- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-15-755/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38960-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Dolteka“
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-582-808/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui G. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Dolteka“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo G. G. 1 455,38 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. liepos 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodyto eismo įvykio kaltininkas - transporto priemonės VW LT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas G. G. (atsakovas). Transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ir atsakovas atlygino ieškovei išmokėtas draudimo išmokas už apgadintus automobilius VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Neatlygino tik už Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Draudimo sutarties pagrindu padarytai žalai atlyginti buvo išmokėta 1 455,38 Eur dydžio draudimo išmoka už Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota naudojantis "Audatex" kompiuterine programa. Atsakovas, eismo įvykio metu, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į draudėją (atsakovą) ir todėl jam buvo siunčiama pretenzija dėl žalos atlyginimo. Atsakovas žalos neatlygino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš G. G. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 1 455,38 Eur žalos atlyginimą , 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33 Eur bylinėjimosi išlaidų bei į valstybės biudžetą 28,48 Eur teismo išlaidų.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018 m. liepos 2 d. eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės Ford Transit, VW Golf ir Audi A6, o atsakovas yra įvykio kaltininkas, jis vairavo būdamas neblaivus. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų ir dėl to ieškovės išmokėtos 1 455,38 Eur draudimo išmokos dydžio.
5. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus (1 punktas). Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), 59 punkte nustatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo), jeigu jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (59.1 punktas).
6. TPVCAPDĮ trečiasis skirsnis reglamentuoja žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo tvarką (TPVCAPDĮ 12–23 straipsniai). TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – Biuras, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes.
7. Vyriausybė, remdamasi TPVCAPDĮ 19 straipsnio 16 dalimi, patvirtino Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau –Taisyklės), kurių 6 6 punkte nustatyta, kad eismo įvykio metu padarytos žalos dydis ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims mokėtinos draudimo išmokos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), TPVCAPDĮ, kitų teisės aktų nuostatomis ir atsižvelgiant į eismo įvykio dalyvių kaltės laipsnį dėl eismo įvykio, draudimo įmonės, apdraudusios atsakingo už padarytą žalą asmens civilinę atsakomybę, ar Biuro įgaliotų asmenų (paskirtų ekspertų) ataskaitas ar išvadas dėl žalos, nukentėjusio trečiojo asmens, apdraustojo pateiktus dokumentus dėl žalos, eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyvių atsakomybės, kitų Taisyklėse nurodytų asmenų pateiktus dokumentus, leidžiančius nustatyti eismo įvykio aplinkybes ir padarytos žalos dydį.
8. Taisyklių 13 punktas, iš esmės atkartodamas TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalį, nustato, kad nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus.
9. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryti tokie automobilio Ford Transit sugadinimai: priekinis bamperis, valstybinis numeris ir jo rėmelis, galinės durys, transporto priemonės techninės apžiūros Akte nurodyta, kad keičiamos automobilio dalys: priekinis buferis, jo apvalkalas, rėmas, emblema “Ford”, valstybinio numerio ženklas, priekinis skersinis rėmas, oro aušinimo radiatorius, kondensatorius, oro kreipiančiosios, parkavimo davikli. Ieškovė, naudodamasi „Audatex“ sistema, automobiliui „Ford Transit“ padarytą žalą įvertino 1 455,38 Eur suma ir ją išmokėjo UAB „Dolteka”. Pažymėjo, kad žalą ieškovė apskaičiavo naudodamasi „Audatex“ kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, atsižvelgiant į automobilio sugadinimus (įvedama darbų kategorija, nurodomos būtinos medžiagos, darbo valandų sąnaudos bei jų įkainiai). Teismas nematė pagrindo abejoti atliktu paskaičiavimu ir nustatytos sumos pagrįstumu. Atsakovas, neigdamas „Ford Transit“ sugadinimų dydį ir mąstą, nepateikė savo teiginius patvirtinančių leistinų įrodymų, kurie leistų sudaryti priešingą išvadą, todėl ieškinį tenkino.