- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-304-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00582-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo atmestas G. M. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) 2020 m. vasario 17 d. nutarimo G. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimu G. M. (toliau – G. M.) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 19 d. 19.15 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Dodge Avenger, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, rodydamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams vairavo chuliganiškai, t. y. tyčia tamsiu paros metu, esant tinkamai apšviestam keliui ir priekyje važiuojant automobiliui VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) įjungė tolimąsias žibintų šviesas, po to aplenkęs minėtą automobilį tyčia staiga stabdė be priežasties, kai tai nebuvo būtina dėl eismo saugumo, taip sukeldamas pavojų savo ir kitų asmenų saugumui, dėl ko automobilis VW Golf atsitrenkė į automobilio Dodge galinę dalį.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi buvo atmestas G. M. skundas ir Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui G. M. atstovas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį bei Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą G. M. atžvilgiu nutraukti ANK 14 straipsnio pagrindu. Perkvalifikuoti G. M. veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijos minimumą atitinkančią bausmę. Nesant pagrindo bylą nutraukti, G. M. atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartį ir Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimą, perkvalifikuoti G. M. veiksmus pagal 420 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijos minimumą atitinkančią bausmę. Nesant pagrindo bylą nutraukti ar perkvalifikuoti G. M. veiksmus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties ir Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarimo dalį, kuria G. M. paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių ir taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti G. M. specialios teisės atėmimo ar paskirtąjį terminą sumažinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindžiančių arba paneigiančių išvadą dėl administracinio nusižengimo, numatyto 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių buvimo G. M. veiksmuose. Skunde teigiama, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, G. M. veiksmai nebuvo sąlygoti chuliganiškų paskatų. G. M. atstovas nurodo, kad priešingai nei nurodoma ginčijamame nutarime, G. M. staigiai nestabdė. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo, greitis buvo mažinamas siekiant sustabdyti ir sulaikyti kelyje neadekvačiai besielgiantį, galimai neblaivų transporto priemonės vairuotoją, tačiau ne siekiant elgtis chuliganiškai. Skunde pabrėžiama, kad policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė G. M., kas tik patvirtina asmens siekį sulaikyti kelyje pavojų kitiems eismo dalyviams keliantį pažeidėją.
3.2. Skunde nurodoma, kad 420 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pažeidimo sudėtis nėra siejama su eismo įvykio sukėlimu. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nurodyta išvada, kad „teismo vertinimu, būtent pareiškėjo veiksmai – tai, kad jis sugrįžęs į savo krypties eismo juostą buvo pradėjęs intensyviai stabdyti ten, kur tai draudžia kelio ženklai, buvo stabdomas be jokios būtinos priežasties — buvo būtina sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.“ Bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta autotechninė ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas buvo apklaustas teismo posėdžio metu. Teismui pateiktame ekspertizės akte ekspertas konstatavęs, jog įtakos sukeltam eismo įvykiui turėjo abiejų vairuotojų veiksmai, t. y. ekspertas konstatavo, jog šiuo atveju egzistuoja sudėtingas priežastinis ryšys. Tačiau padaręs minėtą išvadą, teismo ekspertas nepasisakė dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Apklausiamas teismo posėdžio metu teismo ekspertas nurodė, jog šiuo atveju nėra galimybės techniniu požiūriu nustatyti ir įvardinti būtinosios padarinių kilimo sąlygos. Kadangi minėtosios sąlygos nustatymas yra siejamas su specialiųjų žinių panaudojimu, todėl pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva jos nustatyti negalėjo, kadangi teismas nėra šios srities ekspertas ir specialių žinių neturi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos, o būtent, kad G. M. veiksmai ir buvo eismo įvykio kilimo būtinoji padarinių kilimo sąlyga yra aiškiai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.
3.3. Skunde teigiama, kad teismo teiginys, jog G. M. grįžęs į savo krypties eismo juostą pradėjo intensyviai stabdyti ten, kur tai draudžia daryti kelio ženklai yra visiškai nepagrįstas. Skunde nurodoma, kad kelių eismo taisyklėse nėra nei vieno kelio ženklo, kuris draustų vairuotojui stabdyti transporto priemonę. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teigimu, G. M. atliekant lenkimo manevrą G. K. (toliau – G. K.) jam tyčia trukdė aplenkti jo vairuojamą transporto priemonę didindamas greitį ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad G. M. atliekant lenkimo manevrą ir išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą priešais jį atvažinėjo kita transporto priemonė, dėl ko G. K. trukdymo lenkti galėjo kilti eismo įvykis, t. y. G. M. vairuojama transporto priemonė galėjo trenktis į tiesiai į jo vairuojamą transporto priemonę atvažiuojantį automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
3.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir tai, kad teismo ekspertizės akte ekspertas nurodė ir teismo posėdžio metu pažymėjo, jog jeigu G. K. nebūtų didinęs greičio ir trukdęs aplenkti G. M. vairuojamos transporto priemonės, G. M. grįžus į savo krypties važiavimo juostą ir stabdant, G. K. būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo.
