Alytaus apylinkės teismo nutartis

2015-06-23 · Byla Nr. PK-1-448/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-23
Bylos Nr.
PK-1-448/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nukentėjusysis
E. Š.
Kaltinamasis
R. B.
Advokatai
Georgijus Gromovas, Deimintas Radzevičius
Baudž. byla Nr. PK-1-448-15
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.2. 2.9. 2.9.12.
NUTARTIS2015 m. birželio 23 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant nukentėjusiajam E. Š., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, kaltinamojo atstovui advokatui Georgijui Gromovui, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini) profesinės mokyklos moksleivis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

R. B. kaltinamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. laikotarpiu nuo 12 val. iki 13 val. prie patalpų, esančių adresu Pramonės g. 1 Alytuje, sudavė E. Š. vieną smūgį kumščiu į krūtinę, nuo ko jis pargriuvo ant žemės ir susižalojo koją į ant žemės buvusias stiklo šukes, dėl ko jam buvo padaryta pjautinė žaizda kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, Achilo sausgyslės projekcijoje ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas kaip kaltinamasis, R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 metais dirbo Alytuje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2013-08-08 per pietus, apie 11-12 val., smalsumo vedamas nuėjo į apleistą pastatą adresu Pramonės g. 1. Kadangi nebuvo pasiėmęs pietų, nusprendė pavaikščioti. Kad tai apleistas pastatas, suprato iš to, kad buvo išdaužti jo langai, apkalta plėvele. Į pastatą pateko įlipęs per išdaužtą langą. Langas, per kurį įlipo, jau buvo išdaužtas, tik stiklo šukės trukdė, jis jas patraukė ir įlipo. Pastate tiesiog vaikščiojo. Pastate lipdamas laiptais, pro neišdaužtą langą pamatė lauke du vyrus, stovinčius su lazdomis (vienas jų buvo nukentėjusysis). Suprato, kad tai pastato savininkai ar prižiūrėtojai. Išsigando tų vyrų ir nuo jų pasislėpė antrame aukšte po stalu, palaukė apie 15 minučių. Tuomet grįžo į antrą aukštą, atsidarė langą su stiklais, iššoko ir pabėgo. Šokdamas jis rankose nieko neturėjo. Ten atstumas nuo žemės-apie trys metrai aukščio. Šoko iš antro aukšto todėl, kad girdėjo, kad pirmame aukšte kažkas vaikščiojo. Galvojo, kad vyrai su lazdomis vaikšto ir jo ieško, jis bijojo, kad bus tų vyrų sužalotas.

Nušoko ant žemės į vidaus kiemelį, išgirdo šaukiant „Stok, užmušiu, stok, papjausiu“. Atsisukęs pamatė stovintį su lazda nukentėjusįjį. Kaltinamasis bėgo nuo jo link parduotuvės „Moki-Veži“, prabėgdamas pro nukentėjusiojo tėvą, gavo nuo jo lazda. Kaltinamasis apibėgo pastatą ir bėgo link darbovietės. Nukentėjusysis jį vijosi apie 60 metrų, bet nepavijo. Su nukentėjusiuoju nesigrūmė, nes jis kaltinamojo net nepasivijo.