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 455,38 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. pirmosios instancijos teismas neanalizavo, netaikė ir nepasisakė dėl TPVCAPDD, tiek Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo (toliau - Draudimo įstatymas), tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos Žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" (toliau - Taisyklės) normų (ne)taikymo, nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu jas akcentavo ir prašė taikyti;
12.2. ieškovė, prieš išmokėdama draudimo išmoką, privalėjo atlikti eismo įvykio tyrimą ir ištirti visas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie įrodytų, jog ieškovės (atsakingas draudikas) būtų įvykdžiusi šią įstatyminę pareigą;
12.3. ieškovė neturėjo teisinio pagrindo išmokėti trečiajam asmeniui UAB ,,Dolteka" draudimo išmokos, o išmokėjusi prieš tai neištyrus visų reikšmingų eismo įvykio aplinkybių, pati prisiėmė visą dėl nepagrįsto išmokos išmokėjimo atsiradusią riziką;
12.4. teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, klaidingai vertino bylos irodymus. Teismas nepagristai atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos;
12.5. teismas neatliko įrodymų vertinimo – nenagrinėjo ir nevertino automobilių „Ford Transit“ ir „VW Golf“ sugadinimo jų pobūdžio, kryptingumo ir tokio sugadinimų atsiradimo galimybių, trečiojo asmens UAB ,,Dolteka" pranešimo apie „Ford Transit“ sugadinimus laiko bei tokio pavėluoti pranešimo motyvų, kitų reikšmingų aplinkybių. „VW Golf“ buvo nežymiai apgadinti tik galinis bamperis ir bagažinės dangtis. Mikroautobusas „Ford Transit“ yra gerokai aukštesnis už „VW Golf“. Dėl automobilių aukščio skirtumų tokie abiejų jų apgadinimai yra neįmanomi;
12.6. automobilio „VW Golf“ galinis bamperis ir bagažinės dangtis apgadinti labai nežymiai, praktiškai nebuvo pažeistas netgi dažų sluoksnis. „Ford Transit“ priekinė dalis apgadinta žymiai labiau. Todėl tokie abiejų automobilių apgadinimai iš esmės nesutampa ir yra negalimi, kas įrodo, kad šie sugadinimai atsirado kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis;
12.7. transporto priemones techninės apžiūros akto ir 2019 m. vasario 14 d. žalos apskaičiavimo sąmatos, dėl kai kurių apgadinimų „Ford Transit“ būtų sunku arba net draudžiama eksploatuoti - pažeistas žibintas, oro aušinimo radiatorius, kondensatorius. Nors eismo įvykis įvyko dar 2018 m. liepos 2 d., tačiau „Ford Transit“ apžiūrai buvo pateiktas tik 2019 m. sausio mėnesį, o dėl žalos atlyginimo UAB ,,Dolteka“ kreipėsi į draudiką tik 2019 m. vasario 14 d.;
Žemesnės instancijos teismas
12.8. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus jų patikimumo bei leistinumo aspektais. Iš byloje esančių įrodymų, kuriais teismas grindė skundžiamą sprendimą, matyti, kad žalos sąmatą sudarė pačios ieškovės darbuotojai, be to ir byloje apklaustas ekspertas taip pat yra jos darbuotojas. Dėl šiuos darbuotojus su ieškove siejančių tarnybinio pavaldumo teisinių santykių, kyla abejonių dėl šių darbuotojų sudarytų įrodymų ir paaiškinimų patikimumo;
12.9. ieškovės darbuotojas prisistatė kaip ekspertas, tačiau nepateikė jo kaip eksperto kvalifikaciją pagrindžiančio įrodymo, todėl jis negalėjo būti apklaustas kaip ekspertas, o jo, kaip eksperto, duoti parodymai, yra akivaizdžiai nepatikimi, todėl turėjo būti vertinami kritiškai ir jais neturėjo būti remiamasi;
12.10. teismas nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl „Ford Transit“ sugadintų detalių ir dalių nusidėvėjimo, jų nuvertėjimo dėl eksploatacijos ir nevertino galimybės mažinti atlygintinų keičiamų detalių vertę nusidėvėjimo aspektu, nors „Ford Transit“ yra senas, jo detalės surūdijusios, pakitusi metalo struktūra. „Ford Transit“ susidėvėjusios detalės buvo keičiamos naujomis, dėl ko automobilio būklė buvo pagerinta ;
12.11. UAB ,,Dolteka" nepagrįstai praturtėjo draudiko sąskaita, o kadangi draudikas prašo tenkinti regresinį jo reikalavimą atsakovui, tai ir atsakovo sąskaita.
