Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Paribys“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-271-30/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Paribys“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 13 d. ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 13 513,47 Lt nuostoliams atlyginti ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovo teisė reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta CPK 147 straipsnyje, todėl atsakovo teiginiai, kad ieškovas neturi tokios teisės, yra nepagrįsti. Ta aplinkybė, kad atsakovo prašymu laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos ieškovo atžvilgiu administracinėje byloje, ieškovo reikalavimo teisės neįtakoja ir esmės nekeičia. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas prašo už statybvietės aptvėrimo atstatymą priteisti 23 753,43 Lt, nes po statybinių darbų sustabdymo ieškovo rangovas nutraukė darbus išardė ir išvežė jo paties pastatytą statybvietės aptvėrimą, t. y. vielinę tvorą. Teismas sprendė, kad ieškovo išlaidas, susijusias su statybvietės aptvėrimu yra pagrindas tenkinti, nes iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pagal susitarimą su rangovu, riziką dėl objekto apsaugos ieškovo rangovas prisiėmė sau, pats aptvėrė statybos objektą, todėl nesustabdžius objekto statybos, ieškovas išlaidų, susijusių su statybvietės aptvėrimu, neturėtų. Tačiau vertindamas ieškovo išlaidas patvirtinančius paskaičiavimus bei byloje esančias fotonuotraukas, teismas konstatavo, kad ieškovas savo objektą buvo aptvėręs naujomis medinėmis plokštėmis, kurios gali būti ieškovo panaudotos ir ateityje, todėl jų vertės priteisti nėra pagrindo. Dėl to ieškovo statybvietės aptvėrimo išlaidų sumą teismas mažino iki 13 513,47 Lt. Tačiau teismas manė, kad priteisti ieškovui kitas jo nurodytas išlaidas – sunaudotos elektros energijos (3 538,55 Lt), objekto apsaugos išlaidų (56 155,42 Lt), darbuotojų išlaikymo sąnaudų (35 445,50 Lt) nėra pagrindo. Teismas sutiko su atsakovo teiginiais, kad nurodytas išlaidas ieškovas turėjo vykdant sau naudingus darbus, nes, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir statybos darbų žurnalų objekte iš tikrųjų vyko ir kiti statybos darbai bei kiemo teritorijos ir kelio tvarkymo darbai. Kadangi objekte vyko ir ieškovo reikalingi ir naudingi darbai, kuriems atlikti buvo reikalinga ieškovo darbuotojų priežiūra, elektros energija, o taip pat apsauga, tai laikyti, kad ieškovo išlaidos dėl sunaudotos elektros energijos, objekto apsaugos, darbuotojų išlaikymo sąnaudų ieškovui atsirado tik dėl atsakovo prašymu pritaikytų ieškovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių, nėra teisinių pagrindų, nes šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp ieškovui atsiradusių išlaidų ir atsakovo veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ypatumą sudaro tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos, pasak jo, jis patyrė dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (šios bylos atsakovo) skundą dėl bendrovei ,,Lit-Invest“ 2003 m. balandžio 16 d. išduoto statybos leidimo panaikinimo. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę pagal paminėtą leidimą ieškovo vykdoma statyba buvo sustabdyta. Pagrindu priteisti dėl to patirtus nuostolius ieškovas nurodė tai, kad 2005 m. gruodžio 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakovo skundą atmetė. Tačiau sutikti su tokia ieškovo poziciją negalima, nes konstatavus, kad vien kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimas (nagrinėjamuoju atveju LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau-ABTĮ) nustatyta tvarka) savaime preziumuoja pareiškėjo pareigą atlyginti suinteresuotam asmeniui jam dėl to padarytus nuostolius, paneigtų asmens teisę kreiptis į teismą bei neužtikrintų jos veiksmingo įgyvendinimo.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucija (30 str.), ABTĮ (5 str. 1 d.) numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, ABTĮ 71 straipsnyje pažymėta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Ši teises norma artima CPK 144 str. nuostatom, o jos paskirtis yra pasiekti, kad teise kreiptis į teismą asmuo galėtų pasinaudoti veiksmingai, o jo naudai priimtas teismo sprendimas būtų realiai įvykdomas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovas savo nuostolių atsiradimą sieja su reikalavimo užtikrinimo priemonės (statybos leidimo sustabdymo) taikymu nagrinėjant atsakovo skundą administracinėje byloje. Ši aplinkybė yra svarbi, nes ABTĮ neturi normos, analogiškos CPK 147 str.

Taigi šios bylos ginčo santykių dėl civilinės atsakomybės už naudojimosi teise pažeidimų ABTĮ nereglamentuoja, o pagal ABTĮ 4 str. 6 dalį CPK negali būti vertinamas kaip įstatymas, reglamentuojantis ginčo santykį. Atitinkamai kilusiam tarp šalių ginčui išspręsti turi būti taikomos civilinės atsakomybės taikymo klausimus reglamentuojančios CK nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 6 d. nutartis priimta nagrinėjamoje byloje). Šio kodekso 1.137 str. nustatytas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, o straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise t. y. draudžia įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kuriuos be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektyvinės teisės paskirčiai. Paminėta teisės norma taip pat nustato, kad žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę.

Kaip jau minėta, kreipdamasis į administracinį teismą pareiškėjas (šios bylos atsakovas) prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ieškovui išduoto statybos leidimo galiojimo sustabdymą. Pagal ABTĮ 71 str. klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sprendžia teismas arba teisėjas. 2004 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo teisėjos nutartimi toks atsakovo prašymas buvo patenkintas, o nutartyje konstatuota, kad nepritaikius užtikrinimo priemonių statybos darbai būtų tęsiami, ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas ir iki teisės pažeidimo buvusios padėties atstatymas dar labiau pasunkėtų, tai būtų susiję su papildomais finansiniais, techniniais ištekliais (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. 1-413-5/2005) (T. 1, b. l. 1, 2). Pastebėtina, kad bendrovė ,,Lit-Invest“ padavė dėl šios nutarties atskirtąjį skundą, kuriame, be kita ko, kėlė ir reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingumo (neadekvatumo) klausimą, tačiau vėliau nuo skundo atsisakė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakymą patenkino (ten pat T. 1, b. l. 104-106, 122, 123).

Taigi įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas atsakovo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumas. Ši aplinkybė neleidžia teigti, kad atsakovas, prašydamas sustabdyti statybos leidimo galiojimą, piktnaudžiavo teise. Tokios išvados pagrįstumą, kolegijos nuomone, patvirtina ir tai, kad kaip matyti iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, padarytų 2004 m. gruodžio 14 d., kurių autentiškumo ieškovas savo atsiliepime į skundą neginčijo, paduodant skundą, statybos darbai nebuvo toli pažengę, o kalbant apie prašymo proporcingumą turėtina omenyje, kad atsakovas savo skundą grindė ne vien tuo, kad suskystintųjų dujų rezervuaras buvo statomas ant jo sklypo ribos, dėl ko atsakovo žemės sklypas, esantis nuošlaitėje, yra ardomas, bet ir tuo, kad degalinės statybos ieškovui išnuomotame žemės sklype negalimos dėl neatitikimo STR 2.06.01:1999 reikalavimams (ten pat T. 1, b. l. 4-7, 34-37, 94). Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nagrinėjamu atveju teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, kuri beje paties ieškovo prašymu 2005 m. sausio 25 d. buvo pakeista leidžiant atlikti saugumą užtikrinančius konservavimo darbus, buvo būtina ir proporcinga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu atsakovo skundą atmetė. Tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad atsakovas kreipdamasis į administracinį teismą piktnaudžiavo savo teise. Tuo tarpu sprendžiant dėl atsakovo piktnaudžiavimo teise turėtina omenyje, kad skundą administraciniam teismui jis padavė gindamas savo, kaip gretutinio sklypo savininko, teises, kurias, jo nuomone, pažeidė neteisėta statyba. Svarbu yra ir tai, kad atsakovo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 4 d. sprendimu jį pripažino pagrįstu ir skundą patenkinus, ieškovui išduotą statybos leidimą panaikino. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino ieškovo apeliacinį skundą ir panaikinęs paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, atsakovo skundą atmetė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad išnagrinėta administracinė byla buvo sudėtinga kaip faktinių aplinkybių, taip ir materialiosios bei procesinės teisės normų taikymo požiūriais. Tuo tarpu minėtos aplinkybės neleidžia teigti, kad atsakovas, kreipdamasis su skundu į administracinį teismą, piktnaudžiavo savo teise. Šios išvados pagrįstumą patvirtino ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmetė atsakovo skundą, be kita ko, ir tuo pagrindu, kad pastarasis į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nurodytą vieno mėnesio terminą.

Be to, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo svarbu yra ir tai, kad ieškovas prašė atlyginti jam išlaidas degalinės konservavimo darbams ir medžiagoms. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeitimo ieškovui buvo leista atlikti stoginės sutvirtinimą ir degalinės sandarinimą ( ten pat T. 1, b. l. 138). Tačiau tokie darbai reikalingi atlikti ne tik pastatą konservuojant, bet ir jį statant. Kad ieškovo atlikti darbai iš esmės buvo skirti pastatui statyti parodo ir byloje esančios fotonuotraukos, padarytos kaip prieš atsakovui kreipiantis į administracinį teismą, taip ir po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d. nutarties (ten pat T. 1, b. l. 34-37, nagrinėjamos bylos T. 1 , b. l. 139, 141, 142, T. 3, b. l. 32 – 41). Minėtos aplinkybės neleidžia ieškovo prašomas priteisti išlaidas priskirti prie jo patirtų nuostolių.

Spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių visapusiškai neištyrė bei netinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas. Dėl nurodyto, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis į administracinį teismą bei prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, piktnaudžiavo tesie, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CK 1.137 str. 3 d., CPK 178 str., ABTĮ 1 str. 2 d., 4 str. 6 d.).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Be to CPK 93 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismui išsprendus ginčą ir ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinas pastarojo sumokėtas 405 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (T. 4, b. l. 231), o taip pat 2423 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą (T. 5, b. l. 89), t. y. iš viso 2828 Lt. Iš byloje esančių dokumentų taip pat aišku, kad atsakovas patyrė 14 798,21 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti (T. 2, b. l. 24-25), o taip pat 4825,82 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, tačiau minėtos atsakovo atstovavimo išlaidos neatitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.), todėl, atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas bei nagrinėjamos bylos aplinkybes, konkrečiu atveju priteistinos atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalys mažintinos iki 4000 Lt pirmosios instancijos teisme ir 2000 Lt apeliacinės instancijos teisme (iš viso – 6000 Lt). Be to, iš ieškovo priteistina 53,95 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (T. 1, b. l. 1, T. 3, b. l. 95, T. 4, b. l. 1, T. 5, b. l. 31, 149), valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „LIT–Invest“ (į. k. 121276661) atsakovui UAB „Paribys“ (į. k. 121513594) 2828 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti, o taip pat 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) atlyginti išlaidoms advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo UAB „LIT-Invest“ 53,95 Lt (penkiasdešimt tris litus 95 ct) atlyginti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.