Vėliau jam paskambino R. Š. ir pasakė, kad jis prisidirbo kvietė grįžti į darbovietę. Jam atėjus prie darbovietės, iš krūmų iššoko R. Š. draugas, kuris dabar liudininkas, trenkė lazda į pilvą, pasakė „Nu ką, prisidirbai“. Nukentėjusiojo tėvas pradėjo pasakot, kad kaltinamasis sugadino skenerį, pultą, kad padaryta žala, jie vis viena aiškino, kad jis ten buvo ir todėl kaltas. Kaltinamasis aiškino, kad jis nieko nepadarė. Nukentėjusiojo tėvas norėjo kviesti policiją, klausė, gal kaltinamaisi nori susitarti gražiuoju, bet jis reikalavo pinigų, aš jų neturiu. Nukentėjusiojo tėvas paskambino kaltinamojo darbdaviui, kad šis atvažiuotų išsiaiškinti. Jie visi laukė kokias 4 valandas, kol darbdavys atvažiuos iš Marijampolės ar Kauno. Kai atvyko darbdavys, kaltinamasis buvo priverstas pasirašyti, kad savo noru išeina iš darbo, darbdavys išvyko. Tada R. Š. liepė rašytis vekselį 100 000 litų sumai už nukentėjusiojo E. Š. sužalojimą ir už turto sugadinimą. Kaltinamasis atsisakė, nes to nepadarė, bet jį privertė. Jam sudavė smūgius, kai bandė pabėgti, jį pargriovė, daužė lazdomis. Daužė R. Š. draugas. Kaltinamasis parašė pareiškimą policijai, kad privertė vekselius pasirašyti ir dėl sumušimo. Byla dėl to nagrinėjama teisme, todėl nukentėjusysis E. Š. jį ir kaltina sveikatos sutrikdymu dėl šios jo tėvui iškeltos bylos.

Nurodo, kad jokio kontakto su E. Š. neturėjo, nežino, kur ir kaip jis susižalojo koją.

Apklaustas kaip nukentėjusysis, E. Š. parodė, kad 2013-08-08 su draugu Ž. A. buvo Miklusėnuose automobilių dalių parduotuvėje, kai jam į telefoną paskambino tėvas ir paprašė atvykti į patalpas, kurias su draugu nuomojasi. Nuvyko prie pastato, čia lauke pasitiko tėvas ir pasakė, kad į patalpas įsibrovęs asmuo ir kad išdaužtas langas. Tėvas liepė pastovėti prie lango, kad niekas neišbėgtų. Ž. atsistojo kitame pastato kampe, nukentėjusysis jį matė. Tėvas pro išdaužtą langą įlipo į pastatą. Po penkių – šešių minučių nukentėjusysis pamatė, kad prasidarė langas antrame aukšte ir visiškai juodai apsirengęs nepažįstamas vyriškis, jis buvo su juodom darbinėm odinėm pirštinėm, su pirščiukais, laikydamas kažkokį daiktą rankose, iššoko pro langą, nukentėjusysis jam liepė stoti, iššokęs vyras ant žemės padarė du kūlversčius, atsistojo. Tarp jų gavosi nedidelis atstumas– trys-keturi metrai. Vyras puolė nukentėjusįjį, bandydamas suduoti į galvą, bet nukentėjusysis pasitraukė atgal ir kaltinamasis pataikė į krūtinę. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, pagriebė šalia buvusią medžio šaką. Atsistojęs ėjo atgal ir gindamasis mosikavo lazda, pataikė tam asmeniui kelis kartus per kojas ir kūną. Tada kaltinamasis jį nučiupo už rūbų ir permetė ant stiklų, krisdamas kartu. Kai jie abu nukrito, kaltinamasis užkrito ant nukentėjusiojo, tuomet nukentėjusysis pajautė stiprų skausmą kairėje kojoje ir pamatė, kad kraujuoja. Kaltinamasis atsistojo ir nubėgo link „Moki-Veži“ pastato. Tuo metu link jų į pagalbą atbėginėjo Ž., kaltinamasis su juo susidūrė. Ž. su kaltinamuoju buvo nukritę, grūmėsi. Kaltinamasis atsistojo, Ž. jį nusivijo. Po minutės per išdaužtą langą išlipo nukentėjusiojo tėvo draugas A., klausė, kas atsitiko. Nukentėjusysis pasakė, kad jam perpjovė koją ir nurodė, kur nubėgo Ž. su kaltinamuoju, paskui juos nubėgo ir tėvo draugas A.. Neužilgo per langą išlipo tėvas. Privažiavo iš matymo matytas žmogus, pribėgo, paklausė, kas atitiko. Tėvas pasakė, kad perpjovė koją. Žmogus padėjo nukentėjusįjį nunešti į automobilį, įsodino, nuvežė į ligoninę. Praėjus maždaug valandai ar daugiau po to įvykio, paskambino tėvas ir paprašė atvažiuoti prie pagrindinio pastato. Draugas nuvežė ten, nukentėjusysis pamatė prie medžio sėdintį jį sužalojusį asmenį-kaltinamąjį, jis buvo be kombinezono, tik su megztiniu. Po to jis išvažiavo namo, nes labai skaudėjo koją, negalėjo vaikščioti.