Atsiliepimas
13. AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo jį ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo į apeliacinį skundą pagrindiniai motyvai:
13.1. pretenziją dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjęs asmuo turėjo pateikti draudimo bendrovei per 1 metus. Įstatymas numato naikinamąjį 4 metų pretenzijos pateikimo terminą. Draudimo bendrovė negali atsisakyti mokėti išmokos tuo motyvu, kad nukentėjęs asmuo per 1 metus nepraneša apie eismo įvykį ir nepateikia pretenzijos. UAB „Dolteka“ apie eismo įvykį pranešė po 5 mėnesių, bet ši aplinkybė neįrodo, kad per 5 mėnesius automobilio priekinė dalis buvo sugadinta dar kartą, t.y. kad automobilis dalyvavo dar kitame eismo įvykyje. „Ford Transit“ galėjo dalyvauti eismo įvykiuose ir prieš 2018 m. liepos 2 d. eismo įvykį, nes šis automobilis iki eismo įvykio buvo eksploatuojamas 9 metus, bet automobilio amžius nėra pakankamas įrodymas, kad jo sugadinimai atsirado prieš 2018 m. liepos 2 d. eismo įvykį;
13.2. automobilis „Ford Transit“ yra aukštesnis už „VW Golf“ automobilį, tačiau AB „Lietuvos draudimas“ lygino ne automobilių aukštį, o šių automobilių bamperių aukštį nuo žemės paviršiaus. Be to, stabdant automobilio priekis nusileidžia, o galas pakyla. „Ford Transit“ po 2018 m. liepos 2 d. eismo įvykio galėjo būti eksploatuojamas, nes žibintai švietė, iš aušinimo radiatoriaus neišbėgo skysčiai. Sulankstytas radiatorius gali būti naudojamas, bet jis keičiamas dėl to, kad jo negalima ištiesinti. Žibintai keičiami, jei būna pažeistas (suskilęs) žibinto korpusas, sulaužyti laikikliai, įskilęs stiklas;
13.3. vizualiai automobilių „Ford Transit“ ir „VW Golf“ sugadinimai skiriasi, nes „Ford Transit“ bamperis įlenktas stipriau bei labiau sugadintos už bamperio esančios „Ford Transit“ dalys. Paaiškinimus apie automobilių sugadinimus davė liudytojai. R. L. byloje apklaustas kaip liudytojas, o ne kaip ekspertas.Jis davė parodymus apie jam žinomas aplinkybes, nes ikiteisminėje stadijoje G. G. ginčijant nuostolio sumą, įvykio aplinkybes nagrinėjo AB „Lietuvos draudimas“ transporto bylų ekspertu dirbantis R. L.. Atsakovas neprašė, kad byloje būtų paskirta ekspertizė. Atsakovas norėjo įrodyti ir tas aplinkybes, kurioms reikalingos specialios žinios, bet tinkamų įrodymų jis nepateikė.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Dolteka“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
14.1. apie eismo įvykį draudimo bendrovei buvo pranešta per nustatytą terminą, draudimo bendrovė bendradarbiavo su įvykį tiriančiais pareigūnais. Ištyrus įvykį, bendrovė išmokėjo draudimo išmoką, taigi atliko visus reikalingus veiksmus, todėl atsakovo argumentai dėl netinkamo ieškovės elgesio nepagrįsti;
14.2. atsakovas, neigdamas „Ford Transit“ padarytos žalos dydį ,nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad automobilio sugadinimai buvo padaryti ne autoįvykio metu, kurio kaltininkas yra atsakovas bei, kad žalos dydis yra mažesnis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti žalą, atsiradusią dėl automobilių apgadinimo eismo įvykio metu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. liepos 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės –VW LT, „Ford Transit“, „VW Golf“, „Audi A6“. Autoįvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės VW LT valdytojas - atsakovas G. G., kuris vairavo būdamas neblaivus. Atsakovo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, todėl ji išmokėjo nukentėjusiems asmenims draudimo išmokas. Atsakovas atlygino draudimo išmokas už „VW Golf“ ir „Audi A6“, tačiau nesutiko atlyginti „Ford Transit“ 1 455,38 Eur išmokėtos draudimo išmokos.
18. Apelianto teigimu, šioje byloje ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį, o, to nepadarius, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pilnai tenkinti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė turi įrodyti savo reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudimo išmokos dydis atitinka padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010), taip pat ar nebuvo kitų teisėtų pagrindų išmoką mažinti ar jos nemokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
19. Civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taip pat taikoma Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją.Tokiu būdu turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai turi būti pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
20. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Jeigu atsakingo draudiko ar Biuro įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020).
