Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės asociacijos „Vilniaus moterų namai“ atstovei direktorei L. V. ir atstovui advokatui Šarūnui Ivanauskui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kilobaitas“ atstovui direktoriui E. M. ir atstovui advokato padėjėjui Povilui Dubininui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal asociacijos „Vilniaus moterų namai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kilobaitas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antrąjį kompiuterį atsakovė priėmė pagal remonto darbų aktą Nr. 20160427-15949. Kompiuteris buvo apžiūrėtas ir išbandytas tomis pačiomis techninėmis-diagnostinėmis programomis kaip ir pirmasis, tačiau jokių gedimų ar defektų nebuvo nustatyta, todėl jau kitą dieną po pridavimo, t. y. 2016-04-28 informavo kompiuterį pridavusį asmenį Z. V. apie diagnostikos rezultatus ir pasiūlė patogiu metu atsiimti nešiojamąjį kompiuterį. Ieškovė kompiuterių keisti kitais negalėjo, kadangi nupirkti kompiuteriai buvo techniškai tvarkingi ir jokių kliūčių jais sėkmingai naudotis nėra. Atsakovė mano, kad ieškovė tiesiog apsigalvojo dėl kompiuterių, norėjo įsigyti kitus, ne tuos, kuriuos buvo nusipirkusi, todėl pradėjo reikšti nepagrįstus, niekinius reikalavimus ir kaltinti atsakovę esminiu sutarties pažeidimu. Sutartį ir savo pareigą - priimti nusipirktą daiktą - pažeidžia ieškovė, o ne atsakovė. Kompiuterių apžiūra užtruko vieną ir devynias dienas. Tai rodo, kad kompiuterių trūkumų pobūdžiai buvo mažareikšmiai arba jų išvis nebuvo, trūkumai išryškėjo iškart po daiktų įsigijimo ir atsakovė nedelsiant juos pašalino savo sąskaita.

Byloje apklausta ieškovės liudytoja Z. V. paaiškino, kad kompiuterius pirko iš atsakovės. Pirmą savaitę paaiškėjo, kad jie brokuoti. Susiekė su atsakove, kompiuterius nunešė į ofisą Kalvarijų g. 98, Vilniuje, ir pridavė. Kompiuterius norėjo keisti į lengvesnius ir mažesnio formato, kaip ir siūlė vadybininkas. Teigia, jog pasirašė, kad priduoda kompiuterius, į rašto turinį nesigilino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė Asociacija „Vilniaus moterų namai“ iš atsakovės UAB „Kilobaitas“ 2016-04-15 įsigijo du nešiojamus kompiuterius Lenovo Yoga 2 Pro su programine įranga. Už prekes ieškovė apmokėjo pagal pateiktas sąskaitas -faktūras Nr. EVV 0003827 ir Nr. EVV 0003829 2016-04-15 (17, 18, 19 b.l.). Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad ieškovė, įsigijusi kompiuterius, buvo nepatenkinta jų kokybe, todėl kreipėsi į pardavėją dėl trūkumų pašalinimo, o vėliau ir dėl sutarties nutraukimo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2016-04-27 ieškovės darbuotoja Z. V. pagal Garantinio aptarnavimo ir remonto darbų aktus (toliau – remonto darbų aktas) atsakovei perdavė įsigytus kompiuterius, kadangi vienas iš kompiuterių veikė tik įjungtas į elektros lizdą, o kitas kompiuteris nuolat strigo. Vieno kompiuterio remonto darbai buvo baigti 2016-04-28, o kito - 2016-05-03, t.y. per 6 dienas.

Iš byloje esančių: remonto darbų akto Nr. 20160427-15948 matyti, kad kompiuteris priimtas su gedimu „bloga baterija“, o pagal remonto darbų aktą Nr. 20160427-15949 - kompiuteris priimtas su gedimu „stabdo, labai ilgai neužkrauna programų, neįmanoma naršyti internete“; ieškovės atstovė Z. V. priduodama kompiuterius užpildė standartinę daikto priėmimo remontui formą, savo parašu patvirtino, kad įrenginį perdavė, o su garantinio aptarnavimo ir remonto taisyklėmis ir kompiuterinės įrangos darbų įkainiais susipažino (23, 24 b.l.).

Remonto darbus atsakovė pagal aktą Nr. 20160427-15948 baigė 2016 m. gegužės 3 d. Buvo nustatytas ir patvirtintas kompiuterio baterijos smulkus gedimas, susijęs su baterijos kontaktais ir baterijos pajungimo šleifu. Šį gedimą atsakovė pašalino iš karto, papildomai atliko išsamią kompiuterinę diagnostiką, patikrino ir išbandė kompiuterio operacinę atmintį su programa „Memtest86+“. Kietąjį kompiuterio diską patikrino su programa „Seagate SeaTools“ (ilgasis testas taip pat buvo sėkmingas). Kompiuterio procesorių ir vaizdo plokštę tikrino su programa „FurMark“ (12 valandų streso testas (100 proc. komponentų apkrovimas). Visi kompiuterio testai bei bandymai buvo sėkmingi ir atlikus pilną kompiuterio diagnostiką, buvo nustatyta, kad prekė jokių techninių problemų neturi (98, 99, 100, 101 b.l.).