3.5. Skunde nurodoma, kad G. M. nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. vaizdo registratorių įrašai, policijos pareigūno D. G. tarnybinis pranešimas. Svarbu pabrėžti, kad priekyje važiavusio automobilio vairuotojas G. K. buvo pripažintas kaltu dėl 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju G. K. atžvilgiu priimtas nutarimas ir jame nurodomos konstatuotos faktinės aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina G. M. nurodomas aplinkybes.
3.6. Skunde teigiama, kad ginčijamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodoma, jog G. M. chuliganiškas vairavimas pasireiškė ir pavojingu transporto priemonės lenkimu, kadangi priešinga važiavimo kryptimi važiavo automobilis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei vaizdo įrašo matosi, kad G. M. veiksmai, atliekant lenkimo manevrą, negali būti laikyti chuliganiški, nes lenkimo manevro pabaigti greitai nepavyko vien dėl to, kad lenkti trukdė lenkiamos transporto priemonės vairuotojas, tyčia didindamas greitį. Šią aplinkybę, G. M. atstovo teigimu, patvirtina ir to asmens atžvilgiu priimtas administracinio nusižengimo protokolas.
3.7. Skunde pažymima, kad G. M. veiksmai nebuvo sąlygoti chuliganišku paskatų, t. y. jis nesiekė demonstruoti aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementariu moralės bei elgesio normų niekinimo, nenorėjo prieš pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinama požiūrį į juos. G. M. siekė sustabdyti ir sulaikyti chuliganiškai, neadekvačiai kelyje besielgiantį, galimai girtą, automobilio vairuotoją ir perduoti jį policijos pareigūnams. Pažymėti ir tai, kad įstatymo leidėjas suteikia teisę asmenims sulaikyti uždraustą veiką padariusius asmenis, o tai laikytina administracinę atsakomybę šalinančia aplinkybe (ANK 14 straipsnis), tačiau šiuo atveju dėl minėtosios ANK nuostatos egzistavimo pirmosios instancijos teismas argumentuotai nepasisakė, tik formaliai nurodė, jog tai yra G. M. gynybinė versija. skunde teigiama, kad toks formalus argumentavimas nesisieja su teismo pareiga išsamiai ir visapusiškai ištirti byloje reikšmingas aplinkybes, tuo labiau, kad jau pirmos instancijos teismui pateiktame skunde dėl institucijos priimto nutarimo dėl minėtosios administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės egzistavimo G. M. veiksmuose jau buvo pasisakyta, todėl laikytina, kad ir pats skundas nebuvo išnagrinėtas išsamiai, kadangi į dalį argumentų nebuvo pasisakyta, taip pažeidžiant ANK nuostatas.
3.8. Skunde nurodoma, kad net jeigu pirmosios instancijos teismas ir nustatė, jog G. M. pažeidė tiek KET, tiek ir ANK nuostatas stabdydamas transporto priemonę, tačiau ginčijamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepasisakė kodėl G. M. veiksmai vertintini, kaip chuliganiškas vairavimas, tačiau ne pavojingas vairavimas, už kurį atsakomybė numatyta 420 straipsnio 1 dalyje, nors teismo posėdžio šis netinkamas veiksmų kvalifikavimo klausimas buvo keliamas. Skunde pažymima, kad net jeigu teismas ir sprendė, jog G. M. persirikiuodamas iš antros eismo juostos į pirmą ir stabdydamas prieš važiuojantį G. K. automobilį padarė administracinį nusižengimą, tai jo veiksmus turėjo būti kvalifikuoti pagal 420 straipsnio 1 dalį. G. M. gynėjo teigimu, jei jau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog G. M. elgėsi pavojingai staigiai stabdydamas, tai jo veiksmus turėjo kvalifikuoti, kaip pavojingą vairavimą, tačiau ne chuliganišką vairavimą.
3.9. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju G. M. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad G. M. yra profesionalus vairuotojas, ilgą laiko tarpą dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir ši profesinė veikla yra jo ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis. Skunde nurodoma, kad G. M. yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo, kuris ne tik išlaiko sutuoktinę ir mažamečius vaikus, tačiau ir moka būsto paskolą, tad specialiosios teisės atėmimas reikštų ir pragyvenimo pajamų praradimą, šeima nebeišgalėtų mokėti būsto kredito. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad G. M. analogiško pobūdžio pažeidimų niekuomet nebuvo padaręs, pastarojo veiksmai buvo nulemti kito eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo veiksmų, o pastarasis tik siekė sulaikyti chuliganiškai kelyje besielgusį asmenį, tad įvertinus šias teisiškai reikšmingas aplinkybes yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
G. M. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
5. Skunde nesutinkama su G. M. veiksmų kvalifikavimu pagal 420 straipsnio 2 dalį, prašant administracinio nusižengimo teiseną G. M. atžvilgiu nutraukti ANK 14 straipsnio pagrindu arba perkvalifikuoti jo veiksmus pagal 420 straipsnio 1 dalį. Skunde taip pat nesutinkama su paskirtos baudos dydžiu bei paskirta administracinio poveikio priemone, prašant pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Remiantis šia teisės norma, galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas, galimi prieštaravimai, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas nėra išankstinis įsitikinimas ar nuojauta. Tai yra įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų, remiantis reikšmingais faktais, iškėlus ir ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir galiausiai jų visumą.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo išvadas ir motyvus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju G. M. veiksmai pagal 420 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 7 dalį kvalifikuoti tinkamai ir tenkinti apeliacinį skundą teisinio pagrindo nėra.
8. 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
9. Skunde G. M. atstovas nurodo, kad G. M. veiksmai nebuvo sąlygoti chuliganiškų paskatų ir priešingai nei nurodoma Institucijos 2020 m. vasario 17 d. nutarime, jis savo transporto priemonės staigiai nestabdė. Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo teiginiai atmestini, kadangi juos paneigia byloje esantys tinkamai ištirti ir įvertinti įrodymai. Nagrinėjamu atveju į bylą buvo pateiktas vaizdo registratoriaus įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad važiuodamas už G. K., tamsiu paros metu, esant tinkamai apšviestam keliui, G. M. įjungė tolimąsias automobilio žibintų šviesas. Kelių eismo taisyklių 90 punkte nurodoma, kad draudžiama kaip įspėjamąjį signalą naudoti tolimąsias šviesas, jeigu jos gali akinti kitus vairuotojus (net ir per užpakalinio vaizdo veidrodį), ką būtent nagrinėjamu atveju ir darė G. M.. Iš vaizdo registratoriaus įrašo taip pat matyti, kad galiausiai G. M. pradėjo lenkimo manevrą. Tuo pat metu savo vairuojamo automobilio greitį padidino ir G. K.. G. M. teigimu, jam kilo įtarimas, jog priekyje važiavusios transporto priemonės vairuotojas yra galimai neblaivus, todėl savo veiksmais jis siekė jį sustabdyti, tačiau teismo vertinimu, tai tėra nelogiška gynybinė G. M. versija. Visų pirma, pamatęs įtartinai važiuojantį automobilį, G. M. neskambino bendruoju pagalbos numeriu, siekdamas pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją. Priešingai, jis mirksėdamas tolimosiomis žibintų šviesomis ir tokiu būdu akindamas priešais važiavusios transporto priemonės vairuotoją, galiausiai pradėjo jį lenkti, o grįžęs į savo eismo juostą, labai staigiai sustabdė, dėl ko G. K. vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į G. M. vairuojamą automobilį. Negana to, išlipęs iš automobilio G. M. priėjo prie G. K. vairuojamos transporto priemonės, atidarė priekines vairuotojo pusės dureles ir pradėjo smūgiuoti G. K.. Teismo vertinimu, G. M. veiksmai buvo įtakoti būtent chuliganiškų paskatų, o ne siekio sustabdyti jam įtarimą sukėlusį vairuotoją. Dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju G. M. atžvilgiu negalima taikyti ir ANK 14 straipsnio nuostatų. ANK 14 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką ar administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, jeigu šio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Kaip jau nurodyta anksčiau, važiuodamas paskui G. K. vairuojamą automobilį ir kilus įtarimui dėl jo (G. K.) neblaivumo, G. M. privalėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu ir taip pranešti apie galimai neblaivų vairuotoją, tačiau vietoje to jis pradėjo G. K. akinti įjungdamas tolimąsias žibintų šviesas, galiausiai pabaigęs lenkimo manevrą ir grįžęs į savo eismo juostą, staiga stabdė automobilį, dėl ko G. K. vairuojama transporto priemonė trenkėsi į G. M. automobilį. Kaip nurodoma ir apeliaciniame skunde, G. M. dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl atlikdamas tokius manevrus asmuo puikiai suvokė, kad už jo važiavusi transporto priemonė gali nesustabdyti, dėl ko gali kilti eismo įvykis. Be to, G. K. atžvilgiu G. M. panaudojo ir fizinį smurtą, o tai teismo vertinimu tik patvirtina aplinkybę, kad G. M. veikė iš chuliganiškų paskatų, todėl jo atstovo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl šių aplinkybių taip pat darytina išvada, kad nėra pagrindo G. M. veiksmus kvalifikuoti pagal 420 straipsnio 1 dalį.
10. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl būtinosios padarinių kilimo sąlygos, o būtent, kad G. M. veiksmai ir buvo eismo įvykio kilimo būtinoji padarinių kilimo sąlyga yra aiškiai nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. vasario 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-31/2012 yra išaiškinta, jog būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais. G. M. nagrinėjamu atveju nubaustas pagal 420 straipsnio 2 dalį (už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų), o ne už eismo įvykio sukėlimą. Byloje pagrįstai konstatuota, kad jei G. M. pradėjęs lenkimo manevrą ir pamatęs, jog G. K. taip pat padidino automobilio greitį, būtų grįžęs į savo eismo juostą arba atlikęs lenkimo manevrą nebūtų staigiai stabdęs, eismo įvykis nebūtų kilęs. Tačiau teismas pažymi, kad G. M. pažeidimas yra įrodytas, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo taisyklę.
11. Skunde teigiama, kad teismo teiginys, jog G. M. grįžęs į savo krypties eismo juostą, pradėjo intensyviai stabdyti ten, kur tai draudžia daryti kelio ženklai, yra visiškai nepagrįstas. Teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, jog G. M. pradėjo stabdyti ten, kur tai daryti draudžia kelio ženklai, nekeičia priimtų procesinių sprendimų esmės. Akivaizdu, kad intensyvus G. M. transporto priemonės stabdymas įtakojo tai, jog G. K. nespėjo sustabdyti savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko trenkėsi į G. M. vairuojamą automobilį, todėl plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų apygardos teismas nepasisako.
12. Nors ekspertizės akte ir nurodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo tiek nepriimtini automobilio VW Golf vairuotojo G. K. veiksmai, tiek nepriimtini automobilio Dodge Avenger vairuotojo G. M. veiksmai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šią aplinkybę ir konstatavo, kad nors G. K. ir pasielgė nepagarbiai, tačiau tai nedaro G. M. veiksmų nechuliganiškais, todėl jo atstovo apeliacinio skundo argumentai atmestini.
13. Skunde teigiama, kad ginčijamoje nutartyje visiškai nepagrįstai nurodoma, jog G. M. chuliganiškas vairavimas pasireiškė ir pavojingu transporto priemonės lenkimu, kadangi priešinga važiavimo kryptimi važiavo automobilis. Iš vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdžiai matyti, kad pradėjęs lenkimo manevrą G. M. puikiai matė priešpriešine eismo juosta artėjantį automobilį, dėl ko jo atliekamas lenkimo manevras sukėlė pavojų ne tik G. K., tačiau ir priešpriešine eismo juosta artėjusio automobilio vairuotojui.
14. Skunde prašoma G. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dėl minėto straipsnio nuostatų netaikymo nagrinėjamu atveju jau pasisakė ir apylinkės teismas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, jog pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019). Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinio poveikio priemonė paskirta minimaliam sankcijoje nustatytam terminui, be to, G. M. administracine tvarka baustas ir už kitus KET pažeidimus, todėl byloje nenustatyta visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas pareiškėjui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Apygardos teismas pritaria anksčiau nurodytoms apylinkės teismo išvadoms. Kaip jau aptarta anksčiau šioje nutartyje, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, jog G. M. vairavo chuliganiškai. Skunde nurodoma, kad jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl jo kasdienybė susijusi su transporto priemonių vairavimu ir vairuodamas pavojingai, asmuo puikiai suvokė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali kilti eismo įvykis. Be to, G. M. po savo pavojingo vairavimo, priėjęs prie G. K. automobilio atidarė jo priekines vairuotojo pusės dureles ir pradėjo smūgiuoti ten sėdinčiam G. K.. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, G. M. taip pat yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, nors ir žino, kad praradęs teisę vairuoti, prarastų ir darbą, dėl ko neigiami padariniai kiltų ne tik jam, tačiau ir jo šeimai. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. M. nepaisė ne tik Kelių eismo taisyklių, tačiau ir galimai dėl jų nesilaikymo kilsiančių pasekmių, todėl apeliaciniame skunde jo atstovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, jas vertinant ANK 34 straipsnio 6 dalies kontekste.
15. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, apygardos teismas daro pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti G. M. atstovo apeliacinį skundą, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
G. M. atstovo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.