- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-950-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- A. D., R. K.
- Ieškovas
- AB ,,Klaipėdos energija“
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Erikos Misiūnienės, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant atsakovės A. D. atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovėms A. D. ir R. K. (D.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl 468,78 Lt skolos už šilumos energiją, 20,91 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. D., taip pat dėl 383,54 Lt skolos už šilumos energiją, 17,10 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. K. (D.). Ieškovas nurodė, kad atsakovei R. K. (D.) nuosavybės teisė priklauso butas, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, įgytas 2002 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, kuria patenkintas A. D. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo ir pripažinta, kad nepilnametė D. D. ir jos motina A. D. turi panaudos teisę į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisę bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Kitu buto kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis gali naudotis buto savininkė atsakovė R. K. (D.). Pagal buto naudojamas dalis atsakovės už teikiamas komunalines paslaugas turi sumokėti proporcingai už jų naudojamas buto dalis, t. y. atsakovė A. D. – už 55/100 dalis buto, o atsakovė R. K. (D.) – už 45/100 buto dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į pateiktą patikslintą ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu sutinka.
Atsakovė R. K. (D.) pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašė pakeisti byloje atsakovą tinkamu, įtraukiant atsakovu A. D., priteisti iš atsakovės susidariusią skolą už šilumos energiją, delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti perduoti visus raktus nuo lauko bei vidinių kambario durų. Priteisti iš atsakovės A. D. bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovėms A. D., R. K. (D.) dėl skolos priteisimo ir 2010-01-26 sprendimu ieškinį tenkino.
Teismas priteisė ieškovui AB ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovės A. D. 468,78 Lt skolą už šilumos energiją, 20,91 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 489,69 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-08-06) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 111,43 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas taip pat priteisė ieškovui AB ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovės R. K. (D.) 383,54 Lt skolą už šilumos energiją, 17,10 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 400,64 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2008-08-06) iki sprendimo visiško įvykdymo bei 91,17 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nuo 2004 metų lapkričio iki 2005 metų liepos mėnesio tiekė šilumos energiją bei teikė vandens šildymo paslaugas. Atsakovė R. K. (D.), kaip buto savininkė, ir atsakovė A. D., kuriai nustatyta panaudos teisė į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisė bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, turėjo pareigą atsiskaityti už gaunamas paslaugas, proporcingai už jų naudojamą buto dalį. Atsakovės naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, tačiau už paslaugas mokesčių laikotarpiu nuo 2004 metų lapkričio mėnesio iki 2005 metų liepos mėnesio nemokėjo.
Šalies argumentai
Atsakovė R. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-26 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ji yra nurodžiusi, kad 2002-08-10 įsigijo butą „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir jį įregistravo kaip savo nuosavybę. Nors pirkdama butą žinojo, kad jame gyvena A. D., tačiau ją informavo, jog A. D. bute gyvena laikinai ir naudojasi 12.01 kv. m kambariu. Vėliau sužinojo, kad tarp buto savininko G. D. ir jo buvusios sutuoktinės A. D. vyksta teisminiai ginčai dėl iškeldinimo ir dėl teisės naudotis jo nupirktu butu. A. D. be jos sutikimo užėmusi visą butą jame apgyvendino A. R. ir toliau vengė mokėti visus mokesčius. Dėl nesumokėtų mokesčių daug suinteresuotų asmenų (BUAB „Senamiesčio valdos“, UAB „Paslaugos būstui“, AB „Lietuvos dujos“, AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“) pateikė ieškinius ir visose išnagrinėtose bylose buvo nustatyta, jog mokesčius privalo mokėti A. D., kuri viena naudojosi visomis paslaugomis. Teismų nuomone, ginčo laikotarpiu ji bute negyveno ir teikiamomis komunalinėmis bei administravimo paslaugomis nesinaudojo. Konstatuotos aplinkybės turi esminę reikšmę šioje ginčo byloje. Iš priimto sprendimo matyti, kad teismas įrodymų visumos nevertino ir išvadas pagrindė vadovaudamasis Klaipėdos apygardos teismo 2005-11-17 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartimis. Šios nutartys esminės reikšmės bylai neturi, nes jų nagrinėjimo metu buvo sprendžiami uzufrukto klausimai, o faktinės aplinkybės, susijusios su šio ginčo įrodinėjimo dalyku, tiriamos nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei R. K. (D.) nuosavybės teise priklauso butas, adresu „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, įgytas 2002 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2005-11-17 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartimi patenkintas A. D. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo, ir pripažinta, kad nepilnametė D. D. ir jos motina A. D. turi panaudos teisę į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisę bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir ši teisė išliko pasikeitus buto savininkams (b. l. 61-67, 113-114, t. 1). Kitu buto kambariu ir bendro naudojimosi patalpomis gali naudotis buto savininkė atsakovė R. K. (D.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šilumos energijos vartotojas, gyv. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, per laikotarpį nuo 2004 metų lapkričio iki 2005 metų liepos mėnesio įsiskolino AB „Klaipėdos energija“ už šilumos energiją 852,32 Lt bei priskaičiuotus 38,01 Lt delspinigius (Civilinė byla Nr. L2-10184-563/2005, b. l. 4).
