Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-997-291/2022 pagal pareiškėjo E. Ž. skundą dėl antstolio R. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo R. M., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.2. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitos aplinkybės nagrinėjamam skundui reikšmės neturi, o skunde kelti naujus reikalavimus, draudžiama (CPK 312 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) nustatė atsakovo E. Ž. bendravimo su vaiku A. Ž. tvarką, pagal kurią: 1) tėvas E. Ž. turi teisę bendrauti su dukra A. Ž. kiekvieno mėnesio lyginę savaitę darbo dienomis, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos antradienį nuo 18 val., ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.; 2) tėvas E. Ž. turi teisę praleisti su dukra A. Ž. nelyginėmis mėnesių savaitėmis, pasiimdamas ją iš gyvenamosios vietos ketvirtadienį nuo 18 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val.; 3) dukrai lankant darželį ir mokyklą, išlieka tokia pati bendravimo tvarka su vaiku, tik E. Ž. tomis dienomis tenka pareiga dukrą pristatyti į ugdymo įstaigą ir jį paimti iš ugdymo įstaigos, parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą ketvirtadienį iki 19 val.; 4) Motinos ir Tėvo dieną tėvai bendrauja tą dieną su dukra A. Ž. nesilaikant bendravimo tvarkos; 5) tėvų gimtadienių metu bendraujama su dukra tėvų gimimo dienos proga, nesilaikant bendravimo tvarkos; 6) dukters gimimo dieną su vaiku bendraus tiek tėvas, tiek motina bendru šalių susitarimu po pusdienį; 7) tėvas E. Ž. per vienerius kalendorinius metus praleidžia su dukra dvi savaites atostogų, šį laiką leidžiant dalyti į du etapus. Apie pasirinktą atostogų laiką ir trukmę E. Ž. praneša ieškovei R. M. elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki atostogų pradžios. Kiekvienos iš šalių atostogų metu netaikoma bendravimo su vaiku tvarka. Atostogoms sutampant, tėvams nustatomas bendravimas atostogų metu po vieną savaitę, jei abu tėvai nesutaria kitaip. Tėvas savo atostogų su dukra metu ją pasiima iš jos gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 9 val., ir grąžina paskutinę atostogų dieną 19 val.; 8) Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra gruodžio 24 d. nuo 11 val., iki gruodžio 25 d. 12 val., nelyginiais metais - nuo gruodžio 25 d. 12 val., iki gruodžio 26 d. 19 val.; 9) lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per Šv. Velykas, pasiimant pirmą Šv. Velykų dieną 9 val., ir grąžinant antrą Šv. Velykų dieną 12 val., nelyginiais metais bendrauja antrą Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 19 val.; 10) kitų valstybinių švenčių dienomis bendru šalių susitarimu tėvas gali bendrauti su dukra po pusdienį, atsižvelgiant į jos dienos režimą, tėvui dukrą pasiimant ir parvežant ją į gyvenamąją vietą sutartu laiku savo transportu ir savo lėšomis; 11) tėvas pasirūpina dukters A. Ž. pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos, kt. priemonėmis. Dukters pasiėmimo vieta ir jos atvežimo vieta yra jos gyvenamoji vieta, jei šalys nesutaria kitaip. Vaiko motina pateikia reikiamus dukters drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su tėvu; 12) nei vienas iš tėvų neturi teisės be kito iš tėvų rašytinio sutikimo išvežti dukters už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų; 13) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (tėvo užimtumas, liga, vaiko liga ar pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant. Abu tėvai turi teisę lankyti sergantį vaiką vaiko tėvo ar vaiko motinos namuose tik jiems abiem sutinkant. Nesutinkant, turi būti sudaroma galimybė bendrauti su vaiku per socialinius tinklus ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis; 14) pasikeitus tėvų gyvenamajai vietai, telefono numeriui, tėvai privalo apie tai informuoti vienas kitą SMS žinute ar elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip kitą dieną po duomenų pasikeitimo; 15) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, nepiktnaudžiauti tėvų valdžia. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-10-18.

