- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- 2-12-790/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00576-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
- Kategorijos
- 3.1.14.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, A. J., antstolei S. Ž., teisėjui R. B., Kauno apylinkės teismui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. J. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 48 640 Eur turtinei žalai atlyginti, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
3. Teismas nustatė, kad pateiktas ieškinys yra tapatus ieškiniui, pateiktam Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019 (sutampa proceso šalys, ieškinio reikalavimai ir faktinis pagrindas). Minėtoje civilinėje byloje ieškovas 2019 m. birželio 25 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą ieškinį. 2019 m. liepos 10 d. nutartimi teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus – pateikti pasirašytą patikslintą ieškinį (popierinį dokumentą) arba pateikti patikslintą ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (LITEKO VEP) posistemiu. 2019 m. liepos 19 d. teisme buvo gautas ieškovo pasirašytas tapatus ieškinys, kurio pagrindu buvo užvesta nauja civilinė byla Nr. 2-1887-945/2019. Teismas vertino, kad ieškovas, pateikęs šį ieškinį, neteikė teismui naujo savarankiško procesinio dokumento ir nesiekė inicijuoti naujos civilinės bylos, bet vykdė teismo įpareigojimą jau iškeltoje civilinėje byloje. Ieškinys galėjo būti įregistruotas kaip naujai pateiktas dėl to, kad teisme yra daug panašaus pobūdžio bylų, kuriose dalyvauja ieškovas, arba dėl to, kad teikdamas procesinį dokumentą ieškovas nenurodė teikiantis jį į konkrečią civilinę bylą, kurioje yra šalinami teismo nustatyti trūkumai.
4. Siekdamas įgyvendinti proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, teismas, atsisakęs priimti ieškinį ir iškelti savarankišką civilinę bylą, negrąžino ieškinio ieškovui, bet perdavė į Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-1660-264/2019 priėmimo klausimui spręsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas nurodo, kad tuo atveju, jei Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019 nebūtų priimtas ieškinys (minėtoje byloje ieškovas yra pateikęs atskirąjį skundą, kuris nėra išnagrinėtas) ar joje būtų pažeistos ieškovo teisės, ieškovas galėtų ginti savo teises nagrinėjamoje byloje. Priėmęs ieškinį, pareikštą šioje byloje, teismas gali sujungti ją su minėta Kauno apygardos teismo nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
8. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad šalys negali prašyti to paties ar kito teismo, nesvarbu, bendrosios kompetencijos ar specializuoto, iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų. Šios nuostatos taikymas nepriklauso nuo to, ar byla nagrinėjama pagal bendrąsias ieškinio teisenos taisykles, ar dokumentinio proceso tvarka, ar taikoma teismo įsakymo procedūra, svarbu, kad būtų tapatūs ieškiniai (pareiškimai). Iš dviejų ir daugiau iškeltų bylų nagrinėjama ta, kuri iškelta anksčiausiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011). Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį nustatęs, kad šis ieškinys yra tapatus kitam ieškiniui, ieškovo pareikštam Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019. Teismas nustatė, kad šiuo atveju sutampa visi pagrindiniai ieškinių elementai, o nagrinėjamoje byloje esantis ieškinys buvo pateiktas ne kaip savarankiškas ieškinys, teikdamas kurį ieškovas siekė inicijuoti naują civilinę bylą, bet siekiant ištaisyti minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytus ieškinio trūkumus. Atskirajame skunde ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad jis buvo pateikęs teismui kitą analogišką ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019, o nagrinėjamo ieškinio pareiškimu jis siekė ne inicijuoti savarankišką bylą, bet ištaisyti anksčiau civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019 paduoto analogiško ieškinio trūkumus. Taigi, byloje nėra ginčo, kad tiek ieškovo ieškinys, pareikštas šioje byloje, tiek ir jo ieškinys, pareikštas minėtoje kitoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje, yra tapatūs. Ieškovas neginčija, kad abiejuose ieškiniuose yra nurodytos tos pačios ginčo šalys, yra pareikšti analogiški reikalavimai, kurie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas vertinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktą ieškinį vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu.
11. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jei minėtoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019 ieškinys nebūtų priimtas ar būtų kitaip pažeistos ieškovo teisės, ieškovas galėtų savo teisę į teisminę gynybą realizuoti šioje byloje. Tačiau iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-1660-264/2019 Kauno apygardos teismas priėmė nagrinėti ieškovo pareikštą ieškinį, taigi pastarojoje byloje ieškovui buvo sudaryta galimybė realizuoti teisę į teisminę gynybą.
12. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.