Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Ciesiūno ir Valdo Petro Meidaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. (toliau – ir Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. M. paskirta galutinė bausmė – areštas 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, J. M. pripažintas recidyvistu.

J. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. M. nuteistas už tai, kad jis žinodamas, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas teikti išlaikymą savo sūnui M. M., gim. 2011 m., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vykdydamas individualią veiklą ir galėdamas šią pareigą vykdyti, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., išskyrus, kai teikė išlaikymą sūnui M. M., antstoliui, vykdančiam teismo priteisto išlaikymo M. M. lėšų išieškojimą, atlikdamas šiuos mokėjimus: 2023 m. liepos 5 d. 100 Eur, 2023 m. rugsėjo 6 d. 100 Eur, 2023 m. spalio 11 d. 100 Eur, 2023 m. lapkričio 14 d. 50 Eur, 2023 m. gruodžio 12 d. 50 Eur, 2024 m. sausio 16 d. 50 Eur, 2024 m. kovo 4 d. 20 Eur, 2024 m. gegužės 3 d. 40 Eur, 2024 m. gruodžio 3 d. 20 Eur, 2025 m. sausio 20 d., 100 Eur, 2025 m. vasario 26 d. 50 Eur ir 2025 m. kovo 18 d. 50 Eur, taip tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui M. M. išlaikyti, dėl ko, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. savo vaikui M. M. išlaikyti nesumokėjo 5040,94 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Tikinama, kad jo ginamojo nuoširdų gailestį dėl savo veikos padarymo patvirtina objektyviai nustatyta aplinkybė, kad lėšos vaikui išlaikyti buvo sistemingai teikiamos visą veikos, pripažintos nusikalstama, laikotarpį, todėl J. M. atžvilgiu teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jos teisinio vertinimo, o nesutinka, jog pirmos instancijos teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei teigia, jog neteisingai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Remiantis tuo prašo sušvelninti paskirtą bausmę, bei atmesti nuketėjusiosios pateiktą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

Dėl paskirtos bausmės

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019)

7. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2005, Nr. 2K-471/2009, Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K-94/2010).

8. Nors nuteistasis ir pripažino savo kaltę bei teigė, kad gailisi, tačiau iš bylos medžiagos ir paties nuteistojo paaiškinimų akivaizdu, jog realiai jis visą laiką stengėsi išvengti prievolės mokėti alimentus. Jis atsisakė Užimtumo tarnybos siūlomo darbo, kad atimtų galimybę antstoliui išieškoti priteistas sumas. Už analogišką veiką jis teisiamas jau trečią kartą. Šią nusikalstamą veiką jis padarė tuo metu kai buvo atliekamas ankstesnis ikiteisminis tyrimas dėl tokios pačios veikos, priimtas baudžiamasis įsakymas (2023-08-18) bei tuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymas. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo išsakomas gailestis yra deklaratyvaus pobūdžio ir nenuoširdus. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tokio prisipažinimo ir deklaruojamo gailesčio nepripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje naujoje BK 27 straipsnio redakcijoje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

10. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenų matyti, jog J. M. praeityje ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis. Jis buvo teistas 2013-10-21, 2014-04-28, 2014-06-10, 2014-10-06, 2014-10-30. Paskutiniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. už sunkų nusikaltimą. 2015-01-16 nutartimi minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Paskirtą bausmę atliko 2018-05-11. Sutinkamai su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunkčiu, asmenys turinčiais teistumą laikomi penkerius metus jei jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Todėl J. M. teistumo terminas galėjo baigtis 2023 m. gegužės mėn. 11 d. Tačiau to paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad jei turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Tokiu atveju anuliuojamas visas teistumo laikas iki naujos nusikalstamos veikos padarymo momento, ir jis pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo bausmės atlikimo už naują nusikalstamą veiką. Jau minėtu 2023-08-18 teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 164 straipsnį už tai, kad nuo 2022-09-15 iki 2023-05-12 sąmoningai nevykdė savo pareigos mokėti alimentus vaiko išlaikymui. Taigi jis šią nusikalstamą veiką padarė dar neišnykus ankstesniam teistumui. Todėl to (ankstesnio) teistumo senaties termino eiga nutrūko ir iš naujo skaičiuojama nuo minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės įvykdymo. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, jog nusikalstamą veiką J. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Kadangi, kaip jau minėta, pagal BK 164 straipsnį jis teisiamas jau trečią kartą, todėl pagrįstai ir motyvuotai jis pripažintas recidyvistu ir tai įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

