Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-14 · Byla Nr. PK-1-333/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-03-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-06-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-14
Bylos Nr.
PK-1-333/2017
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00015-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nukentėjusysis
E. Š.
Kaltinamasis
R. B.
Baudžiamoji byla Nr. PK-1-333/2017Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00015-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 14 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė,sekretoriaujant L. J.,dalyvaujant nukentėjusiajam E. Š. ir jo atstovui advokatui V. K.,kaltinamojo gynėjui V. A.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2013-08-08 apie 12-13 val. prie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), R. B., vengdamas sulaikymo, tyčia sudavė E. Š. vieną smūgį kumščiu į krūtinę, nuo ko jis pargriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam E. Š. atsistojus, R. B. sugriebė jį už drabužių ir vėl pargriovė, dėl ko nukentėjusysis E. Š. parkritęs susižalojo koją į ant žemės buvusias stiklo šukes ir to pasėkoje jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pjautinė žaizdos kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, Achilo sausgyslės projekcijoje.

Kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „F.“ pastate, esančiame netoli įvykio vietos. Įvykio dieną per pietų pertrauką nutarė pasivaikščioti. Pamatęs netoliese esantį apleistą pastatą nutarė per išdaužtą langą įlipti į vidų ir pasižvalgyti. Kai susiruošė išeiti, būdamas antrame aukšte ties minėtu išdaužtu langu pamatė stovinčius du vyrus. Pamanė, jog tai patalpų savininkai. Išsigandęs pasislėpė, bet po 15 minučių nutarė iššokti į lauką atsidarius langą antrame aukšte. Nuėjo į priešingą pastato pusę negu stovėjo tie vyrai ir per langą iššoko. Bėgo pro pastato galą nuo „Koki-veži“ pusės. Tuomet jį pradėjo vytis E. Š., atbėgdamas nuo pastato kito galo. Šaukė, liepė stoti. Bebėgdamas pamatė netoliese pastato stovintį, kaip dabar žino, R. Š. su lazda rankoje. Pastarasis pamatęs pradėjo bėgti link jo. Prabėgant R. Š. jam sudavė su lazda. Stengėsi pasprukti, bėgo. Atsisukdamas matė, kad jį vejasi E. Š. ir R. Š.. Nubėgo į savo darbovietę, užsirakino ir persirengęs darbinius drabužius išėjo per kitą pusę. Ėjo namo. Tą dieną kartu dirbo su S. P. ir V. N.. Kai atbėgo į cechą, jų ten nebuvo. Beeinant jam paskambino R. Š. ir liepė ateiti į įvykio vietą. Atėjus pamatė stovinčius R. Š. ir A. V.. Jie apkaltino jį vagyste iš patalpų ir reikalavo didžiulio žalos atlyginimo. Po to jie susiekė su darbdaviu ir laukė jo atvažiuojant. Belaukiant sužinojo, kad E. Š. jį vydamasis susižalojo koją, todėl reikalavo žalos atlyginimo ir dėl to. Tačiau neigiantis bet kokį kontaktą su E. Š., nes jis tik vijosi. E. Š. koją galėjo susižaloti ant kažko užlipdamas, kai bėgo pro pastatą, nes ten aukšta žolė ir nematyti, kas joje yra. E. Š. jį vijosi iki kelio. Ž. A. bėgdamas nepastebėjo. Su E. Š. civiliniu ieškiniu neturtinei žalai atlyginti nesutiko. Manantis, kad kaltinimas dėl E. Š. sužalojimo jam primetamas siejant tai su kita teisme nagrinėjama baudžiamąją bylą, kurioje jis (R. B.) esantis dėl tos dienos įvykių pripažintas nukentėjusiuoju, norima pakeisti jo statusą.

Papildomos apklausos teisme metu R. B. parodė, kad bėgdamas nuo E. ir R. Š. pralenkė einantį bendradarbį V. N..

Vietovės nuotraukoje (b. l. 123) kaltinamasis R. B. parodė E. Š. stovėjimo vietą, kai jis iššoko per langą, bei savo bėgimo kryptį. Nurodė, kad bėgant pamatė R. Š.. Toliau bėgdamas ties pastato viduriu sutiko savo bendradarbius.