Kitas kompiuteris priimtas pagal remonto darbų aktą Nr. 20160427-15949, buvo apžiūrėtas ir išbandytas tomis pačiomis techninėmis-diagnostinėmis programomis. Šio nešiojamo kompiuterio gedimų ar defektų nebuvo nustatyta, todėl jau kitą dieną po pridavimo, t. y. 2016-04-28, atsakovė informavo Z. V. apie diagnostikos rezultatus ir pasiūlė atsiimti nešiojamąjį kompiuterį. Liudytoja Z. V. posėdžio metu patvirtino, jog apie kompiuterių remonto pabaigą ji buvo informuota, tačiau dėl didelio užimtumo jų neatsiėmė, tikėjosi juos pakeisti kitais kompiuteriais. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė, priduodama kompiuterius remontuoti, aiškiai ir tiksliai išreiškė savo valią juos pakeisti kitais kompiuteriais. Į bylą pateikta standartinė Prašymo grąžinti pinigus forma kardinaliai skiriasi nuo standartinės Garantinio aptarnavimo ir remonto darbų akto formos (62, 23 b.l.), todėl ją pildant neįmanoma suklysti. Ieškovė byloje neįrodė, kad kompiuteriai buvo netinkamos kokybės, dėl kurios jų, po garantinio remonto nebūtų galima naudoti (CPK 178 str.). Todėl spręstina, jog ieškovė įsigytus nešiojamuosius kompiuterius perdavė atsakovei remontuoti garantiniu laikotarpiu, o atsakovė prisimtus kaip pardavėjos įsipareigojimus įvykdė (CPK 185 str.).

Atmestinas ieškovės argumentas, kad kompiuteriai buvo remontuojami tris mėnesius. Minėta, kad kompiuteriai buvo priduoti atsakovei 2016-04-27, o jau po dienos ir 6 dienų buvo pasiūlyta juos atsiimti. Tarp šalių vykęs susirašinėjimas elektroninias laiškais, pretenzijos pareiškimas atsakovei, atsakovės atsiliepimas į pretenziją laikotarpyje nuo 2016-05-09 iki 2016-07-22 negali būti laikomas laikotarpiu, per kurį buvo remontuojami kompiuteriai (5, 8, 9, 20-21, 22 b.l.).

CK 1.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartotojas yra fizinis asmuo, kuris sudaro sutartį su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi įstatyme išskirtas vartotojas kaip fizinis asmuo. Pagal šią normą vartojimo sutarčiai būdingi du požymiai: 1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Fizinio asmens, kaip vartotojo, teisės ginamos tada, kai jis prekes ar paslaugas vartoja asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai netaikomos vartotojo teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės. Ieškovei taikytinos CK IV dalies XXIII skyriaus teisės normos, reguliuojančios pirkimą-pardavimą. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Esant tokiam atvejui, pirkėjas turi teisę: 1) reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 4) reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 6.399 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovė pasirinko vieną iš savo teisių gynimo būdų, numatytų CK 6.334 straipsnio 3 dalyje - prašė ištaisyti kompiuterių trūkumus, atsiradusius per garantinį laikotarpį, t.y. kompiuterius suremontuoti. CK6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad pirkėjo pasirinkimu jis gali reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Ieškovė savo, kaip pirkėjo interesus įgyvendino pasinaudodama reikalavimu, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus. Kasacinis teismas yra nurodęs esminius šios pirkėjo teisės gynimo požymius: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Nagrinėjamu atveju trūkumai buvo operatyviai pašalinti, kompiuteriai neatlygintinai suremontuoti per protingą terminą – vienas kompiuteris buvo suremontuotas per 1 dieną, o kitas per 6 dienas; atsakovė papildomai atliko kontrolinius bandomuosius ir diagnostinius darbus, tam, kad įsitikintų savo prekių kokybe. Aplinkybė, kad ieškovė nuo 2016-05-03 neatsiima suremontuotų kompiuterių, išimtinai priklauso nuo pačios ieškovės ir negali būti laikoma atsakovės kalte. Ieškovė pasirinko vieną iš alternatyvių savo teisių gynybos priemonių - kompiuterių remontą, todėl ji neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad, esant toms pačioms aplinkybėms, pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, kadangi prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę. Atsakovė savo prievolę ieškovės reikalavimu įvykdė, kompiuterius suremontavo ir todėl atsakovės prievolė pasibaigė (CK 6.123 str. 1 d.). Tačiau ieškovė po to, kai abu kompiuteriai buvo suremontuoti 2016-05-03, nutarė pasirinkti kitus savo teisių gynybos būdus (CK 6.334 str. 4 d.) – 2016-05-09 laiške nurodo, kad apsisprendė grąžinti kompiuterius (8 b.l.), 2016-05-30 apsisprendė išsirinkti kitus kompiuterius (9 b.l.); 2016-07-22 raštu nurodo, kad atsisako sutarties ir reikalauja grąžinti sumokėtus pinigus (22 b.l.). Kitą pažeistų teisių gynimo būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto trūkumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010).

