Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. S. atskirąją skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5329-803/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. S. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Prienų energija“ ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sutarties pripažinimo nutraukta, šilumos apskaitos paskirstymo ir apmokėjimo (sąskaitų) pripažinimo neteisėtais bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės papildytą ieškinį, manydamas, kad tai yra pakartotinis ieškinys, dėl kurio jau yra pradėta civilinė byla Nr. 2-4493-881/2015. Ieškovė 2015-04-06 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą, kuriame vienu iš reikalavimų prašė teismo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2015-03-26 sprendimą Nr. 2R-923 ir įpareigoti inspekciją atlikti veiksmus. Ieškovė 2015-05-12 pateikė tam pačiam teismui to paties ieškinio papildymą, į bylą įtraukdama papildomą atsakovą - Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją - ir prašydama teismo panaikinti komisijos 2015-04-30 sprendimą Nr. R2-(T)-1463 bei įpareigoti komisiją atlikti veiksmus. Tačiau šis ieškinio papildymas buvo užregistruotas teisme kaip naujas ieškinys, o ne kaip jau priimto civilinėje byloje Nr. 2-4493-881/2015 ieškinio papildymas. Pažymi, kad jokio naujo ieškinio nereiškė, o tik pateikė teismui papildytą ieškinį kaip vieningą teismo procesinį dokumentą.Teismas turėjo nustatyti, ar ieškovė patikslino pirminius reikalavimus, ar pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus, t. y. pareiškė naujus reikalavimus. Ieškovė papildė ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. pateikė iš esmės naują, nors ir susijusių su nagrinėjama byla, reikalavimus. Bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas, turėjo nustatyti, ar ieškovė pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus ir pareiškė naują reikalavimą. Teismas ginčo santykiui netaikė ieškinio dalyko ir pagrindą patikslinimą reglamentuojančių teisės normų. Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas naujas ieškinys, teismas turi perduoti jį teismo pirmininkui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka priskiria teisėją, spręsiantį ieškinio priėmimo klausimą. Siekiant proceso koncentruotumo, naujai pareikštas ieškinys, jeigu jis susijęs su anksčiau nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, turėtu būti perduotas nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjančiam anksčiau pareikštą ir priimtą ieškinį (CPK 3 str. 7 d.), apie ką pasisakoma teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2008).

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacine tvarka išnagrinėjus atskirojo skundo argumentus, nenustatyta CPK 329 bei 330 straipsniuose reglamentuojamų procesinės ar materialiosios teisės normų pažeidimų, dėl kurių ši nutartis turėtų būti keičiama ar naikinama (CPK 338 str.).

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo nuo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 4, 5 p.). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.

Tapačiais ieškiniais gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Vertinant ieškinių tapatumą svarbu yra ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir pasirinktas gynybos būdas. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo ieškinio ir civilinio ieškinio, nagrinėjamo Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2-4493-881/2015 (šiuo metu bylai suteiktas Nr. 2-1204-881/2016) tapatumą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, viena vertus, iš apskųstosios nutarties turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą dėl ieškinių tapatumo. Motyvuose apsiribota formaliu pareiškimu, kad apeliantė jau yra realizavusi savo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl ko Vilniaus apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. 2-4493-881/2015. Kita vertus, pati apeliantė, atskirajame skunde prašydama apskųstos nutarties panaikinimo, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl jos pareikšto ieškinio ir kitos civilinės bylos tapatumo, savo skunde nė neginčija. Priešingai, apeliantė tvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju ji pateikė ne naują ieškinį, kurio priėmimą reglamentuoja CPK 137 straipsnio nuostatos, o patikslintą ieškinį jau iškeltoje civilinėje byloje pagal jos pradinį ieškinį. Todėl, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai naujai užvestoje byloje pateikto ieškinio priėmimo klausimą sprendė vadovaudamasis CPK 137 straipsniu, o ne pagal CPK 141 straipsnio nuostatas. Tačiau su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Iš apeliantės paaiškinimų, bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje esančios informacijos nustatyta, kad apeliantė 2015-04-09 pateikė ieškinį atsakovams AB „Prienų energija“ ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sutarties pripažinimo nutraukta, šilumos apskaitos paskirstymo ir apmokėjimo (sąskaitų) pripažinimo neteisėtais bei įpareigojimo atlikti veiksmus, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija, pagal kurį Vilniaus apygardos teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-4493-881/2015 (dabartinis Nr. 2-1204-881/2016) (CPK 179 str. 3 d.). Nustatyta ir tai, kad apeliantė registruotu paštu 2015-07-07 tam pačiam teismui išsiuntė dar vieną ieškinį atsakovams AB „Prienų energija“ ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sutarties pripažinimo nutraukta, šilumos apskaitos paskirstymo ir apmokėjimo (sąskaitų) pripažinimo neteisėtais bei atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ir užregistruotas 2015-07-10 (b. l. 1-63). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teisme 2015-07-10 užregistruoto ieškinio turinio, jame nenurodyta, kad jis paduodamas į jau užvestą civilinę bylą ar kad tai yra patikslintas / papildytas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, vykdydama CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo sukuriamas procesines pareigas, pirmosios instancijos teismui liepos mėnesį registruotu paštu atsiuntusi ginčo ieškinį, turėjo aiškiai nurodyti, kad jis teikiamas ne kaip naujos bylos pareiškimas, o būtent į jau pradėtą civilinę bylą Nr. 2-4493-881/2015. Tai buvo galima padaryti arba nurodžius teisme jau užvestos bylos numerį, arba bylą nagrinėjančio teisėjo pavardę, adresuojant jam šį ieškinį, arba pateikus su ginčo ieškiniu prašymą dėl nagrinėjamo teisme ieškinio patikslinimo CPK 141 straipsnio pagrindu, arba bent jau operatyviai ir aktyviai domėtis pateikto naujo procesinio dokumento priėmimo eiga (CPK 42 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantės atstovas P. M. 2015-11-24 parengiamojo teismo posėdžio metu neteikė jokių prašymų dėl 2015-04-09 pateikto ieškinio patikslinimo / papildymo, nenurodė, jog registruotu paštu atsiųstas procesinis dokumentas buvo neteisingai užregistruotas kitoje civilinėje byloje ir vyksta apeliacinis procesas dėl jo priėmimo (teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintas parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas, CPK 179 str. 3 d.). Išdėstyti argumentai nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo išvados, kad apeliantės 2015-07-10 ieškinys dėl galimai pirmosios instancijos teismo neapsižiūrėjimo nepagrįstai nebuvo užregistruotas į civilinę bylą Nr. 2-4493-881/2015 ir tuo suvaržytos apeliantės procesinės teisės, tokios pirmosios instancijos teismo klaidos, registruojant ieškinį, nenustatyta. Konstatuotina, kad buvo pateiktas naujas ieškinys dėl ginčo, kurio nagrinėjimas teisme jau buvo prasidėjęs anksčiau kitoje civilinėje byloje.

Kaip nurodyta pirmiau, atskirajame skunde iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl abiejų ieškinių tapatumo, apeliantei įvardijant savo siekį (norą) papildyti ankstesnės bylos ieškinį, o ne pradėti naują civilinę bylą, kas pagal įstatymą sudaro besąlyginį pagrindą atsisakyti priimti naują ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 5 p.). Todėl apygardos teismas šį procesinį (t. y. ginčo ieškinio priėmimo) klausimą nagrinėjamu atveju išsprendė teisingai. Apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinės instancijos teismui apelianto nurodytus argumentus (CPK 13 str., 320 str. 1 d., 338 str.), o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ar jos nepagrįstumo. Apeliantės teiginiai, kad ginčo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas, gavęs naujai pareikštus ieškinio reikalavimus, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas, turėjo savo iniciatyva nustatyti, ar ji pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus ir pareiškė naują reikalavimą, nepagrįsti nei faktiškai (reikalavimai nebuvo suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimas ar ieškinio dalyko (pagrindo) keitimas), nei teisiškai. Teismas, ir, juo labiau, pradinės bylos nenagrinėjantis teisėjas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį ir be atitinkamo prašymo analizuoti civilinę bylą inicijavusio asmens galimybių pakeisti kurį nors pradinio ieškinio elementą (ar elementus). Kitoks interpretavimas nebūtų suderinamas su dispozityvumo ir laisvo (savo nuožiūra) naudojimosi procesinėmis teisėmis principais (CPK 13 str.). Apeliantės cituojama teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2008) nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste neaktuali ir precedentinės reikšmės neturi. Cituojamoje byloje buvo sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, o vėliau ir patikslintą ieškinį, teisėtai bylos nagrinėjimo metu nustatė ieškovui terminą šio ieškinio trūkumams šalinti, o nutaręs, kad ieškovas nepašalinio procesinio dokumento trūkumų, pagrįstai ieškinį bei patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtus. Galimybės inicijuoti du tapačius ginčus teisme ir ieškinio trūkumų instituto taikymo klausimai savo faktinėmis aplinkybėmis nėra panašios bylos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17d. nutartį palikti nepakeistą.