Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-01-30 · Civilinė byla Nr. 2-754-965/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
2-754-965/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09171-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
AB SEB banko
Atsakovas
R. G., D. G.
Advokatai
Sigita Stukaitė
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-754-965/2015Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09171-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 36.1; 42.3; (S) 63.3; 116.1; 116.8.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei, dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai Sigitai Stukaitei, atsakovams R. G. ir D. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams R. G. ir D. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų R. G. ir D. G. 30394,26 Lt skolos, kurią sudaro 8508,64 Lt negrąžintas kreditas, 3791,47 Lt priskaičiuotos palūkanos, 18094,15 Lt delspinigiai, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodyta, kad 2006-06-21 tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo R. G., esant jo sutuoktinės atsakovės D. G. sutikimui, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 40000 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-06-20. Atsakovai nuo 2008-04-21 prievolių ieškovui tinkamai nevykdo, todėl ieškovas siuntė kelis įspėjimo raštus dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Atsakovai šių reikalavimų nevykdė, vengia vykdyti savo prievoles bankui. Nors prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2011-06-20, tačiau atsakovai iki šiol bankui negrąžino prašomų priteisti sumų.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovai R. G. ir D. G. ieškinį pripažįsta iš dalies, pripažįsta negrąžinto kredito skolą bei priskaičiuotas palūkanas, nesutinka su priskaičiuotų delspinigių suma. Prašo juos sumažinti, nes jų suma nepagrįstai didelė, atsakovų finansinė padėtis sunki, augina nepilnametį vaiką, prašo skolą išdėstyti dalimis.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė teismo posėdyje palaikė ieškinį, remdamasi ieškinyje išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai padarė keletą pavedimų bankui kredito dengimui, todėl pagal 2015-01-07 pažymą apie atsakovų skolas bankui mažina savo ieškinio reikalavimus. Prašo iš atsakovų priteisti 8657,98 Eur skolą bankui pagal 2015-01-07 pažymą, t. y. 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur palūkanų, 5240,43 Eur delspinigių. Nesutinka su atsakovų prašymu skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes atsakovai nebuvo aktyvūs. Prašymą dėl delspinigių sumažinimo ir senaties delspinigių skaičiavimui taikymo palieka spręsti teismui.

Atsakovai R. G. ir D. G. teismo posėdžio metu raštu pripažino ieškinio reikalavimus dėl negrąžinto kredito sumos ir palūkanų priteisimo, pasirašė LR Teisingumo ministro patvirtintoje ieškinio pripažinimo formoje. Atsakovai prašė sumažinti priskaičiuotus delspinigius iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną ir priteisti juos tik už 6 mėn., taikant senatį. Prašo priteistą sumą išdėstyti dalimis per dvejus metus, nes bendras šeimos pajamas per mėnesį sudaro 2305 Lt, įsipareigojimai kitiems kreditoriams – 1400 Lt, turi nepilnametį vaiką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2006-06-21 tarp ieškovo AB SEB banko ir atsakovo R. G., esant jo sutuoktinės atsakovės D. G. sutikimui, buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 40000 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2011-06-20.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur priskaičiuotų palūkanų ir 5240,43 Eur delspinigių priteisimo solidariai iš atsakovų.

Dėl negrąžinto kredito ir priskaičiuotų palūkanų priteisimo

Pagal ieškovo AB SEB banko ir atsakovo R. G., esant jo sutuoktinės atsakovės D. G. sutikimui, 2006-06-21 sudarytą vartojimo kredito sutartį atsakovams buvo suteiktas 40000 Lt kreditas. Kredito sugrąžinimo terminas 2011-06-20. Už naudojimąsi kreditu kredito gavėjai – atsakovai įsipareigojo bankui mokėti kredito sutarties specialiosios dalies 2.4. nustatyto dydžio palūkanas. Bylos duomenimis, nuo 2008 m. atsakovai tinkamai nevykdė pareigos mokėti grąžintiną kreditą bei palūkanas, todėl atsakovai ieškovui liko nesumokėję iš viso 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur priskaičiuotų palūkanų.

Teismo posėdyje atsakovai pripažino, kad sutartiniai įsipareigojimai ieškovui AB SEB bankui neįvykdyti tinkamai, taip pat pripažino nurodyto dydžio 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur priskaičiuotų palūkanų skolą.

Tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovai negrąžino panaudoto kredito, nemokėjo kiekvieną mėnesį pagal sutartį apskaičiuotų įmokų, todėl laikytina, kad atsakovai pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal LR CPK 6.874 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui LR CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų LR CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato, ko kita. Sutartinės prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovo AB SEB banko ieškinio reikalavimas dėl negrąžinto kredito ir palūkanų atsakovams įrodytas ir pagrįstas, todėl iš atsakovų R. G. ir D. G. ieškovo naudai solidariai priteistina 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur priskaičiuotų palūkanų suma, taip pat prašomos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.201. straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu atsakovai pateikė duomenis, kad 2015-01-09 pervedė bankui 144,81 Eur pagal vartojimo kredito sutartį, tačiau išrašas nepatvirtintas banko, ieškovo atstovė nurodė, kad neturi duomenų apie atliktą pavedimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat teismui neturint duomenų, už kurį įsiskolinimą pervesta suma buvo banko įskaityta, minėta 144,81 Eur suma iš priteistos skolos neišminusuotina. Šalims išaiškintina, kad 2015-01-09 pervesta suma, jei ji pasitvirtintų, gali būti įskaityta vykdymo procese.

