Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo UAB „Rekosta“ direktoriaus K. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-16 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje gautas UAB „Rekosta“ statybos skyriaus viršininkės D. P. pareiškimas, kuriuo pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn UAB „Skigra" ir šios įmonės direktorių S. G., kadangi UAB „Skigra" veiksmuose yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 245 str. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Skigra" nevykdo įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2724-538/2009, kuriuo iš atsakovės UAB „Skigra" priteista 768823,24 Lt skolos, 259284,63 Lt delspinigių, 216000 Lt baudų, 21311,07 Lt palūkanų bei 12,7 procento dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo priteistos sumos, už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2009-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8327 Lt žyminio mokesčio ieškovės UAB „Rekosta", naudai. Šio teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio skolos išieškojimo perduotas antstoliui, tačiau skolininkas UAB „Skigra" nevykdo teismo sprendimo, teismo priteista skolos suma nėra išieškota, nors UAB „Skigra" savo veiklos nėra sustabdžiusi, turėdama galimybę vykdyti teismo sprendimą tyčia šios prievolės nevykdo.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės 2010-05-03 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi atmestas UAB „Rekosta" direktoriaus K. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010-05-03 R. Bučinskaitės nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Tiek iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismas pagrįstai atmetė UAB „Rekosta“ skundo argumentus dėl juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 str. Kaip minėta skundžiamuosiuose procesiniuose sprendimuose teisingai nurodyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė (BK 20 str. 1 d.). BK 245 str. nėra numatyta, kad už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą atsako ir juridinis asmuo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl juridinio asmens atsakomybės pagal BK 245 str.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės 2010-05-03 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas iš esmės buvo neišspręstas, nes buvo deklaratyviai nurodyta, kad teismo sprendimas buvo priimtas UAB „Skirga“ kaip juridiniam asmeniui, o ne UAB „Skirga“ direktoriui S. G.. Tačiau tokie prokurorės nutarime išdėstyti teiginiai nepagrįsti. Nors teiginys, kad sprendimas buvo priimtas ne UAB „Skirga“ direktoriui S. G. ir yra teisingas, tačiau toks teiginys nepaneigia fizinio asmens, kuris atsakingas už UAB „Skirga“ ūkinę veiklą baudžiamosios atsakomybės klausimo. Todėl apygardos teismo nuomone, tos motyvas yra nepakankamas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal UAB „Rekosta“ skundą.

Už juridinio asmens veiksmus atsako juridinio asmens vadovas, kuris yra fizinis asmuo. Todėl turi būti sprendžiama, ar UAB „Skirga“ vadovo veikoje nėra nusikaltimo sudėties, nes nevykdomas teismo sprendimas nesusijęs su bausme.

Fizinio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas pagal UAB „Rekosta“ skundą nebuvo tinkamai išspręstas ir skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje. Apylinkės teismas sprendimą dėl UAB „Skirga“ direktoriaus veiksmų motyvavo tuo, kad tarp šalių (turima omenyje UAB „Rekosta“ ir UAB „Skirga“) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, susiję su skolos grąžinimu, todėl jie turi būti sprendžiami ir vykdomi civilinio proceso tvarka. Tačiau apylinkės teismas nepasisakė ir nevertino, ar UAB „Rekosta“ statybos skyriaus viršininkės D. P. pareiškime yra dėstomos aplinkybės dėl galimai UAB „Skirga“ direktoriaus padarytos nusikalstamos veikos. Apylinkės teismas nesiaiškino, ar pareiškime (dėl galimai UAB „Skirga“ atsakingo fizinio asmens galimai nusikalstamų veiksmų) yra atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai, numatyti BPK 168 str., o tik deklaratyviai nurodė, kad savalaikis teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 str. nustatytas priverstinio vykdymo priemones, nevykdymas yra nepakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Kuo remiantis apylinkės teismas padarė tokią išvadą nemotyvuota.

Teismo sprendimo nevykdymas BK 245 str. prasme – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad BK 245 str. įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis. Pvz., skolininko per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdymas gali būti pripažintas nusikalstamu ir įvertintas pagal BK 245 straipsnį, kai tik pats skolininkas galėjo įvykdyti teismo sprendimą (kasacinė nutartis 2K-7-233/2007) arba piktybiškai vengė teismo nutarimu nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-291/2008) arba asmuo nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą teismo skirto įpareigojimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-86/2005, 2K-625/2006). Kita vertus, kai asmuo laiku neįvykdo teismo sprendimo, kuris gali būti efektyviai įvykdomas taikant CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio vykdymo priemones, svarstytina, ar baudžiamoji atsakomybė apskritai pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-47/2009).

Byloje nėra duomenų, kad priimant procesinį sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo aiškinamasi BK 245 str. taikymui svarbi aplinkybė – ar UAB „Skirga“ turėjo objektyvią galimybę vykdyti byloje minimą teismo sprendimą civilinėje byloje. Tokia aplinkybė buvo paminėta UAB „Rekosta“ 2010-04-16 skunde (atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiaga Nr. B3-89, b. l. 2-3), tačiau dėl jos nebuvo argumentuotai pasisakyta, ji nebuvo apylinkės teismo paneigta. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes, , galima vertinti, ar yra procesiniai pagrindai, numatyti BPK 168 str.

Apylinkės teismo nutartis naikintina, UAB „Rekosta“ skundas perduotinas prokuratūrai iš naujo spręsti skundo pagrįstumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti medžiagą prokuratūrai iš naujo spręsti UAB „Rekosta“ skundo pagrįstumo klausimą.

Nutartis neskundžiama.