Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p. laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 p., 2 p., paskirtos bausmė subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. P. baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p. (dėl M. A. nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti E. L. ) nutrauktas, esant Baudžiamajame kodekse numatytai aplinkybei, šalinančiai baudžiamąją atsakomybę, (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Priteista iš M. P. R. L. naudai 90000 litų turtinei žalai ir 200000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš M. P. V. A. naudai 15000 litų turtinei žalai ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti.

G. U. , E. L. , Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (Lietuvos Respublikos CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. sausio 27 d., (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 16.00 val. - 16.40 val., iš chuliganiškų paskatų, sunaikino ir pasikėsino sunaikinti svetimą didelės vertės turtą, visuotinai pavojingu būdu –padegdamas, o būtent: padegė nukentėjusiajam E. M. priklausantį automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato garaže, pasikėsindamas sunaikinti svetimą didelės 66200 Lt vertės turtą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, padegė nukentėjusiajam E. M. priklausančias lentas, sudėtas sandėliuke, tuo pasikėsino sunaikinti E. M. turtą - lentas ir sandėliuką 10000 Lt vertės, padegė nukentėjusiajai R. L. priklausančią malkinę, esančią (duomenys neskelbtini) kieme, sujungtą su nukentėjusiajai V. A. priklausančiu ūkiniu pastatu, tuo pasikėsino sunaikinti svetimą, R. L. priklausantį turtą - malkas ir malkinę 400 Lt vertės, bei didelės 50000 Lt vertės V. A. priklausantį turtą - ūkinį pastatą, tačiau pradėto nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, nes padegti E. M. automobilis ir ūkinis pastatas, R. L. malkos ir malkinė bei V. A. ūkinis pastatas užgeso savaime, o E. M. lentas ir sandėliuką užgesino priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. P. , apie 16 val. 40 min. iš chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu - padegdamas R. L. ir V. A. priklausantį medinį dviejų butų gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, sunaikino R. L. priklausantį didelės 90000Lt vertės turtą - butą ir šiame bute buvusiam D. L. , gim.(duomenys neskelbtini) gaisro metu apsinuodijus anglies dvideginiu ir dėl to mirus, dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu, nužudė mažametį nukentėjusįjį D. L. , bei visuotinai pavojingu būdu pasikėsino sunaikinti svetimą didelės 200000 Lt vertės V. A. priklausantį turtą - butą, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes gaisrą užgesino gelbėjimo tarnybos darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

M. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p. už tai, kad dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, pasikėsino sunaikinti svetimą didelės vertės turtą - E. M. priklausantį automobilį ,,Audi 80“, E. M. turtą – lentas ir sandėliuką, R. L. priklausantį turtą – malkas ir malkinę, V. A. priklausantį turtą – ūkinį pastatą ir butą, sunaikino svetimą didelės vertės R. L. priklausantį turtą – butą bei dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu nužudė mažametį D. L. . Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde neneigia įvykio dieną buvęs (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, jog dėl įvykio dieną prieš jį panaudoto fizinio smurto ir patirto streso negali prisiminti visų savo veiksmų, teigia, jog neturėjo jokio motyvo padegti namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini), neprisimena, kad būtų padegęs minėtas patalpas. Iš M. P. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis teigia, jog nėra neginčytinai įrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad, būtent, M. P. dėl chuliganiškų paskatų sunaikino ir pasikėsino sunaikinti didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu – padegdamas. 