Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo nepilnamečio M. M. atstovei pagal įstatymą A. P., jų įgaliotai atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų;

2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 dienoms;

3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų;

4) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 302 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

5) Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams; to paties teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams (bausmę atliko 2018 m. gegužės 11 d.);

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. J. M., žinodamas, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas teikti išlaikymą savo sūnui M. M., gim. 2011 m., po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vykdydamas individualią veiklą ir galėdamas šią pareigą vykdyti, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., išskyrus, kai teikė išlaikymą sūnui M. M., antstoliui, vykdančiam teismo priteisto išlaikymo M. M. lėšų išieškojimą, atlikdamas šiuos mokėjimus: 2023 m. liepos 5 d. 100 Eur, 2023 m. rugsėjo 6 d. 100 Eur, 2023 m. spalio 11 d. 100 Eur, 2023 m. lapkričio 14 d. 50 Eur, 2023 m. gruodžio 12 d. 50 Eur, 2024 m. sausio 16 d. 50 Eur, 2024 m. kovo 4 d. 20 Eur, 2024 m. gegužės 3 d. 40 Eur, 2024 m. gruodžio 3 d. 20 Eur, 2025 m. sausio 20 d., 100 Eur, 2025 m. vasario 26 d. 50 Eur ir 2025 m. kovo 18 d. 50 Eur, taip tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui M. M. išlaikyti, dėl ko, nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d. savo vaikui M. M. išlaikyti nesumokėjo 5040,94 Eur.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis J. M. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad žinojo apie tai, kad 2022 metais buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį jis privalėjo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui M. M. po 250,00 Eur per mėnesį, kurio nemokėjo. Sūnui sumokėjo tik tas sumas, kurios nurodytos kaltinime po 20. 50, 100 Eur. Dirba prie elektros instaliacijos darbų pagal individualią veiklą. Individualią veiklą vykdo nuo 2022-04-13 d. ir nebuvo jos nutraukęs. Elektros darbus jam suranda kolega, per pažįstamus. Jo mėnesio pajamos įvairios, nuo 500 iki 900 eurų per mėnesį. Tai nepakankama suma jam pačiam pragyvenimui. „Valdiškame“ darbe nedirba, nes paskaičiavus, kad reikėtų padengti visas turimas skolas antstoliui, jam pačiam liktų tik apie 450 eurų. Jeigu sąžiningai dėl to ir nedirba „valdiškame“ darbe. Geriems darbams reikalingas išsilavinimas elektros srityje, išduodami pažymėjimai pagal sugebėjimus, jo pats žemiausias, vienas dirbti negali, su juo turi būti aukštesnio rango prižiūrėtojas. Nekilo mintis kelti kvalifikacijos. Prie elektros darbų dirba 4 metus. Buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kad galėtų kreiptis pas teisininkus dėl bylos, buvo toks reikalavimas. Užimtumo tarnyboje buvo pareiškęs reikalavimą, kad ieško darbo nepilnu etatu, nes per laisvą laiką dar galėtų dirbti. Pilnu etatu darbo neieškojo, nepagalvojo. Supranta, kad vaikui reikalingas išlaikymas, nemano, kad tokios sumos užtenka. Vasarą gyvena (duomenys neskelbtini) sodyboje, pas pažįstamą, o žiemą nuomojasi butą, nes sodyboje šalta gyventi. Nevedęs, gyvena vienas. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo prieš daug metų, jį matė 2014 m., dabar nepalaiko su juo ryšių, nenori įsikišti į kitą šeimą. Mėnesiui jam pačiam reikia daug pinigų, išleidžia daug vaistams, nes blogai su nugara. Nedarbingumas jam nėra nustatytas. Jis gauna pajamas dalimis, ne visą sumą iš karto. Jeigu gautų didesnę sumą vienu kartu, sūnui galėtų pervesti iš tos dalies. Yra gavęs baudą už laiku nedeklaruotas pajamas. Uždeklaravo 0 eurų pajamų. Būna už darbus grynais paduoda į rankas kolegai ir jam, kvito neišrašo niekam, kolega gal išrašo. Neprieštarauja dėl nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių, kai turės pinigų, sumokės.