Reiškia ieškinį 10 000 litų (2896.20 Eur) neturtinei žalai atlyginti, nes sužalojimo mėnesį laiko nebevaikščiojo viena koja, nenorėjo rodytis viešumoje, vartojo vaistus, turėjo vaikščioti į ligoninę procedūroms. Dabar, kai orai keičiasi, jaučia skausmą kojoje, negali stipriai priminti.

Liudytojas A. V. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, o nukentėjusysis –jo kolegos R. Š. sūnus. Tą dieną R. paskambino jam ir paprašė atvažiuoti prie Pramonės g. 1 esančio pastato, kurį jie naudojo pagal panaudos sutartį, patalpos priklausė G. S.. Tas pastatas po bankroto buvo užrakintas ir tvarkingai paliktas. Atvažiavęs prie pastato rado R.. Buvo išdaužtas pirmo aukšto langas, prie to lango išmesta susuktų kabelių. R. pasakė, kad kurį laiką yra prie pastato ir girdi pastate daužymąsi. Jie abu nutarė užeiti į vidų pažiūrėti, kas vyksta. Liudytojas įlipo per pirmo aukšto išdaužtą langą ir praėjo prie pirmą aukštą. Užlipęs į antrą aukštą, apėjo jį, išgirdo kažkokį garsą kabinete. Buvo netoli lango ir išgirdo, kad žmonės kieme rėkia. Liudytojui iš antro aukšto viršaus viskas labai gerai matėsi, jis, pažiūrėjęs per langą pamatė, kaip tuo metu kaltinamasis šoka pro langą, jis nieko rankose nelaikė, buvo su baltom darbinėm pirštinėm. Nušokęs ant žemės jis prisitrenkė, sukniubo, atsistojo. Tuo metu nukentėjusysis buvo prie pirmo aukšto kampo, ten buvo išdaužtas langas ir buvo stiklų, tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo apie 5 m atstumas, nukentėjusysis rankose nieko neturėjo. Kaltinamasis pasidavė į nukentėjusiojo pusę, sudavė jam keletą smūgių į krūtinę, į galvą – nežino, kur pataikė. Nukentėjusysis parkrito ant nugaros, o kaltinamasis užkrito ant jo. Liudytojas pamatė, kad ant stiklų vyksta muštynės ir skubiai bėgo į pirmą aukštą, kad pribėgti prie nukentėjusiojo. Išlipęs per pirmo aukšto langą, pamatė nukentėjusįjį sėdintį klupsčiomis, jis laikėsi už kojos, pirštai buvo kruvini, jis laikėsi už bato. Nukentėjusysis pasakė, kad susipjaustė koją, jis parodė, kur nubėgo kaltinamasis. Nukentėjusysis sėdėjo, liudytojas iššoko pro langą ir nubėgau link kaltinamojo. Jo bėgančio nematė, bet girdėjo, kad toli šaukia žmonės. Kai atbėgo, rado susibūriavusius kelis žmones, jie sakė, kad matė, kaip kaltinamasis įbėgo per duris. Atidarius duris, ten buvo visiškai tamsu, todėl į patalpas nėjo. Atvažiavo kaltinamojo kolegos, jie sakė, kad jų kolega nuo ryto atėjo į darbą, pabuvo ir kažkur išėjo, jie davė kaltinamojo telefono numerį. Paskambinus kaltinamajam ir pakvietus ateiti, jis atėjo. Nurodo, kad pats rankose jokių daiktų nelaikė, nei R., nei nukentėjusysis nieko rankose taip pat neturėjo.