Nukentėjusysis E. Š. parodė, kad įvykio dieną apie pietus jam paskambino tėtis R. Š. ir prašė atvažiuoti prie pastato (duomenys neskelbtini), kur tėtis nuomojosi patalpas. Tėtis pasakė, kad kažkas yra įsibrovęs į vidų. Kartu su draugu Ž. A. nuvažiavo iki nurodyto pastato. Viduje girdėjosi mėtomo metalo garsai. Tėtis liepė jam su draugu pasilikti lauke, o pats per išdaužtą langą įlipo į vidų. Abu su draugu atsistojo prie pastato galo nuo parduotuvės „Moki-veži“ pusės. Jis stovėjo prie kairio kampo, o Ž. – prie dešinio, ir taip stebėjo abi pastato puses. Netrukus pamatė, kaip iš antro ar trečio pastato aukšto per trečią-ketvirtą nuo kampo langą iššoko specialia darbine apranga apsirengęs vaikinas, kaip dabar žino, R. B.. R. B. iššoko 4-5 metrų atstumu nuo stovėjimo vietos. Sušukęs „stok“. R. B. artinosi link jo ir norėjo suduoti rankomis smūgius į galvą, bet išsisukęs. Vieną smūgį pataikė į krūtinę ir pargriovė. Gulėdamas pagriebė pasitaikiusį po ranka pagalį ir atsistojęs su tuo pagaliu sudavė R. B. per kojas, į šonus, kitas kūno vietas. Tuomet R. B. jį sugriebė už drabužių ties krūtine ir abu susikibę nugriuvo ant žemės. Nugriuvęs kairėje kojoje, nugarinėje dalyje virš kulno, pajutęs stiprų skausmą. R. B. atsistojo ir pradėjo bėgti. Matė kaip jam kelią pastojo draugas Ž.. Jie susikibo, paskui nugriuvo. Atsistojus stipriai kraujavo koja. Suprato, kad susižalojo į ant žemės esančias stiklo šukes. Netrukus iš pastato išėjo tėtis ir jam pasakęs, kad jį sužalojo per langą iššokęs vaikinas. Tuo metu į įvykio vietą atvažiavo pažįstamas E. K., kuris sakė, kad matė, kaip viskas vyko. Kadangi koja labai kraujavo ir skaudėjo, E. K. jį nuvežė į ligoninę. Būnant ligoninėje paskambino tėtis ir paprašė sugrįžti į įvykio vietą. Ten buvo sulaikytas R. B.. Tėčiui patvirtinęs, kad tai tas pats vaikinas, su kuriuo susigrūmė. Kodėl R. B., iššokęs pro langą, bėgo link jo, o ne į kitą pusę, gali paaiškinti tik tuo, kad į tą pusę buvo atviresnė vieta pabėgimui. Dėl patirtos traumos turėjo nepatogumų vaikštant. Pasekmes jaučia iki šiol, esant orų permainoms skauda koją. Prašė priteisti iš kalto asmens 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vietovės nuotraukoje (b. l. 122) nukentėjusysis E. Š. parodė savo ir Ž. A. stovėjimo vietas, kur jie stebėjo aplinką prie pastato, bei kur per langą iššoko R. B. ir jo bėgimo kryptį.

Liudytojas Ž. K. A. davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusysis E. Š.. Be to, jis parodė, kad po susidūrimo ir grumtynių su R. B. jis vijosi R. B.. Nepavijo, nes buvo apsiavęs šlepetėmis. R. B. įbėgo į netoliese esantį pastatą ir užsirakino duris. Iš paskos atbėgo A. V.. Po to grįžę į įvykio vietą. E. Š. jau nebuvo. Jo tėvas R. Š. pasakė, jog E. išvežė į ligoninę, nes grumtynių su R. B. metu susižalojo koją. Vėliau važiavęs į ligoninę, iš kur paėmė E. ir vėl sugrįžo į įvykio vietą. Čia buvo ir R. B.. E. tėvui R. Š. patvirtinęs, kad tai tas pats vaikinas, su kuriuo susigrūmė, o paskui jį vijosi.