21. Byloje esančiame 2018 m. liepos 31 d. teismo nutarime administracinio nusižengimo byloje yra konstatuotos aplinkybės, kad atsakovas administracinį nusižengimą padarė vairuodamas transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktas). Ginčo dėl to, kad ieškovė turi teisę į išlaidų, turėtų atlyginant atsakovo veiksmais padarytą žalą, atlyginimą, byloje nėra. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu tik dėl priteistos žalos dydžio. Jo vertinimu, nurodyti pažeidimai negalėjo būti padaryti autoįvykio metu, be to, apelianto nuomone, „Ford Transit“ automobilio sugadinimus buvo galima sutvarkyti už 200 Eur, todėl pirmosios instancijos teisme jis sutiko atlyginti ne didesnę kaip 200 Eur žalą.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė draudimo išmokos dydį paskaičiavo atlikusi draudžiamojo įvykio tyrimą ir vadovaudamasi surinktais dokumentais: policijos sudaryta eismo įvykio medžiaga, transporto priemonės aktu/prašymu, AB „Lietuvos draudimas“ žalos centro parengta žalos apskaičiavimo sąmata, taigi autoįvykio aplinkybės buvo ištirtos. Liudytojas, ieškovės darbuotojas R. L., kuris atsakovui pareiškus prieštaravimus dėl žalos tyrė autoįvykyje nukentėjusių automobilių sugadinimus, teismo posėdyje paaiškino, kad ,tiriant įvykio suderinamumą, reikia atsižvelgti, į tai, kad automobilių, kurie pateko į autoįvykį masė, yra didelė, todėl smūgis buvo stiprus. „VW Golf“ buvo sugadintas bagažinės dangtis ir bamperis, ant automobilio „Ford Transit“ yra matomi to arba kito smūgio pėdsakai (pabalę juostos, susiformavęs vertikalus įmušimas), toks sugadinimas būdingas kevalo formos kūnui. Įvertinus, kad nėra vertikalaus kūno pėdsako, teigė, kad jis atsirado smūgiuojant į automobilio galinį bamperį. „Ford Transit“ yra vagoninės komponuotės, viskas sutraukta, todėl visi mazgai yra greta vienas kito, todėl atsiradus deformacijai, jie sąveikauja vienas su kitu. „VW Golf“ buvo naujas, o „Ford Transit“ senas, parūdijęs. Dėl amžiaus keičiasi metalo savybės, kol jis nepažeistas korozijos, jis atsistato, o kuomet yra surūdiję, metalo struktūra kinta, ji nebetampri. Dėl to, teigė, kad sugadinimai įvyko būtent šio įvykio metu.
23. Nors apeliantas teigia, kad ieškovės darbuotojas negalėjo būti apklaustas kaip ekspertas, nes jį su ieškove sieja pavaldumo santykiai, todėl jo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, tačiau šioje byloje jis buvo apklaustas ne kaip ekspertas, o kaip liudytojas, nurodęs jam žinomas aplinkybes apie automobilių sugadinimus ir pateikė paaiškinimus apie automobilių sugadinimų pobūdį, nes tyrė šį įvykį. Teismas liudytojo parodymus vertino visų įrodymų kontekste ir nekonstatavo, kad jis davė melagingus parodymus. Dėl to vien liudytojo pavaldumo ieškovei faktas, nenustačius, kad jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ar jis skirtingai interpretuoja byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie yra nepatikimi ar net melagingi ir jais, priimant procesinį sprendimą, negalėjo būti remiamasi.
