Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, trečiajam asmeniui Radviliškio 2-ajam notaro biuro notarei A. S., dėl perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė tenkinti.

Trečiasis asmuo Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarė A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. yra P. J. (mirusio (duomenys neskelbtini)) ir A. S. dukra. A. S. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Valstybės įmonės Turto bankas prašymu 2021-05-18 buvo išduotas (duomenys neskelbtini) mirusios A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 3872.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalimi, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas dviem būdais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kito palikimo priėmimo būdo. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Radviliškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021-08-10 pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2021-392-PD)-28 patvirtina, kad V. J. jos mirusiai mamai priklausiusiame nekilnojamajame turte, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2013-02-20 iki šiol. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji po mamos mirties valdo A. S. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, moka mokesčius už elektrą, prižiūri sodybą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamųjų patalpų priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina faktą, kad ieškovė po mamos mirties jai nuosavybės teise priklausiusiame nekilnojamajame turte liko gyventi, t. y. mirusiosios turtu naudojosi, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismo nuomone, remiantis rašytiniais įrodymais nustatytas faktas, kad ieškovė vėlesniais laikotarpiais mokėjo komunalinius mokesčius (už elektros energiją), patvirtina, kad ieškovė mirusiosios turtą valdė ir valdo kaip savo. V. J. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str.), todėl nustatytinas ieškovės prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslais.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo

CK 5.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ši įstatymo norma yra imperatyvaus pobūdžio, nes joje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų, kai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre. Pažymėtina, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą, pagrindas registruoti turtą savo vardu. Jis yra paveldėtojo nuosavybės teisę į turtą patvirtinantis dokumentas, suteikiantis teisę laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti turtu. Tačiau teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas teisiškai yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovė V. J. priėmė po A. S. mirties atsiradusį palikimą faktiškai valdydama jį sudarantį turtą kaip savo, spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus nebuvimas pats savaime patvirtina jų neteisėtumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tenkinus ieškovo reikalavimus, jis turėtų atlyginti valstybės, atstovaujamos Turto banko, patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su liudijimo pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas teismui nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo mamos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama palikimą sudarantį turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Panaikinti 2021-05-18 Radviliškio rajono 2-ojo notaro biuro notarės A. S. išduotą A. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3872.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.