Byloje kilo ginčas, ar R. K. (D.) turi mokėti ieškovui įsiskolinimą už šilumos energiją už 2004 m. lapkričio – 2005 m. liepos mėn. laikotarpį, proporcingai už jos naudojamą buto dalį.
CK 6.383 – 6.391 straipsniuose reglamentuotas energijos pirkimo – pardavimo sutartys. CK 6.388 straipsnio 1 dalis numato, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Todėl darytina išvada, kad atsakovė R. K. (D.) nuo 2002-08-10 turėjo teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą (butą) ir juo disponuoti.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog atsakovė R. K. (D.), kaip buto savininkė, ir atsakovė A. D., kuriai nustatyta panaudos teisė į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisė bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, turėjo pareigą atsiskaityti už gaunamas paslaugas, proporcingai už jų naudojamą buto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-24 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2005-11-17 nutarties dalį, kuria patenkintas A. D. ieškinys dėl uzufrukto nustatymo, išdėstė taip: ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti, kad nepilnametė D. D. ir jos motina A. D. turi panaudos teisę į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisę bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, ir ši teisė išliko pasikeitus buto savininkams.
Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ir neužkerta atsakovės R. K. (D.) teisių valdyti, naudoti nuosavybės teisės į kitą objekto (buto), esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, dalį ir ja disponuoti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Todėl atsakovė R. K. (D.) turi ir pareigą (prievolę) sumokėti už teikiamas komunalines paslaugas proporcingai jos naudojamai buto daliai.
Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas savo sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal buto naudojamas dalis atsakovės už teikiamas komunalines paslaugas turi sumokėti proporcingai už jų naudojamą buto dalį, t. y. atsakovė A. D. – už 55/100 dalis buto, o atsakovė R. K. (D.) – už 45/100 dalis buto.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad ji niekada nesinaudojo nurodytomis paslaugomis, nes atsakovė A. D. pakeitė visų durų, tarp jų ir laukinių, spynas, todėl ji negali patekti į butą ir juo naudotis. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai nagrinėjant ieškovo AB „Klaipėdos energija“ pareikštus reikalavimus yra teisiškai nereikšmingi. Kadangi apeliantė nuo 2002-08-10 yra buto, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, savininkė, ir ji neįrodė tos aplinkybės, jog nuo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ji nebuvo nuosavybės teise priklausančio buto šilumos vartotoja, todėl jai tenka pareiga sumokėti už tiektą šilumos energiją ginčo laikotarpiu proporcingai jos naudojamai buto daliai.
Civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). CK 1.5 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
Pažymėtina, kad CK 4.144 straipsnis numato uzufruktoriaus pareigas. Proporcingai turimoms uzufrukto objekto naudojimo teisėms bei gaunamoms iš jo pajamoms uzufruktorius privalo mokėti mokesčius bei kitas su uzufrukto objektu susijusias įmokas, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitaip (CK 4.144 straipsnio 2 dalis). Be to, CK 4.95 straipsnyje numatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
CK 1.137 straipsnyje nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. Paminėta teisės norma taip pat nustato, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-10 sprendimas civilinėje byloje pagal UAB „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui UAB „Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo, bylos Nr. 2A-50/2010). Taip pat CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi apeliantė negalėdama patekti į jai nuosavybės teise priklausantį butą dėl atsakovės A. D. galimai neteisėtų veiksmų galėjo (gali) kreiptis į teismą dėl savo civilinių teisių gynimo, CK 1.137 straipsnyje nustatytais civilinių teisių gynimo būdais.
Šalies argumentai
Apeliantė taip pat teigia, kad faktinės aplinkybės, susijusios su šio ginčo įrodinėjimo dalyku, tiriamos nebuvo. Tačiau teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, yra nurodęs, jog teismas byloje esančius įrodymus privalo įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, objektyviai pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje R. P. ir kt. v. UAB „Uosta“, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos v. UAB „Kriptonika“ ir kt.; byla Nr. 3K-3-355/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje M. K. ir kt. v. G. N. ir kt.; byla Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „IF draudimas“ v. P. V.; Nr. 3K-3-268/2008; kt.). Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad teismas privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, susijusius su nustatinėjamomis aplinkybėmis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo įsitikinimas turi būti objektyviai pagrįstas byloje esančiais ir visapusiškai ištirtais bei įvertintais įrodymais.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimų pagrįstumą teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.