Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII – 1986 redakcija), 284 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. J. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., paskirtoji bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 14 (keturiolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmė A. J. paskirta atlikti pirmus tris metus – kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. rugpjūčio 22 d. iki 2008 m. vasario 14 d.

Iš A. J. J. K. naudai priteista 2077,32 Lt turtinei žalai atlyginti, 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir periodinėmis išmokomis po 327,46 Lt kas mėnesį, kaip negautas pajamas, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš A. J. A. K. naudai priteista 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir periodinėmis išmokomis po 127 Lt kas mėnesį iki pilnametystės, kaip negautas pajamas, indeksuojant šią sumą teisės aktų nustatyta tvarka.

Iš A. J. Valstybinei liginių kasai priteista 5130,30 Lt už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas nukentėjusiajam.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. liepos 11 d., apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - I. V. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kieme, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, suduodamas kumščiu du smūgius N. K. į veido sritį, jam griuvus, spirdamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas ir domkratu suduodamas N. K. ne mažiau vieno karto į pilvo sritį bei ne mažiau kaip du kartus šokdamas ant nukentėjusiojo pilvo ir šiais veiksmais padarydamas N. K. nosies odos nubrozdinimą, apatinio žandikaulio lūžį, pilvo sumušimą, pasireiškusį kepenų ir dvylikapirštės žarnos plyšimu su po to sekusiu vidiniu kraujavimu į pilvo ertmę, o tai komplikavosi pūliniu ir pilvaplėvės kraujo užkrėtimu, abipusiu plaučių uždegimu, ko pasėkoje 2007m. liepos 21 d. ligoninėje nukentėjusysis mirė, t.y. A. J. dėl chuliganiškų paskatų nužudė nukentėjusįjį N. K. bei pažeidė viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo medicinos specialisto išvadoje dėl N. K. mirties priežasties nustatymo nėra aprašytos plyšusios nukentėjusiojo žarnos, todėl neaišku, ar laiku buvo diagnozuotas šis sužalojimas, ar laiku buvo atlikta operacija ir kieno kaltė dėl vienos iš N. K. mirties priežasčių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose apklaustas teismo medicinos ekspertas N.Ratkus patvirtino savo išvadą bei paaiškino, jog N. K. buvo padaryti du rimti sužalojimai – kepenų plyšimas ir dvylikapirštės žarnos plyšimas. Pavojingumo atžvilgiu ir pagal sveikatos sutrikdymo mąstą abu šie sužalojimai yra vienodai pavojingi, abu sužalojimai turėjo įtakos N. K. mirčiai. Ekspertas nurodė, jog tiesioginė mirties priežastis buvo komplikacijos, kraujo užkrėtimas ir plaučių uždegimas. Plaučių uždegimas paprastai lydi pooperacinį periodą daugumą ligonių, tai yra viena iš bendresnių pooperacinių komplikacijų. Tuo tarpu kraujo užkrėtimas atsirado žarnų turiniui subėgus į pilvą, kepenų plyšimas taip pat įtakojo kraujo užkrėtimą. Ekspertas patvirtino, kad dvylikapirštės žarnos plyšimas buvo pastebėtas tik antrosios operacijos metu, t. y. nukentėjusiojo N. K. mirtį dalinai sąlygojo ir netinkamas gydymas. Tačiau, jei nu­ken­tė­ju­sio­jo mir­ties prie­žas­tis bu­vo kal­ti­nin­ko pa­da­ry­tas svei­ka­tos su­trik­dy­mas, tai at­sa­ko­my­bė už žmo­gaus gy­vy­bės at­ėmi­mą at­si­ran­da ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar nu­ken­tė­ju­sy­sis mi­rė tuoj po pa­da­ry­tos vei­kos, ar pra­ėjus ku­riam lai­kui, taip pat ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jis bu­vo ne­tin­ka­mai gy­do­mas, ar ne­tin­ka­mai diag­no­zuo­ti jo su­ža­lo­ji­mai, ir kad, ne­sant šių ap­lin­ky­bių, mir­ties gal­būt bu­vo ga­li­ma išveng­ti. Byloje neginčytinai įrodyta, jog abu sužalojimus – kepenų plyšimą ir dvylikapirštės žarnos plyšimą, buvusius nukentėjusiojo N. K. mirties priežastimi, padarė ne kas kitas, o nuteistasis A. J. . Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. J. , spardydamas nukentėjusįjį N. K. kojomis, suduodamas jam smūgius rankomis ir domkratu, užšokdamas nukentėjusiajam ant gyvybiškai svarbios kūno dalies – pilvo, suprato, kad jo smūgiai yra pavojingi nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, tai suvokdamas nuteistasis numatė galimus savo veiksmų padarinius – kūno sužalojimus arba nukentėjusiojo mirtį – ir jų norėjo, tačiau tiksliai galimų padarinių nekonkretino ir nedetalizavo, jį tenkino bet kurie iš galimų, numatomų padarinių, t. y. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nuteistojo A. J. veika buvo būtinoji padarinių - N. K. mirties - kilimo sąlyga.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog nuteistasis A. J. viešoje vietoje – I. V. sodybos kieme – dėl menkavertės dingsties - nukentėjusysis papriekaištavo, kad važinėja jo kiemu, įvykį matant I. V. bei jos mažamečiams vaikams, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, kumščiais suduodamas N. K. du smūgius į veido sritį, pargriovė nukentėjusįjį, spirdamas nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, suduodamas ne mažiau vieno karto domkratu į pilvo sritį bei ne mažiau kaip du kartus šokdamas ant nukentėjusiojo pilvo, padarė N. K. mirtį sąlygojusius sužalojimus – kepenų ir dvylikapirštės žarnos plyšimus, t. y. A. J. dėl chuliganiškų paskatų nužudė N. K. ir pažeidė viešąją tvarką bei šias nuteistojo veikas kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. Nužudymas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra nužudymą kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, labai svarbu nustatyti, kas – nukentėjusysis, ar kaltininkas buvo konflikto iniciatorius. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti išvadą, kad A. J. nebuvo konflikto iniciatorius. Iš nukentėjusiojo N. K. bei jo žmonos J. K. parodymų matyti, kad nukentėjusysis N. K. , būdamas neblaivus ir, pamatęs per kiemą link I. V. sodybos važiuojantį automobilį, supyko ir nutarė sudrausminti automobiliu važiavusius asmenis. Dviračiu N. K. nuvažiavo į I. V. sodybą ir, kaip matyti iš liudytojų V. G. , M. B. , nepilnamečių liudytojų A. V. , J. V. parodymų, priėjo prie automobilyje sėdėjusio A. J. bei pradėjo jam reikšti priekaištus. A. J. išlipimo iš automobilio ir po to sekusių jo veiksmų priežastimi buvo konfliktas ir pyktis dėl, nuteistojo nuomone, įžeidžiančių nukentėjusiojo žodžių. Nuteistojo A. J. veiksmai buvo sąlygoti pykčio dėl jo nuomone netinkamo nukentėjusiojo elgesio ir, jo supratimu, buvo atsakas į netinkamus nukentėjusiojo žodžius. Vidinė paskata, lėmusi A. J. nusikalsti, buvo pyktis. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos neinkriminuojamos. Įvertinus nuteistojo A. J. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimą padaryti nusikaltimą, darytina išvada, jog N. K. jis nužudė ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų.

A. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad pažeidė viešąją tvarką. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka, kuri gali būti pažeidžiama tiesiogiai ar per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai, turtui. Viešosios tvarkos pažeidimui būdinga neteisėtų, pasižyminčių ypatingu įžūlumu, veiksmų padarymas viešoje vietoje. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nors A. J. mušė N. K. ne dėl chuliganiškų paskatų, o iš pykčio, tačiau A. J. nusikalstami veiksmai – smūgių kumščiais sudavimas N. K. į veido sritį, nukentėjusiojo pargriovimas, spardymas į įvairias kūno vietas, smūgio domkratu sudavimas nukentėjusiajam į pilvo sritį, užšokimas N. K. ant pilvo ne mažiau kaip du kartus - buvo padaryti I. V. sodybos kieme, matant I. V. bei jos mažamečiams vaikams. Toks nuteistojo elgesys laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus A. J. veiksmus pripažino įžūliais ir sutrikdžiusiais visuomenės rimtį, nes viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, tarp jų ir mažamečiams vaikams, buvo panaudotas fizinis smurtas prieš žmogų, bei šiuos A. J. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Tačiau, kaip jau minėta, A. J. nusikalstamų veiksmų motyvu buvo ne chuliganiškos, bet asmeninės paskatos. Todėl, nenustačius A. J. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., sudėties požymio – chuliganiškos paskatos – A. J. veika perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Nuteistais A. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia. Jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, tai yra aplinkybė, apibūdinanti psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu arba kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis. Tokiu atveju kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Analizuojant nuteistojo A. J. , nukentėjusiojo N. K. bei įvykį mačiusių liudytojų parodymus, matyti, jog konfliktas tarp nukentėjusiojo N. K. ir nuteistojo A. J. kilo tuomet, kai nukentėjusysis priėjo prie automobilio, kuriame sėdėjo A. J. ir pradėjo priekaištauti, kodėl jie važinėja jo kiemu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis N. K. sąmoningai būtų skatinęs nuteistąjį A. J. pradėti muštynes ir suduoti jam daugybę smūgių rankomis ir kojomis. Byloje nenustatyta, kad N. K. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kėlusius grėsmę A. J. arba jo artimų žmonių sveikatai ar gyvybei. Nukentėjusysis nebuvo agresyvus, o vien tik girto žmogaus priekaištai nelaikytina elgesiu, išprovokavusiu tokius smurtinius veiksmus, kurių ėmėsi A. J. . Nuteistojo pavartotas fizinis smurtas buvo neadekvati reakcija į nukentėjusiojo elgesį.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo buvo apsvaigęs ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir rodo didesnį jo pavojingumą, kadangi girtas asmuo gali netekti savitvardos, pasidaryti įžūlus, jis lengvai pasiduoda neigiamiems potraukiams, nesugeba kritiškai vertinti savo veiksmų. Kaip matyti iš paties nuteistojo A. J. bei liudytojų V. G. , M. B. , A. J. parodymų, įvykio dieną, nuteistasis A. J. vartojo alkoholį, o pats nusikaltimo pobūdis, t. y. neadekvačios agresijos protrūkis į nukentėjusiojo pareikštus priekaištus, leidžia daryti išvadą, jog A. J. girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. J. bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, A. J. asmenybę, į nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė A. J. bausmes, atitinkančias straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai ir išvados dėl bausmių dydžio, atitinkančio straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams yra teisingi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. J. paskirtų bausmių dydžio, tačiau perkvalifikavus A. J. veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., atitinkamai ir bausmė turi būti skiriama skaičiuojant nuo švelnesnio įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.) sankcijos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d. nuostatomis, prie A. J. paskirtos bausmės pridėjo dalį – du metus - 2006 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2006 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 294 str. 2 d., 183 str. 1 d. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą A. J. nuteistas minėtu nuosprendžiu, savo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu labai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. J. nuteistas 2008 m. vasario 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, todėl, bendrinant bausmes A. J. , turėtų būti pridėta mažesnė 2006 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

Nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria paskirta pirmuosius tris laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime. Lietuvos Respublikos BK 50 str. 3 d. nustatyta, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Vertindamas kaltininko asmenybę, teismas turi atsižvelgti į asmens amžių, šeimos padėtį ir socialinius ryšius, išsilavinimą, sveikatą, turimą specialybę, ankstesnius teistumus, elgesį darbe ir buityje ir pan. A. J. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pasekmės yra labai sunkios ir neatstatomos – atimta žmogui gyvybė. A. J. ne kartą baustas administracine tvarka, tris kartus praeityje teistas, niekur nedirbantis, buvusių darboviečių administracijų charakterizuojamas patenkinamai, ikiteisminio tyrimo metu buvo pasislėpęs nuo tyrimo, buvo paskelbta A. J. paieška. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistojo A. J. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį ir paskyręs pirmuosius tris laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime, Lietuvos Respublikos BK 50 str. reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti.

A. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., 2 p. bausmes, paskirtas A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti A. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 3 d., subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2006 m. spalio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir skirti A. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.