Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Karolinai Krukovskai, Ugnei Rėkutei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. P., jo atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovams Leonard Urbanovič, Žilvinui Lefikui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje O. P., gimęs (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vykdo ūkinę veiklą ir neturėdama taršos leidimų sandėliuoja (laiko) (duomenys neskelbtini), pastate (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) – 783 m3 (274 t) nepavojingų mišraus plastiko atliekų, o (duomenys neskelbtini), pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) - 450 m3 (129 t) nepavojingų mišraus plastiko atliekų. (duomenys neskelbtini) be taršos leidimų vykdydama ūkinę veiklą pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punktą. Vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 3.1. punktu taršos leidimas yra reikalingas kai apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos. Už įmonės veiklą be taršos leidimo atsakingas (duomenys neskelbtini) direktorius O. P., ir tokiais savo O. P. pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, Taisyklių 6 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo O. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Parodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas rastas medžiagas laiko atliekomis, o jos – žaliava. Administraciniame kaltinime įvardytos atliekos yra žaliava. Vyksta gamyba iš žaliavos, niekas neperdirbama, sumaišydami du ingredientus – žaliavą ir smėlį, gauna produktą, vyksta polimerbetono gamyba. Plastikas yra susmulkinamas, kad būtų vienodo dydžio, maišomas su smėliu ir temperatūros dėka viskas susilydo, tada į masę įdedama spalva ir ta masė šilta po presu įspaudžiama, ataušinama ir gaunamas produktas. Pas juos yra daug produktų – net šulinių dangčiai, trinkelės, medžiagos yra ten pat, jos susandėliuotos. Gamybinė įranga šiuo metu išparduota, dabar jos neturi, bet yra išsirinkę kitą, galingesnę. Gruodžio mėnesį buvo įranga (duomenys neskelbtini), bet bankroto administratorius ją pardavė. Kai buvo atlikta apžiūra, jis nedalyvavo. Patalpas nuomojasi. Šiuo metu jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius. Žaliavos yra skirtingų dydžių, plastikas skirtingai sveria. Koks jų tūris nežino. Iš žaliavų pagamintas galutinis produktas yra naudojamas. Toks produktas vežamas iš trečiųjų šalių –Baltarusijos ir Rusijos. Ar Europoje toks produktas daromas, nežino. „Senukai“ net pardavinėja šį produktą. Žino, kad yra pardavinėjama, o kas gamina nežino. Jo supratimu užsiimant gamyba, neturėtų būti padaryta žala. Bandė iš žaliavos pagaminti produktą savo reikmėms, produktas ne statybose naudojamas. Produkto neatidavė į rinką. „Aksonas“ gamina šią liniją. Kreipėsi į juos, kaip į ekspertus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Parodė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla grąžinta nagrinėti iš naujo, Aplinkos apsaugos departamentas neįrodė O. P. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, kaip įrodymą pateikė tik apžiūros aktą ir visą įrodinėjimo naštą perkėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Byloje nėra nei vieno duomens, kuriame būtų pagrįstai nurodoma, kodėl užfiksuotos medžiagos, turi būti vertinamos kaip atliekos. Tai yra tik Aplinkos apsaugos departamento nuomonė, nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, kodėl tokios medžiagos turi būti laikomos atliekos, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių pagrindų patraukti O. P. pagal tai kas jam inkriminuota administracinio nusižengimo protokole.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

O. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal 235 straipsnio 4 dalį, 247 straipsnio 25 dalį, kaltinant jį, kad jis būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir būdamas atsakingas už įmonės veiklą, vykdė ūkinę veiklą, neturėdamas taršos leidimų sandėliavo (laikė) nepavojingas mišraus plastiko atliekas ((duomenys neskelbtini) esančiame pastate – 783 m3 (274 t), (duomenys neskelbtini) esančiame pastate – 450 m3 (129 t)).

Pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus, o ANK 247 straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Nurodytos teisės normos yra blanketinės, todėl, siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtų straipsnių nuostatas, būtina ne tik nurodyti, bet ir nustatyti, kokius konkrečiai teisės aktus (įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, taisykles ir pan.), susijusius su ANK 235 straipsnio 4 dalyje, 247 straipsnio 25 dalyje, įtvirtintomis veikomis, pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo. Nagrinėjamu atveju O. P. buvo kaltinamas pažeidęs dviejų teisės aktų nuostatas, t. y. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, ir Taisyklių 6 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą arba įrenginį įregistruoti. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte nustatyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymui. Nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ar O. P. veikla atitinka Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte numatytą kriterijų, t. y. apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Taigi siekiant O. P. patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, kad jo įmonės vykdytai veiklai iš tiesų reikalingas Taršos leidimas. Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų, Taršos leidimas reikalingas tik tuo atveju, kai yra apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos atliekos.

Nagrinėjamu atveju byloje iškilo ginčas ar administraciniame kaltinime nurodytu metu ir vietose rasto medžiagos (nepavojingas mišrus plastikas) gali būti priskiriamos atliekomis, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, ir atitinkančios Taisyklių 1 priedo 3.1. punkte nustatytus kriterijus. Bylą nagrinėjant teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, kad pastatuose yra laikomos ne atliekos, o polimerbetono gaminių gamybai būtinos medžiagos. Parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis ir yra, kartu su (duomenys neskelbtini) ir kitais asmenimis sudarė ekskliuzyvinę jungtinės veiklos ir verslo partnerystės sutartį, pagal kurią planavo kartu vykdyti bendrą ūkinę veiklą ir iš plastiko gaminti įvarius polimerbetono gaminius ir juos pardavinėti. Tuo tikslu buvo sudarytos dvi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Tačiau gamybos veikla galutinai nebuvo įgyvendinta dėl prasidėjusių teisminių ir neteisminių ginčų. Nepaisant to gamybai reikalingos medžiagos buvo saugiai ir tvarkingai laikomos išnormuotose patalpose, už kurias buvo mokamas nuomos mokestis, įmonė (duomenys neskelbtini) laukė Jungtinės veiklos sutarties šalių ginčų pabaigos ir galutinio teismų sprendimo, po ko įmonė (duomenys neskelbtini) galėtų priimti reikiamus sprendimus dėl tolimesnės veiklos ir/ar jos perkėlimo, finansavimo ir įrangos įsigijimo bei gamybos iš laikomų medžiagų. Savo parodymams ir paaiškinimams, kad administraciniame kaltinime nurodytuose pastatuose buvo laikomos ne atliekos, o polimerbetono gaminių gamybai būtinos medžiagos, pagrįsti O. P. pateikė sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įmonės (duomenys neskelbtini) įstatus bei dalinės inventorizacijos aktą, ekskliuzyvinę jungtinės veiklos ir verslo partnerystės sutartį, įmonės (duomenys neskelbtini) akcininko (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, iš kurių matyti, kad iš laikomo nepavojingo mišraus plastiko įmonė (duomenys neskelbtini) ketino ir/ar ketina vykdyti polimerbetono gamybą.

Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra O. P., nuomojamuose pastatuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo rasta nepavojingo mišraus plastiko. Nagrinėjamu atveju nesutariama ar nepavojingas mišrus plastikas laikytinas žaliava, skirta polimerbetono gamybai, ar laikytinas atlieka. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje (toliau – ATĮ) nurodyta, jog atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Pagal ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalį medžiaga ar daiktas, gaunamas gamybos proceso, kurio pirminis tikslas nėra šios medžiagos ar šio daikto gamyba, metu, gali būti laikomas šalutiniu produktu ir nepriskiriamas atliekoms, jeigu įvykdomos šios sąlygos: 1) tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas; 2) medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu; 3) medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis; 4) tolesnis naudojimas yra teisėtas (medžiaga ar daiktas atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedarys neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir jo atstovą, liudytojo V. D. parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) veikloje naudojamas nepavojingas mišrus plastikas atitinka ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, pagal kuriuos jis nepriskiriamas atliekoms. V. D., kuris taip pat pateikė specializuotą (ekspertinę-praktinę) išvadą, apklaustas teismo posėdyje (2021 m. rugpjūčio 24 d. 14 val. 20 min. 41 s. iki 14 val. 52 min. 03 s.) parodė, kad yra mokslinės technologinės eksperimentinės plėtros veiklos įmonės atstovas, įmonė yra įrenginių pramonei gamintoja. Rinkoje jau yra 15 metų. Kadangi Lietuva yra nedidelė valstybė, tai viską atlieka nuo A iki Z – konstruoja, gamina, instaliuoja. Jų veiklos užsakovai yra farmacininkai, naftininkai, medžio dirbimo įmonės ir kita. Yra gaminę įrenginius, susijusius su antrinėmis žaliavomis. Betonas sudarytas iš žvyro ir cemento bei kelių procentinių įvairiausių papildų. Nagrinėjamu atveju esminis skirtumas yra tas, kad vietoj cemento naudojamas plastikas. Cementas stingsta natūraliomis sąlygomis, o plastiką reikia maišyti. Gamybos procese maišomas plastikas ir smėlis, nors vietoje smėlio gali būti ir kita tvirtesnė medžiaga, viskas permaišoma, užkaitinama, kad plastikas išsilydytų ir formuojamas norimas gaminys, kuris po to aušinamas. Įrenginiai yra smėliui paruošti, nes jį gali tekti persijoti, ir įrenginių grupė plastikui paruošti, t. y. smulkinimas. Paruošti ingredientai eina į maišylę, suvienodinimui. Sumišomas plastikas su smėliu, toliau yra kaitinimo zona, užkaitinama masė. Po to eina dozatorius, presas ir po preso ataušinimo įranga. Plastiką reikia palaikyti uždarytą formose. Atlaisvinti formavimo formoms daromas specialios lentynos. Brokas yra gamybos procese ar kol linija įsivažiuoja, kol pasiekia gamybinius parametrus, tai eina nekokybiška produkcija. Būna nekokybiškos produkcijos smulkintuvai, pagamintą įrangą galima vėl smulkinti ir dar kartą perlieti. Gera plytelė eis nuo 10 karto, įranga turi užkaisti, todėl pradinė produkcija yra nekokybiška, o kad jos nesandėliuoti, malama ir pakartotinai leidžiama. Šie detalūs liudytojo parodymai, patvirtina ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą kriterijų – kad medžiagos ar daikto gamyba yra gamybos proceso sudėtinė dalis. Kartu V. D. paaiškino, įrangą įmonei (duomenys neskelbtini) teko gaminti ir įrenginėti gal prieš 10 metų. Pats montavo įrangą. Įranga buvo sumontuota (duomenys neskelbtini). Patalpose buvo rūšiavimo, granuliavimo įranga. Įmonė planuoja pradėti įgyvendinti projektą, susijusį būtent su polimerbetonu. Liudytojui teismo posėdžio metu buvo rodomas trinkelės pavyzdys, po ko liudytojas patvirtino, kad trinkelė pagaminta iš smėlio, kurio yra apie 80 procentų, o likusi dalis plastikas. (duomenys neskelbtini) turimas plastikas yra tinkamas gamybos procesams, nes plėvelės yra plonos ir maišant su žvyru susmulkėja. Liudytojas V. D. apžiūrėjęs Aplinkos apsaugos departamento pateiktas foto lenteles parodė, kad jose užfiksuotos plėvelės yra tinkamos. Užfiksuotos plėvelės, kurios dedamos į presą. Tai yra plėvelės tipo plastikai. Užfiksuotos plastikas yra tinkamas gamybos procesui, bet koks plastikas yra tinkamas. Taip pat patvirtino, kad pateiktas ir byloje esantis daiktinis įrodymas yra polimerbetono plytelė, kas patvirtina, kad tolesnis medžiagos ar daikto naudojimas yra žinomas (ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto (medžiaga ar daiktas gali būti panaudoti tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus atvejus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu) pažymėtina, kad liudytojas aiškiai patvirtino, jog papildomai plastiko ruošti nei chemiškai, nei mechaniškai nereikia. Kuo plastikas smulkesnis, tuo jis geriau persimaišo, nes pavyzdžiui jei būtų įmetamas plastikinis butelis, tai tokia forma ir liktų. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuodamas ATĮ 3¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte egzistuojantį kriterijų pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie įrodytų, jog tolesnis nepavojingo mišraus plastiko naudojimas būtų neteisėtas ar negalimas. Kartu pažymėtina, kad teismo posėdžio metu apklaustas V. D. paaiškino, kad jiems kaip gamintojams pagrindiniai dokumentai yra mašinų saugos direktyva, žemų įtampų direktyva, magnetinio suderinamumo direktyva, kurių normomis vadovaujantis konstruoja, gamina, komplektuoja įrenginius ir viską deda į vieną liniją. Visi jų įrenginiai atitinka direktyvų reikalavimus ir jiems suteikiamas CE ženklinimas. O už teisinga eksploatavimą, poveikį aplinkai atsakingas pats užsakovas. Kaip jau minėta administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, o ir administracinį kaltinimą palaikantis Aplinkos apsaugos departamentas nepateikė jokios medžiagos apie laikomo nepavojingo mišraus plastiko neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Iš anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, jog Taršos leidimas reikalingas tik dėl sandėliuojamų (laikomų) atliekų, kurių sampratą ir apibrėžimą pateikia minėti konkretūs teisės aktai. Nors pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, teigė, jog situaciją vertino vizualiai ir tai užfiksavo padarydami fotonuotraukas, tačiau O. P. inkriminuojamuose teisės aktų pažeidimuose nėra numatyta, kad sandėliuojamos (laikomos) žaliavos, t. y. nepavojingas mišrus plastikas, pripažįstamas atliekomis vien pagal tyrimą atlikusios institucijos pareigūnų įsitikinimą, nepagrindžiant tokio įsitikinimo teisės aktuose numatytomis procedūromis. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad O. P. įmonės vykdomai ūkinei veiklai nėra reikalingi leidimai, nes nepavojingas mišrus plastikas nelaikomos atliekomis ir jam tokiu atveju netaikomi institucijos nurodyti teisės aktai, susiję su atliekomis. Akcentuotina, kad pripažinus, kad nepavojingas mišrus plastikas nėra atlieka, nebelieka ANK 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo dalyko. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimui įsiteisėjus – polimerbotono plokštėlę, saugomą prie administracinio nusižengimo bylos, grąžintina O. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

Administracinio nusižengimo bylą O. P. atžvilgiu nutraukti, nes nepadarytos veikos, turinčio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimui įsiteisėjus – polimerbotono plokštėlę, saugomą prie administracinio nusižengimo bylos, grąžintina O. P..

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.