Dėl delspinigių priteisimo

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų pareigos mokėti ieškovo nurodytas netesybas (delspinigius): ieškovas teigia, kad atsakovė laiku negrąžino 2319,46 Eur kredito, 1098,09 Eur palūkanų ir turi mokėti 5240,43 Eur delspinigių. Atsakovai teigia, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra nepagrįstai didelė.

Pagal ieškovo AB SEB banko ir atsakovo R. G., esant jo sutuoktinės atsakovės D. G. sutikimui, 2006-06-21 sudarytą vartojimo kredito sutartį numatyta, jog už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną mokėtini 0,1 procentų dydžio delspinigiai.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės. Tokiais atvejais teismas turi teisę mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010). Tai ypač svarbu, kai delspinigių dydis yra nustatytas vartojimo sutartyje. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 6.228¹ str.). Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta tarp banko ir fizinių asmenų, kredito paskirtis namo remontui, ginčo sutartis pripažintina vartojimo kredito sutartimi. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Vartojimo sutartys dažniausiai (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju) sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

Šioje byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad buvo sudaryta vartojimo kreditavimo sutartis, atsakovai pagal CK 6.228¹ str. 2 d. yra silpnesnioji šalis, todėl sudaryta sutartis vertintina taip pat pagal CK 6.228⁴ str. reikalavimus, t. y. ar sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio nesuteikia kitai šaliai perdėto pranašumo. Nagrinėjamu atveju skolos dydis 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur palūkanų, tuo tarpu prašomos netesybos sudaro 5240,43 Eur. Kreditavimo sutartyje nustatyti delspinigiai 0,1 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną prilygsta net 36 proc. dydžio metinių palūkanų normai.

Be kita ko, Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatyme. Taigi ginčo kredito sutartyje nustatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl tokio dydžio delspinigiai pripažintini nepagrįstai dideli, neatitinkantys šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (CK 1.5 str.), suteikia perdėtą pranašumą ieškovui, todėl prašomos priteisti netesybos mažintinos iki 0,05 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (CK 6.228⁴ str. 1 d. 5 p.). Teismų praktikoje paprastai teismai, atsižvelgdami į konkrečios bylos aplinkybes, 0,05 proc. pripažįsta tinkamu netesybų dydžiu.

Ieškovas pateiktoje ataskaitoje apie delspinigių dydžio paskaičiavimą nurodė, jog delspinigius skaičiuoja nuo 2010-07-03 iki 2014-07-01, atsakovai sutartinių įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį nevykdo nuo 2008 metų. Teismas sutinka su atsakovų dėstomomis aplinkybėmis, jog delspinigių skaičiavimas už tokį ilgą laikotarpį negali būti pateisinamas dėl pačio ieškovo neveikimo, t. y. delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, kuomet jau nuo 2008 metų buvo aišku, kad atsakovai nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Todėl laikytina, jog ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma, paskaičiuota už 6 mėnesius, taikant sutrumpintą senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pareikšti, atitiktų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus bei abiejų šalių lūkesčius.

Atsižvelgiant į tai, pagal ieškovo pateiktą skolos ir delspinigių apskaičiavimo ataskaitą, ieškovui iš atsakovų priteistini 313,33 Eur (1081,90 Lt) delspinigiai, paskaičiuoti už 6 mėnesius (nuo 2014-01-01 iki 2014-06-30) po 0,05 proc. nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

Priteista netesybų suma, iš viso 313,33 Eur, nėra per maža ir atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą ir ši suma nėra per didelė ar per maža nuo sumos, kurios atsakovai laiku nesumokėjo – 2319,46 Eur negrąžinto kredito, 1098,09 Eur palūkanų.

Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė, kad dėl netinkamo prisiimtų prievolių vykdymo būtų patyręs nuostolių, reikalavimo atlyginti nuostolius nereiškė, prašė tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti). Teismo nuomone, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, galėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta (CPK 179 str.). Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovų prievolės neįvykdymo ieškovas būtų patyręs didesnius nuostolius nei teismo priteista delspinigių suma.

Dėl sprendimo išdėstymo

Atsakovai teismo posėdžio metu prašė priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, padalinant mokėjimus per dvejus metus.

CPK 18 str. įtvirtintas vienas iš esminių civilinio proceso principų – teismo sprendimo privalomumas, reiškiantis, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio l dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004).

Bylos duomenimis bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad šiuo metu atsakovų šeimos pajamas bendrai sudaro 668 Eur (2305 Lt). Atsakovai pagal į bylą pateiktus duomenis turi ir kitų kreditorių. Teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį jų įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro apie 405 Eur (1400 Lt), be to augina ir turi išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovai šiuo metu neturi ir negali sumokėti ieškovui visos priteistos sumos iš karto, sutinka priteistą skolą sumokėti per dvejus metus.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju sprendimo išdėstymas ir priteistos 3730,88 Eur sumos išmokėjimas ieškovui per dvejus metus nepažeistų ieškovo teisėtų lūkesčių ir jo interesų, tačiau sudarytų atsakovams didesnę galimybę atsiskaityti su išieškotoju ir galimai išvengti priverstinio skolos išieškojimo proceso. Ieškovui iš atsakovų priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas lygiomis dalimis dvejiems metams (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu tenkinami 3730,88 Eur dydžio ieškovo reikalavimai, jam iš atsakovų priteistina 84 Eur žyminio mokesčio. Šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui kitų savo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos joms neatlygintinos (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų R. G. ir D. G. solidariai ieškovo AB SEB banko naudai 2319,46 Eur negrąžinto kredito skolos, 1098,09 Eur palūkanų, 313,33 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3730,88 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo sprendimo įvykdymą ir iš atsakovų priteistos 3730,88 Eur sumos mokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 155,45 Eur.

Priteisti iš atsakovų R. G. ir D. G. po 42 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB SEB banko naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė