- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-20
- Bylos Nr.
- 1-423-771/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63847-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- E. P.
- Kaltinamasis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei, nukentėjusiajam E. P., kaltinamajam R. V., jo gynėjui advokatui S. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. 2015-11-19, apie 08.00 val., viešoje vietoje - Šiauliuose, Serbentų-Dubijos gatvių sankryžoje, įžūliu elgesiu, matant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sukėlė išgąstį ir sumaištį: sudavė kumščiu vieną smūgį nukentėjusiajam E. P. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam E. P. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius požymius - muštinę žaizdelę su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje.
Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną apie 8.00 val. smarkiai lijo. Jis tuo metu važiavo į darbą automobiliu Audi 100 kartu su liudytoju R. C.. Dešinė juosta buvo „užimtesnė“, o kairė laisvesnė. Jam reikėjo važiuoti link Pabalių mikrorajono. Aplenkęs sunkvežimį, pamatė iš Kalinausko gatvės į Serbentų gatvę įvažiuojantį nukentėjusiojo automobilį, kuris staiga pasuko į antrą juostą, kurioje važiavo jis. Jis paspaudė stabdžiu pedalą, siekdamas išvengti susidūrimo. To pasekoje jo automobilis atsitrenkė į bordiūrą. Sankryžoje jis priėjo prie sustojusio nukentėjusiojo automobilio. Tikėjosi, kad nukentėjusysis jo atsiprašys. Pavadino nukentėjusįjį „Asilu“, paklausė ar pastarasis tevairuotojo teises išlaikė. Nukentėjusysis žodžiais jį pasiuntė. Supykęs smogė nukentėjusiajam atžagaria ranka per veidą. Po to jis sėdo į automobilį ir sankryžoje nuvažiavo tiesiai. Išvažiavo, nes nenorėjo didesnio konflikto. Vėliau pastebėjo, kad nuo atsitrenkimo į bordiūrą buvo apgadintas jo automobilis. Į policiją dėl nukentėjusiojo elgesio kelyje kreipėsi po to, kai į policiją pareiškimu kreipėsi nukentėjusysis. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam kraujosruva ties lūpą galėjo atsirasti nuo jo smūgio. Dėl savo elgesio gailisi. Nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu. Mano, kad priteistina žala yra žymiai mažesnė, kuri gali siekti 200-300 eurų.
Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2015m. lapkričio 19 d., apie 8.00 val., važiavo Šiaulių mieste iš namų į darbą. Sankryžoje iš Kalinausko gatvės ketino sukti į dešinę Serbentų gatve. Prieš pasukdamas į dešinę, įvertino situaciją kelyje. Matė ta pačia kryptimi, maždaug 70-100 m. atstumu nuo jo, lygiagrečiai važiuojančius du automobilius. Rodydamas posūkį į dešinę, pasuko į dešinę, įvažiuodamas į pirmą eismo juostą. Po to iškarto persirikiavo į antrą eismo juostą. Privažiavęs sankryžą, sustojo ties šviesoforu, kuriame degė geltonas signalas. Manevro metu nebuvo sudaręs jokios avarinės situacijos kelyje. Įjungė kairįjį posūkį. Per šoninio vaizdo veidrodėlį pamatė prie jo sparčiai einantį kaltinamąjį. Pastarasis atidarė dureles ir jam pasakė kodėl jis turi „stabdinėti“. Po to kaltinamasis jam sėdinčiam automobilyje kumščiu smogė į veidą, pataikydamas į nosį ir į kairę veido sritį. Kaltinamasis užtrenkė dureles ir išėjo. Kai jis išlipo iš automobilio, kaltinamais iš dešinės apvažiavo jo automobilį ir nuvažiavo tiesiai. Jis užsirašė kaltinamojo vairuojamo automobilio valstybinį numerį ir išsikvietė policiją. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo veidas. Dėl patiriamo skausmo kreipėsi į medikus. Jam buvo padarytas tomografas, rentgenas, po to kreipėsi pas stomatologą. Įvykio metu patyrė galvos sukrėtimą, buvo užkritusi kalba, svaigo galva, krėtė drebulys. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė didelį fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyveno psichologines problemas, įsigijo automobilį su signalizacija, kuri automatiškai užsirakina, vartojo vaistus, vitaminus. Po minėto įvykio atsirado nepasitikėjimas savimi. Dalį vartotų vaistų išrašė gydytoja, dalį vaistų pirko savo nuožiūra. Minėti liekamieji reiškiniai tęsėsi apie mėnesį laiko. Turtinę žalą sudaro perkami vaistai ir išlaidos kurui, dokumentų kopijų darymas, radiologinių tyrimų kvitai. Radiologinis tyrimas buvo atliktas jo iniciatyva.
Liudytojas R. C. parodė, kad įvykio dieną važiavo su R. V. į darbą link Pabalių turgaus antra juosta. Automobilį vairavo R. V.. Prieš viaduką, iš šalutinio kelio staiga įvažiavo automobilis, kuris iškarto persirikiavo į antrą juostą. R. V. teko staigiai stabdyti, siekiant išvengti susidūrimo. Stabdymo metu atsitrenkė į salelės bordiūrą. Sankryžoje nukentėjusiojo automobilis sustojo, įsijungė kairįjį posūkį. R. V. nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Sėdėdamas R. V. automobilyje, girdėjo pokalbis tarp jų vyko garsiai. Jis nematė kas ten vyko. Po to R. V. sugrįžo, sėdo į savo automobilį, apvažiavo nukentėjusiojo automobilį ir jie nuvažiavo tiesiai.