Nurodo, kad kaltinamasis pats pasirašė lapuką, kad buvo atėjęs į pastatą pasiimti bronzos, vario.

Liudytojas Ž. K. A. parodė, kad nukentėjusysis E.-jo draugas. 2013 rugpjūčio 8 d. jie buvo kartu, kai paskambino E. tėvas ir paprašė atvažiuoti prie pastato. Prie pastato sutikom E. tėvą ir jo draugą, jie paprašė pastovėti prie pastato, nes pastate yra pašalinis asmuo. Liudytojas su nukentėjusiuoju sustojo, kad vienas kitą matytų prie pastato kampų, rankose jis nieko neturėjo. Už penkių minučių liudytojas išgirdo garsą, atsisukęs pamatė, kad E. nepažįstamas nežinia iš kur atsiradęs asmuo suduoda smūgį. E. krito, nuo žemės pasičiupo lazdą ir sudavė kaltinamajam porą kartų per kojas. K. E. pačiupo ir trenkė į žemę. E. neatsikėlė, jis susiėmė už kojos. Kaltinamasis pradėjo bėgti į liudytoją, jie susidūrė ir nukrito abu ant žemės, liudytojas kaltinamajam smūgių nesudavė. Kaltinamasis atsistojo greičiau, liudytojas pasitaisė šlepetes ir pradėjo jį vytis. Kartu vijosi ir E. tėčio draugas. Kaltinamasis pabėgo už pastato.

E. buvo sužalota koja, liudytojas jį pasiėmė iš ligoninės su sugipsuota koja. Kas jį nuvežė į ligoninę, nežino. E. sakė, kad koją susipjaustė tuo metu, kai grūmėsi su kaltinamuoju.

Liudytojas E. K. parodė, kad tą dieną jis nuvažiavo į baldų parduotuvę. Išėjęs ant laiptų, išgirdo šūksnius „Medvilnės“ teritorijoje. Priėjęs arčiau, pamatė, kad iš trečio aukšto iššoko vyras ir bėgo, o nukentėjusysis E. stovėjo prie kampo. E. buvo matęs mieste, daug metų taksistu dirba, todėl jį pažįsta. Kaltinamasis bėgo, jį pagavo prie kampo, susigrūmė. Paties grūmimosi nematė, matė, kaip nukentėjusysis liko, o kaltinamasis bėgo toliau, pribėgo kitą pastato kampą. Ten iš kažkur atsirado kitas vaikinas, jis laikė rankose apie 1 m ilgio lazdą. Kaltinamasis susigrūmė su tuo vaikinu ir kaltinamasis nubėgo kažkur, o tas vaikinas liko. Liudytojas užsivedė automobilį ir privažiavo pažiūrėti, kas darosi. Privažiavęs pamatė nukentėjusiojo tėvą ir jo paklausė, kas atsitiko. Neužilgo pamatė, kad ateina E. kruvina koja, kraujavo stipriai. Tėvas prašė nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę. Liudytojas nuvežė vaikiną į priėmimą. Kai važiavo į ligoninę, E. sakė, kad vagis gaudė, o koją susižalojo, kai grūmėsi.

