyvių G. U. atliktą darbą patvirtinančių duomenų, tačiau taip pat nėra objektyvių duomenų paneigiančių, jog G. U. realiai dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) komercijos direktore ir vykdė IĮ (duomenys neskelbtini) savininko A. K. pavestas užduotis. Tai, kad G. U. galėjo realiai dirbti IĮ (duomenys neskelbtini) patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išteisintųjų G. U. ir A. K. duoti parodymai. G. U. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad D. V. jai patarė ieškotis kito darbo, nes sumažėjus apyvartai buvo naikinamas etatas. Jos vyras buvo pažįstamas su A. K., pokalbio metu A. K. prasitarė, kad ieško darbuotojo, todėl pasiūlė įdarbinti ją. Susitikusi su A. K. aptarė jos būsimas pareigas, darbo užmokestį, nunešė jam diplomą ir sutarė, kad pradės dirbti nuo rugpjūčio mėnesio. Tuo metu turėjo pagrindinį darbą, kur dirbo nuo 2005 metų ir darbo valandos buvo nuo 8 iki 17 val., o pietų laikas buvo nuo 12 iki 13 val. Iš pagrindinės darbovietės išeidavo pusvalandžiui su direktorės ir vedėjos leidimais. Kartais dėl įmonės (duomenys neskelbtini) darbų iš D. V. IĮ išvažiuodavo pietų metu. Dirbdama IĮ (duomenys neskelbtini) ji turėdavo važiuoti žiūrėti, kokie darbai atlikti, ką dar reikia daryti, o namie ruošdavo dokumentus. Į jos pareigas įeidavo darbų priežiūra, dokumentų ruošimas, medžiagų nuvežimas į objektą, jei savininkas kokių nors darbų atlikti nespėdavo, ji jam padėdavo. Dirbant IĮ (duomenys neskelbtini) jai reikėjo fotografuoti (duomenys neskelbtini) vilą, ten atliktus darbus, sukurti internetinį puslapį, panaudojant padarytas nuotraukas. Fotografuoti važiavo kelis kartus, padarė apie 100 nuotraukų. Taip pat vertė tekstus į anglų kalbą, nors šią kalbą moka netobulai, tačiau mokėsi, naudojosi žodynais, internetu, padėdavo vyro pusseserė, kuri dėsto anglų kalbą. Tabelius įmonėje (duomenys neskelbtini) sudarinėdavo įmonė (duomenys neskelbtini) kuri tvarkydavo IĮ (duomenys neskelbtini) buhalteriją. IĮ (duomenys neskelbtini) atlyginimą mokėdavo vieną kartą per mėnesį grynaisiais pinigais. Gavusi atlyginimą pasirašydavo žiniaraštyje, kurį sudarydavo buhalterija. Ji domisi statybomis, kadangi jos vyras yra baigęs mokslus pagal šią specialybę, jai padėdavo, jei dirbant iškildavo klausimų. Atliktų darbų važiuodavo apžiūrėti 1–2 kartus per savaitę. Pagrindinė jos darbo vieta dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo namuose, ten būdavo visi dokumentai, bei važiavimas į objektus. Yra vežusi medžiagas į objektą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jos sudarytą rangos sutartį su įmone (duomenys neskelbtini) padavė G. B., o šis kitą dieną ją perdavė A. K.. Iš pradžių IĮ (duomenys neskelbtini) internetinį tinklapį bandė kurti viena, o paskui padėjo pažįstamas vyro draugas V.. Atlyginimas jai buvo išmokamas ten, kur tuo metu galėdavo susitikti: prie (duomenys neskelbtini) vilos, kavinėje. Atlyginimą išmokėdavo A. K., o ne buhalterija. Ji taip pat ieškodavo klientų internetu ir apie Naujuosius metus rado įmonę (duomenys neskelbtini), kuri užsakė ofiso baldus. IĮ (duomenys neskelbtini) internetinis puslapis buvo sukurtas, veikia ir šiuo metu. Ji rinko medžiagą internetinio tinklapio kūrimui ir išėjusi motinystės atostogų, ji A. K. sakė, kad pabaigs šiuos darbus. Dėl jos darbų kuriant internetinį tinklapį A. K. jokių priekaištų neturėjo. Diską su nuotraukomis ji atidavė A. K.. Kuriant puslapį jie tarėsi, kas turi būti pirmame puslapyje, kokios fotografijos yra reikalingos, jis jas atsirinko. Internetinį tinklapį „(duomenys neskelbtini)“ pabaigė kurti jos pažįstamas, su kuriuo kartu apžiūrėjo nuotraukas, tarėsi, rinko medžiagą, kartu registravo šį puslapį. Išteisintasis A. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra 2003 m. įkurtos IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas, jo įmonė atliko restauravimo darbus (duomenys neskelbtini) viloje. Jam IĮ (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga direktorė, nes įmonėje nebuvo darbuotojo užėmusio šias pareigas, o jis nespėjo tvarkyti dokumentų, nes dirbo konkrečius darbus. Tuo metu, kai direktore įsidarbino G. U., įmonėje dirbo 3–4 darbuotojai, tuo metu baigė restauravimo darbus (duomenys neskelbtini) viloje ir reikėjo ją fotografuoti dėl reklamos. Po to planavo griauti fontaną, tačiau prasidėjo krizė ir darbai sustojo. Jie nusprendė pasireklamuoti, sukuriant internetinį puslapį. Norint sukurti internetinį puslapį reikia paruošti medžiagą, fotografuoti darbus. Dėl to ir buvo įdarbinta G. U., kuri galėjo atlikti daug darbų. Be to, galvojo, kad G. U. galėtų perimti tvarkyti ir buhalterinius įmonės reikalus. Jis pažįstamas su G. U. vyru, todėl kartą susitikę pakalbėjo apie tai, kad jam reikia darbuotojos, o jis papasakojo, jog jo žmona ieško darbo. Susitikus su G. U. jai pasakė, ką reikėtų daryti dirbant direktore IĮ (duomenys neskelbtini) rodė (duomenys neskelbtini) rūmus, aiškino darbus, mokė tikrinti buhalteriją, nes planavo, kad ji perims tvarkyti buhalterinius reikalus, sakė, kad reiks kurti internetinį tinklapį. Su G. U. aptarė atlyginimo dydį, tačiau nesutarė išmokėjimo aplinkybių. Jai pradėjus dirbti krizės nebuvo ir pagal tuo metu vyravusius atlyginimus, pagal G. U. pareigas jai mokamas atlyginimas nebuvo didelis. Jai buvo mokama 4000 Lt per mėnesį, atlyginimus mokėdavo grynaisiais. Buhalteriniais reikalais jis nesidomėjo, nes juos tvarkė buhalterinė įmonė, dokumentus pasirašydavo kaip vadovas. Atlyginimams išmokėti buvo sudaromi žiniaraščiai, į kuriuos buvo įtraukti visi darbuotojai. Kadangi internetinio tinklapio kūrimas buvo papildomas darbas, buvo nuspręsta G. U. sumokėti priedą prie atlyginimo. Žinojo kainas internetinio puslapio sukūrimui, t. y. už tokio puslapio sukūrimą yra mokama apie 3000 Lt. Įmonės (duomenys neskelbtini) internetinis puslapis veikia jau senokai, tačiau tikslios jo sukūrimo datos jis neprisimena. Kai G. U. įsidarbino į jo įmonę, internetinis puslapis neveikė – ji paruošė medžiagą tam, turėjo pasirūpinti, kad internetinis puslapis veiktų, būtų užregistruotas. Žino, kad G. U. internetiniam tinklapiui užregistruoti kreipėsi į kitą asmenį, tačiau nežino, kaip tas žmogus šį puslapį užregistravo. Buvo kelis kartus pas šį asmenį nuvykęs, tačiau dabar neprisimena jo pavardės ar adreso. Darbo sutartį su G. U. sudarė, tačiau jame konkretaus darbo laiko nurodymo nebuvo. Įmonės finansinę būklę žinojo – ji buvo normali. Įmonės darbai stojo dėl krizės, todėl reikėjo reklamos. G. U. (duomenys neskelbtini) vilos nuotraukas pateikė jam kompaktiniame diske. Pateiktame kompaktiniame diske yra pradėtas maketuoti internetinis puslapis. Tą apipavidalintą kompaktinį diską gavo iš G. U., o kas jį paruošė, jis nežino. 2006–2008 m. įmonė (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai. Jis iš įmonės pinigų asmeninėms reikmėms neėmė. Dirbant G. U. įmonėje (duomenys neskelbtini) V. Ž. dirbo trumpai, nes pradėjo dirbti vėliau nei G. U., tačiau neprisimena koks tai buvo laikotarpis. Direktorė G. U. pateisino jo lūkesčius, jis patenkintas jos darbu. Pagal tai, kokius darbus ji atliko, jai sumokėta ne tokia jau „fantastinė“ alga. Šiuos išteisintųjų įrodymus iš dalies patvirtina liudytojų duoti parodymai: V. P. duoti parodymai, kad G. U. atrado, kai buvo gaminami baldai į (duomenys neskelbtini) gatvę, ji atvežė medžiagų. Jis žinojo, kad ji dirba, tačiau į ją jokiais klausimais nesikreipė. Liudytojos R. N. parodymai, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. į IĮ (duomenys neskelbtini) įsidarbino G. U. vadybininke. G. U. matė ne kartą, tačiau nežino, ar ji ateidavo pas juos į įmonę tarnybos reikalais, ar ne – gal yra atnešus kokius nors dokumentus. Jei atnešdavo dokumentus iš IĮ (duomenys neskelbtini) ir jos tuo metu nebūdavo darbo vietoje, tai dokumentus palikdavo kitam darbuotojui. IĮ (duomenys neskelbtini) buhalteriją ji tvarkė nuo 2008 m., o iki tol – K. G.. Įmonės buhalteriniai dokumentai būna UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. K. gal porą kartų per mėnesį domėdavosi įmonės dokumentais, operacijomis, informacija apie pelną. Kartais pasiimdavo dokumentus pažiūrėti. Įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentų apimtis per metus buvo du segtuvai, dokumentai buvo archyvuojami. Įmonės (duomenys neskelbtini) kasoje algoms išmokėti pinigų pakako. Įmonės dokumentai yra saugomi pas juos įmonėje nuo 2003 m., t. y. nuo įmonės įkūrimo, išskyrus tuos dokumentus, kurie buvo paimti. Nežino, ar savininkas prieš pateikdamas jai dokumentus, pasidarydavo kopijas sau. Jis kartais prašydavo padaryti kai kurių dokumentų kopijas, kartais paimdavo dokumentų originalus. Liudytoja K. G. teismui parodė, kad tą dieną, kai įdarbino G. U., su ja bendravo, t. y. ją įdarbino 2008 m. rugpjūčio 18 d., nes pas juos įmonėje sudarinėjo sutartį. Yra mačiusi, kad G. U. kelis kartus atvažiavo pasiimti dokumentų į jų įmonę. Kadangi jie aptarnavo 41 įmonę, tai pasakyti konkrečiai, kokį dokumentą atveždavo ar išsiveždavo konkretus asmuo, negali. G. U. teko matyti dirbančią po įdarbinimo t. y. matė, kad ji atvežė ar pasiėmė dokumentus. Liudytoja D. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad darbo valandos D. V. IĮ yra 8 iki 17 val. Įmonėje nuolat būdavo vedėja ir apskaitininkė. Jei G. U. norėdavo kur nors išeiti darbo metu, turėdavo pasakyti jai ir vedėjai. Buvo tokių atvejų, kai ji išeidavo iš darbo vietos darbo metu. Kai laukėsi, kaip priežastį išeiti darbo metu buvo nurodžiusi negalavimą. Jai buvo žinoma, kad G. U. ieško kito darbo dirbdama jos individualioje įmonėje. Liudytoja jai pati sakė, kad ruošiasi mažinti etatus, todėl siūlė pasiieškoti kito darbo. Tiksliai apie tai, kad ji turi kitą darbą, nežinojo, tačiau buvo girdėjusi, jog ji papildomai kažkur dirba. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. V. parodė, kad G. U. dirbo jos įmonėje pirmiausia pardavėja, po to apskaitininke. Jai sakė, kad naikins tą etatą ir kad ji ieškotųsi darbo. Jos darbo diena būdavo nuo 8 val. iki 17 val., kadangi ji laukėsi kūdikio, ją išleisdavo, kai ji pasidarydavo darbą. Tikrai žinojo, kad ji ieškosi darbo, nes jos ir atlyginimas netenkino. Vienu momentu girdėjo, kad ji dirbo kitame darbe, bet daugiau nesidomėjo. Ji savo darbą padarydavo kruopščiai ir abipusiu susitarimu ją išleisdavo iš darbo. Daugiausia ją išleisdavo po pietų, kadangi iš ryto veždavo prekes. G. U. beveik kasdien galėdavo išeiti. Ji dažiau iš darbo išeidavo, likus trims savaitėms iki išeinant iš darbo. Suprato, kad žmogus kažką susiradęs ir tikrai iš darbo išeis. Liudytoja V. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji dirba D. V. įmonėje parduotuvės vedėja, o G. U. apskaitininke, darbo laikas buvo nuo 8 iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 iki 13 val. G. U. pietų laiką visada išnaudodavo, kartais iš darbo išeidavo 15–16 val. Žinojo, kad G. U. turi ir antraeiles pareigas, tačiau tai buvo jos asmeninis reikalas ir apie tai su ja nekalbėjo. Jos sutikimo užimti antraeiles pareigas nereikėjo, įmonės savininkė apie tai žinojo. G. U. pradėjo ieškoti darbo nuo sausio mėnesio, kai įmonėje buvo pradėta kalbėti apie etatų mažinimą. G. U. išmano savo darbą, taip pat turi ir kitų žinių. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja V. Z. parodė, kad 2008 m. pradėjo dirbti parduotuvėje ir dirbo vedėja, o G. U. apskaitininke. Kai G. U. pasidarydavo savo darbą, ją išleisdavo namo. Per pietų pertrauką ji visada būdavo laisva ir išeidavo namo. Kadangi G. U. etatas buvo žadamas naikinti, kai ji pasidarydavo darbą, leisdavo jai išeiti. Liudytoja mokėsi dirbti ir apskaitininke, ir vedėja, G. U. ją apmokė. Mokėsi maždaug pusę metų. Tiksliai laiko neatsimena. G. U. išeidavo kasdien, ji laiko nefiksavo, kada kaltinamajai reikėdavo, tada išeidavo. Kadangi jau buvo pramokusi apskaitininkės darbo, G. U. sakydavo, kad gali išeiti, kur nori. Jai buvo žinoma, kad ji dirba kitą darbą, bet nesiteiravo ir nesidomėjo, kur. Kur per pietų pertrauką išeidavo G. U., nežino. Liudytojas V. K. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo G. B. įmonėje pagalbiniu darbininku ir vykdė lauko darbus (duomenys neskelbtini) viloje. Matydavo ten ateinančius A. K. ir G. U., matydavo ją bendraujančią su žmonėmis. Kitų IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepažįsta, G. U. vardą sužinojo, kai išgirdo, kai kažkas ją šaukė „G.“. Liudytojas G. B. teismui parodė, kad jis užsiima statybine veikla. A. K. neturėjo pakankamai darbininkų atlikti darbus (duomenys neskelbtini) viloje, todėl samdė kitus, t. y. kreipėsi į jį ir siūlė ten dirbti. (duomenys neskelbtini) viloje jam reikėjo atlikti lauko, fasado darbus, paruošiamuosius darbus: betonavimą, armatūros dėjimą, kasimus, plytelių dėjimą. Iki pradedant dirbti pas A. K. jo nepažinojo, o dirbti jis pasiūlė jam paskambinęs, nes buvo įdėjęs skelbimą dėl darbo. Sutarė su juo, kad padės dirbti (duomenys neskelbtini) viloje, sutarė sąlygas, sumą, pasirašė sutartį. Objekte dirbo jis ir dar 3 jo žmonės, o iš A. K. žmonių: 2–3 darbininkai ir 2 vadovai – A. K. ir G. U.. Vadovai jį konsultavo techniniais klausimais, o konkrečiai G. U. jį konsultavo kasdieniais klausimais: apie praeities ir ateities darbus, įvertindavo atliktus darbus. Pas A. K. dirbo gal pusę metų, pradedant darbus G. U. jis nematė – ji atsirado gal po 1,5–2 mėnesių nuo jo pradėjimo dirbti pas A. K., t. y. gal birželio mėnesį. A. K. pasakė, kad atsirado daug darbų, vienas nebespėja viskam vadovauti, todėl (duomenys neskelbtini) viloje jam padės G. U.. Ji suteikdavo informaciją techniniais klausimais, turėjo juos aprūpinti įrankiais, darbams reikalingomis medžiagomis, nes jie tik atlikdavo darbus. Negali pasakyti, ar sutartyje buvo numatyta, kieno įrankiais bus atliekami darbai. Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismui parodė, kad 2009 m. pradžioje per draugus ir dėdamas skelbimus į internetą ieškojo, kas galėtų padaryti baldus. Jam paskambino moteris, prisistačiusi G. vardu, ir pasakė, jog atstovauja IĮ (duomenys neskelbtini) kuri gali pagaminti baldus. Ji minėjo, kad rado jo skelbimą dėl baldų internete. Jam paskambinusios moters paklausė, kur gali pamatyti jų įmonės pagamintų baldų kokybę, ši atsakė, kad jų įmonė dirba (duomenys neskelbtini) viloje, todėl gali ten atvykti ir pakalbėti su įmonės savininku. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini) vilą susitiko su A. K. – įmonės (duomenys neskelbtini) savininku, kuris dirbo rūmuose, ten apžiūrėjo jų atliekamų darbų kokybę, kalbėjo su A. K. dėl jam reikalingų ofiso baldų pagaminimo. A. K. sutiko pagaminti jiems ofiso baldus, todėl aptarė klausimus dėl jų padarymo, nubraižė planą to, ko jis nori. Praėjus maždaug porai mėnesių – gal pavasarį – baldai buvo pagaminti, juos atvežė pora vyrukų, kurie baldus ir sustatė. G. buvo atvykusi pas juos į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Su Greta bendravo tik tada, kai ši jam paskambino, radusi skelbimą internete ir prisistatė, jog atstovauja IĮ (duomenys neskelbtini) ir kai tarėsi dėl projekto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad išteisintosios G. U. nepažinojo, o su A. K. bendravo, jį samdydavo kaip subrangovą. Su A. K. dažnokai bendraudavo, nes tekdavo aptarti techninius ir finansinius klausimus. Būdavo, kad per dieną po kelis kartus susitikdavo objekte ar jis pas juo atvažiuodavo į kontorą, o būdavo, kad susitikdavo tik mėnesio gale, kaip aktuodavo darbus. Jis atvykdavo vienas. Iš darbuotojų pažinojo tik A. K., su kitais jam dirbti neteko. Kiek A. K. įmonėje dirbo žmonių, negali pasakyti. Vieno įmonės darbuotojo vardą žinojo, tai ponas V.. Visus klausimus spręsdavo su A. K.. Su juo derindavo atliktų darbų aktus, juos pasirašydavo, kiek tų aktų buvo, neprisimena. Visus reikalus tvarkydavo su A. K., nežino, ar šis ką samdydavo, ar tik jo įmonė atlikdavo darbus. Ar įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirbo pagal kokias sutartis, jam nežinoma. Visiems darbams atlikti samdydavo A. K. įmonę ir negali pasakyti, kokie ten žmones dirbo. Jo įmonę samdydavo restauruojamam objektui, ne jo darbo pobūdis ir buvo restauravimo darbai. Jo įmonė atlikdavo ir remonto darbus. Jie atliko visus darbus, neatliko tik elektros darbų, šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų. O visus tam tikrų patalpų restauravimo ir remonto darbus atliko A. K. įmonė. Jeigu A. K. įmonė samdė subrangovus, jam aktų pateikti neturėjo.

Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, šių liudytojų parodymus paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo teigti, kad G. U. nedirbo IĮ (duomenys neskelbtini) t. y. netikrino jai pateiktų IĮ (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų, nesurinko tinklalapiui kurti reikalingos medžiagos ir neorganizavo įmonės tinklalapio sukūrimo, nepristatė reikalingų medžiagų ar darbo priemonių įmonės darbuotojams, nesurado įmonei naujų klientų ir kitų darbų, todėl daryti neabejotinos išvados, kad G. U. IĮ (duomenys neskelbtini) dirbo fiktyviai, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik liudytojų V. Ž., R. B., P. J. ir M. M. parodymai, kad jie nematė G. U. (duomenys neskelbtini) viloje ir nematė moters, dirbančios IĮ (duomenys neskelbtini) nepaneigia pirmiau išdėstytų išteisintųjų ir liudytojų parodymų, nes šie liudytojai R. B., P. J., M. M. nedirbo IĮ (duomenys neskelbtini) jie dirbo savo darbus, nurodė, jog kilusius darbinius klausimus spręsdavo su A. K., o kitų IĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų nepažįsta. Liudytojas V. Ž. IĮ (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009 m. sausio mėnesio ir tik viename objekte, o G. U. 2009 m. sausio 5 d. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, todėl šis liudytojas galėjo nespėti pamatyti dirbančios G. U.. Kadangi išteisintųjų A. K. ir G. U. duoti parodymai nėra nuoseklūs, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jų duoti parodymai gali būti pasirinkta gynybos taktika, teismas jais remiasi tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (liudytojų parodymai, kompiuterinė laikmena ir kt.). Teismas neturi pagrindo atmesti liudytojų V. P., D. V., A. B., R. N., M. K., V. Z., K. G., G. B. duotų parodymų, kadangi jie parodymus davė būdami pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nenustatyta, kad jie būtų paveikti ar kitaip suinteresuoti bylos baigtimi, šių liudytojų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu parodytos aplinkybės iš esmės atitinka teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytoms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad kaip įrodymas nepagrįstai įvertinta kompiuterinė laikmena, kadangi viso baudžiamojo proceso metu išteisintieji teigė, jog G. U. buvo pavesta sukurti internetinį puslapį apie IĮ (duomenys neskelbtini). Tačiau pats A. K. parodė, kad sulygto darbo G. U. neatliko – internetinio puslapio nesukūrė, taip pat negalėjo paaiškinti, už ką skirti priedai. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu išteisintieji G. U. ir A. K. parodė, kad G. U. buvo pavesta paruošti vaizdinę medžiagą, darbų aprašymus ir sukurti tinklalapį internete. A. K. paaiškino, kad priedas buvo skirtas būtent už internetinio tinklapio sukūrimą, kadangi žinojo tokių darbų kainas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad įmonės tinklapis buvo sukurtas ir veikė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad G. U. neparuošė kompiuterinėje laikmenoje esančios medžiagos, kad tinklapis nebuvo sukurtas, todėl neturi pagrindo daryti išvados, kad kompiuterinė laikmena buvo neteisėtai ar nepagrįstai pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 12 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K– 448/2010, išaiškino, kad atlyginimas už darbą yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Darbo užmokestis – tai atlygis darbuotojui už jo atliktą darbą, už tai kiek jis vertas, dėl jo kvalifikacijos, sugebėjimų ir pan. Draudžiant darbdaviui mokėti darbuotojui jų sutartą darbo užmokestį būtų pažeidžiami demokratinės valstybės principai. Darbo užmokesčio mokėjimas už realiai atliktą darbą nėra kriminalizuotas ir pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties. Tam, kad tokia veika būtų kvalifikuojama kaip sukčiavimas, būtinos tam tikros aplinkybės: darbo užmokestis už realiai neatliekamą darbą; fiktyvios įmonės įsteigimas; kai sumokami tik mokesčiai, o darbo užmokestis nemokamas; kai klastojami buhalterinės apskaitos ir kitokie dokumentai. Asmuo, teisėtai gavęs jam priklausantį atlyginimą už realiai atliekamą darbą, už kurį sumokėti visi mokesčiai, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes priešingu atveju būtų pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintas principas – nėra bausmės be įstatymo – kuris draudžia nuteisti už veiksmus ar neveikimą, kurie pagal jų padarymo metu galiojusius valstybės įstatymus arba tarptautinę teisę nebuvo laikomi nusikaltimais. DK 186 straipsnyje nurodyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybės, įmonės, įstaigos, organizacijos veiklos rezultatų bei darbo paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje, kad vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis, kad darbo užmokestis mokamas pinigais. Nors nagrinėjamu atveju G. U. buvo nustatytas gana didelis t. y. 6000 Lt dydžio, darbo užmokestis, iš anksčiau išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad jis buvo mokamas už atliekamus darbus, realiai veikiančioje ir veiklą vykdančioje įmonėje. Iš byloje nustatytų aplinkybių daryti vienareikšmės išvados, kad G. U. buvo nekompetentinga atlikti jai pavestų funkcijų, nėra galimybių, ir, priešingai, iš jos darbdavio, t. y. A. K., duotų parodymų matyti, kad jis G. U. darbu buvo patenkintas, iš kitų bylos duomenų matyti, kad G. U. 1996 m. įgijo buhalterinės apskaitininkės specialybę, nuo 1997 m. dirbo 5 įmonėse, nuo 2005 m. liepos dirbo D. V. IĮ apskaitininke, todėl darytina išvada, kad G. U. galėjo atlikti jai pavestas funkcijas ir už tai gauti atitinkamą darbo užmokestį. Iš liudytojų D. V. ir V. Z. duotų parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad G. U., dirbdama D. V. IĮ, pietų pertraukos metu, nuo 12 iki 13 val., dažniausiai kažkur išvykdavo, kad kartais iš darbo išvykdavo 15–16 val., taigi šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog G. U. turėjo galimybių dirbti IĮ (duomenys neskelbtini) ir atlikti jai pavestas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad IĮ (duomenys neskelbtini) buvo moki, realiai vykdė veiklą, dirbo statybų sektoriuje, kuriame atlyginimai 2008 metais buvo dideli, kad G. U. vykdė specifinių žinių reikalaujančias užduotis (pvz., objekto fotografavimą, tinklapio sukūrimą, buhalterinės apskaitos dokumentų ir atliktų darbų patikrinimą bei kt.), nėra pagrindo daryti vienareikšmės išvados, kad G. U. nustatytas ir išmokėtas atlyginimas buvo ekonomiškai nepagrįstas.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus 2009 m. gegužės 22 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 102-111 b. l.) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausos specialistės R. R. duotų parodymų matyti, kad pateikta specialisto išvada yra sąlyginė, t. y. siejama su sąlyga, ar G. U. realiai dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) G. U. ir A. K. pateikti kaltinimai taip pat tiesiogiai siejami su sąlyga, ar G. U. realiai dirbo, t. y. ar sukurti darbo santykiai nebuvo fiktyvūs, ar buhalteriniuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos nebuvo vykdomos fiktyviai. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad byloje nepaneigta, kad G. U. realiai dirbo IĮ (duomenys neskelbtini) taigi neįrodyta, kad darbo santykiai tarp G. U. ir IĮ (duomenys neskelbtini) buvo fiktyvūs, todėl konstatuoja, kad G. U. ir A. K. teisėtai ir pagrįstai išteisinti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodžius, kad G. U. savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, A. K. savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį, prokurorės argumentai dėl bausmių skyrimo G. U. ir A. K. neanalizuojami ir nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Procesinės veiklos kontrolės skyriaus prokurorės Vlados Buivydienės apeliacinį skundą atmesti.