Specialisto teismo mediko išvadoje G 1712/15(04) nurodyta, kad E. P. nustatyta muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje (b.l.46-47).
Bendro pagalbos centro pateiktame garso įraše užfiksuotas pranešimas apie sumušimą (b.l. 85).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, Dubijos – Serbentų gatvių sankryžoje (b.l. 13-15.)
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.
„Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).
„Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).
„Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
R. V. veiksmai buvo ypatingai įžūlus, kurie pasireiškė viešoje vietoje – judrioje sankryžoje, piko metu fizinio smurto demonstravimu, suduodant smūgį nukentėjusiajam, to pasekoje sukeliant pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis teigia, kad tokį jo poelgį išprovokavo nukentėjusiojo elgesys kelyje, t.y. pastarojo kelių eismo taisyklių pažeidimai, sudarant avarinę situaciją kelyje bei jo automobilio apgadinimą. Teismas kaltinamojo elgesyje įvykio metu bei iškarto po įvykio įžvelgia tyčinį nepagarbos aplinkiniams bei aplinkai demonstravimą, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, pasiremiant mažareikšme dingstimi, nes vietoj to, kad dėl galimų kelių eismo taisyklių pažeidimų būtų kviečiami policijos pareigūnai bei užfiksuotas galimas transporto priemonės apgadinimas, kaltinamasis pasirinko smurto demonstravimą viešoje vietoje prieš galimą kelių eismo taisyklių pažeidėją. Be to kaltinamojo tyčinius veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad po įvykio kaltinamasis iškarto pasišalina iš įvykio vietos. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra viešoji tvarka. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje įžūlių elgesiu – smūgių sudavimu nukentėjusiajam, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Dėl bausmės parinkimo
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo R. V. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. V. administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. 1. 115-117), anksčiau neteistas, kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už įstatyme numatytos tos bausmės vidurkį.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl pareikto civilinio ieškinio
„Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016).Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo veidas. Dėl patiriamo skausmo kreipėsi į medikus. Jam buvo padarytas tomografas, rentgenas, po to kreipėsi pas stomatologą. Įvykio metu patyrė galvos sukrėtimą, buvo užkritusi kalba, svaigo galva, krėtė drebulys. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, kad patyrė didelį fizinį skausmą, patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyveno psichologines problemas, įsigijo automobilį su signalizacija, kuri automatiškai užsirakina, vartojo vaistus, vitaminus. Po minėto įvykio atsirado nepasitikėjimas savimi. Dalį vartotų vaistų išrašė gydytoja, dalį vaistų pirko savo nuožiūra. Minėti liekamieji reiškiniai tęsėsi apie mėnesį laiko. Skausmas praėjo per mėnesį. Dar ir dabar kartas nuo karto pavartoja vaistus. Buvau šeimos gydytojos pasiųstas konsultacijai pas lorgydytojus. Pastarieji primygtinai liepė gultis į ligoninę, nes po sumušimo atsirado pūline žaizda. Pas ekspertą buvo sekančią dieną po įvykio. Turtinę žalą sudaro perkami vaistai ir išleistos kuro išlaidos, dokumentų kopijų darymas, radiologinių tyrimų kvitai. Radiologinis tyrimas buvo atliktas jo iniciatyva.
Nukentėjusysis E. P. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindė tuo, kad dėl suduoto smūgio jam skaudėjo veidas. Įvykio metu patyrė galvos sukrėtimą, buvo užkritusi kalba, svaigo galva, krėtė drebulys. Patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyveno psichologines problemas, teko vartoti vaistus, vitaminus. Po minėto įvykio atsirado nepasitikėjimas savimi. Dalį vartotų vaistų išrašė gydytoja, dalį vaistų pirko savo nuožiūra. Minėti liekamieji reiškiniai tęsėsi apie mėnesį laiko.
Iš objektyvių duomenų – specialisto teismo mediko išvados G1712/15(04) matyti, kad E. P. nustatyta muštinė žaizdelė su aplinkine kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje. Gydymo įstaigoje nukentėjusysis minėjo apie galvos skausmą smilkinio srityje bei lūpoje.
Minėti padariniai atsirado kaltinamojo neteisėtų veiksmų pasekoje. Atsižvelgiant į minėtas sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, susiformavusią teismų praktiką analogiškose bylose dėl neturtinės žalos nustatymo, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Nukentėjusiajam priteistina neturtinė žala – 350 eurų.
Nukentėjusysis baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį – 35 eurų 25 eurocentų dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė atliekant mokėjimus už medicininius tyrimus, vaistus. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 221,94 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši žala susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Ji atsirado sumokant nukentėjusiajam iš fondo biudžeto 221.94 Eur už nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-11-20 iki 2015-12-10. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo kaltinamajam R. V. taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas - 3035,26 eurų, esančias AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-
nusprendžia:
R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 10 MGL (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 eurocentus) baudos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš R. V. priteisti nukentėjusiajam E. P.: 350 (tris šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo; 35,25 (trisdešimt penkis eurus 25 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
Iš R. V. priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos a.s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas banko kodas 70440, gavėjo kodas 191630323, 221,94 (du šimtus dvidešimt keturis eurus 94 eurocentus) turtinės žalos atlyginimo.
Iki civilinių ieškinių visiško įvykdymo kaltinamajam R. V. taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas - 3035,26 eurų, esančias AB „Swedbank" sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele" banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.