- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- e2YT-3135-918/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-25811-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jo motinos A. B., mirusios 2008-09-26, jo palikimą priėmė jos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas P. B., pradėdamas palikimą faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad mirus sutuoktinei A. B., P. B. per 3 mėnesius į notarą nesikreipė. P. B. toliau gyveno sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ir naudojosi visais jame esančiais daiktais – baldais, knygomis, nuotraukomis, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, tvarkė butą ir jį prižiūrėjo. Jokio kito turto po A. B. mirties neliko. P. B. mirė 2016-11-06. Po jo mirties liko paveldimas nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklausė P. B., o ½ dalį jis valdė po sutuoktinės A. B. mirties kaip jos palikimą pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas prašo pareiškimą tenkitni tam, kad jis galėtų po tėvo P. B. mirties paveldėti visą butą (duomenys neskelbtini), Kaune.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepime (11-12 b. l.) nurodė, kad pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra, bylą prašo nagrinėti iš esmės jų atstovui nedalyvaujant.
Apie teismo posėdį pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo informuoti teismo pranešimais (53-54 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d., kurioje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, rūpintis juo kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Iš pareiškėjo pateikto mirties liudijimo Nr. 502762 nustatyta, jog 2008-09-27 mirė A. B.. A. B. sutuoktinis buvo P. B., sūnus yra E. B.. Po A. B. liko ½ dalis jos bendrąja jungtine nuosavybe su P. B. priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 11-tasis notarų biuro 2016-11-25 raštas Nr. 88 patvirtina, kad po A. B. mirties į notarų biurą niekas nesuikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. P. B. toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), ir naudojosi visais jame esančiais daiktais – baldais, knygomis, nuotraukomis, mokėjo už butą komunalinius mokesčius, tvarkė butą ir jį prižiūrėjo. Pareiškėjos pateikti komunalinių mokesčių kvitai patvirtina, kad P. B. po sutuoktinės mirties toliau nuosekliai mokėjo komunalinius mokesčius už visą butą (duomenys neskelbtini). Kito paveldimo turto be minėto buto ir jame esančių daiktų nebuvo, todėl tikėtina, kad P. B. nesuprato, jog dėl dalies buto paveldėjimo jam reikalinga per tris mėnesius kreiptis į notarą. Iš pareiškėjo pateikto mirties liudijimo Nr. 866213 nustatyta, kad P. B. mirė 2016-11-06. Kauno miesto 11-tasis notarų biuras 2016-11-25 išdavė liudijimą E. B., kuris priėmė palikimą po tėvo P. B. mirties pagal testamentą.
Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po A. B. mirties jos sutuoktinis P. B. naudojosi jos likusiu nekilnojamuoju turtu – ½ dalimi jos bendrąja jungtine nuosavybe su P. B. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kurį prižiūrėjo ir naudojo kaip savo. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad P. B. yra palikėjos A. B. įpėdinis CK 5.1 str., 5.2 str., 5.13 str. prasme, po jos mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai palikimą valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų ir suinteresuoto asmens prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, kad po A. B. mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis P. B., pradedamas palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2008-09-26, mirties likusį palikimą priėmė sutuoktinis P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2016-11-06, pradėdamas palikimą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.