11. 2021-11-25 išieškotojos R. M. prašymu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai išdavė vykdomąjį raštą Nr. A. Ž. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo dalyje – nustatytos E. Ž. bendravimo su vaiku A. Ž. tvarkos. Minėtą vykdomąjį raštą R. M. per AIS sistemą pateikė vykdyti antstoliui R. K.. Prie išieškotojos R. M. per AIS sistemą antstoliui pateikto laisvos formos dokumento, pridėto vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Antstolio kontoros darbuotojas nedelsiant apie tai informavo pareiškėją R. M. ir pasiūlė jai persiųsti į antstolio kontorą vykdytiną dokumentą iš naujo bei išaiškino, kad be vykdomojo dokumento užvesti vykdomąją bylą galimybės nėra. 2021-11-25 teismo pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio R. K. kontoroje gautas 2021-12-08.

12. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

13. Vykdomasis dokumentas – vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis dokumentas – tai teismo vykdomasis raštas, išduotas taip pat ir teismo sprendimo pagrindu – CPK 587 straipsnio 1 punktas. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. CPK 651 straipsnio 1 dalyje antstoliui nustatyta pareiga patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie numatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

14. CPK 651 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti pagrindai. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

15. Kaip minėta, antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, todėl antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi, teismas nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar antstolis, atlikdamas ginčijamą vykdymo veiksmą – priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir ar neperžengė jam suteiktų teisių ribų.

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis, patikrinęs, ar nėra CPK 651 straipsnyje numatytų akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, pateiktą vykdomąjį dokumentą 2021-12-09 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti.

17. Apeliantas atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesigilino į aplinkybes, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl priėmimo vykdyti dokumentą ir teikdamas Įpareigojimą, nepatikrino, ar situacija pasikeitusi, nes kaip akcentavo pats pirmosios instancijos teismas, R. M. į antstolį kreipėsi 2021-11-25, tai reiškia, kad iki vykdymo veiksmų pradžios ir Įpareigojimo bei Paskaičiavimo priėmimo praėjo dvi savaitės. Antstolis neįsitikino vykdymo proceso užvedimo pagrįstumu, taip pat dėl aplinkybių galimo pasikeitimo (vaikas buvo pas motiną). Iš esmės apeliantas atskirajame skunde teigia, kad vykdomojo dokumento priėmimo metu (2021-12-09) nepilnametis vaikas jau buvo grąžintas išieškotojai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šiais atskirojo skundo argumentais nepaneigė, jog egzistavo CPK 651 straipsnyje numatytos akivaizdžios kliūtys vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina, kad vykdomojo dokumento priėmimas buvo teisėtas, kadangi jį pateikė vykdyti tam teisę turintis asmuo, vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Be to, pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos nustatyta, jog 2021-11-25 teismo pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) antstolio R. K. kontoroje gautas 2021-12-08 pareiškėjos įgaliotam atstovui teisininkui E. Š. vykdomąjį raštą išsiuntus elektroniniu paštu. 2021-12-09 antstolio kontoroje gautas pareiškėjos atstovo 2021-12-08 raštas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame nurodyta skolininko E. Ž. gyvenamoji vieta, telefono numeris, elektroninis paštas (vykd. bylos 2-9 l.). Taigi, nenustatyta, kad 2021-12-09 egzistavo aplinkybės, kurios sudarytų antstoliui pagrindą vertinti, jog vykdomasis dokumentas yra įvykdytas, ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas kartu atkreipia dėmesį, kad CPK 650 straipsnio 2 dalis nustato pareigą išieškotojui pateikti duomenis, kad sprendimas nėra įvykdytas teismui išdavus vykdomąjį raštą dėl turtinio pobūdžio sprendimo, tuo tarpu, jei išduodamas vykdomasis raštas dėl neturtinio pobūdžio sprendimo, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės.

