Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. N. ieškinį atsakovui E. N. dėl išlaikymo padidinimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) išvadoje nurodyta, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. N. yra pateiktas nepilnamečio vaiko interesais. Tačiau turi būti įvertinta abiejų šalių materialinė padėtis ir priimtas sprendimas iš atsakovo priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neprieštarautų atsakovo interesams bei tenkintų nepilnamečio vaiko poreikius. Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad vaikas šiuo metu gyvena tik su vienu iš tėvų, tai yra su ieškove, ir jai tenka didesnė atsakomybė už vaiką, nes jai tenka nuolatinė vaiko priežiūra ir kasdienis materialinis vaiko aprūpinimas (b. l. 12–13).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta: šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Santuoka tarp šalių yra nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimu. Ieškovė pagal butų nuomos sutartį už buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomą moka (duomenys neskelbtini). Ieškovė moka 400 Eur už komunalines paslaugas, maistą, transportą. Ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 20/1000 negyvenamųjų patalpų – neįrengtos stoginės, esančios (duomenys neskelbtini); ½ įmonės (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) akcijų. Atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini) ; 19/1000 negyvenamųjų patalpų – neįrengtos stoginės, esančios (duomenys neskelbtini) ; ½ įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų. Pagal ieškovės ir atsakovo byloje pateiktus duomenis matyti, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio 6 d. pervedinėjo ieškovei kas mėnesį po 340 Eur.

Teismas nurodo, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi CK 3.201 str., reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pagal CK 3.201 str. priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas siejamas su dviem sąlygomis, t. y. iš esmės pasikeitusia tėvų turtine padėtimi, taip pat atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Teismai formuodami praktiką dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo, kaip pagrindą išlaikymui pakeisti vertina ir pasikeitusius vaiko poreikius, susijusius su amžiumi, mokslais, pomėgiais ir pan. Darytina išvada, kad dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių galima kreiptis į teismą ir prašyti padidinti priteisto išlaikymo sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2016-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Ieškiniu prašydama padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą, ieškovė savo reikalavimą grindžia, kad šiuo metu išlaikymo nepilnamečiui vaikui nepakanka. Nurodo, kad dukra užaugo ir padidėjo jos poreikiai, dėl ko yra pablogėjusi ieškovės materialinė padėtis. Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė nurodo, kad yra reikalinga 807 Eur suma per mėnesį, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista 170 Eur, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai iki 350 Eur.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Teismui pateiktoje E. N. poreikių lentelėje ieškovė nurodė tokias išlaidas mėnesiui: mokykla – 10 Eur, lavinimo priemonės, uniforma, žaislai – 20 Eur, privalomasis sveikatos draudimas – 11 Eur, maistas – 300 Eur, laisvalaikis – 90 Eur, drabužiai, avalynė – 50 Eur, vaistai, vitaminai – 15 Eur, higienos priemonės, patalynė – 30 Eur, transportas 13 Eur, kišenpinigiai – 13 Eur, komunalinės paslaugos ir mobilaus ryšio paslaugos – 100 Eur, būsto nuoma – 135 Eur, kitos paslaugos (išvykos, šventės mokykloje) – 20 Eur. Iš viso vienam mėnesiui nurodytos išlaidos sudaro 807 Eur. Atsakovas prašo ieškovės nurodytos 350 Eur sumos iš jo nepriteisti, kadangi jis ir taip moka po 340 Eur už vaikų išlaikymą ieškovei.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 730 Eur. Tačiau ši suma nėra konstanta, nes išlaikymas turi būti priteisiamas realus ir atitinkantis tėvų galimybes.

Teismas nurodo, kad pagal ieškovės nurodomas sumas, išleidžiamas vaiko poreikiams patenkinti, didžiausia dalis tenka maistui, komunalinėms paslaugos ir mobilaus ryšio paslaugoms, būsto nuomai, t. y. būtiniesiems vaiko poreikiams. Ieškovės nurodytos sumos būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, teismo vertinimu, nėra padidintos bei laikytinos realiomis, kadangi nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2016 m. priteistos 170 Eur sumos pasikeitė, dukra auga, jai reikalinga tinkama mityba, nauja avalynė, rūbai, šiuo metu jai yra 11 metų, jos poreikiai iš esmės yra ne mažesni, kaip suaugusio asmens. Taip pat pagrįstomis išlaidomis laikytinos išlaidos būstui išlaikyti. Savaime suprantama, jog visi asmenys gyvenantys būste, naudojasi būstui teikiamomis paslaugomis. Taip pat ieškovė nurodė, jog patiria išlaidas mobiliajam telefonui. Šalių dukra lanko mokyklą, todėl vertinant, nurodytas aplinkybes bei tai, jog tėvų pareiga yra rūpintis vaiku, telefonas yra galimybė su ja susisiekti, taip pat ir bendravimo priemonė, laikytina, jog išlaidos mobiliajam telefonui nėra nepagrįstos. Dalies išlaikymo išlaidų ieškovė rašytiniais duomenimis nepagrindė, tačiau teismo posėdžio metu žodiniais paaiškinimais reikalavimą padidinti išlaikymą įrodė.

Taip pat teismas pažymi ir tą aplinkybę, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, kaip minėta, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 730 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu priteista 170 Eur išlaikymo suma yra per maža. Nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, priėmimo praėjo daugiau kaip 6 metai, šiuo metu šalių dukrai yra 11 metų, jos poreikiai atitinka suaugusio žmogaus poreikius. Kaip nurodo pati ieškovė, ji sunkiai išgyvena išlaikydama nepilnametę dukrą. Nors pagal teisės aktų reikalavimus priteistas išlaikymas yra indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau indeksavimas nekompensuoja dėl išaugusių poreikių atsiradusių/padidėjusių išlaidų. Vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Be to atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš tėvų su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai patiria vaiko išlaikymui didesnes išlaidas. Atsakovas yra pajėgus mokėti padidintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tai jis pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kad jis kas mėnesį mokėjo ieškovei po 340 Eur. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad 350 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukros poreikiams patenkinti, todėl laikytina, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 str. 2 d.).

Be šių argumentų teismas atkreipia dėmesį, kad nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui pasikeitė ir šalies ekonominė situacija, t. y. 2016 m. išlaikymo priteisimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 350 Eur, šiuo metu siekia 730 Eur, be to išaugusios prekių bei paslaugų kainos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pajėgus mokėti padidintą nepilnametės dukros išlaikymą. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad 2016 m. kovo 30 d. sprendimu priteista 170 Eur suma neatitinka vaiko poreikių.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog atsakovas turi dalį jam nuosavybės teise priklausančio buto, pastato – garažo, negyvenamųjų patalpų. Jo uždarbis UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario mėnesį sudarė – 42 091,61 Eur (b. l. 18), kovo mėnesį – 7 570,01 Eur (b. l. 19), balandžio mėnesį – 8 576,21 Eur (b. l. 20).

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, dirbantis, gaunantis stabilias pajamas. Pažymėtina, kad atsakovo sunki materialinė padėtis byloje nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, abiejų tėvų teiktinas išlaikymas nepilnametei dukrai turėtų būti po 350 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo dukros išlaikymui priteistina po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki dukros pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytojas uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl priteisto išlaikymo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 700 Eur ieškinio dėl išlaikymo padidinimo nepilnametei dukrai parengimo ir pateikimo teismui, 100 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose, iš viso 800 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą vaiko išlaikymui 170 Eur sumą ir priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 16 d.) iki dukros pilnametystės.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas 800 Eur (aštuonis šimtus eurų).

Sprendimą vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.