Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Gataveckui, prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjoms advokatėms Ramutei Budrytei ir Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai B. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas du kartus: Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011-10-25 pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 2012-03-13 pagal LR BK 178 str. 4 d., 35 paros arešto,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d.;

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. ir 237 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2013 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), J. J. sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė E. P. S. į veidą, dėl ko šis parkrito, po ko gulinčiam nukentėjusiajam tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus ir ne mažiau kaip 5 kartus koja spyrė į galvą, taip padarė nosies kaulų, abiejų skruostų, abiejų žandikaulių lūžimus, muštinę plėštinę žaizdą veide, odos nubrozdinimus veide, kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose ir veide, kraujo išsiliejimą po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelių sistemą, nuo ko E. P. S. netrukus mirė, tokiais savo veiksmais nužudė E. P. S., be to, iš E. P. S. švarko kišenėje buvusios piniginės atvirai – matant E. V. – pagrobė svetimą turtą – E. P. S. priklausančius 113 Lt.

E. V. 2013-11-21, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), J. J. sodyboje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žinodamas, kad dėl E. A. veiksmų E. P. S. buvo nužudytas, iš anksto nepažadėjęs E. A. padėjo paslėpti nužudytojo E. P. S. kūną, t. y. iš nusikaltimo vietos kartu su E. A. nešė E. P. S. kūną į buvusių fermų griuvėsius, esančius (duomenys neskelbtini), kur kūną paslėpė griuvėsiuose rastoje ertmėje, kurią uždengė betoniniais luitais.

Motyvuojamoji dalis

E. A., E. V. prisipažinimu ir duotais parodymais jų kaltė padarius nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta. Šiuos jų parodymus patvirtina liudytojo A. T. parodymai, 2013-11-22 įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, 2013-11-25 specialisto išvados. Teismui nekilo jokių abejonių, kad E. P. S. nužudė E. A., jis pagrobė E. P. S. priklausančius pinigus, o E. V. E. A. padėjo paslėpti nužudyto E. P. S. kūną.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas.

Dėl E. P. S. nužudymo E. A. buvo kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., t. y. tuo, kad jis E. P. S. nužudė dėl chuliganiškų paskatų.

Nužudymams dėl chuliganiškų paskatų būdinga tai, kad jie padaromi lyg ir be priežasties, nes tos priežastys iš kaltininko ir nukentėjusiojo santykių neišaiškėja. Kaltininko tikslas yra pats nusikaltimo aktas. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, labai svarbu nustatyti, kas – nukentėjusysis ar kaltininkas buvo konflikto iniciatorius (2008 m. liepos 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-198/2008; 2009 m. vasario 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94/2009).

E. A. buvo kaltinamas E. P. S. nužudęs be jokios priežasties, todėl jo veika buvo kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p., kaip nužudymas dėl chuliganiškų paskatų.

Teisiamajame posėdyje E. A. teismui parodė, kad tarp jo ir E. P. S. buvo konfliktas, tačiau jis neatsimena, dėl ko buvo tas konfliktas, nes jis buvo girtas. Nors kaltinamasis E. V. teismui parodė, kad jis konflikto nematė, tačiau tai nereiškia, kad konflikto nebuvo, nes E. V. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus ir konflikto galėjo nematyti ar nepastebėti. Liudytojas A. T. teismui parodė, kad E. V. jam paaiškino, jog konfliktas tarp Adomaičio ir E. P. S. buvo, jie išėjo į lauką aiškintis santykių.

Esant tokiems duomenims negalima vienareikšmiškai teigti, kad E. A. E. P. S. nužudė be jokios priežasties, nes tarp jų galėjo kilti konfliktas, kurio kaltinamieji neatsimena dėl girtumo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013).

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti, o nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Nagrinėjamoje byloje teismas mano esant pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad byloje yra nepašalintų abejonių, kategoriškai nepaneigta kaltinamojo E. A. versija, jog tarp jo ir E. P. S. buvo kilęs konfliktas, todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, nes, išnaudojus visas įmanomas įrodinėjimo priemones, negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad E. A. E. P. S. nužudė be jokios priežasties, kad nužudydamas E. P. S. E. A. turėjo tikslą pasirodyti aplinkiniams ar savo akyse ir padaryti tai grubiai, akiplėšiškai pažeisdamas elementarias elgesio taisykles, t. y. E. P. S. nužudyti dėl chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į tai, E. A. padaryta veika kvalifikuotina ne pagal BK 129 str. 2 d. 8 p., o pagal BK 129 str. 1 d.