Liudytojas R. Š. parodė, kad nukentėjusysis-jo sūnus. Tą dieną apie pietus jų pastate rado įsibrovusį kaltinamąjį. Liudytojas pasikvietė sūnų E., telefonu paskambino ir pasikvietė ir V.. E. atvyko su draugu. Draugas saugojo prie vieno pastato kampo, prie kito kampo stovėjo sūnus. Liudytojas su V. ėjo į pastato vidų. V. tikrino pirmus aukštus, o liudytojas-ketvirtą-penktą aukštą. Būdamas ketvirtame aukšte, išgirdo kieme triukšmą ir greitai bėgo į apačią. Išlipęs per išdaužytą langą, prie pastato rado sūnų sužalota koja. Jam sūnus papasakojo, kad iš antro aukšto per atsidarytą langą iššoko žmogus baltomis pirštinėmis ir sūnus, norėdamas jį sulaikyti, su tuo žmogumi susigrūmė. Pasakojo, kad susigrūmė su kaltinamuoju, nukrito ant stiklų ir susižalojo koją, grumdamasis jis turėjo rankoje lazdą.

Nurodė, kad kai jis bendravo su kaltinamuoju, šis jam sakė, jog stiklą išdaužė su spyna, į pastatą lindo su tikslu pavogti metalo-žalvario, jis ne pirmą kartą ten buvo įlindęs, nes ir viename gale, ir kitame gale pastato buvo išdaužtas stiklas. Pastate buvo vertingų daiktų – pramoninė technika, brangus skeneris, fotoaparatas.

Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamasis-jo buvęs bendradarbis. Tą dieną liudytojas su kitu bendradarbiu ėjo iš parduotuvės „Moki-veži“. Aplink pastatą vaikščiojo du jaunuoliai ir vyras. Liudytojui priėjus arčiau, išgirdo, kad jaunuoliai rėkia „Stok - užmušiu, papjausiu“ ir pamatė, kad bėga kaltinamasis, jį vijosi tie žmonės, Jaunuoliai, kurie vijosi kaltinamąjį, rankose kažką turėjo. Buvo panašu į geltonos spalvos lazdas. Liudytojas su bendradarbiu pasitraukė, žmonės prabėgdami pasakė „Ko nelaikėt“, tačiau liudytojas atsakė, kad tai ne jų reikalas. Maždaug už 5-6 metrų vienam vaikinui kažkas atsitiko kojai, jis sušlubavo, sustojo ir antram vaikinui pasakė, kad jis toliau vytųsi kaltinamąjį. Toje vietoje, kurioje vaikinas sušlubavo, yra duobėtas asfaltas. Nustojęs bėgti, vaikinas atsisuko atgal, jis buvo su šliurėmis, jas užsidėjo. Privažiavo šviesus visureigis, jį vairavo asmuo, kurį liudytojas atpažino kaip liudytoją R. Š.), vaikinas su sužeista koja įlipo į jį ir jie nuvažiavo link tos pusės, kur nubėgo kaltinamasis. Atstumas nuo tos vietos, kur į visureigį sėdo jaunuolis, iki liudytojo darbovietės-daugiau kaip 100 metrų, nuo tos vietos, kur jaunuolis susižalojo koją iki to pastato, kur kaltinamasis buvo įlindęs-apie 20-30 metrų.

Kai visureigis nuvažiavo, kartu einančiam bendradarbiui liudytojas pasakė, kad reikia eiti per kitą pusę, nes nenori turėti problemų, jie ir nuėjo. Po kurio laiko, būdami darbe, išgirdo, kad buvę užrakintos darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ durys išlūžo (duris užrakino kaltinamasis, kai įbėgo į patalpą), įėjo du duris išlaužę vyrai (juos liudytojas atpažino kaip R. Š. ir liudytoją A. V.), paklausė, kur trečias darbuotojas. Liudytojas atsakė, kad nėra, kad gal pabėgo ir paskambino savo direktoriui. Vyrai kalbėjo, kad vienas asmuo susižalojo šokdamas. Liudytojas atsakė, kad pats dėl to kaltas, nes jis matė, kaip tas asmuo bėgo ir pats koją susižalojo. Abu vyrai ant liudytojo, sudavė jam į kairį šoną ir į veidą. Jie paskui paprašė, kad liudytojas paskambintų kaltinamajam, jie sakė, kad jam nieko nebus, nes jis nieko nepadarė, tik už langą atlygins. Jie susiskambino. Kai kaltinamasis atėjo, vyrai prie automobilio pradėjo jį tardyti, kišo į bagažinę. Liudytojas jiems liepė kviesti policiją, bet jie liepė neaiškinti, nes ir liudytoją kartu apkaltins. Vėliau tie vyrai išvažiavo su kaltinamuoju. Kaltinamasis jam vėliau pasakojo, kad jis buvo tame pastate įlindęs pasižiūrėti, todėl jį ir vijosi, jį mušė, jis liko be pinigų.

