- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2-592-1012/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38502-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- UAB „Valaura“
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Aleksander Višnevski, Jonas Korsakas
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Aleksander Višnevski, atsakovei antstolei D. P., atsakovės atstovui advokatui Jonui Korsakui, trečiojo asmens atstovui A. B., liudytojui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Valaura“ ieškinį atsakovei antstolei D. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, O. G., antstolis V. Č., A. L., V. M., A. L. ir V. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės antstolės D. P. 1432, 36 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad 2003 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu byloje Nr. 1-48/2003 iš O. G., V. L., V. M., A. L., A. L. ir UAB „Eurogarantas“ solidariai buvo priteista 3395, 50 Eur (11724 Lt) išieškotojo BADB „Baltikums draudimas“ naudai, kurio pagrindu 2004 m. lapkričio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-48/2003. Minėtas vykdomasis raštas 2006 m. kovo 24 d. buvo pateiktas vykdyti antstolei D. P., 2006 m. balandžio 3 d. antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0068/06/00120. 2014 m. gruodžio 16 d. vykdomoji byla Nr. 0068/06/00120 buvo užbaigta ieškovo prašymu, o vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui. Ieškovas nurodo, kad iki šios dienos pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003 neišieškota suma yra 1432,36 Eur. Šiuo metu išieškojimą pagal šį vykdomąjį dokumentą atlieka antstolis V. Č..
Paaiškina, kad 2014 m. gruodžio 8 d. BADB „Baltikums draudimas“ bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“ ir UAB „Valaura“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16556-541/2015 pakeitė pradinį išieškotoją BADB „Baltikums draudimas“ naujuoju išieškotoju UAB „Valaura“ pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003 dėl skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo iš solidarių skolininkų O. G., V. L., A. L., A. L., V. M.. Įvykus teisių perėmimui vykdymo procese, UAB „Valaura“ perėmė visas ankstesnio kreditoriaus teises ir pareigas, susijusias su minėtu skolos išieškojimu, tačiau nei vienam iš skolininkų neturint turto, skola liko neišieškota. Nurodo, kad skolininkas O. G. 2008 m. kovo 12 d. paveldėjo G. G. priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 24 d. šią buto dalį įregistravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre, o 2014 m. sausio 30 d. šį turtą pardavė už 25100, 50 Eur (86667 Lt) sumą. Ieškovas pažymi, kad dėl antstolės D. P. neveikimo, t. y. neareštavus skolininkui priklausančios 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolininkas perleido jam priklausantį nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims, dėl tokių veiksmų ieškovui nebuvo grąžinta skola ir jis patyrė žalą. Ieškovas pažymi, kad Testamentų registras yra viešas registras, jo informacija buvo prieinama antstolei D. P., tačiau dėl neaiškių priežasčių antstolė D. P. neatliko tinkamai visų veiksmų, neareštavo skolininkui priklausančių turtinių teisių į minėtą turtą. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, atsižvelgdamas į tai, kad yra būtinosios sąlygos atsakovės antstolės D. P. deliktinei atsakomybei kilti, prašo priteisti 1432, 36 Eur žalos atlyginimą ieškovo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė D. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad į vykdymo procesą ieškovas UAB „Valaura“ vykdant išieškojimą iš skolininko V. L. įstojo tik nuo 2015 m. sausio 30 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis, o vykdant išieškojimą iš skolininkų O. G., A. L., A. L., V. M. tik nuo 2015 m. balandžio 28 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, iki to laiko išieškotojas buvo ADB „Baltikums draudimas“, vėliau BADB „Baltikums draudimas“, kurio bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, informacijos, kad skolininkas O. G. paveldėjo nekilnojamąjį turtą antstolei nepateikė, pretenzijų antstolei nereiškė, o 2014 m. gruodžio 11 d. pareikalavo vykdomuosius dokumentus grąžinti, ką antstolė 2014 m. gruodžio 16 d. įvykdė. Nesant galimybės išieškoti iš O. G., vykdymo procese skolą dalimis mokėjo solidarus skolininkas V. L., kuris 2011 m. vasario 17 d. pateikė antstolei įsipareigojimą padengti ir O. G. skolą. Tai patvirtina, jog skolos išieškojimas buvo vykdomas, antstolė teikė informaciją išieškotojams apie išieškojimo eigą, kol išieškotojas pareikalavo grąžinti vykdomuosius raštus. Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 640 straipsnis nustato išieškotojo pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo proceso metu ir aktyviai domėtis vykdymo eiga. Nurodo, kad nė vienas išieškotojas neinformavo antstolės apie faktą, kad skolininkas O. G. 2008 m. kovo 12 d. paveldėjo 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o kol paveldėtas turtas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, antstolė tokio fakto patikrinti neturėjo galimybės. Atsakovė pažymi, kad nėra būtinųjų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys atmestinas.
Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovas neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsniuose nurodytų būtinųjų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškovas UAB „Valaura“ 2014 m. gruodžio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartimi įgijo reikalavimo teisę tik į skolininką V. L., todėl ieškovas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti iš antstolės, kad ji padengtų visų solidarių skolininkų skolą, nes vykdomoji byla, kurią vykdė antstolė, buvo užbaigta iki tol, kol ieškovas įgijo išieškotojo teises 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu. Taip pat pažymi, kad antstolis V. Č. nėra užbaigęs vykdymo proceso solidariųjų skolininkų atžvilgiu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad ieškovui padaryta žala. Taip pat nurodo, kad trečiajam asmeniui, kaip antstolės civilinės atsakomybės draudikui, atsirastų prievolė atlyginti antstolės neveikimu (jei tai būtų įrodyta) padarytą žalą, įvykis turi būti pripažįstamas draudžiamuoju, tačiau šioje byloje draudikas to padaryti neturi teisinio pagrindo.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti visiškai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė pabrėžė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad nėra nė vienos iš būtinų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti, todėl prašė ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad paties ieškovo veiksmai, išieškant skolą ir vėliau nutraukiant išieškojimą, buvo aplaidūs, netinkami, netgi užkertantys galimybę skolą visiškai išieškoti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė antstolės civilinės atsakomybės sąlygų, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 1432,36 Eur žalos atlyginimą (ieškinio dalykas) (1 t., b. l. 118), pateikdamas argumentus ir juos patvirtinančius duomenis (ieškinio pagrindas), kad žala kilo dėl atsakovės (antstolės) nerūpestingai atliekamų pareigų, kai ši nesurinko ir nepatikrino informacijos apie skolininko turtinę padėtį, taip pat nesiėmė priemonių skolininko turtui išsaugoti, t. y. jo neareštavo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu byloje Nr. 1-48/2003 iš O. G., V. L., V. M., A. L., A. L. ir UAB „Eurogarantas“ solidariai buvo priteista 3395, 50 Eur (11 724 Lt) išieškotojo BADB „Baltikums draudimas“ naudai, kurio pagrindu 2004 m. lapkričio 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-48/2003 (1 t., b. l. 5-7). Minėtas vykdomasis raštas 2006 m. kovo 24 d. buvo pateiktas vykdyti atsakovei antstolei D. P., 2006 m. balandžio 3 d. antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. 0068/06/00120. 2014 m. gruodžio 16 d. vykdomoji byla Nr. 0068/06/00120 buvo užbaigta ieškovo prašymu, o vykdomasis raštas grąžintas išieškotojui (1 t., b. l. 10; 49-50). Bylos nagrinėjimo metu neišieškota suma pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003 mažėjo (1 t., b. l. 75; 120).
Į vykdymo procesą ieškovas UAB „Valaura“ vykdant išieškojimą iš skolininko V. L. įstojo tik nuo 2015 m. sausio 30 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartis, o vykdant išieškojimą iš skolininkų O. G., A. L., A. L., V. M. tik nuo 2015 m. balandžio 28 d., kai įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis (1 t., b. l. 8-9), iki to laiko išieškotojas buvo ADB „Baltikums draudimas“, vėliau BADB „Baltikums draudimas“, kurio bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“.
Trečiasis asmuo (solidarusis skolininkas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003) O. G. 2008 m. kovo 12 d. paveldėjo G. G. priklausančią 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18), 2014 m. sausio 24 d. šią buto dalį įregistravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre, o 2014 m. sausio 30 d. šį turtą pardavė už 25100, 50 Eur (86 667 Lt) sumą (1 t., b. l. 12-17; 19-26). Ieškovas savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad, ieškovo teigimu, antstolė turėjo teisinę pareigą tikrinti Testamentų registrą ir privalėjo nustatyti, kad vienas iš solidariųjų skolininkų dar 2008 m. kovo 12 d. paveldėjo dalį nekilnojamojo turto ir šį turtą (turtinę teisę) areštuoti.
Dėl ieškinio reikalavimų dalies atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo
CPK 140 straipsnio 1 dalis nustato, jog ieškovas gali bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CPK 140 straipsnio 1 dalis), ieškovo atstovas patvirtino, kad ieškovui žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, todėl ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo yra priimtinas. CPK 293 straipsnio 4 punktas numato, kad byla nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio ir teismui atsisakymą priėmus, todėl šiuo atveju bylos dalis dėl 1266,06 Eur nuostolių dalies yra nutrauktina.