3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. parodė, kad kai gyveno kartu su kaltinamuoju, jis turėjo vaikų iš kitos šeimos, tai ir jiems nemokėdavo išlaikymo. Antstoliams skolos buvo dėl to ir nedirbdavo oficialiai. Dirbdavo ant stogų neoficialiai. Viskas kartojasi, jis niekam nemoka skolų. Mano, kad čia jo tiesioginis nusistatymas nemokėti išlaikymo. Vaikui M. M. kaltinamasis sumokėjo išlaikymo tik tas sumas, kurios nurodytos kaltinime. Tėvas su sūnumi nebendrauja. Vaikas pats nenori bendrauti su tėvu, nori pavardę pasikeisti. Vaikui vis turi paaiškinti, kad negali jam nupirkti kažko brangesnio, tėvas pinigų neduoda. Prašo priteisti po 2000 Eur neturtinės žalos jai ir sūnui. Kiekvieną kartą gaila vaiko, kai negali jam daug ko leisti, nes nori važiuoti ir į ekskursiją, rengtis madingiau. Kaskart reikia aiškinti, kad ji neuždirba tiek pinigų. Nenori nuvilti vaiko, stengiasi išpildyti vaiko norus. Patiria nuolatinę psichologinę įtampą, nesinori vaikui sakyti ne. Turi sutuoktinį, kitų nepilnamečių vaikų neturi. Palaiko civiliniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes.

4. Kaltinamajam J. M. pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei bei kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

5. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažintini įrodymais.

6. Iš advokatės K. Č. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad jame nurodoma, jog atstovaujant A. P. teikiamas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą. Antstolio E. Smagurausko kontoroje yra nesėkmingai vykdomas priverstinis išieškojimas iš J. M. nepilnamečio sūnaus M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas iki 2024-04-01 turėjo sumokėti 11839,28 Eur išlaikymui skirtų lėšų, per daugiau nei metus laiko buvo sumokėjęs viso išlaikymo ir vykdymo išlaidų tik 801,28 Eur. Ilgą laiką nuo 2024 m. visiškai neteikia išlaikymo. J. M. vykdo individualią veiklą, tačiau gaunamų pajamų nedeklaravęs. J. M. prašymų dėl socialinių išmokų nėra teikęs. Policijos duomenų bazėje patikrinus J. M. duomenis, išsiaiškinta, kad nuo 2024-05-07 jis yra registruotas Panevėžio miesto Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnyba pateikė duomenis, kad jis pageidavo dirbti nepilną darbo dieną, nes vykdo individualią veiklą, todėl tokio darbo pasiūlymo nebuvo. Jo statusas ne darbo ieškantis asmuo, o užimtas asmuo. J. M. tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti sūnų, todėl 2023-08-17 buvo teismo priimtas baudžiamasis įsakymas. J. M. toliau tęsia analogišką veiklą. Įsiskolinimą sudaro jau virš 12000Eur, o pats pervedė sūnaus išlaikymui tik 652,98 Eur. Tėvas per visą laikotarpį ir kitaip neprisidėjo prie sūnaus gyvenimo (1 t., b. l. 18-20).

7. Iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš skolininko J. M. priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022-09-15 iki vaiko pilnametystės, išmokas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (1 t., b. l. 147-148).

8. Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad M. M. tėvas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52).

