- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-20
- Bylos Nr.
- eI2-3445-979/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05785-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- M. S. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.6.4Draudimas atvykti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sigitos Fomičiovos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. S. A. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58448 (toliau – Sprendimas) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
1.1. Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus).
1.2. Sprendimas priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 133 straipsnio 1 punkto pagrindu, t. y., kadangi pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovas turi pareigą priimti motyvuotą sprendimą ir taikyti proporcingas poveikio priemones.
1.3. Sprendimas priimtas, kadangi pareiškėjas neskundė sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, tuo pagrindu, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, atvykęs į Lietuvos Respubliką, neįsidarbino).
1.4. Pareiškėjui Lietuvoje nebuvo suteikta darbo vieta, todėl atsakovas gali pasikreipti į įmonę, kuri tarpininkavimo dėl leidimo lakinai gyventi pareiškėjui išdavimo ir pasidomėti, kodėl įmonė įdarbina užsienietį, o vėliau atsisako suteikti jam darbo vietą, taip pat tokiai įmonei gali būti taikomos atitinkamos sankcijos (pvz.: gali būti uždrausta tarpininkauti dėl leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo).
1.5. Atsakovas nenustatė pareiškėjo grėsmės Lietuvai ar kitų svarbių priežasčių dėl kurių Sprendimas galėtų likti galioti, be to, pareiškėjas nesiekė apeiti sistemos ir teisės aktų reikalavimų siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes pateikė tuo metu aktualią informaciją, todėl pareiškėjo atžvilgiu Sprendimas yra neproporcingas.
1.6. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, atsakovas neturėjo teisės priimti Sprendimo, kadangi nebuvo nustatyta grėsmių, kurias galėtų kelti pareiškėjas, ir kurios būtų proporcingos nustatytam ribojimui, be to, pareiškėjo atžvilgiu nėra priimto administracinio akto dėl grėsmės, kuris yra būtinas, siekiant nustatyti ribojimas judėti Europos Sąjungos teritorijoje.
1.7. Atsakovas priimdamas Sprendimą netinkamai taikė Įstatymo normas ir 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – SIS reglamentas), todėl Sprendimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) atsiliepime nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, argumentuodamas, kad:
2.1. Sprendimas priimtas Departamentui panaikinus pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes vykdant užsieniečių kontrolę nustatyta, kad pareiškėjas neatvyko dirbti į UAB „Ecomeda“, kuri teikė tarpininkavimo raštą dėl pareiškėjo darbo Lietuvoje.
2.2. Pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, kadangi duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.
2.3. Sprendimo pagrįstumą patvirtina ir vėlesnės aplinkybės: nors pareiškėjas dirbti pas tarpininkavimo raštą teikusį darbdavį neatvyko, tačiau, pagal pareiškėjo Departamentui pateiktus bilietus, rugsėjo 27 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), o rugsėjo 30 d. rezervavo skrydį į (duomenys neskelbtini), iš jo – į (duomenys neskelbtini), ir spalio 2 d. įsigijo autobuso bilietą į (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, kad turėjo kurios nors kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi ar vizą, todėl manytina, kad pareiškėjas keliavo po Europos Sąjungos valstybes, naudodamasis darbo pas konkretų darbdavį tikslais išduotu leidimu laikinai gyventi Lietuvoje. Pareiškėjas naudojosi išduotu leidimu laikinai gyventi ne ketindamas dirbti Lietuvoje, o kaip galimybe atvykti į Šengeno erdvę ir siekė gauti leidimą gyventi Lenkijos Respublikoje.
2.4. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas priimtas dėl to, jog nebuvo apskųstas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi, panaikinimo. Šis argumentas su Sprendimo priėmimo aplinkybėmis nesietinas, kadangi Sprendimas priimtas įvertinus, jog pareiškėjas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Vėlesni pareiškėjo veiksmai ir į bylą pateikti dokumentai akivaizdžiai patvirtina šį Departamento vertinimą.
Šalies argumentai
2.5. Pažymi, kad ne Departamentas surado pareiškėjui darbdavį ir ne be pareiškėjo valios buvo pateiktas prašymas dėl leidimo laikinai gyventi, be to, šalių darbo santykiai nėra administracinės teisės dalykas, ir Departamentas nėra kompetentingas spręsti klausimų, susijusių su pareiškėjo ir potencialaus darbdavio susitarimu. Pareiškėjas nesikreipė į Departamentą, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi darbo pas kitą darbdavį pagrindu – priešingai, atvykęs į (duomenys neskelbtini) išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes.
2.6. Pareiškėjas, teigdamas, kad turi būti nustatyta pareiškėjo keliama grėsmė, kad būtų galima priimti sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į SIS, nepagrįstai susiaurina SIS Reglamentu siekiamus tikslus, ignoruodamas SIS Reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punkte numatytus atvejus, kai užsienietis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ar buvimo joje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
3. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje nustatyta, kad:
3.1. Departamento 2024 m. sausio 22 d. sprendimu Nr.24S24132 pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir su asmeniu nesudaryta darbo sutartis.