Dėl antstolio profesinių pareigų
Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio funkcijas apibrėžia Antstolių įstatymo 21 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuoti faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka (Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas šį teisinį reglamantavimą, kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, o antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas inter alia suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Tačiau nors antstoliui jo veikloje keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, iš jo negali būti reikalaujama daugiau, negu būtų protinga reikalauti tam tikroje situacijoje. Išieškotojui įstatymo nustatyta pareiga bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese (CPK 640 straipsnio 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje atvejai, kai antstolis neranda viešuosiuose registruose duomenų apie skolininko turimą nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, jam prieinamais būdais nesuranda duomenų apie skolininko gaunamas pajamas, kai tokių duomenų nenurodo ir skolininko kreditorius (išieškotojas), nėra vertinami kaip antstolio profesinių pareigų pažeidimas, nes būtų neprotinga reikalauti, kad antstolis imtųsi sekti skolininką ir aiškintųsi, ar šis neturi neįteisinto turto arba turto, kurį slepia, siekdamas išvengti skolos išieškojimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2008).
Vertinant ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumą tuo aspektu, ar antstolė turėjo teisinę pareigą tikrinti Testamentų registrą ir privalėjo nustatyti, kad vienas iš solidariųjų skolininkų dar 2008 m. kovo 12 d. paveldėjo dalį nekilnojamojo turto ir šį turtą (turtinę teisę) areštuoti, teismas pažymi, kad byloje surinkti įrodymai (1 t., b. l 97-98; 116-117) patvirtina, kad duomenys apie palikimą priėmusius asmenis kaupiami Testamentų registre nuo 2010 m. kovo 31 d., nors palikimo priėmimo faktai registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d. Testamentų registre registruota, kad trečiojo asmens (solidaraus skolininko pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003) O. G. tėvo G. G. palikimas priimtas 2007 m. gruodžio 4 d., jokių įrašų apie palikimą priėmusius asmenis registre nėra registruota (1 t., b. l. 116-117). Testamentų registre paieška gali būti atliekama pagal palikėjo asmens kodą, palikėjo vardą, pavardę, gimimo datą, testamento identifikavimo kodą, palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodą (1 t., b. l. 139).
Prie nagrinėjamos bylos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0068/06/120 patvirtina, kad atsakovė antstolė D. P., vykdydama vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003, 2006-04-25 siuntė raginimą trečiajam asmeniui O. G. (v. b. l. 3-4), 2006-05-18, 2006-07-13, 2007-01-08, 2007-06-29, 2011-07-20, 2012-02-13, 2012-11-28, 2014-06-05 teikė užklausas dėl O. G. darboviečių, lėšų banko sąskaitose (v. b. l. 5-11; 16; 20; 26), 2013-01-22 tikrino O. G. turimą registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (v. b. l. 27), 2011-02-03 patvarkymu reikalavo, kad O. G. pateikti duomenis apie turimą turtą (v. b. l. 14), 2012-02-13 raštu reikalavo, kad O. G. atvyktų į antstolės kontorą (v. b. l. 23).
Minėta, kad trečiasis asmuo O. G. paveldėto buto dalį 2014 m. sausio 24 d. įregistravo savo vardu Nekilnojamojo turto registre, o 2014 m. sausio 30 d. šį turtą pardavė, t. y. viešame registre duomenys apie O. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo paviešinti tik po daugiau nei 6 metų nuo paveldėjimo momento. Atsakovė antstolė D. P. 2013 m. sausio 22 d. tikrino, ar O. G. turi nekilnojamojo turto. Iki vykdomosios bylos užbaigimo išieškotojo prašymu, išieškotojas (ar jo teisių perėmėjas ieškovas) antstolei nenurodė, kad O. G. gali turtėti neregistruoto turto mirus jo tėvui, nepateikė antstolei nei G. G. asmens duomenų, nei informacijos, kad šis asmuo yra skolininko O. G. tėvas. Minėta, kad išieškotojui įstatymas nustato pareigą bendradarbiauti su antstoliu vykdymo procese (CPK 640 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai bei šalių paaiškinimai leidžia teismui daryti išvadą, kad išieškotojas nebendradarbiavo su antstoliu ir nesuteikė antstoliui informacijos apie skolininko O. G. paveldėtą turtą, jei tokia informacija išieškotojui buvo žinoma.
Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad antstolei D. P. vykdant vykdomąją bylą Nr. 0068/06/120 jos veiksmai šioje vykdomojoje byloje būtų apskųsti. Vykdomosios bylos medžiaga sudaro pagrindą nesutikti su ieškovo argumentais, kad atsakovė netinkamai atliko savo, kaip antstolės, pareigas, nes trečiojo asmens (skolininko) O. G. turtinė padėtis buvo tikrinama periodiškai. Apie tai, kad O. G. 2007 m. gruodžio 4 d. priėmė savo mirusio tėvo G. G. palikimą, viešai prieinamų duomenų nebuvo, o antstolė neturėjo teisinio pagrindo ir objektyvios galimybės tikrinti skolininko tėvo turtą, asmens duomenis ir pan. Aplinkybė, kad viešame registre duomenys apie O. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo paviešinti tik po daugiau nei 6 metų nuo paveldėjimo momento ir kaip savininkas O. G. buvo registruotas itin trumpą laiką nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 30 d. (6 dienas), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė antstolė D. P., per 6 dienas neareštuodama skolininkui priklausančio turto, ar neareštuodama skolininko turtinės teisės į dar neįregistruotą paveldėtą turtą, netinkamai atliko savo kaip antstolės profesines pareigas.
Dėl antstolio civilinės atskomybės
Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013; 2016 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Dėl to nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos būtinosios deliktinės atsakomybės sąlygos, bei įvertinti tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai. Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Sprendžiant dėl to, ar antstolis tinkamai vykdė jam įstatymų nustatytas pareigas, be kita ko, būtina vadovautis CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagal kurias antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus, taip pat Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1dalimi, kurioje nustatyta, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Sprendžiant dėl profesines funkcijas vykdančio antstolio kaltės, turi būti įvertinta, ar antstolis ėmėsi visų jam prieinamų teisėtų priemonių savo veiksmų teisėtumui užtikrinti; antstolio kaltės ribas nustato bendrasis teisės principas, kad iš nieko negali būti reikalaujama to, kas yra neįmanoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2016 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016).
Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų tenkinamas ir iš atsakovės antstolės D. P. būtų priteistas žalos atlyginimą, nes antstolė neareštavo O. G. turtinės teisės, atsiradusios priėmus palikimą, apie ką vieši duomenys nebuvo prieinami, ir per 6 dienas neareštavo skolininkui priklausančio turto, iš antstolės būtų reikalaujama to, kas yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė pagrindinės antstolės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CPK 178 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo nustatinėti kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes, neįrodžius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, antstolio civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Tai yra pagrindas atmesti ieškinį, nenustatinėjant kitų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio.
Atkreiptinas dėmesys į atsakovės ir trečiojo asmens antstolės draudiko nurodytą aplinkybę, kad išieškojimas pagal 2004 m. lapkričio 5 d. buvo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003 yra vykdomas solidariųjų skolininkų O. G., V. L., V. M., A. L., A. L. ir UAB „Eurogarantas“ atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, kad vienas iš solidariųjų bendraskolių dengia šią skolą (1 t. b. l. 75; 120), todėl, kol šiuo metu vykdomąją bylą (ar bylas) pagal minėtą vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis V. Č. nėra užbaigęs vykdymo proceso, ieškovui nėra atsiradusi jokia žala. CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, pavyzdžiui, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojo prašymu (CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, antstolis surašo nustatytos formos aktą apie išieškojimo negalimumą (CPK 631 straipsnio 2 dalis). Teismas sutinka su tokiais atsakovės ir jos draudiko argumentais, nes tol, kol antstolis V. Č. vykdo vykdomąsias bylas pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003 iš bet kurio iš solidariųjų bendraskolių gali būti išieškoma ir atitinkamai skola ieškovui gali mažėti (CK 6.6 straipsnio 4-7 dalys). Dėl to iki tol, kol nėra baigtas vykdymo procesas (procesai), kurie pradėti pagal vykdomąjį raštą Nr. 1-48/2003, antstoliui V. Č. surašant išieškojimo negalimumo aktą (aktus), negalima konstatuoti, kad žala ieškovui aplamai yra atsiradusi.
Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys antstolei dėl žalos, grindžiamos netinkamų profesinių pareigų atlikimu, atlyginimo atmestinas, ieškovui neįrodžius būtinųjų sąlygų antstolės civilinei atsakomybei kilti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškinį atmetus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose prašo priteisti 1215,00 Eur (1 t., b. l. 58-60; 68; 168-170).
CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir neviršija anksčiau minėtų rekomendacinių dydžių, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 1215,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Byloje iš viso patirta 18,63 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo UAB ,,Valaura“, j. a. k. 302673913, atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų atsakovei antstolei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl 1266,06 Eur nuostolių dalies priteisimo ir šią civilinės bylos Nr. 2-592-1012/2017 dalį nutraukti.
Ieškovo UAB „Valaura“ ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Valaura“, j. a. k. 302673913, atsakovei antstolei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1215,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo UAB ,,Valaura“, j. a. k. 302673913, į valstybės biudžetą 18,63 Eur (aštuoniolika eurų ir 63 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, tai patvirtinantys įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.