9. Iš antstolio Egidijaus Smagurausko 2024 m. gruodžio 18 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkas J. M. antstoliui atlieka mokėjimus nereguliariai. Gauti šie mokėjimai: 2023-07-05 gauta 100,00 Eur – išieškotojai pervesta 100,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2023-09-06 gauta 100,00 Eur – išieškotojai pervesta 100,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2023-10-11 gauta 100,00 Eur – išieškotojai pervesta 100,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2023-11-14 gauta 50,00 Eur – išieškotojai pervesta 50,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2023-12-12 gauta 50,00 Eur – išieškotojai pervesta 50,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2024-01-16 gauta 50,00 Eur – išieškotojai pervesta 50,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2024-03-04 gauta 20,00 Eur – išieškotojai pervesta 20,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2024-05-03 gauta 40,00 Eur – išieškotojai pervesta 40,00 Eur išlaikymui skirtų piniginių lėšų; 2024-12-03 gauta 20,00 Eur – kuris dar nepervestas išieškotojai. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas iki 2024-12-01 turėjo sumokėti 13863,28 Eur išlaikymui skirtų lėšų, yra sumokėjęs 1992,18 Eur. Remiantis turima informacija šiuo metu vykdomojoje byloje susidariusi 11871,10 Eur išlaikymo skola (1 t., b. l. 91-93).

10. Iš antstolio Egidijaus Smagurausko 2024 m. balandžio 24 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad gauti šie mokėjimai: 2024-12-03 gauta 20,00 Eur, kurie 2024-12-31 pervesti išieškotojai vaiko išlaikymui; 2025-01-20 100,00 Eur, kuriais padengtos papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomojoje byloje. 2025-02-26 ir 2025-03-18 po 50,00 Eur, viso 100,00 Eur iš kurių 54,10 Eur padengta papildomos vykdymo išlaidos, kurios patiriamos atliekant atskirus veiksmus vykdomoje byloje ir 45,90 Eur pervesta išieškotojai vaiko išlaikymui (1 t., b. l. 96-98).

11. Iš Panevėžio apskrities policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos Z. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad gauti antstolio Egidijaus Smagurausko patvarkymai dėl informacijos pateikimo 2024-12-18 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025-04-24 Nr. (duomenys neskelbtini). Matyti, kad pagal Teismo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), J. M. turi mokėti fiksuotus mokėjimus nuo 2022-09-15 po 253,00 Eur. Pagal antstolio pateiktą informaciją matyti, kad J. M. atliko šiuos mokėjimus: 2023 m. liepos 5 d. 100 Eur. 2023 m. rugsėjo 6 d., 100 Eur. 2023 m. spalio 11 d. 100 Eur. 2023 m. gruodžio 12 d. 50 Eur. 2024 m. sausio 16 d., 50 Eur. 2024 m. kovo 4 d. 20 Eur. 2024 m. gegužės 3d., 40 Eur. 2024 m. gruodžio 3 d., 20 Eur. 2025 m. sausio 20 d., 100 Eur 2025 m. vasario 26 d. 50 Eur. 2025 m. kovo 18d. 50 Eur. Nustatyta, kad iš viso per laikotarpį (2023 m. birželio 15 d. iki 2025 m. kovo 31 d. J. M. sumokėjo 680 Eur. Per laikotarpį (2023 m. birželio 15 iki 2025 m. kovo 31, t. y. 22 mėn. J. M. turėjo sumokėti sūnaus M. M. išlaikymui 22mėn.X 253 Eur = 5566 Eur. Nustatyta, kad iš pervestų pinigų 2025 m. sausio mėn. 100 Eur ir 2025 vasario ir kovo mėn. padengtos 54,90 Eur papildomos vykdymo išlaidos, t. y. viso 154,94 Eur - vykdymo išlaidos padengtos. 680-154,9=525,1 Eur. Todėl J. M., vengdamas pagal teismo sprendimą mokėti lėšas sūnui M. M. išlaikyti iki 2025 m. kovo 31 nesumokėjo 5040,94 Eur (680-154,94 = 525,06 Eur; 5566 Eur-525,06 Eur = 5040,94 Eur) (1 t., b. l. 144-146).

12. Iš Užimtumo tarnybos prie LR SADM Klienų aptarnavimo ir paslaugų valdymo skyriaus rašto matyti, kad J. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2024-05-07. Registracijos metu jam suteiktas užimto asmens statusas. Atsižvelgiant į asmens registracijos Užimtumo tarnyboje statusą, tikslus bei lūkesčius, nėra išduotas pasiūlymas dirbti. Taip pat šios registracijos laikotarpiu Užimtumo tarnyba išmokų nemokėjo (1 t., b. l. 104).