Liudytojas R. Š. parodė, kad įvykio metu kartu su A. V. nuomojosi patalpas pastate (duomenys neskelbtini). Atvykęs į vietą ir užėjęs į pastatą išgirdo triukšmą. Tuomet paskambino A. V. ir prašė atvažiuoti. Apžiūrėdami pastatą pastebėjo pirmame aukšte nuo „Moki-veži“ parduotuvės pusės išdaužytą langą. Ruošėsi įeiti į vidų pažiūrėti, kas ten vyksta. Aplinkos stebėjimui lauke pasikvietė atvažiuoti sūnų E. Š.. Kol laukė sūnaus, A. V. per išdaužtą langą įlipo į vidų. E. atvyko su draugu Ž. A.. Tada juos paliko lauke, o pats įėjo į pastato vidų. Viduje jau viskas buvo aprimę. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą, balsus. Pradžioje nesuprato kur, lauke ar viduje. Išbėgęs į lauką. Ten rado ant žemės sėdintį sūnų E., susiėmusį už kojos, kuri stipriai kraujavo. Sūnus pasakė, kad iš pastato į lauką iššoko vaikinas, su kuriuo jis susigrūmė, o grumtynių metu buvo pargriautas ant žemės ir susižalojo koją. Matė sužalojimą kairėje kojoje virš kulno. Tuo metu pro šalį važiavo E. K., kuris sustojęs pasiteiravo, kas atsitikę. Jo paprašė E. nuvežti į ligoninę. Be to, parodė, kad kai išėjo iš pastato, lauke Ž. A. nematė. Vėliau jį pamatė prie pastato, į kurį įbėgo R. B.. Sutikęs R. B. bendradarbius sužinojo jo telefono numerį ir paskambino. R. B. sutiko ateiti į įvykio vietą. Bendraujant jis pasakė, kad pastate ieškojo žalvario. Nieko nežinojo, kad sužalotas E..

Liudytojas E. K. parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs į baldų parduotuvę, esančią netoli įvykio vietos pastato, kitoje kelio pusėje. Išeidamas pamatė kaip iš antro ar trečio aukšto iššoko per langą žmogus. Po to tas žmogus pradėjo bėgti ir susigrūmė su kitu asmeniu. Jie abu nugriuvo ant žemės. Po to tas pats žmogus pakilo ir bėgdamas susistumdė su kitu vaikinu. Kas vyko toliau, nematė, nes vaizdą užstojo krūmai. Vėliau pamatė, kad tą žmogų nusivijo antrasis vaikinas. Tuomet sėdęs į savo automobilį ir atvažiavęs iki įvykio vietos. Čia pamatė pažįstamą R. Š., kuris vedė sūnų E. Š.. R. Š. paprašė sūnų nuvežti į ligoninę, nes jam buvo sužalota koja. Papasakojo, kad sūnus susižalojo grumtynių metu. E. Š. nuvežė į ligoninę ir ten jį paliko, nes atvyko jo mama.

Liudytojas A. V. parodė, kad jam paskambino R. Š. ir pranešė, kad jų nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini) rastas išdaužytas langas, o viduje girdisi, kad kažkas yra. Netrukus nuvyko į įvykio vietą. R. Š. sutiko lauke. Pro išdaužtą langą įlipęs į vidų girdėjo kažkokius garsus, bet nesuprato, kas ten kur vyksta, lyg daužėsi. Apžiūrėjo pirmą aukštą. Po to pakilo į antrą. Kabinetų durys buvo išspardytos. Viename iš jų pasigirdo lyg kas pastūmė stalą. Tada lauke išgirdo riksmą. Pribėgęs prie lango pamatė bėgantį, kaip dabar žino, R. B.. Lauke taip pat pamatė stovintį E. Š.. R. B. bėgo link jo. Kodėl bėgo ta kryptimi, paaiškinti negali, nes laisvai buvo galima sprukti į kitą pusę. Pribėgęs R. B. kirto E. Š. į krūtinę ir jį pargriovė. Besikeldamas E. Š. pasiėmė lyg pagalį ir su juo bandė suduoti R. B.. Tuomet R. B. sugriebė E. Š. už drabužių ir abu nugriuvo. E. Š. griuvo ant nugaros, R. B. užgriuvo ant jo. Kas vyko toliau, nematė, nes bėgo iš pastato į lauką, kad pagelbėti E. Š.. Kai išbėgo į lauką, R. B. nebuvo, o E. Š. sėdėjo laikydamasis už kojos, sakė, jog persipjovė. Parodė, kur nubėgo R. B.. Tada pasileidęs bėgti ta kryptimi. R. B. nepavijo. Sutikti jaunuoliai pasakė, kad R. B. įbėgo į pastatą ir parodė į kurį. Jam iš paskos atvažiavo R. Š.. Jie abu užėjo į nurodytą pastatą, bet R. B. ten nerado. R. Š. pasakė, kad sūnų kažkas išvežė į ligoninę.

Liudytojas J. J. parodė, kad pažįsta R. Š. kaip pastato Pramonės g. 1 nuomininką. Pats esąs gretimo pastato savininkas. R. Š. nuomojamame pastate matė besilankančius jaunuolius. Jie ten patekdavo per išdaužytus langus. Matė, kad jie ateidavo ir dienos metu, ir vakare, apsirengę darbine apranga, būdavo su kuprinėmis. Pastebėjęs ką nors vaikštant, informuodavo R. Š.. Incidento tarp R. B. ir E. Š., nematęs, tik iš pasakojimų girdėjo, kad kažkas buvo įvykę.

Liudytojas V. N. parodė, kad kartu su R. B. dirbo UAB „F.“. Įvykio dieną su bendradarbiu S. P. buvo nuėjęs į parduotuvę „Moki-veži“ ir grįždinėjant pamatė, kaip du jaunuoliai su lazdomis vijosi R. B.. Jiems iš paskos važiavo automobiliai. Kas toliau vyko, nestebėjo, nes nuėjo į darbines patalpas. Kai vėliau su S. P. išėjo į lauką parūkyti, prie jų priėjo du asmenys, kurių vienam S. P. pasakė R. B. telefono numerį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 114-116, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-00913-13) liudytojas V. N. apie įvykio aplinkybes davė analogiškus parodymus.

Liudytojas S. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas V. N.. Be to, jis parodė, kad vienam besivejančiam R. B. jaunuoliui kažkas atsitiko su koja. Jis sustojo ir pradėjo šlubuoti. Kitas jaunuolis toliau vijosi R. B.. Iš paskos atvažiavo visureigis, kuris sustojo ir į jį įlipo šlubuojantis jaunuolis. Automobilis nuvažiavo ta kryptimi, kur nubėgo R. B.. Šlubuojantis jaunuolis lyg tai buvo apsiavę šlepetėmis. Į gamybines patalpas grįžo per kitą įėjimą, nes nenorėjo turėti problemų. Kai ėjo į parduotuvę, matė, kad prie pastato galo prie kampų stovėjo du jaunuoliai, kitame gale – vyras. Vėliau tie vaikinai vijosi R. B.. Po kiek laiko į gamybines patalpas atėjo du vyrai. Vienas iš jų pasakė, kad jo sūnus susižalojo koją.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 117-119, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-00913-13) liudytojas S. P. apie įvykio aplinkybes davė analogiškus parodymus.

Vietovės nuotraukoje (b. l.124) liudytojas S. P. parodė vietas, kur prie pastato galo stovėjo du jaunuoliai, o prie kito pastato galo – vyras. Parodė vietą, kur R. B. išbėgo į kelią iš krūmų, ir jo bėgimo kryptį.

Liudytojas D. V. parodė, kad esantis UAB „F.“ direktorius. Jam telefonu paskambino ir pranešė, kad sulaikytas jo bendrovės darbuotojas R. B. dėl įsibrovimo į svetimas patalpas, kurias nuomojo R. Š. ir kitas asmuo vardu A.. Nuvažiavęs prie pastato (duomenys neskelbtini) rado R. B. ir R. Š.. R. B. pasakė, kad į pastatą ėjo ieškoti kabelių, metalo laužo. Iš R. Š. kalbos suprato, kad incidento metu jo sūnus E. Š. susižalojo koją. Smulkiau apie susižalojimo aplinkybes nekalbėjo. Po šio įvykio R. B. išėjo iš darbo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 120-121, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 52-1-00913-13) liudytojas D. V. apie įvykio aplinkybes parodė, kad buvo kalbama, tiksliau kalbėjo tas stambus vyras, kad jo sūnus vydamasis R. šoko per langą ir susižalojo koją, kad jį išvežė į ligoninę.

Byloje Nr. PK-1-448/2015 esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Teismo medicinos specialisto 2013-08-26 išvadoje Nr. G 868/13 (06) (b. l. 6-7) nurodyta, kad E. Š. padaryta pjautinė žaizda kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, Achilo sausgyslės projekcijoje. Sužalojimas padarytas veikiant kairės čiurnos sritį aštriu, pjaunančio tipo žalojančiu daiktu, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Išraše iš medicininių dokumentų (b. l. 8) nurodyta, kad E. Š. kreipėsi į Alytaus S. Kudirkos ligoninę dėl traumos 2013-08-08.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 20-9-01097-13 esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Teismo medicinos specialisto 2013-12-19 išvadoje Nr. pG 125-868/13 (06) (b. l. 64-65) nurodyta, kad E. Š. sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota 2013-08-26 išvadoje Nr. G 868/13 (06), nekeistina.