24. Nors atsakovas nurodo, kad „Ford Transit“ sugadinimai atsirado ne anksčiau nurodyto įvykio metu, tačiau byloje ieškovės pateikta autoįvykių ataskaita patvirtina, kad automobilis „Ford Transit“ po 2018 m. nedalyvavo dar kitame eismo įvykyje. Apeliantas kitų, šiuos įrodymus paneigiančių, įrodymų nepateikė. Nors apelianto teigimu, pagal automobilių nuotraukas nustatyti „Ford Transit“ apgadinimai negalėjo atsirasti, nes nesutampa automobilių aukščiai, vien nuotraukos negali būti pagrįstu ir pakankamu įrodymu išvadai, jog trečiasis asmuo falsifikavo duomenis ar įvykius. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų: policijos pažymos, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „Ford Transit“ sugadinimai: priekinis bamperis, variklio dangtis, valstybinis numeris ir jo rėmelis, „VW Golf“ – užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, teismo nutarimo, kuriame nurodyta, kad VW trenkėsi į „Ford transit“, o šis į VW Golf“, o jis į „Audi A6“, nustatyta, kad atsakovas vairavo automobilį nepasirinkęs saugaus greičio, neatsižvelgęs į oro sąlygas, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį „Ford transit“, kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „V. G.“, kuris po smūgio atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „Audi A6“. Tokia įvykių seka patvirtina, kad smūgio būta gana stipraus. Nors atsakovas teigia, kad autoįvykio metu sugadinimų apart sulankstyto bamperio nebuvo matyti, tas niekaip nepatvirtina, kad jie ir nebuvo padaryti, ypač atsižvelgiant į „Ford transit“ automobilio konstrukciją (kėbulas – vagoninės komponuotės, t.y. variklis neatskirtas nuo priekinių sparnų,o kėbulas ir rėmas vientisas). Pažymėtina ir tai, kad „Ford Transit“ buvo draustas Kasko draudimu, kuris atlygintų žalą automobiliui, net jei ir trečiojo asmens vairuotojas būtų kaltininkas ar rastų automobilį jau apgadintą, todėl jis neturėjo motyvo nuslėpti kitus autoįvykius, jeigu jie ir būtų buvę.
25. Susidūrusių automobilių apgadinimų santykis gali priklausyti nuo daugelio faktorių, nuo susidūrimą patyrusių automobilių greičio, medžiagos, iš kurių pagaminti automobiliai, atsparumo, taip pat detalių, kurios tarpusavyje kontaktavo, išsidėstymas, jų medžiagos ir kita. Siekiant nustatyti, ar tam tikri automobilio sugadinimai padaryti jo kontakto su kitu automobiliu metu, reikalingos specialios žinios tiek technikos, tiek trasologijos mokslų srityse. Atsakovas neprašė skirti ekspertizės, o vien pateikti automobilių fotonuotraukas nepakanka, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateiktais ieškovės įrodymais. Atsakovo argumentai yra grindžiami prielaidomis ir spėlionėmis, nes nepatvirtinti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
26. CK 6.1014 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios. Šiuo atveju, ieškovė ištyrusi autoįvykį, nenustatė pagrindų atsisakyti išmokėti išmoką. Nagrinėjamu atveju tiek aptarti rašytiniai įrodymai, tiek paties atsakovo paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje bei byloje nustatytos aplinkybės, nesant jas paneigiančių įrodymų, patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes dėl eismo įvykio bei žalos padarymo mechanizmo. Tai reiškia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, suteikiančias jai teisę reikalauti ieškinyje nurodyto žalos dydžio išmokos iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo, remiantis byloje esančių įrodymų visuma, yra pagrįstos.
27. Apelianto argumentas, kad trečiasis asmuo dėl draudimo išmokos kreipėsi tik po 5 mėn., neturi teisinės reikšmės, nes pretenzija dėl žalos buvo pateikta draudimo bendrovei nepraleidus įstatyme nustatyto 1 metų termino (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).Teisinė reikšmės neturi ir tai ar „Ford Transit“ po įvykio buvo eksploatuojamas ar ne.
28. Taisyklių 15 punktas įtvirtina, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu. Sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, jeigu po remonto jos atitiks techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasirenka kitą remonto būdą – detales ir (ar) dalis, kurios gali būti suremontuotos, pakeičia naujomis, atsakingas draudikas ar Biuras neatlygina visų tokio remonto išlaidų, o žala apskaičiuojama pagal būtinas remonto išlaidas.
29. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė naudojantis specialia „Audatex“ sistema, vadovaudamasi UAB „I. M.“ automobilių serviso, savo darbuotojų - specialistų, turinčių reikiamą kompetenciją ir išsilavinimą, parengtais dokumentais nustatė piniginę padarytos žalos išraišką, be to, draudimo išmoka buvo sumažinta įvertinus turto nusidėvėjimą. Todėl teigti, kad trečiasis asmuo praturtėjo ieškovės ar atsakovo sąskaita, nes buvo pagerinta automobilio būklė, nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir deramai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, tiksliai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Tuo tarpu atsakovas iš esmės nusišalino nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo, užimdamas pasyvią poziciją - prieštaravo dėl žalos dydžio, tačiau nepateikė apeliaciniame skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti rašytinių įrodymų. Dėl pasakyto sprendžiama,jog apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
31. Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ir trečiasis asmuo apie bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.