11. Už BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme įtvirtintos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dviejų metų bausmės. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į vaiko teisę į jo materialinį išlaikymą, kad veika truko gana ilgą laiką (vienerius metus ir 9 (devynis) mėnesius). Taip pat atsižvelgta į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei tai kad nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu, bei kitas asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Aptartos aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą nuteistajam skirti arešto bausmę, nustatant kiek didesnį nei numatytas arešto bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 40 (keturiasdešimties) parų. Be to, nuteistajam pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant aukščiau įvardintus įpareigojimus.

12. Apibendrinant tai kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta, priimant skundžiamą nuosprendį.

Dėl civiliniu ieškiniu nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio

13. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Apygardos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą laikėsi BPK ir CK reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje laikytinas pagrįstu.

14. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad nukentėjusieji A. P. ir M. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. M. priteisti neturtinę žalą kiekvienam iš nukentėjusiųjų po 2000 (du tūkstančius ) eurų. Kaip matyti iš pateikto civilinio ieškinio turinio, jame išdėstyti motyvai pagrindžiantys nukentėjusiesiems neteisėtais J. M. veiksmais padaryta neturtinė žala taip pat pagrįstas jos dydis. Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog A. P. neturi didelių pajamų, jai tenka visi rūpesčiai dėl sūnaus auginimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos priežiūros užtikrinimo. Pažymima, kad mama sūnui negali leisti įsigyti madingesnių drabužių, o ką jau kalbėti apie atostogas. Sūnus dėl to pergyvena. Tai jaučiasi jo elgsenoje bei savijautoje. Nurodoma, kad ir pati A. P. pergyvena dėl tokios situacijos, kad negali tinkamai užtikrinti vaiko materialių interesų, ir finansinės gerovės, pastoviai jaudinasi dėl vaiko ateities (1 t. b. l. 69-72).

15. Pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiųjų civilinį ieškinį ir iš J. M. A. P. bei M. M. priteisė po 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad J. M. nevykdant pareigos išlaikyti vaiką, natūraliai A. P. kilo daugiau rūpesčių siekiant pačiai užtikrinti visus vaiko materialius poreikius, todėl ji dėl to jautė papildomą stresą ir įtampą, buvo apribotos vaiko ugdymosi ir lavinimosi galimybės, nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai, taip pat atsižvelgė į teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui nevykdymo laikotarpį – 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai. Priešingai nuteistojo skundo argumentams, apylinkės teismas pakankamai išsamiai išanalizavo visus jo argumentus susijusius su priteistinos neturtinės žalos dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio minimalios ir maksimalios sumos ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

16. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo neteisėti veiksmai turėjo įtakos nukentėjusiųjų dvasiniams išgyvenimams, emocinei būklei, jog dėl to pastarieji turi ir finansinių sunkumų, ir jie atsirado nuteistajam nevykdant finansinių įsipareigojimų išlaikyti savo vaiką – žala būtent kilo dėl šių įsipareigojimų nevykdymo. Taigi šiuo atveju nukentėjusiajai A. P. ir nukentėjusiajam M. M. priteista po 2 000 (du tūkstančius) eurų suma neturtinei žalai atlyginti, nėra neprotinga, neracionali bei neproporcinga.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmos instancijos teismas nei nuteistojo skundą nagrinėjantis teismas nekvestionuoja aplinkybės, jog J. M. nusikalstamos veikos laikotarpiu atlikinėjo bankinius pavedimus sūnaus išlaikymui, tai nurodyta ir kaltinime, tačiau pažymėtina, kad nuteistojo vaiko išlaikymui pervesta suma 730 (septynis šimtai trisdešimt) eurų nesudaro nei penktadalio sumos, kurią turėjo sumokėti nuteistasis.

18. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi BPK, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, atsižvelgė į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino aplinkybių visumą. Apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi yra paremtas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesuteikia pagrindo pamažinti nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį ar juolab visai jo nepriteisti.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą atmesti.