Teismo medicinos specialisto 2015-09-10 išvadoje Nr. pG 946/15 (06) (b. l. 136-138) nurodyta, kad E. Š. sveikatos sutrikdymo masto kvalifikacija, duota 2013-08-26 išvadoje Nr. G 868/13 (06), nekeistina.

2015-09-23 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroro nutarimu (b. l. 141-152) dėl įvykio ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius viešosios tvarkos pažeidimo, o E. Š. dėl patirto kūno sužalojimo pasiūlyta kreiptis su skundu privataus kaltinimo tvarka į teismą.

Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. B. nukentėjusįjį E. Š. sužalojo grumtynių pasėkoje. Pargriaudamas nukentėjusįjį galėjo numatyti, kad to pasėkoje gali jis susižaloti. Nusikalstami veiksmai padaryti netiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis atsako pagal atsiradusias pasekmes. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas teismo medicinos specialisto išvadomis ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl padaryto nukentėjusiajam E. Š. kūno sužalojimo visiškai neigė, neigdamas su juo bet kokį kontaktą įvykio metu. Tačiau kaltinamojo kaltė patvirtinama surinktų byloje įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos vertinimu. Nukentėjusiojo E. Š. nurodytas įvykio bei jo sužalojimo aplinkybes patvirtina apklausti liudytojai Ž. K. A., R. Š., E. K. ir A. V.. Jų parodymai buvo nuoseklūs ir sutapo visų įvykio detalių ir aplinkybių nurodyme. Kaltinamasis R. B. teigė, kad E. Š. galėjo susižaloti bėgdamas ir jį vydamasis, tačiau teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad E. Š. pjautinė žaizda padaryta kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, kas atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytą aplinkybę, jog įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynės, kurių metu jis buvo pargriautas ir susižalojo. Tuo taip pat paneigiami kaltinamojo pakviesto liudytojo S. P. parodymai, kad vienam iš R. B. besivejančių jaunuolių kažkas atsitiko su koja ir jis pradėjo šlubuoti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo R. B. ir liudytojų V. N. bei S. P. parodymai buvo nenuoseklūs ir prieštaringi tarpusavyje nurodant aplinkybes dėl to, kas vijosi kaltinamąjį ir nuo kurios vietos, iki kur. R. B. parodė, kad nuo įvykio pastato jį vijosi R. Š. ir E. Š., kuris vijosi iki kelio, kas neatitiko liudytojų parodymų, kad R. B. vijosi du jaunuoliai, nes R. Š. yra vyresnio amžiaus vyras. Liudytojas S. P. parodė, kad R. B. išbėgo į kelią iš krūmų ties pastato viduriu ir tik jį prabėgus pamatė iš paskos besivejančius jaunuolius, kurie iki tol stovėjo pastato gale, kai pats kaltinamasis nurodė ir fotonuotraukoje parodė, kad jis išbėgo į kelią ties pastato galu nuo parduotuvės „Moki-veži“ pusės ir jį jau vijosi E. Š. ir R. Š..

Liudytojų V. N. ir S. P. parodymais patvirtinama tik ta aplinkybė, kad kaltinamąjį R. B. tikrai vijosi du asmenys, kad vienas iš jų buvo apsiavęs šlepetėmis, jog iš paskos šių asmenų nuvažiavo automobilis. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tie du asmenys buvo A. V. ir Ž. K. A., kuris patvirtino, kad įvykio dieną avėjo šlepetėmis, o jiems iš paskos su automobiliu nuvažiavo R. Š..

Taigi, įrodymų ir nustatytų aplinkybių analizė patvirtina, kad dėl susižalojimo kaltas yra R. B. ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Įvertinus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus ir teisme nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis E. Š. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas priteisti iš kalto asmens 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys iš dalies tenkintinas.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusysis E. Š. jautė skausmą, turėjo vaikščiojimo nepatogumų, išgyveno emociškai, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, į tai, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikalstamais veiksmais nesukelta sunkesnių pasekmių, padarytas sveikatos sutrikdymas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikalstami veiksmai padaryti netiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam R. B. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Anksčiau neteistas, iki įvykio baustas administracine tvarka tik du kartus. Šiuo metu dirba, turi nuolatinį darbą, charakterizuojamas teigiamai. Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam parinktina bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės apribojimo bausme.

Laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigoti:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

-tęsti darbą, jo netekus, registruotis darbo biržoje.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš R. B. nukentėjusiojo E. Š. naudai 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė