Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui A. D., dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujanti advokato padėjėja Sandra Balskuvienė ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukters L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. 2015-06-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2015-06-23 teismo sprendimu nutraukta tarp šalių E. D. ir A. D. (duomenys neskelbtini) įregistruota Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. 2015 m. teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 150 Eur išlaikymas dukrai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos išrašo apie atsakovo A. D. darbovietę ir mokamas išmokas nenustatyta (duomenų nėra). Ieškovė su dukra L. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Atsakovas prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo po 150 eurų kas mėnesį. Kad atsakovas prisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo kitais būdais ar formomis teisme nenustatyta.

Dėl vaiko poreikių pasikeitimo

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Iš bylos duomenų matyti, kad teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš keturis metus. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, 2018-11-05 jai diagnozuotas astminis bronchitas, alerginis kosulys, alerginis rimitas, alergija namų dulkių erkėms, t.y. padidėjo išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai, profilaktikai ir gydymui, o atitinkamai vaikui paaugus padidėjo ir jos poreikiai. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis (po 150 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių.

Dėl išlaikymo dydžio

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir pritesti iš atsakovo vaikui po 300 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra apie 634 Eur. Be to, pažymėtina, kad per 4 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Taip pat vertintina, kad ieškovė neturi asmeninės teise registruoto tiek kilnojamojo, tiek ir nekilnojamojo turto, todėl nemaža suma skiriama būsto nuomai ir kelionės išlaidom į vaiko ugdymo įstaigą. Teismui pateikė vaiko išlaikymui reikalingų lėšų suvestinę, iš kurios matyti, kad atsirado papildomų išlaidų susijusių su jos ugdymu, sveikatos priežiūra, gydymu. Iš jo matyti, kad dukters poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 634,50 Eur suma. Teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelėje nurodytas sumas, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, įprastinių vaiko poreikių ar joms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo dukrai dydis po 150 eurų kas mėnesį nebeatitinka vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prašomos padidinti vaiko išlaikymui sumos, neginčijo.

Pažymėtina, kad, nustatant ir įvertinant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko vaiko poreikių dydį nustatytu ir toliau vertina šalių turtinę padėtį.

Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsakovas apie savo turtinę padėtį jokių duomenų nepateikė, tačiau Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise yra įgijęs butą adresu (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo vardu registruotas transporto priemones teisme negauta, ieškovės paaiškinimu, atsakovas dirba Norvegijoje, todėl atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas remiasi orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Bylos nagrinėjimo metu jis nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti didesnio dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1300 eurų ir ieškovės išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu sudaro apie 400 Eur. Daugiau išlaikytinių ji neturi. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Transporto priemonių neturi. Turi kreditorinį įsipareigojimą „Swedbank“ AB, kitų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tėvui ar motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas labai ilgą laiką yra nusišalinęs nuo bet kokio dikters auklėjimo, su ja visiškai nebendrauja. Nepateikė teismui jokių įrodymų apie tai, kad būtų įdėjęs bent minimalias pastangas šią situaciją pakeisti.

Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, todėl didesnis - 300 Eur dydžio išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Nepilnametės L. D. motina ieškovė E. D., kaip įstatyminė atstovė, įpareigotina uzufrukto teise tvarkyti sūnaus išlaikymui tėvo A. D. mokamas periodines išmokas iki jos pilnametystės (CK 3.191 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikams, pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, todėl vadovaujamasi suformuota kasacinio teismo praktika dėl didesnio išlaikymo prievolės pradžios momento, kurioje išaiškinta, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Todėl pažymėtina, kad 300 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, tai yra nuo 2018-12-19 iki pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma 150x12=1800 Eur) mokėtinas 40,50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis advokato padėjėjos prašymu ir pinigų paėmimo kvitu nustatyta, kad ieškovė patyrė 300 Eur išlaidų dėl teisinės pagalbos ieškovei suteikimo. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad mėgino su atsakovu ginčą išspręsti taikiai, tačiau nepavyko, Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,51 Eur. Atsižvelgiant į tai, ši suma valstybei priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2015-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7693-328/2015 iš A. D., priteisto nepilnamečiui vaikui L. D., išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. D., nepilnametei dukrai L. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos - 2018 m. gruodžio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. D., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę E. D..

Iš atsakovo A. D., priteisti ieškovei E. D., 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. D. 40,50 Eur (keturiasdešimt eurų 50ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir 8,51 Eur (aštuonis eurus 51 centus) už procesinių dokumentų įteikimą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-1421-824/2019, įmokos kodą 5660.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.