Policijai dėl smurtinių veiksmų jo atžvilgiu liudytojas nepranešė, nes nenorėjo problemų.

Liudytoja G. S. parodė, kad pastatas Pramonės g. priklauso jai, su R. Š. ir V. ji sudariusi šio pastato panaudos sutartį. Ji į tą pastatą neidavo, pastatas yra apleistas, atrodo baisiai. Kadangi atsitiko incidentas, paprašė jos, kaip savininkės, atvažiuoti. Atvažiavus į policiją, pareigūnė jai išaiškino, kad parašytų, jog jos pastatas apvogtas, tačiau jai jokios žalos nepadaryta. Išeidama iš policijos, matė, kad ant palangės sėdėjo nukentėjusysis sužalota koja.

Liudytojas V. N. paaiškino, kad satos nepamenu, bet buvo vasara, dirbo „(duomenys neskelbtini)“, kaltinamasis buvo jo bendradarbis. Liudytojas su kitu bendradarbiu ėjo į parduotuvę. Ėjom iš „Moki-veži“, įėjom į medvilnės kombinato teritoriją, kai pro juos prabėgo kaltinamasis, paskui jį-du vyrai su lazdom, vyrai bėgdami rėkė “Užmušiu, papjausiu‘, paskui pravažiavo ir du automobiliai- vienas lengvasis, kitas visureigis. Liudytojas nuėjo dirbti, po kurio laiko pamatė, kad jų cecho durys išlaužtos. Paprastai durys uždaromos sklende, kad niekas neitų. Liudytojas su bendradarbiu P. sėdo į pakrovėją ir nuvažiavo žiūrėti, kas įėjo. Pamatė įėjusius vyrus-vienas buvo aukštesnis ir stambesnis. Paklausus, kas darosi, vyrai klausinėjo, kur jis, liudytojas suprato, kad jie ieško kaltinamojo. Vyrai rėkė, kad surastų kaltinamąjį. P. davė kaltinamojo telefono numerį, jie jam paskambino ir pakvietė ateiti gražiuoju. Kaltinamasis atėjo. Vyrai jį griebė, aptalžė per veidą, apstumdė. Prie kaltinamojo priėjo vienas vyras, o kitas-prie liudytojo ir P. Tas, kuris priėjo prie kaltinamojo, smulkesnis vyras, po pažastimi dėkle turėjo pistoletą. Kaltinamasis gavo per veidą nuo stambesnio vyro, kuris buvo be ginklo. Liudytojas išvietė darbdavį, šis atvažiavo ir aiškinosi su tais vyrais. Paskui kaltinamąjį tie vyrai, kurie buvo įėję į patalpą, įsisodino į automobilį ir išsivežė. Iš viso buvo keturi vyrai-tie du, kurie užėjo į patalpą ir du buvo su automobiliu.

2013-09-04 E. Š. pareiškimu kreipiasi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo R. B. pradėjimo (ikiteisminio tyrimo bylos lapas Nr. 39), 2013-09-21 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (ikit. tyr. b. l. Nr. 36-37) Alytaus apskrities VPK pareigūnas D. U. atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą, 2013-09-30 E. Š. skundžia šį nutarimą (prijungtos bylos lapas Nr. 14-15), Alytaus apylinkės prokuroras E. B. 2013-10-07 panaikina šį nutarimą (ikit. tyrimo bylos lapas Nr. 13) ir paveda per 10 d. atlikti papildomą pareiškimo duomenų patikslinimą, po patikslinimo 2013-11-05 Alytaus apskrities VPK pareigūnas D. U. atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą (ikit. tyrimo bylos lapas Nr. 11-12), 2013-11-26 Alytaus apylinkės prokuroras E. B. priima nutarimą (ikit. tyrimo b. l. Nr. panaikinti 2013-11-05 policijos pareigūno nutarimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą R. B. pagal LR BK 138 str. 2 d. 10 p., 284 str. 1d., prokuroro E. B. 2014-04-15 prokuroras nutarimu (ikit. tyr. b. l. 110-119), nutraukia ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadarytos veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 10 p. ir 284 str. 1 d.; E. Š. 2014-05-07 šį nutarimą skundžia vyriausiajam prokurorui (ikit, tyr. b. l. 122-125), 2014-05-19 vyriausiasis prokuroras nutarimu skundo netenkina (ikit, tyr. b. l. 126-127).

Specialisto išvadoje (ikit. tyr. b. l. Nr. 49-50) nurodyta, kad E. Š. padarytas sužalojimas-pjautinė žaizda kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, Achilo sausgyslės projekcijoje, šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir padarytas veikiant kairės čiurnos sritį aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu.

Ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nurodyta, kad 2013-08-08 13 val. 04 min. E. Š. kreipėsi į gydymo įstaigą, jis buvo apžiūrėtas ir tai fiksuota apžiūros lape (ikit. tyr. b.l. Nr. 55-56, 59).

Specialisto išvadoje (ikit. tyr. b. l. Nr. 107-108) nurodyta, kad R. B. padarytos kraujosruvos odoje ir abiejose šlaunyse ir abiejose blauzdose, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairėje blauzdoje; šie sužalojimai padaryti veikiant kairę ranką ir abi kojas kietais bukais bei kietais bukais, kontakto vietoje cilindrinį paviršių ar briauną turinčiais žalojančiais daiktais, sužalojimai padaryti 7 trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus bylos įrodymus teisme, paaiškėjo bylos aplinkybė, kuri įgalina pereiti iš privataus kaltinimo į valstybinį. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam E. Š. kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pjautinės žaizdos kairio čiurnos sąnario srities užpakaliniame paviršiuje, Achilo sausgyslės projekcijoje. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad po sužalojimo jis ilgai gydėsi, vaikščiojo į ligoninę procedūroms. Byloje esančiame išraše iš medicininių dokumentų (ikit. tyr. b. l. 66) nurodyta, kad E. Š. 2013-08-08 suteikta pagalba-susiūta Achilo sausgyslė, po to taikytas reabilitacinis gydymas rugsėjo–lapkričio mėn. Specialisto išvadoje šis faktas (Achilo sausgyslės sužalojimas) neįvertintas, išvadoje neįvertinta ir reabilitacinio gydymo trukmė. Akivaizdu, kad tokio tipo sužalojimas ir ilga sirgimo trukmė gali keisti kaltinamo asmens veikos kvalifikaciją į LR BK 138 str. 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pradėtas tyrimas pagal LR BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 10 p., tyrimas pagal šiuos BK straipsnius nutrauktas, tačiau aukščiau aptarti medicininiai aspektai nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nebuvo aptarti.

Vadovaujantis išdėstytu, akivaizdu, kad būtina atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl R. B. veikos pagal LR BK 138 str. 1 d., šioje byloje turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, taigi E. Š. skundas su bylos medžiaga perduotinas prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi LR BPK 409 str. 5 d.,

nutaria:

nutraukti privataus kaltinimo bylos procesą pagal E. Š. kaltinimą R. B. dėl Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos ir E. Š. privataus kaltinimo skundo medžiagą perduoti Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui ikiteisminio tyrimo pagal LR BK 138 str. 1 d. atlikimui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Asta Jakučiūnienė