- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1272-464/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00447-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1476-259/2021 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 244 160,81 Eur turtinės ir 81 915 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
3. Teismas nustatė, kad ieškovas V. J. Kauno apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 14 d. jau yra pareiškęs tapatų ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl 326 075,81 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o šio ieškinio pagrindu yra užvesta civilinė byla Nr. 2-1462-480/2021. Taigi, Kauno apygardos teismo žinioje jau yra civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu teisiniu bei faktiniu pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
5. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kauno apygardos teismo žinioje jau yra civilinė byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-1462-480/2021 teismas yra atsisakęs priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
7. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Šios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12-790/2020). Tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Vertinant ieškinių tapatumą svarbu yra ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir pasirinktas gynybos būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-31-464/2016).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį pripažinęs ji tapačiu anksčiau ieškovo pareikštam Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1462-480/2021 ieškiniui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutampa visi pagrindiniai ieškinių elementai, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinių tapatumo net ir neginčija, tačiau nurodo, kad minėtoje civilinėje byloje jo ieškinį buvo atsisakyta priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Šiame kontekste pažymėtina, kad toks procesinis rezultatas (atsisakymas priimti ieškinį), kai dėl to priimta nutartis dar neįsiteisėjusi, gali būti kvestionuojamas tik instancine tvarka, t. y. paduodant atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui, o ne paduodant naują tapatų ieškinį.
10. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantas instancine procesinių sprendimų kontrolės forma yra pasinaudojęs. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1462-480/2021, kuria buvo atsisakyta priimti jo ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi panaikino ir grąžino šio ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą to ieškinio trūkumams pašalinti, kuris dar nėra suėjęs. Todėl ieškovas turi galimybę per Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje nustatytą terminą ištaisyti teismo nustatytus trūkumus ir patikslinti savo ieškinį.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, o atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinių tapatumo nepaneigia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.