2006 m. sausio 27 d., 2006 m. sausio 28 d., 2006 m. vasario 2 d., 2006 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namo, buto, pažymėtu 1 numeriu, durys apdegusios, koridoriaus sienos, laiptų pakopos, vedančios į butą antrame aukšte, buto durys į laiptinę apdegusios. Gyvenamosios patalpos sienos, lubos, grindys, baldai smarkiai apdegę. Šio namo kieme, ant paklotos kiliminės dangos guli vyriškos lyties vaiko lavonas. Į pietų pusę yra (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ant lentų, sudėtų šio namo pašiūrėje, matosi apskritimo formos degimo žymė, šalia – plastmasės degėsiai. Šio namo garažo viduje stovi automobilis ,,Audi 80“, kurio kuro bako durelės atidarytos, apie kuro bako dangtelį matosi degimo pėdsakai, degalų dangtelis apdegęs, ant garažo vartų dešinės pusės išorinėje pusėje rasta dėmė, panaši į kraują, ant suolo, stovinčio prie gyvenamojo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo sienos, rasta striukė su dėmėmis, panašiomis į kraują. Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai tyrimams – striukė, kraujo nuo garažo vartų, striukės, kvapų, mikrodalelių nuo automobilio sėdynių pavyzdžiai, plaukas nuo automobilio sėdynės (t. 2, b. l. 82 – 87, 91 – 97, 98 – 100, 102 – 111). 2006 m. sausio 27 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 87/50-60 konstatuota, kad gaisro, kilusio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), metu išdegė laiptinė į mansardą, apdegė mansardoje įrengti trys kambariai, ten buvęs turtas, nuardytas stogas. Gaisro židinys pirmame aukšte laiptinėje į mansardą, gaisre žuvo D. L. (t. 2, b. l. 120). 2006 m. sausio 27 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 88/50 – 61 nurodyta, jog gaisro, kilusio malkinėje ir automobilyje ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), metu apdegė 0,1 cm² ąžuolinių lentų ir automobilio ,,Audi 80“ benzino bako kamštelis, spėjama gaisro priežastis – padegimas (t. 2, b. l. 121). 2006 m. birželio 2 d. specialisto išvadoje Nr. 4604 konstatuota, kad tikimybė, kad vyro kraujas, rastas įvykio vietos apžiūros metu ant (duomenys neskelbtini) ūkiniame pastate esančio garažo durų ir ant striukės, rastos ant suolo, prie namo priklauso M. P. ne mažesne, kaip 99,999999999999 % (t. 2, b. l. 148 – 149). 2006 m. spalio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 101 nurodyta, kad kvapų pėdsake, paimtame 2006 m. sausio 27 d. įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo priekinės keleivio sėdynės, rastas M. P. kvapas (t. 2, b. l. 191 – 193). Iš 2006 m. lapkričio 29 d. specialisto išvados Nr. 11 – 2537 (06) matyti, kad ant automobilio ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priekinės sėdynės galvos atlošo, ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės ir nuo galinės keleivio sėdynės rasta pavienių tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. Tokių pluoštų yra M. P. džinsinių kelnių audekle. Ant automobilio ,,Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , priekinės sėdynės galvos atlošo, ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo šio automobilio vairuotojo sėdynės rasti pavieniai juodos spalvos akriliniai pluoštai, kurie yra vienodi (bendro grupinio priklausomumo) su M. P. megztinio trikotažo pluoštais (t. 2, b. l. 179 – 185). Kaip matyti iš specialisto išvadų Nr. 11 – 410(06), 11 – 1204(06), 11 – 1914(06), 11 – 2412(06), ant įvykio vietos apžiūrų metu paimtų objektų iš gaisro židinių (duomenys neskelbtini) (namo laiptinės, malkinės), (duomenys neskelbtini) (malkinės su lentomis, garaže buvusio automobilio) rasta vidutinio naftos distiliato pėdsakų, kuris yra tos pačios rūšies kaip ir vidutinis naftos distiliatas, kurio pėdsakai rasti ant pateiktų tirti M. P. kelnių, megztinio, batų, dešinės rankos plaštakos nuoplovų ir žiebtuvėlių (2006 m. sausio 27 d. daiktų paėmimo protokole nurodyta, kad iš M. P. paimti du žiebtuvėliai 9.t. 4, b. l. 60)). Rasto degaus skysčio – vidutinio naftos distiliato pėdsakai yra tos pačios rūšies, kaip vaitspiritas, paimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu 2006 m. gegužės 30 d. iš (duomenys neskelbtini) garažo (t. 2, b. l. 157 – 162, 170 – 176). Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo, t. y. nuoplovų nuo jo rankų plaštakų paėmimo įrodomosios reikšmės, nurodo, jog neprisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu būtų paimtos nuoplovos nuo jo rankų, šio tyrimo veiksmo protokole jo parašo nėra. Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta Panevėžio miesto VPK KP NTT SNTS tyrėja M.Vareikaitė, paėmusi nuoplovas nuo M. P. rankų plaštakų bei surašiusi 2006 m. sausio 27 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolą, paaiškino, kodėl minėtame protokole nėra M. P. parašo. Liudytoja nurodė, kad nuoplovas nuo M. P. rankų lyginamajam tyrimui ji paėmė ligoninės priimamajame, M. P. tam neprieštaravo, jis tuo metu gulėjo, buvo sužalotas, momentais prarasdavo sąmonę, jam buvo siūloma pasirašyti protokolą, tačiau nuteistasis protokolo nepasirašė dėl sužalotos rankos ir blogos sveikatos būklės. Lietuvos Respublikos BPK 179 str. 3 d. nustatyta, jog protokolą pasirašo atlikęs tyrimo veiksmą asmuo, protokolą surašęs asmuo ir visi kiti asmenys, dalyvavę atliekant tyrimo veiksmą. Apie tai, kad dalyvavęs atliekant tyrimo veiksmą asmuo atsisako pasirašyti tyrimo veiksmo protokolą arba dėl fizinių trūkumų ar kitokių priežasčių negali jo pasirašyti, pažymima protokole ir tyrimo veiksmą atlikęs asmuo tai patvirtina parašu. Kaip matyti iš byloje esančio 2006 m. sausio 27 d. pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo, tyrėja M.Vareikaitė, dalyvaujant Panevėžio miesto VPK KP KTT specialistui E.Grigorukui ir Panevėžio miesto VPK KP NTT SNTS vyr. tyrėjui R.Ambraziūnui, VĮ Panevėžio ligoninės patalpose paėmė nuoplovas nuo M. P. kairės ir dešinės rankų plaštakų, protokole yra įrašas, jog asmuo, davęs pavyzdžius – M. P. negalėjo pasirašyti dėl sužalotos rankos, protokole yra tiek pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu dalyvavusių asmenų, tiek protokolą surašiusios tyrėjos parašai, patvirtinantys šiame dokumente nurodytų duomenų teisingumą (t. 4, b. l. 59). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuoplovos nuo M. P. rankų plaštakų lyginamajam tyrimui buvo paimtos nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kolegija neturi pagrindo abejoti šio tyrimo veiksmo teisėtumu. Be to, M. P. rankų plaštakų nuoplovos nebuvo vienintelis tyrimui pateiktas objektas, ant kurio buvo rasti degaus skysčio - vidutinio naftos distiliato pėdsakai. Šis degus skystis, kuris yra tos pačios rūšies, kaip ir vidutinis naftos distiliatas, kurio pėdsakai nustatyti ant objektų, rastų gaisrų židiniuose (duomenys neskelbtini), rastas ir ant M. P. kelnių, megztinio, batų, žiebtuvėlių. Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, darytina neginčytina išvada, jog, būtent, M. P. 2006 m. sausio 27 d. buvo įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), užpylė degias medžiagas gaisro židinių vietose – ant automobilio ,,Audi 80“, stovėjusio (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato garaže, kuro bako, ant lentų, sudėtų sandėliuke, ant (duomenys neskelbtini) namo laiptų - ir jas padegė turėtais dviem žiebtuvėliais, gaisro metu buvo sunaikintas didelės vertės svetimas turtas bei žuvo mažametis D. L. . Visas šias aplinkybes patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1 parodymai – išvestiniai iš paties M. P. žodžių. Šis liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2006 m. pavasarį M. P. sakė, kad jam iškelta baudžiamoji byla už nužudymą ir padegimus. Apie padarytus nusikaltimus M. P. pasakojo, jog dėl prieš jį pavartoto smurto buvo išsigandęs, bėgo, įbėgęs į vieno namo kiemą, to namo garaže norėjo padegti automobilį, kišo į kuro baką skudurą ir bandė padegti. Bijodamas, kad automobilis nesusprogtų, per tvorą įšoko į kito namo kiemą. Priėjęs prie gyvenamojo namo, atidarė duris ir matė aukštyn vedančius laiptus, kuriuos apipylė degiu skysčiu ir padegė. M. P. jam taip pat sakė, kad simuliuos psichinę negalią, todėl jam nieko nebus. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, kadangi visa tai, ką jis papasakojo kartu su juo kalintiems asmenims buvo tik jo paties išgalvotos versijos, kurias jis sukūrė siekdamas palengvinti savo teisinę padėtį. Lietuvos Respublikos BPK 302 str. 2 d. nustatyta, kad liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Išanalizavus jau aptartus byloje esančius įrodymus bei liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 parodymus, matyti, kad šio liudytojo parodymai atitinka įvykio eigą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, smulkios detalės (gaisro židinių vietos, nusikaltimo padarymo būdas, M. P. pozicija) liudytojo parodymuose leidžia daryti išvadą, kad jis apie įvykio aplinkybes sužinojo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – M. P. žodžių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr.1 parodymus pripažino tinkamu įrodymų šaltiniu ir jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde tvirtina neprisimenantis, kad būtų padegęs namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini), tačiau netgi nustačius, kad tai padarė jis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo veikas. M. P. nurodo, kad namų valdas jis galėjo padegti dėl patirto streso, apsvaigimo, iš keršto asmenims, kurie prieš jį tą dieną vartojo fizinį smurtą ir galimai suklydęs dėl objekto, o tokios paskatos, apelianto nuomone, laikytinos asmeninėmis, bet ne chuliganiškomis. Nusikaltimas laikomas padarytu dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Byloje esantys įrodymai – paties nuteistojo M. P. parodymai, nukentėjusiojo E. L. , liudytojo A. K. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kiti faktiniai duomenys patvirtina, kad 2006 m. sausio 27 d., prieš padegant namų valdas, esančias (duomenys neskelbtini), prieš M. P. iš tiesų buvo vartojamas fizinis smurtas. Iš nuteistojo M. P. bei nukentėjusiojo E. L. parodymų matyti, kad 2006 m. sausio 27 d. M. P. , E. L. ir M. A. vartojo alkoholinius gėrimus bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bute E. L. ir M. A. pradėjo reikalauti, kad M. P. jiems atiduotų telefoną, šiam atsakius, kad telefono neturi, E. L. su M. A. sudavė M. P. po kelis smūgius. Tada M. P. užlipo ant palangės ir, iššokęs pro langą, pradėjo bėgti. E. L. su M. A. vijosi M. P. , tačiau netrukus privažiavo M. A. dėdė, kuris liepė M. P. lipti į automobilį ir išsivežė M. P. . Liudytojas A. K. patvirtino, kad 2006 m. sausio 27 d. apie 15.00 val. – 15.10 val. apgynė M. P. nuo jį užpuolusių asmenų, M. P. buvo neblaivus, išsigandęs, todėl jis pavežė M. P. apie 300 – 400 m. ir išleido prie (duomenys neskelbtini) gatvių kampo. M. P. bėgant (duomenys neskelbtini) gatve, jo nesivijo nei E. L. su M. A. , nei kokie nors kiti asmenys, joks pavojus jo sveikatai ir gyvybei negrėsė. E. M. , R. L. , V. A. namų valdas ir jose buvusį turtą M. P. padegė be jokios priežasties, kaip nurodo pats nuteistasis, neturėdamas tam jokio motyvo. Konfliktas su E. L. ir M. A. prasidėjo vartojant alkoholinius gėrimus bute, iš to buto M. P. pabėgo iššokęs pro langą, buvo vežamas automobiliu iki (duomenys neskelbtini) gatvės. Šios aplinkybės paneigia nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentą, jog namų valdas (duomenys neskelbtini) jis padegė iš keršto jį sužalojusiems asmenims, galimai suklydęs dėl objekto. M. P. matė ir suprato, kad yra visai kitoje vietoje, degiu skysčiu apipila ir padega automobilį, lentas, gyvenamojo namo, o ne buto, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus, laiptus. Byloje nustatyta, kad M. P. nepažinojo nei E. M. , nei V. A. , nei R. L. ar mažamečio D. L. , su šiais asmenimis konfliktų neturėjo. (duomenys neskelbtini) gatvėje M. P. joks pavojus negrėsė, jis be priežasties padegė visiškai jam nepažįstamų žmonių namus, parodydamas visuotinai priimtų elgesio viešoje vietoje normų nepaisymą, suvokdamas, kad toks elgesys neigiamai paveiks viešąją tvarką ir sukels pavojų kitų žmonių sveikatai ir gyvybei bei to norėdamas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. P. nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, nuteistojo elgesį veikos metu, padarė pagrįstą išvadą, jog M. P. dėl chuliganiškų paskatų sunaikino ir pasikėsino sunaikinti svetimą didelės vertės turtą bei nužudė mažametį D. L. , visuotinai pavojingu būdu – padegdamas.

Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mažametį D. L. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, nurodo, kad namų valdų ir jose esančio turto padegimas gali būti pripažintas padarytas tyčia, tačiau kilusių padarinių – mažamečio D. L. mirties atžvilgiu – yra neatsargi kaltės forma, kadangi nei pagal bylos aplinkybes, nei pagal išsilavinimą ar kitas savybes jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad name, kurio laiptai padegami yra žmonės, juo labiau jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad name yra mažametis vaikas. Nu­žu­dy­mas yra pa­da­ry­tas ne­tie­sio­gi­ne ty­čia, jei kal­ti­nin­kas su­pra­to, kad sa­vo vei­ka kė­si­na­si į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę, nu­ma­tė, kad ga­li at­im­ti gy­vy­bę ki­tam žmo­gui, ir, nors ir ne­no­rė­jo at­im­ti gyvy­bės, są­mo­nin­gai lei­do to­kiems pa­da­ri­niams at­si­ras­ti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Tyčia nuo neatsargumo skiriasi tuo, kad ji turi skirtingą psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir dėl jos kilusiais pavojingais padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui (kaltininkas supranta, kad elgiasi rizikingai dėl kito žmogaus gyvybės, tačiau tikisi gyvybės atėmimo išvengti) arba nusikalstamam nerūpestingumui (kaltininkas nenumatė, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti). Mažamečio asmens nužudymas yra viena iš nužudymą kvalifikuojančių aplinkybių, nurodytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., kai nužudomas asmuo, nesulaukę 14 metų amžiaus, ir, kai nustatyta, kad kaltininkas žinojo ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad nukentėjusysis dar neturi 14 metų. Byloje nustatyta, kad gyvenamosios valdos, esančios (duomenys neskelbtini) buvo padegtos 2007 m. sausio 27 d., laikotarpyje nuo 16.00 val. iki 16.40 val., t. y. dienos metu. Iš įvykio vietos apžiūrų protokolų ir jų priedų – fotolentelių akivaizdžiai matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio laiptus padegė M. P. , yra gyvenamasis, to M. P. negalėjo nesuvokti. Degiu skysčiu buvo apipilti ir padegti gyvenamojo namo laiptai – vienintelis išėjimas iš gyvenamųjų patalpų į lauką. Be to, kaip matyti iš liudytojo M. Š. parodymų, prie laiptų, kuriuos padegė M. P. buvo sudėti batai, vaiko žaislai, koridoriaus durys sunkiai užsidarydavo, todėl dažnai būdavo praviros. Kiekvienas normalaus išsivystymo žmogus, nesvarbu kuriuo paros metu apipildamas degiu skysčiu gyvenamojo namo laiptus – išėjimą į lauką ir juos padegdamas, suvokia savo veiksmų pavojingumą ir numato, kokius padarinius gali sukelti jo padaryta veika, t. y. supranta, kad gyvenamajame name gali būti žmonės ir numato, kad padegant namą jie gali žūti. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų, nusikalstamų veikų padarymo metu M. P. galėjo visiškai suvokti pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį bei valdyti savo veiksmus. M. P. nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje taip pat nebuvo patologinio girtumo būsenoje, nusikaltimus padarė paprasto girtumo būsenoje (t. 6, b. l. 22 – 26). M. P. nusikaltimą padarė dienos metu, todėl negalėjo nematyti koridoriuje sudėtų daiktų, vaiko žaislų ir nesuprasti, kad tai yra gyvenamasis namas, kuriame bet kuriuo paros metu gali būti žmonių, o laiptai, kuriuos jis apipylė degiu skysčiu ir padegė yra vienintelis išėjimas į lauką. M. P. , apipildamas degiu skysčiu ir padegdamas laiptus mažame koridoriuje, kuriame, kaip parodė liudytojas M. Š. , buvo sudėti ir vaiko žaislai, negalėjo jų nematyti ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo suvokti, kad name, kur sudėti vaiko žaislai yra mažametis, jog šiais savo veiksmais kėsinasi ir į mažamečio gyvybę. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. P. , dienos metu padegdamas įėjimo į gyvenamąją patalpą laiptus, prie kurių buvo sudėti batai, vaiko žaislai, suprato, kad tai gyvenamoji patalpa, kad joje gali būti žmonių, jų tarpe ir mažamečių vaikų, suvokė ir numatė, kad padegdamas namą gali atimti jame esančių žmonių, jų tarpe ir mažamečių vaikų, gyvybes ir nors gyvybės atimti nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nužudė mažametį D. L. veikdamas netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. P. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunaikino ir pasikėsino sunaikinti nuosprendyje nurodytą svetimą didelės vertės turtą visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, bei tyčia dėl chuliganiškų paskatų, visuotinai pavojingu būdu – padegant, nužudė mažametį D. L. bei šias M. P. veikas teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. ir 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p.

Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. P. , Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, M. P. asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. M. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p.), kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.). M. P. padarytas tyčinis kvalifikuotas nužudymas, kvalifikuojamas net trimis Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. nustatytomis aplinkybėmis – dėl chuliganiškų paskatų, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudytas mažametis (Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 1 p., 7 p., 8 p.). M. P. padarytų nusikalstamų veikų pasekmės yra sunkios ir neatstatomos – nužudytas mažametis vaikas, nukentėjusiesiems padaryta didelė turtinė žala. Byloje nustatyta M. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. M. P. praeityje neteistas, tačiau charakterizuojama neigiamai (t.4, b. l. 187). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinus M. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, M. P. nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, M. P. motyvuotai ir tinkamai paskirtos bausmės, didesnės už straipsnių, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Nei už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, nei galutinė subendrinta bausmė M. P. nėra per griežta, švelninti jos nėra teisinio pagrindo.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.