Paskutinė ir kraštutinė pirkėjo teisių gynimo priemonė yra sutarties nutraukimas, kai CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų kitų teisių gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi daikto trūkumai turi būti esminiai, pateisinantys sutarties nutraukimą: daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Iš to seka, kad pirkėjas gali pasinaudoti savo teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą tik tokiu atveju, jei daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisyti. Byloje nepaneigtos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog kompiuterio gedimas buvo mažareikšmis arba jo visai nebuvo, o tai reiškia, kad pardavėjas pardavė tinkamą prekę; kad ieškovė nešiojamus kompiuterius gali naudoti savo veikloje; ieškovė jau beveik metus laiko nesidomi kompiuteriais, jų kokybe, kadangi iki bylos nagrinėjimo pabaigos jų neatsiėmė iš atsakovės.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus ir liudytojų parodymas, galima spręsti, kad atsakovė iš esmės nepažeidė šalių sudarytos nešiojamųjų kompiuterių pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovė kaip pardavėjas ir profesionalus verslininkas šioje situacijoje veikė tinkamai ir neatliko jokių veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti nuostolių, o ir pati ieškovė nuostolio dydžio neįrodinėjo, todėl spręstina, kad jų ir nebuvo. Atsakovė jai perduotus kompiuterius priėmė remontuoti pagal pirkėjos nurodytus daiktų veikimo trūkumus, nemokamai pašalino trūkumus per protingą terminą bei informavo pirkėją apie atliktų darbų pabaigą ir galimybę kompiuterius atsiimti salone. Atsakovė atliko visus veiksmus, dėl ko atsakovės prievolė pasibaigė tinkamai ją įvykdžius (CK 6.123 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė neįrodė esminio sutarties pažeidimo, kad ji įsigijusi prekes ir už jas sumokėjusi, nepagrįstai ilgai negalėjo naudotis kompiuteriais. Byloje nustatyta, kad ieškovei apie kompiuterių remonto pabaigą buvo pranešta 2016-04-28 ir 2016-05-03 telefonu, ieškovė kompiuterių neatsiėmė, todėl spręstina, kad ieškovė savo pačios veiksmais vengia vykdyti savo prievolę pagal sutartį – priimti daiktą (CK 6. 346 str. 1 d.).

Ieškovė savo reikalavimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo grindžia jai perduotų kompiuterių trūkumais. Šioje byloje ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad atsakovė pažeidė sutartį, pardavė daiktus su trūkumais, trūkumai buvo esminiai, nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011). Tokių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų tenkinti ieškinį, ieškovė nepateikė.

Įvertinus šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškinys negali būti patenkintas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovei procesinius dokumentus rengė ir atstovavo teismo posėdyje advokatų Kručkausko, Blaškevičiaus, Gruodžio ir partnerių profesinės bendrijos ConsulTax advokatas Albertas Kručkauskas (rengė procesinius dokumentus) bei advokato padėjėjas Povilas Dubininas (atstovavo teismo posėdyje). Atsakovė turėjo 1512,50 Eur išlaidų atstovų pagalbai apmokėti (94-95, 96, 97 b.l.).

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija) 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato bei advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), t.y. už 2016 m. spalį – gruodį patirtas išlaidas taikomas 771,9 Eur, 2017 m. sausį-kovą – 793,3 Eur, 2017 m. balandį- 822,8 Eur koeficientas. Atsiliepimas į ieškinį advokato parengtas 2016 m. gruodžio 6 d.., už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.2 punktą yra 1929,75 Eur (771,9 x 2,5). Triplikas advokato parengtas 2017 m. sausio 31 d. (b.l. 70-74), už jo parengimą rekomenduojama maksimali priteistina suma pagal 8.3 punktą yra 1189,95 Eur (793,3 x 1,5). Advokato padėjėjas atstovavo atsakovę 2017 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val 39 min., todėl pagal Rekomendacijų 5, 8.19 ir 9 punktus maksimali priteistina suma yra 197,47 Eur (822,8x 0,1 x 3 val.x0,8). Iš viso už atsiliepimo į ieškinį bei tripliką parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje rekomenduojama priteisti maksimali suma (neįskaitant lydraščių, prašymų parengimo, konsultavimo) yra 3317,17 Eur (929,75+1189,95+197,47). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, atsakovo patirtos ir prašomos priteisti 1512,50 Eur atstovavimo išlaidos yra daugiau kaip du kartus mažesnės už maksimalias rekomenduojamas, todėl laikytinos protingomis bei atitinkančiomis bylos sudėtingumą, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 str., 98 str.).

Valstybei iš ieškovės priteistinos pašto išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą – 10,94 Eur – CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 -270 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti. Priteisti uždarajai bendrovei „Kilobaitas“, juridinio asmens kodas 135198984, iš asociacijos „Vilniaus moterų namai“, juridinio asmens kodas 193144736, 1512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų ir 50 ct.) atstovavimo išlaidų

Priteisti valstybei iš asociacijos „Vilniaus moterų namai“, juridinio asmens kodas 193144736, 10,94 Eur (dešimt eurų 94 ct) pašto išlaidų (ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą