- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1068-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00778-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Forest & Wood“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forest & Wood“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Egritmeda“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Forest & Wood“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Egritmeda“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės „Forest & Wood“ (toliau – ir atsakovė) 18 535,99 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad tuo atveju, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, ar esant kitoms Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnyje numatytoms sąlygoms, ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
2. Atsakovei teismo nustatytu terminu nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 1 d. priėmė sprendimą už akių, juo ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės 18 535,99 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 417,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė peržiūrėti teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovė negavo procesinių dokumentų ir jai sprendimas už akių buvo staigmena. Ieškovė ieškinyje nebuvo pateikusi prašymo priimti sprendimą už akių. Teismas atliko tik formalų įrodymų vertinimą, tačiau faktiniai duomenys – rangos sutartis –nepasirašyta, paslaugų kaina nenustatyta, nepasirašytas medienos priėmimo–perdavimo aktas, nėra sąskaitos faktūros išrašymo pagrindo.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė jo netenkinti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
4.1. Teismas atsakovei procesinius dokumentus įteikė tinkamai, teismo pranešimas atsakovei išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP) sistemą. Atitinkamai, atsakovė registruodamasi EPP sistemoje patvirtino, jog susipažino su Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu.
4.2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė buvo išreiškusi savo išankstinę nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas ieškinio 17 punkte. Taigi nagrinėjamu atveju egzistavo CPK 285 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga sprendimui už akių priimti, kadangi atsakovė, žinodama apie pareikštą ieškinį, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių.
4.3. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Ieškovė į bylą pateikė visus įrodymus, sudarančius pagrindą patenkinti ieškovės ieškinį, tuo tarpu atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jokių įrodymų, paneigiančių skolą, nepateikė, naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė.
4.4. Nors tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos darbų sutartis, tačiau ji buvo sudaryta žodžiu bei šalių konkliudentiniais veiksmais. Ieškovės ir atsakovės vadovai susitarė dėl šių paslaugų žodžiu (telefonu). Tuo tikslu atsakovės vadovas R. V. elektroniniu paštu ieškovės vadovui E. P. 2023 m. vasario 17 d. atsiuntė leidimą kirsti mišką. Visuose savo procesiniuose dokumentuose (tiek prieštaravimuose dėl teismo įsakymo, tiek ir pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo), savo nesutikimą su ieškovės reikalavimais ir jų pagrindu teismo priimtais sprendimais išreiškia vien tik teiginiais apie tai, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties, tačiau nepateikia įrodymų ir nenurodo teiginių, kad atsakovė ginčytų atliktų darbų faktą, kiekį, kokybę, kainą ir pan.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir priteisė iš atsakovės 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.
6. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo 2023 m. liepos 13 d. buvo įteikti atsakovei per EPP. Todėl konstatavo, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai (CPK 122 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat nustatė, kad atsakovės vadovas 2023 m. birželio 27 d. prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo civilinėje byloje Nr. eL2-3597-671/2023 pateikė per EPP, todėl padarė išvadą, jog atsakovės vadovas registruodamasis EPP sistemoje patvirtino, jog susipažino su Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Teismas pažymėjo, kad atsakovės vadovas privalo atitinkamai rūpintis ir domėtis jo vadovaujamoje įmonėje gautais dokumentais. Todėl įvertino atsakovės argumentą dėl procesinių dokumentų negavimo kaip deklaratyvų ir nepagrįstą, juolab kad atsakovės atstovui apie vykstantį teismo procesą buvo žinoma.
8. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai bei ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais bei per programėlę „Viber“ duomenys patvirtina, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, kurią patvirtina byloje pateiktas atsakovės vadovo R. V. elektroniniu paštu ieškovės vadovui E. P. 2023 m. vasario 17 d. atsiųstas leidimas kirsti mišką Nr. 12301976. Atsakovė nepagrindė savo pozicijos, jog sąskaita faktūra buvo išrašyta be pagrindo. Be to, sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog ieškovei atlikus miško kirtimo darbus su medžio kirtimo mašina, ieškovės vadovas per programėlę „Viber“ 2023 m. kovo 15 d. išsiuntė atsakovės vadovui medžio kirtimo mašinos duomenis apie iškirstos medienos kiekį, dėl kurių jokių pastabų ir pretenzijų atsakovės vadovas nenurodė, todėl ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. EGR009248 ir 2023 m. balandžio 14 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu.