3.2. Sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtrauktas į SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus).
3.3.1. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui leidimas laikinai gyventi išduotas darbo UAB „Ecomeda“ pagrindu, tačiau asmuo, 2023 m. rugsėjo 1 d. per Indijos Departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, į Lietuvos Respubliką neatvyko ir darbo sutarties su UAB „Ecomeda“ nesudarė, konstatavo, kad asmuo, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Leidimas laikinai gyventi 2024 m. vasario 12 d. paskelbtas negaliojančiu.
3.3.2. Vertinant asmens ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pirmas leidimas laikinai gyventi išduotas 2023 m. liepos 18 d. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
3.3.3. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi – tai, kad jis savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 14 punktu nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatomas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus.
3.3.4. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į Šengeno informacinę sistemą, jo duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 15 punktu iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.
3.3.5. Pareiškėjas nesutikdama su priimtu Sprendimu kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovas netinkamai taikė Įstatymo normas ir SIS reglamentą.
4. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto ir 2 dalies c punkto, Taisyklių 15 punkto ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktų pagrindu.
5. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
6. LVAT, aiškindamas Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, laikosi nuoseklios pozicijos, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, jog ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau ši diskrecija yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje Departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1813-492/2025).
7. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
8. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu, darbo sutarties nesudarė, todėl išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Departamentui, be kita ko, įvertinus, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. LVAT yra išaiškinęs, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir neatvyko į Lietuvą, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2323-520/2025). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas nesudarė darbo sutarties su jį kvietusiu darbdaviu, neatvyko į Lietuvos Respubliką dirbti, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo nagrinėjamu klausimu (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1868-789/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1869-1047/2025; 2025 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2323-520/2025).
9. Departamentas atsiliepime nurodo, kad Sprendimo pagrįstumą patvirtina faktai, jog pareiškėjas rugsėjo 27 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), o rugsėjo 30 d. rezervavo skrydį į (duomenys neskelbtini), iš jo – į (duomenys neskelbtini), ir spalio 2 d. įsigijo autobuso bilietą į (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos aplinkybės Sprendime nėra vertintos, todėl individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo (pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1328-629/2023). Be to, ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime išdėstyti argumentai nesudaro pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Be to, pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis nelaikytinas proporcingu, atitinkančiu Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, todėl Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką naikintina.
11. Sprendimu nuspręsta į SIS įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu, taip pat Taisyklių 15 punktu, kuriame nurodyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
12. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. SIS reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš įvesdamos perspėjimą ir nuspręsdamos pratęsti perspėjimo galiojimo laikotarpį, valstybės narės nustato, ar atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS.
13. LVAT yra išaiškinęs, kad vien SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta sąlyga savaime nėra pagrindas įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes prieš tai valstybės narės įpareigotos nustatyti, ar individualus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS, vadovaujantis SIS reglamento 21 straipsnio 2 dalyje (proporcingumo) ir 24 straipsnio 2 dalyje (išskirtų atvejų) nustatytais kriterijais, taip pat nustatyti, ar nėra priežasčių neįvesti perspėjimo, ir motyvuoti tokį administracinį sprendimą. Departamentas turi priimti administracinius sprendimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose įtvirtintą imperatyvą, t. y. kad juose būtų nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos jų priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės bei jų motyvai (žr., pvz., LVAT 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2023; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1044-789/2024 ir joje nurodytą LVAT praktiką). Dėl to Sprendimo dalis dėl perspėjimo įtraukimo į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.
14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant Sprendimą Departamentas nagrinėjamu atveju neatliko. Tai, kad Departamentas priėmė sprendimą pareiškėjui panaikinti leidimą laikinai gyventi, ir šis sprendimas įsiteisėjo, pareiškėjui nepasinaudojus teise skųsti sprendimą teismui, savaime nėra pagrindas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą ir uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą 3 metus ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus).
15. Teisėjų kolegija vertinimu Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir proporcingu, nes jis neatitinka Įstatymo, VAĮ 10 straipsnio, SIS reglamento 21 straipsnio ir Kriterijų vertinimo tvarkos reikalavimų, todėl yra naikintinas.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
17. Patenkinus pareiškėjo skundą, sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė 2025 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas 277,50 Eur sumai, tačiau byloje nepateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėta, be to, nepateiktas susitarimas dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 išaiškinta, kad jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Pareiškėjui nepateikus dokumento, kad apmokėjo 277,50 Eur pagal 2025 m. rugsėjo 25 d. sąskaitą už teisines paslaugas, be to, nepateikus dokumento, patvirtinančio susitarimo su advokato padėjėja dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, 277,50 Eur išlaidos pareiškėjui nepriteisiamos. Pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 22,50 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (mokėtojas L. T.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. A. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 24S58448.
Priteisti pareiškėjui M. S. A. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (mokėtojas L. T.).
Kitoje dalyje pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netenkinti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.