13. Iš Užimtumo tarnybos prie LR SADM Panevėžio klienų aptarnavimo departamento Panevėžio skyriaus rašto matyti, kad J. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2024-05-07, jam buvo suteiktas užimtumo asmens statusas. Kadangi asmuo dirba savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ir pageidauja darbo nepilnu etatu, konkrečių darbo pasiūlymų pagal asmens pageidavimą nebuvo, todėl nepateikti. Klientui dalyvauti profesinio mokymo priemonėje nesiūlyta, kadangi į šią priemonę galima nukreipti bedarbio statusą turinčius asmenis (2 t., b. l. 30).?

14. Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto 2025-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. M. iki 2025-04-07 mokesčių administratoriui Pajamų mokesčio deklaracijų (forma GPM 311) ir metinių gyventojo šeimos turto deklaracijų (formas FR 0001) už 2023 ir 2024 metus vykdant individualią veiklą neteikė ir pajamų nedeklaravo (1 t., b. l. 124-126).

15. Iš J. M. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2023 m., matyti, kad deklaruota 158,53 Eur pajamų, nesusijusių su individualios veiklos vykdymu (1 t., b. l. 127-128). Iš J. M. Pajamų mokesčio deklaracijos už 2024 m. matyti, kad deklaruota 216,16 Eur pajamų, nesusijusių su individualios veiklos vykdymu (1 t., b. l. 131-132).

16. Iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad J. M. nuo 2022-04-13 vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 155-157).

III. Įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

17. Pagal BK 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui

18. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. M. nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d., išskyrus, kaltinime nurodytus laikotarpius, kada nedidelėmis sumomis ir nereguliariai teikė išlaikymą sūnui M. M., vykdydamas individualią veiklą ir galėdamas pareigą vykdyti, tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas savo vaikui M. M. išlaikyti. Šios aplinkybės nustatytos paties kaltinamojo M. M. parodymais, kuriuose jis savo kaltę pripažino visiškai bei nurodė, jog žinojo apie tai, kad pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo sprendimą privalėjo teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui M. M. periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur kas mėnesį, tačiau to nedarė; antstoliui pervedė tik kaltinime nurodytas sumas sūnaus išlaikymui; nuo 2022 m. visą laiką vykdė individualią veiklą, dirbo elektros instaliacijos darbus, gaudavo pajamas, iki 900 eurų per mėnesį; „valdiškame darbe“ nedirbo, nes pasiskaičiavo, kad tokiu atveju reikėtų padengti visas turimas skolas antstoliui ir jam pačiam liktų tik apie 450 eurų; buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau buvo pareiškęs pageidavimą dirbti tik pusę etato, kad dar galėtų dirbti pagal individualią veiklą, pilnu etatu darbo neieškojo, kvalifikacijos nekėlė. Minėtos aplinkybės nustatytos ir nukentėjusiosios A. P. parodymais, antstolio E. Smagurausko pateiktais patvarkymais apie tai, kad J. M. neperveda vaiko išlaikymui priteistų sumų, yra susidaręs įsiskolinimas, gauti tik daliniai ir nereguliarūs mokėjimai; išrašai iš Sodros duomenų bazės, kad J. M. nuo 2022 m. balandžio 13 d. vykdo individualią veiklą, tą patvirtino ir pats kaltinamasis, jis gavo pajamas; Užimtumo tarnybos pateikti duomenys, kad J. M. yra registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2024-05-07, jam buvo suteiktas užimtumo asmens statusas; asmuo dirba savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą ir pageidavo darbo nepilnu etatu. Taigi, abejonių dėl kaltinamojo kaltės nekyla, jis sąmoningai sudarė situaciją, kuomet vykdydamas individualią veiklą ir gaudamas pajamas, jas skirdamas savo asmeninių poreikių tenkinimui, turėdamas pajamų išlaikyti savo nepilnametį vaiką, jam neteikė teismo sprendimu priteisto išlaikymo, išskyrus, kaip minėta, pavienes kaltinime nurodytas sumas, priverstinis išieškojimas iš jo nebuvo galimas, daro išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog M. M.tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