BK 178 str. 2 d. numato atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. E. A. iš nužudytojo E. P. S. švarko kišenėje buvusios piniginės pagrobė svetimą turtą – E. P. S. priklausančius 113 Lt, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

BK 237 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas iš anksto nepažadėjęs paslėpė, sunaikino ar sugadino kito asmens padaryto sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo pėdsakus, įrankius ar priemones, nusikalstamu būdu įgytus daiktus, kitus su slepiamu nusikaltimu susijusius dalykus, turinčius įrodomosios reikšmės, arba slėpė nusikaltimą padariusį asmenį.

E. V. iš nusikaltimo vietos kartu su E. A. nešė E. P. S. kūną į fermos griuvėsius, esančius (duomenys neskelbtini), kur kūną paslėpė griuvėsiuose rastoje ertmėje ir ją uždengė betoniniais luitais, t. y. iš anksto nepažadėjęs E. A. padėjo paslėpti nužudyto E. P. S. kūną, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 237 str. 1 d.

E. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigoms apie jam žinomą padarytą labai sunkų nusikaltimą, t. y. apie E. A. įvykdytą tyčinį nusikaltimą – E. P. S. nužudymą.

E. V. dėl nusikaltimo, numatyto BK 238 str. 1 d., išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BK 238 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos įstaigai arba teismui apie jam žinomą daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą.

E. V. negali būti pripažintas kaltu pagal BK 238 str. 1 d., nes jis iš karto po E. P. S. nužudymo E. A. padėjo paslėpti nukentėjusiojo kūną, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 237 str. 1 d. E. V. pareiga pranešti apie nužudymą reikštų pranešimą ir apie jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 237 str. 1 d., o niekas negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save.

Bausmės skyrimas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

E. V. padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą siekdamas padėti E. A. paslėpti nusikaltimą.

Kaltinamasis E. V. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, todėl ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

E. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka metų laikotarpiu nebaustas, į psichiatro įskaitą neįrašytas, dirba.

E. V. anksčiau neteistas, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 str.), todėl E. V. skirtina BK 237 str. 1 d. numatyta viešųjų darbų bausmė.

E. A. padarė labai sunkų ir apysunkį tyčinius baigtus nusikaltimus. Nužudymą E. A. įvykdė dėl konflikto su E. P. S., vagystę padarė iš savanaudiškų paskatų.

Kaltinamasis E. A. prisipažino padaręs nusikaltimus ir gailisi, todėl ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

E. A. anksčiau teistas, administracine tvarka metų laikotarpiu baustas, į psichiatro įskaitą neįrašytas. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos charakterizuojamas teigiamai.

E. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus (BK 61 str., 90 str. 5 d., 91 str.). Laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų, o jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, todėl BK 129 str. 1 d. numatytas bausmės vidurkis nepilnamečiui yra 6–7 metai laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į E. A. atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d., jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas vidurkiui. Atsižvelgiant į pagrobto svetimo turto vertę, už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., E. A. skirtina bausmė, mažesnė už vidurkį. Laisvės atėmimo bausmė skirtina už kiekvieną nusikaltimą, šias bausmes subendrinant apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str., 297 str., 298 str., 301–308 str., teismas

nusprendė:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti jam 5 (penkerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. A. paskirti 5 (penkerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmės laiką įskaityti E. A. sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2013-11-22 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. A. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 238 str. 1 d., išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 237 str. 1 d., ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti E. V. sulaikymo laikotarpį nuo 2013-11-22 10.30 val. iki 2013-11-23 13.35 val. (prilyginama 12 viešųjų darbų valandų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (paso) paėmimą E. V. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: guminių aulinių batų porą – grąžinti E. A.; E. A. nagų ir panagių turinį 2 vokuose, E. P. S. nagų nuokarpas 2 paketuose ir plaukų pavyzdžius 5 paketuose, sausą kraujo pavyzdį, tris tamponus su galimai kraujo pėdsaku nuo dviračio 3 vokuose, tris tamponus su galimai DNR mėginiu nuo gelžbetonio bloko paviršiaus 5 vokuose, tris tamponus su galimai kraujo pėdsaku, paimtu nuo lapų paviršiaus, 4 vokuose, 10 nuorūkų voke – sunaikinti; E. P. S. daiktus: pilkos spalvos švarką, raštuotą megztinį, pilkos spalvos kelnes, batus, juodos spalvos piniginę, languotus marškinius, tamsiai mėlynos spalvos sportines kelnes, 2 poras juodos spalvos kojinių, stikliuką, žiebtuvėlį – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam E. A. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.