18. Byloje nustatyta, kad 2021-12-09 antstolis parengė įpareigojimą Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui, kuriuo įpareigojo E. Ž. vykdyti vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) punktus dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku A. Ž. Antstolis įpareigojime skolininkui išaiškino galimas CPK 771 straipsnyje ir CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimo nevykdymo ar/ir antstolio reikalavimo nevykdymo, ar kliudymo antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą pasekmes. Pareiškėjas įpareigojimu buvo raginamas vykdyti vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) punktus dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, t. y. įvykdyti neturtinį, tęstinio pobūdžio sprendimą. Nagrinėjamu atveju raginimas (nagrinėjamu atveju antstolio priimtas dokumentas įvardintas kaip įpareigojimas) vykdyti tęstinio pobūdžio sprendimą vertintinas daugiau kaip informavimo priemonė, o gavus rašytinių įrodymų, kad sprendimas yra nevykdomas, gali kilti CPK 771 straipsnyje nustatytos pasekmės.

19. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas apibrėžia baigtinį sąrašą procesinių dokumentų formų, kurias privalo naudoti antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus. Šiame baigtiniame sąraše nėra tokio dokumento kaip įpareigojimas formos. Antstolis pradinėje vykdomosios bylos stadijoje galėjo teikti pareiškėjui vienintelį dokumentą - raginimą vykdyti sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio R. K. priimto procesinio dokumento pavadinimas savaime nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio priimtas įpareigojimas neprieštarauja teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nustatytai tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkai. Šiuo atveju taikytinas turinio viršenybės prieš formą principas, todėl priimto procesinio dokumento pavadinimas nesudaro esminės reikšmės ir pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais.

20. Pažymėtina, kad skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde reiškiami reikalavimai (skundo dalykas) ir nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioje civilinėje byloje išsprendė klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo pagal pareiškėjo 2021-12-10 skunde dėl antstolio veiksmų suformuluotą reikalavimą (skundo dalyką) ir nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), t. y. neperžengdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo ribų. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia naujais argumentais (pavyzdžiui, dėl antstolio padarytų procesinių normų pažeidimo (CPK 624, 771 straipsniai)), kurie nebuvo nurodyti pareiškėjo 2021-12-10 skunde dėl antstolio veiksmų. CPK 312 straipsnis draudžia atskirąjį skundą grįsti naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl naujai nurodytų argumentų nepasisako.

21. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, jog išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Teismas be jokio teisinio pagrindo neanalizavo situacijos aplinkybių, kodėl vaikas nebuvo grąžintas išieškotojai. Teismas, nevertindamas aplinkybių, nukrypo nuo kasacinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 suformuotos praktikos, kur teismas pasisakė dėl karantino rėžimo metu taikomų ribojimų, ir toks išaiškinimas kaip analogija taikoma ir šiam atvejui.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 konstatavo, kad karantino paskelbimas Lietuvoje neribojo tėvų ir vaikų šeiminių santykių, išskyrus, jei tai buvo reikalinga dėl kitų būtinų saugaus gyvenimo priemonių, pavyzdžiui, izoliacijos grįžus iš užsienio valstybių, susirgus koronavirusine infekcija, turėjus kontaktą su sergančiuoju ir pan., taikymo, t. y. siekiant pagrindinio šio režimo paskelbimo tikslo – sustabdyti ir riboti infekcijos plitimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kai šeiminiai santykiai turi būti palaikomi tarp skirtinguose namų ūkiuose gyvenančių asmenų, pavyzdžiui, tėvo (motinos) ir vaiko, negyvenančių kartu, bendravimo sąlygų nustatymas tampa visos šeimos, apimančios ne tik tėvą (motiną) ir vaiką, bet ir jų kitus šeimos narius, interesu. Tai reiškia, kad tėvo (motinos) teisė ir pareiga bendrauti su vaiku negali pažeisti kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, neturėtų būti leidžiamas bendravimas su vaiku, kurio namų ūkyje yra koronavirusinės infekcijos atvejų arba jei tėvo (motinos), siekiančio įgyvendinti pareigą bendrauti su vaiku, namų ūkyje yra nustatyta infekcija ar izoliuojasi kiti šeimos nariai. Net jei bendravimas su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) galėtų nekelti grėsmės nei vaiko, nei tėvo (motinos) sveikatai, pirmiau nurodytos aplinkybės gali būti didinančios riziką tėvo (motinos) ir vaiko namų ūkiuose gyvenantiems asmenims užsikrėsti infekcija. Būtent dėl to tėvas (motina), negyvenantis kartu su vaiku ir siekiantis įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku karantino režimo sąlygomis, kaip ir tėvas (motina), gyvenantis su vaiku, turi dalytis informacija tarpusavyje ne tik apie savo ir vaiko sveikatą, bet ir apie kitus jų šeimos narius. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu, kai buvo ribojama tėvo galimybė bendrauti su vaiku tiesiogiai, tėvas būtų sirgęs, jam būtų reikėję izoliuotis ar jam būtų buvę taikytos kitos saugaus gyvenimo priemonės, dėl ko tiesioginis bendravimas su vaiku būtų buvęs nesuderinamas su geriausiais vaiko interesais. Kasacinis teismas pažymėjo, kad asmenys, kurie yra didesnės rizikos susirgti COVID-19 grupėje, yra svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kaip nustatyta, vykdymo, tačiau vien tai, kad vaikas susitiks ir bendraus su tėvu (motina), negyvenančiu su juo kartu, tiesiogiai, neturėtų būti savaime riziką didinanti aplinkybė, jei nėra nustatyta sąlygų taikyti kitas saugaus gyvenimo priemones.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjo kartu su 2021-12-10 skundu dėl antstolio veiksmų pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė, kad buvo kontaktuota su asmeniu, kuris buvo užsikrėtęs COVID-19 virusu. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apie turėtą kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu grindžia tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas jokių nuorodų, kurių pagrindų teismui būti įmanoma nustatyti užsikrėtusio asmens tapatybę ir ar tikrai egzistavo pareiškėjo ir nepilnamečio asmens kontaktas su šiuo asmeniu. Apeliantas skunde teigė, jog po kontakto su užsikrėtusiu asmeniui paskambino gydytojai (duomenys neskelbtini), pas kurią lankosi nepilnametis vaikas. Iš apelianto pateikto medicininio išrašo nustatyta, kad 2021-11-18 buvo suteikta planinė gydytojo pagalba, prie grafos „Nusiskundimai, anamnezė“ nurodyta „Kreipėsi vaiko tėtis. Mergaitė vakar subfebriliai sukarščiavo. Prieš kelias dienas galimai turėjo kontaktą su Covid infekuotu žmogumi. Testą atlikti atsisako.“. Prie grafos „Taikytas gydymas“ nurodyta „Gausus skysčių vartojimas. Stebėti sveikatos būklę. Rekomenduojama izoliuotis 10 d.“ (vykd. bylos 27 l.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apelianto teiginiai dėl kontakto su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu ir nepilnamečio vaiko karščiavimo neparemti jokiais patikimais įrodymais. Šiuo atveju gydytojo telefonu teikta konsultacija ir rekomendacija izoliuotis nepilnamečiui vaikui, šios bylos kontekste nelaikytina patikimu įrodymu, kuris patvirtintų, jog teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pažeidimą lėmė nenumatytos (nuo apelianto nepriklaususios) aplinkybės – COVID -19 virusas.

24. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad išieškotojai R. M. nepateikus atsiliepimo į skundą, nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis bei jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 115 punktas ir jame nurodyta praktika). Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, pareiškimus dėl klausimų, kylančių iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. Taigi, proceso teisės normos nenumato pareigos priešingą suinteresuotumą turinčiam asmeniui (šiuo atveju išieškotojai) teikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

25. CPK 609 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą priskiriamas prie vykdymo išlaidų, kurios pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurias sudaro kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti būtinos išlaidos, papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. Kadangi skolininkui vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuotos 60,56 Eur vykdymo išlaidos neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžių, jos paskaičiuotos pagrįstai už antstolio atliktus vykdymo veiksmus. Šioje byloje teismui nenustačius neteisėtų antstolio veiksmų, taip pat nenustačius, kad antstolio paskaičiuotos vykdymo išlaidos viršija teisės aktų nustatytus dydžius ar pažeidžia vykdymo išlaidų paskaičiavimo tvarką, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo išlaidų vertinami kaip neturintys teisinės reikšmės ir apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.

26. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.