IV. Civilinis ieškinys

19. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

20. Byloje pateiktas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. P. ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo nepilnamečio M. M. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo J. M. priteisti po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P. ir nukentėjusiajam nepilnamečiui M. M. (1 t., b. l. 69-72). Ieškinyje nurodoma, kad J. M. neteikia vaikui M. M. priteisto išlaikymo kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, po 2023 m. rugpjūčio 17 d. tik labai retai pervesdavo po 20, 50 Eur. Dėl nuolatinio išlaikymo nemokėjimo civiliniams ieškovams padaryta neturtinė žala. A. P. priversta viena išlaikyti ir rūpintis vaiku, kas sukėlė didelius nepatogumus, išgyvenimus, stresą, rūpestį ne tik jai, bet ir sūnui. Neturtinė žala daroma tęstinį laikotarpį, kelis metus. A. P. neturi didelių savarankiškų pajamų, jai tenka visi rūpesčiai dėl sūnaus auginimo, auklėjimo, mokymosi, sveikatos priežiūros užtikrinimo ir kt. Sūnui jau 14 metų, jo poreikiai padidėjo. Išlaikymo pinigai nuolat nuvertėja ir dėl infliacijos. Gauti pinigai būtų panaudoti sūnaus visapusiškai gerovei: maistui, vitaminams, medikamentams, mokymosi priemonėms, gyvenimo aplinkai gerinti, turiningam laisvalaikiui. Ilgą laiką mama su sūnumi negali sau leisti išvykti atostogauti į užsienį, priversti labai skaičiuoti išlaidas. Siekiant patenkinti būtinus sūnaus poreikius, mama riboja arba visai neužtikrina savo interesų, atsisakydama tam tikrų paslaugų, pirkinių, išvykų, švenčių. Jiems trukdoma gyventi normalų, pilnavertį gyvenimą. Mama yra nuolatinėje nervinėje įtampoje bei nerime dėl sūnaus ateities. Atsakovo veiksmų pasekmės jaučiasi sūnaus elgsenoje ir savijautoje. Civilinė ieškovė A. P. teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

21. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamojo J. M. padarytą tyčinę veiką ir jos pasekmes, jo elgesį ir požiūrį į savo veiksmus, laikotarpį, per kurį kaltinamasis vengė pareigos išlaikyti sūnų (beveik dveji metu), nepilnamečio vaiko amžių ir jo poreikius, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinyje nurodytas aplinkybes apie jų patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjusį jų poreikių patenkinimą, tai, kad vaiko motinai vienai tenka visi su sūnaus materialiniu išlaikymu susiję rūpesčiai, tėvo elgesio neigiamą įtaką nepilnamečiui vaikui, tai, kad nebuvo pilnai užtikrinami vaiko interesai, sprendžia, jog nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, praradimams ir kitokiems neturtinių vertybių pažeidimams atlyginti teisinga, sąžininga ir protinga yra ieškinyje prašoma priteisti suma – po 2 000 eurų kiekvienam. Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko su civiliniu ieškiniu, nurodė, jog atlygins padarytą žalą, jis yra darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą, gaunantis pajamas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes teismas civilinį ieškinį tenkina pilnai ir iš kaltinamojo kiekvienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteisia po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

23. Už BK 164 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

24. Kaltinamasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino pilnai, tačiau jis neišreiškė ir teismas neįžvelgė jo nuoširdaus apgailestavimo dėl savo veiksmų, jų kritiško vertinimo, už analogišką veiką jis teisiamas trečią kartą, savo veiksmų nekeitė, todėl teismas nenustato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis ne pirmą kartą teisiamas už analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, dėl jos turi neišnykusį teistumą, pripažįsta kaltinamąjį J. M. recidyvistu ir tuo pačiu nustato, kad jo atsakomybę sunkina tai, kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

25. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą (BK 11 straipsnis), jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo asmenybę ir kt. Kaltinamasis J. M. padarė vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą vaikui ir šeimai, veika tyčinė, truko beveik dvejus metus, baigta. Kaltinamasis teistas, trečią kartą teisiamas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskutiniu Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu teistas už analogiško nusikaltimo padarymą laisvės apribojimo bausme, ją atlikęs, baustas administracine tvarka už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė metinės pajamų deklaracijos, paskirtos baudos nesumokėjęs. Kaltinamasis nevedęs, vykdo individualią veiklą, turi vieną nepilnametį vaiką – M. M., kurį privalo išlaikyti, Psichikos sveikatos ir Priklausomybių ligų centro įskaitose neregistruotas. Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, skiriamos švelnesnės bausmės yra neefektyvios ir savo tikslų nepasiekia, nes kaltinamasis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam skiriant griežtesnę sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurio trukmė neženkliai didesnė nei šios bausmės vidurkis – 60 (šešiasdešimt) parų.

26. Įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą pripažino pilnai, bylos aplinkybės buvo aiškios, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam J. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

27. BK 75 straipsnis numato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones. Bausmės vykdymas pagal gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

28. Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti J. M. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, konstatuoja, kad tam yra pagrindas. Kaltinamasis paskutiniu teismo nuosprendžiu – Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme skiriant jam įpareigojimus ir draudimus, byloje nėra duomenų apie netinkamą šios bausmės vykdymą, bausmę jis yra atlikęs. Atsižvelgtina į tai, kad šioje byloje nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika kokių nors sunkesnių pasekmių nesukėlė, kaltinamasis nors ir nedideles bei nereguliarias tam tikras pinigų sumas sūnui mokėjo, jis vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas, teismo posėdžio metu prašė pasigailėti ir neskirti jam arešto bausmės, pažadėjo, jog teiks sūnui išlaikymą, legaliai įsidarbins, todėl teismas daro išvadą, kad paskirtos arešto bausmės vykdymas kaltinamajam šiuo metu gali būti atidėtas, suteikiant jam galimybę pakeisti savo elgesį bei kas svarbiausia, dirbti ir teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą savo sūnui. Teismo vertinimu, arešto bausmės vykdymo atidėjimas skiriant kaltinamajam tikslingus įpareigojimus, šiuo atveju labiau atitiks ir nukentėjusiųjų interesus, kad kaltinamasis dirbtų ir mokėtų sūnui teismo sprendimu nustatytą išlaikymą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5 dalimis, 6 dalies 4, 5, 8 punktais, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje, išlaikyti savo nepilnametį vaiką M. M. bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

VI. Kiti bylos klausimai

29. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

31. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Kristina Česnauskienė pateikė teismui prašymą ir banko sąskaitos išrašą, iš kurių matyti, kad už advokatės teisines paslaugas nukentėjusiesiems A. P. sumokėjo 620,00 Eur. Šias išlaidas sudaro konsultacijos, duomenų rinkimas, pareiškimų, prašymų rengimas, civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas teisme (2 t., b. l. 53-54).

32. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje advokatė atstovavo nukentėjusiuosius viso ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylos nagrinėjimo teisme metu, buvo teikiami procesiniai dokumentai (pareiškimai, prašymai, civilinis ieškinys ir kt.), nukentėjusioji buvo atstovaujama teisiamajame posėdyje, advokatės teisinių paslaugų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai yra byloje, todėl nukentėjusiosios prašymas tenkintinas, priteisiant jai iš kaltinamojo 620,00 Eur išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti atlyginimą. Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga nukentėjusiesiems šioje byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtyje, kaltinamasis yra dirbantis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir jam paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 4, 5, 8 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; išlaikyti savo nepilnametį vaiką M. M.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, J. M. pripažinti recidyvistu.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. P. ir M. M. civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. P..

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 2 000 Eur (du tūkstančius eurų, 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M.. Lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo M. M. atstovei pagal įstatymą A. P..

Priteisti iš kaltinamojo J. M. 620,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų, 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiajai A. P..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.