9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, atsakovė taip pat nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Forest & Wood“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Atsakovė procesinių dokumentų negavo, jai nebuvo paliktas pašto darbuotojo pranešimas apie saugomą pašte adresuotą siuntą. Ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo pateikė 2023 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams, o jau 2023 m. liepos 13 d. atsakovei įteikiami procesiniai dokumentai iš Klaipėdos apylinkės teismo. Kokiu pagrindu ir kada buvo priimtas sprendimas dėl bylos teismingumo, atsakovei nėra žinoma ir buvo didelė staigmena gauti sprendimą už akių. Paskambinusi į Telšių apylinkės teismą sužinojo, kad buvo sprendžiamas bylos teismingumo klausimas ir byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui. Apie tai, kad byla nagrinėjimui perduota Klaipėdos apylinkės teismui, nebuvo informuota. Todėl teismo sprendimas, priimtas už akių, turi būti peržiūrėtas.
10.2. Ieškovė nebuvo pateikusi prašymo priimti sprendimo už akių. Ieškovė ieškinio 17 punkte tik nurodė, kad neprieštaravo, bet jokiu būdu neprašė priimti sprendimą už akių.
10.3. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko formalų įrodymų vertinimą. Nėra aišku, iš kokių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą atlikti jos naudai medžių kirtimo, medienos išvežimo iš kirtavietės paslaugas, o atsakovė įsipareigojo priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti ieškovei sulygtą kainą. Neaišku, kokiais byloje esančiais dokumentais pagrįsti šie teiginiai.
10.4. Atsakovės išsiųstas ieškovės vadovui leidimas kirsti mišką yra informacinio pobūdžio, o ne teisės kirsti mišką suteikimas. Jokių telefoninių pokalbių, kaip teigiama skundžiamoje nutartyje, tarp atsakovės bei ieškovės nebuvo, nebuvo jokių konkliudentinių veiksmų, kurie patvirtintų tarp šalių susidariusius sutartinius santykius. Apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė miško kirtimo sutartis, ieškovė įrodymų teismui nepateikė.
10.5. Ieškovė savavališkai atliko miško kirtimo darbus, neturėdama tam atsakovės leidimo bei sutikimo. Neteisėti ieškovės veiksmai nesuteikia ieškovei teisės reikalauti atlygio už savavališkai iškirstą mišką.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Egritmeda“ pateikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, juo prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos išdėstytus argumentus, kurie galėtų patvirtinti, kad teismo priimtas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos atsakovės teisės. Atsakovės pakartotinai keliami tie patys klausimai neturi ir negali turėti jokios įtakos šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimui bei tarpusavio skirtingo teisinio pobūdžio įsipareigojimų vykdymui, priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
11.2. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie teisme priimtą nagrinėti ieškovės ieškinį. Pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo atsakovei įteiktas 2023 m. liepos 13 d. per EPP tinkamai (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Teismas teisingai pažymėjo, kad iki tol byloje atsakovės vadovas prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė per EPP, taigi registruodamasis EPP sistemoje patvirtino, jog susipažino su Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
13. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
14. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pagrindų peržiūrėti teismo sprendimą už akių
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, taip pat atsakovė nepateikė teismui objektyvių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė dėl tokios pirmosios instancijos teismo nutarties pateikė atskirąjį skundą, iš esmės pakartodama savo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentus – jai teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti tinkamai, ieškovė neteikė prašymo dėl sprendimo už akių priėmimo, o jos ieškinys yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau paminėti atsakovės argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
16. Sprendimo už akių priėmimas yra viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 28 punktas).
17. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kitų privalomų CPK 287 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti (CPK 287 straipsnio 3 dalis).
18. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs šalies pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčija skundžiamą nutartį, argumentuodama, jog šioje byloje egzistuoja abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės. Toliau kiekviena šių aplinkybių vertinamos atskirai.
Dėl galimybės priimti sprendimą už akių
20. Atsakovės nuomone, šioje byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes jai nebuvo tinkamai įteikti teismo procesiniai dokumentai, teismas konstatavo tinkamą procesinių dokumentų įteikimą vos po 3 dienų nuo ieškovės ieškinio pateikimo kitame teisme, taip pat ieškovė nebuvo pateikusi prašymo priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.
21. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės dėmesį į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, kuri yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo tinkamą procesinių dokumentų įteikimą vos po 3 dienų nuo ieškovės ieškinio pateikimo kitame teisme, pati savaime niekaip nesudaro pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Tokios išvados neleidžia daryti ir aplinkybė, kad kituose teismuose buvo sprendžiamas ieškinio teismingumo klausimas. Juolab, kad teismo procesiniai dokumentai, kurių įteikimas pirmosios instancijos teismo laikytas tinkamu, buvo siųsti būtent iš to teismo, kuris ir priėmė sprendimą už akių – Klaipėdos apylinkės teismo.
22. Antra, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovei Klaipėdos apylinkės teismo pranešimas dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo kartu su ieškovės ieškiniu buvo išsiųstas per EPP sistemą 2023 m. liepos 13 d. ir pristatytas tą pačią 2023 m. liepos 13 d. 23 val. 42 min. Šiame pranešime, be kita ko, buvo paaiškinta, kad nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovo prašymui, teismas gali priimti sprendimą už akių. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats atsakovės atstovas R. V. registruodamasis EPP sistemoje patvirtino, jog susipažino su Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklėmis, t. y. sutiko gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 7.2 punkte nustatyta, kad asmenys, aktyvuodami savo EPP paskyrą, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų, o toks sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Pastebėtina, kad ir pats atsakovės vadovas tiek 2023 m. birželio 27 d. prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teikė per EPP sistemą. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės atstovas yra pakankamai aktyvus EPP vartotojas ir nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo siųstų procesinių dokumentų negavo ir su jais nebuvo susipažinusi.
23. Trečia, nors, atsakovės įsitikinimu, ieškovė ieškinyje nebuvo pateikusi prašymo priimti sprendimo už akių, tačiau ieškovė pareikšto ieškinio 17 punkte nurodė, kad tuo atveju, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį, ar esant kitoms CPK 285 straipsnyje numatytoms sąlygoms, ieškovė neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių. Toks ieškovės pareiškimas atitiko CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą ieškinyje pateikti nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo galimybės ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pakankamai aiškiai išreiškė ieškovės pageidavimą, kad, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, būtų priimtas teismo sprendimas už akių.
24. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šiuo atveju, priešingai nei teigia atsakovė, pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių.
Dėl atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių vertinimo
25. Atsakovė teigia, kad jokio susitarimo tarp jos ir ieškovės dėl medžių kirtimo, medienos išvežimo iš kirtavietės paslaugų nebuvo, o ieškovė savavališkai atliko medžių kirtimo darbus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius atsakovės argumentus kaip deklaratyvius.
26. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės byloje pateikti įrodymai (ieškovės ir atsakovės atstovų susirašinėjimo elektroniniais laiškais ir per programėlę „Viber“ duomenys) patvirtina, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl medžių kirtimo darbų. Elektroninio laiško kopija ir AB Lietuvos pašto siuntų sekimo išrašas patvirtina, kad ieškovės parengta PVM sąskaita faktūra už medžių kirtimo darbus atsakovei buvo išsiųsta ir įteikta. Atsakovė dėl atliktų darbų kokybės ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros, joje nurodytų paslaugų kainos jokių pretenzijų, prieštaravimų neteikė. Be to, ieškovės pateiktas iMAS (Išmaniosios mokesčių administravimo) sistemos išrašas rodo, kad atsakovė šią ieškovės PVM sąskaitą faktūrą įsitraukė į savo finansinę apskaitą.
27. Dar daugiau, atsakovė bylą jau nagrinėjant teisme nurodė, kad ieškovė galėjo savavališkai atlikti medžių kirtimo darbus. Tačiau atsakovė jokių įrodymų, kad ji būtų ieškovei reiškusi kokias nors pretenzijas dėl savavališko medžių kirtimo ir (arba) būtų kreipusis į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nepateikė.
28. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl visumos byloje pateiktų įrodymų, yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovės nurodytų argumentų (atsakovė jokių rašytinių įrodymų neteikė, tik neigė ieškovės pateiktus) nepakanka pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimui, nes jie negali daryti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
30. Ieškovė UAB „Egritmeda“ už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą sumokėjo 211,75 Eur. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2023 m. spalio 27 d. PVM sąskaitos faktūros, Darbų ataskaitos kopijas ir bankinio pavedimo išrašą). Atmetus atsakovės atskirąjį skundą šios bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisės aktuose nustatytų maksimalių dydžių, priteistinos iš atsakovės UAB „Forest & Wood“ ieškovei UAB „Egritmeda“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Forest & Wood“ 211,75 Eur (du šimtus vienuolika eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Egritmeda“.