Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Sadausko,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

nuteistojo D. Š. gynėjui advokatui Gintarui Griciui (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą ZOOM),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

D. Š. bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, D. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus;

- konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė – keturratis „Kymco“, be valstybinių numerių (neregistruotas).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistojo D. Š. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nuteistojo D. Š. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas – prašoma skirti D. Š. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes – baudas arba jam paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant įpareigojimus.

8. Pažymima kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

9. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas D. Š. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Byloje nustatyta, kad D. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Naujas nusikalstamas veikas D. Š. padarė būdamas anksčiau teistas 9 kartus, iš jų Lietuvos Respublikoje 2 kartus teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 1 kartą – pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 1 kartą – pagal BK 243 straipsnį, bei 1 kartą teistas Latvijos Respublikoje už vairavimą neblaiviam (šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats nuteistasis (b. l. 120–121), nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (b. l. 30–44), yra ne kartą baustas administracine tvarka, 2022 m. liepos 26 d. nutarimu jis, be kita ko, nubaustas už mopedo vairavimą neturint teisės jį vairuoti (b. l. 46–48). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad naują analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, D. Š. padarė praėjus vos 7 mėnesiams po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus ankstesniu, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d., nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi akivaizdu, kad D. Š. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. BK 243 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat į nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, jog D. Š. yra dirbantis (b. l. 57–58), darbdavio charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 113), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. lankosi UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, asocialaus tipo asmenybės sutrikimas (b. 1. 62), padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. Š. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, – arešto bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais D. Š. buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas bei areštas (viešieji darbai, bauda), 3 kartus buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus D. Š. švelnesnes bausmes negu areštas ir laisvės atėmimas, t. y. baudas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, 45 parų arešto bausmė paskirta nepažeidžiant BK 49 straipsnio 3 dalies nuostatų, už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams, yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad D. Š. paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra pagrindo. Už abi nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat ne per griežta.

12. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. Š. turi problemų dėl alkoholio vartojimo, gyvena su savo motina, turinčia sveikatos problemų, ir jai padeda (b. l. 141, 142–143), pats irgi turi sveikatos problemų (b. l. 144, 145), taip pat nėra pagrindas tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą. Neabejotina, kad minėtos aplinkybės egzistavo ir apeliantui buvo žinomos iki jam padarant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamų veikų nesulaikė. Taigi tai, kad D. Š. ne pirmą kartą pablogina savo bei savo artimųjų padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad D. Š. yra dirbantis, sumoka visas jam paskirtas baudas, o transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo nuteistasis, iš esmės yra „vaikiškas keturratis“, neregistruotinas kaip kitos transporto priemonės.

13. BK 75 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, asmeniui, nuteistam daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip 6 mėnesiai ir ilgesnė kaip 2 metai, taip pat nuo 1 iki 3 metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

14. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, jog laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021, 2K-203-976/2023).

15. Skundžiamu nuosprendžiu D. Š. nuteistas už vieno baudžiamojo nusižengimo ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, dvi naujas nusikalstamas veikas D. Š. padarė būdamas anksčiau teistas 9 kartus, ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas, neišnykus teistumui, praėjus vos 7 mėnesiams po jo išregistravimo iš probuojamųjų asmens duomenų registro, atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo, kad nuteistasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kritiškai savo elgesio nevertina, jo nekeičia, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Be to, bylos duomenimis, ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam jau 3 kartus buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, ir, nors baudžiamajame įstatyme nenustatyta, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-273-489/2018), tačiau, įvertinus šią aplinkybę kartu su kitomis pirmiau paminėtomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai D. Š. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šioje byloje vien baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo nepakaktų D. Š. nusikalstamo elgesio priežastims pašalinti. Priešingai, manytina, kad toks sprendimas prisidėtų prie nebaudžiamumo už padarytą nusikalstamą veiką jausmo susiformavimo. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti D. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu D. Š. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Taigi tenkinti nuteistojo gynėjo skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. balandžio 8 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. Š. gynėjo advokato Gintaro Griciaus apeliacinį skundą atmesti.