- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-14
- Bylos Nr.
- e2-1650-370/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00393-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrola“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1401-479/2017, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Scandagra“ pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Agrola“ iškėlimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – UAB „Linas Agro“),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja UAB „Scandagra“ teismo prašė atsakovei UAB „Agrola“ iškelti bankroto bylą.Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 14 d. sprendimu ieškovei iš atsakovės priteisė 45 574 Eur dydžio skolą, 4 863 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo dalis dėl 43 732 Eur skolos priteisimo įsiteisėjusi (pateikto apeliacinio skundo ginčo suma 6 704,9 Eur). Pareiškėja, įvertinusi atsakovės 2016 metų finansinės apskaitos duomenis, nustatė, jog ji nėra pajėgi vykdyti turimų įsipareigojimų, nes yra nemoki: tiek 2015, tiek 2016 metais įmonė veikė nuostolingai, nuosavas kapitalas nuo 2015 metų – neigiamas, per vienerius metus atsakovės turtas sumažėjo daugiau nei 3 kartus, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš esmės nepakito ir sudaro daugiau nei 300 000 Eur, kai gautinos sumos 2015 metais sudarė 5 226 Eur, 2016 metais – 2 812 Eur. Be to, atsakovė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, neatsiskaito su kitu kreditoriumi – AB „Linas Agro“: pagal Hipotekos registro duomenis atsakovė, 2016-05-31 turėjusi sumokėti 66 399,53 Eur dydžio skolą trečiajam asmeniui AB „Linas Agro“, šios pareigos neįvykdė, o skolos išieškojimas nukreiptas į svetimo turto hipoteka įkeistus daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pagal 2016 metų balanso duomenis turi turto už 90 324 Eur, o pradelstos skolos vien ieškovei ir trečiajam asmeniui sudaro 110 132,43 Eur (43 732 Eur + 66 399,53 Eur), laikytina, kad atsakovė yra nemoki ĮBĮ prasme ir jai keltina bankroto byla.Atsakovė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesutiko, nurodė, kad ji yra moki įmonė ir įvykdys įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovė vadovavosi neteisingais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais. Pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 metus ir 2017 metų pirmą pusmetį, UAB „Agrola“ turi turto už 290 703 Eur (22 984 Eur vertės ilgalaikis turtas + 267 719 Eur vertės trumpalaikis turtas), o pradelstų įsipareigojimų už 113 058,87 Eur. Be to, didžiąją dalį šios skolos sudaro skola AB „Linas Agro“ (66 255,43 Eur), kuri užtikrinta trečiųjų asmenų A. L. ir I. R. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įkeitimu. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 010/17/02171 dėl įkeisto A. L. ir I. R. turto pardavimo iš varžytynių, UAB „Agrola“ pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis tik gerės. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad dėl jos vykdomos veiklos pobūdžio (žemės ūkio veikla) natūralu, kad finansiniai rodikliai nuolat svyruoja, taip pat, kad pardavimo pajamas už 2017 metus gaus tik rudenį. Atsakovė teigė nesanti skolinga valstybės biudžetui, tinkamai ir laiku vykdo įsipareigojimus darbuotojams, artimiausiu metu turės galimybę vykdyti kitus įsipareigojimus, nes turi atsargų už 264 915 Eur, o realizavusi šių metų derlių gaus apie 22 000 Eur pajamų, už realizuotą šieną ir šiaudus dar 5 000 Eur, už deklaruotus pasėlius – 20 000 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovė be žemės ūkio veiklos atlieka kasimo, lyginimo, valymo, rovimo darbus ir iš šios veiklos papildomai planuoja gauti iki 100 000 Eur pajamų.Trečiasis asmuo AB „Linas Agro“ nesutiko su bankroto bylos atsakovei iškėlimu, nurodė, kad įmonė vykdo veiklą, todėl jai turi būti sudaryta galimybė padengti įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei gali apsunkinti skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – UAB „Agrola“ iškėlė bankroto bylą nemokumo pagrindu (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.), bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokumo administratoriai“.Teismas, įvertinęs atsakovės balanso duomenis už 2016 metus, pagal kuriuos atsakovė turėjo turto už 90 324 Eur, o skolų už 312 216 Eur, iš kurių 297 983 Eur mokėtinos per vienerius metus, ir atsakovei nepateikus įrodymų, kad ši skola būtų sumažėjusi 2017 metais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė patvirtino 2016 metais patyrusi 227 350 Eur dydžio nuostolių, sprendė apie nuostolingą įmonės veiklą, kurios tęsimas tik blogintų jos turtinę padėtį ir pažeistų kreditorių interesus.Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su skolos AB „Linas Agro“ negrąžinimu ir pradėtu skolos išieškojimo procesu iš su atsakove susijusių asmenų A. L. ir I. R. hipoteka įkeisto turto tik patvirtina, kad atsakovė neturi pakankamai turto skoloms sumokėti. Pažymėjo, kad pagal aiškinamojo rašto medžiagą atsakovės turtą sudaro tik ekskavatorius bei atsakovės turimos pasėlių atsargos ir pagaminta produkcija.Teismas, įvertinęs PVM mokesčio deklaracijas už 2016 ir 2017 metus, sprendė, kad atsakovės nurodomos turimos 264 915 Eur vertės atsargos rinkoje nepaklausios ir tokios vertės neturi, nes nei 2016 m. vasario, gegužės, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais, nei 2017 m. vasario-gegužės mėnesiais atsakovė jokių PVM mokesčiu apmokestintų sandorių nesudarė, o pati atsakovė teigia, kad skolas planuoja padengti iš šių metų derliaus. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad atsakovės realaus turto vertė yra 22 983 Eur (ekskavatoriaus vertė), todėl, įvertinus atsakovės nurodomą pradelstų įsipareigojimų sumą (112 949,97 Eur), sprendė įmonę esant nemokią pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį.Teismas pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, jog 2017 m. sudarytos sutartys su R. A., I. R., Č. A. realiai vykdomos ir iš jų gaunamos pajamos. Teismo vertinimu, veiklos nevykdymą ir negalėjimą atsiskaityti su kreditoriams patvirtina ir atsakovės 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaita, pagal kurią įmonė veikia nuostolingai, o pardavimų pajamos sudaro tik 8 126 Eur.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovė UAB „Agrola“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos UAB „Scandagra“ pareiškimą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismo išvada dėl atsakovės nemokumo padaryta nepagrįstai vadovaujantis pareiškėjos pateiktais 2016 metų negalutinės atsakovės finansinės atskaitomybės duomenis, vietoj to, kad vadovautųsi tikslia ir galutine finansine atskaitomybe, sudaryta 2017-05-19 ir VĮ Registrų centro patvirtinta 2017-05-22, bei aktualiais atsakovės 2017-06-15 finansinės atskaitomybės duomenimis.Priešingai nei nustatė teismas, 2016 m. atsakovė turėjo ne 90 324 Eur vertės turto, bet 296 016 Eur vertės turto, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 318 248 Eur (ne visa ši suma pradelsta). Pagal 2017-06-15 balansą atsakovė turėjo turto už 290 703 Eur, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 316 038 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 305 540 Eur (2016 m.) iki 126 147 Eur (2017-06-15).Teismas nepagrįstai iš atsakovės turimo turto eliminavo turimas atsargas. Šis materialusis turtas faktiškai egzistuoja ir turi vertę, kuri atsispindi balanse. Be to, priešingai nei nurodė teismas, atsakovė skolas kreditoriams planavo dengti ne tik iš šių metų derliaus, bet ir iš atsargų pardavimo pajamų.Teismo motyvas, kad atsakovė atsargų negali parduoti vertintinas kaip prielaida, o jomis grįsti sprendimo negalima.Netinkamas atsakovės turimo turto (vertės) įvertinimas lėmė neteisingą išvadą dėl atsakovės nemokumo. 2017-06-15 balanso duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai (112 949,97 Eur) sudaro tik 38,85 proc. turimo turto (290 703 Eur) vertės.Teismas, vadovaudamasis preliminariu atsakovės balansu už 2016 metus, nepagrįstai nustatė, kad atsakovės nuostoliai 2016 metais sudarė 227 350 Eur. Pagal VĮ Registrų centrui pateiktą 2017-05-19 balansą įmonės nuostoliai sudarė tik 27 690 Eur.Teismo išvada, kad atsakovė yra nutraukusi veiklą – nepagrįsta. Įmonė ne tik vykdo, bet ir plečia veiklą – turi darbuotojų, 2017-05-31 sudarė ilgalaikes sutartis su trečiaisiais asmenimis (ūkininkais) dėl darbų atlikimo (dalis pinigų gauta), 2017-06-27 papildomai deklaravo 36,84 ha pasėlių.Teismas neteisingai įvertino atsakovės pateiktų sutarčių su trečiaisiais asmenimis vykdymą. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė yra gavusi pajamų (1 250 Eur) iš sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Be to, liko neįvertinta aplinkybė, kad didelė dalis darbų pagal sutartis atliekama rudenį, todėl pagrindinės pajamos pagal sutartis bus gaunamos spalio-gruodžio mėnesiais.Teismas privalėjo įvertinti atsakovės veiklos specifiką – vertimąsi žemės ūkio veikla, kuri yra sezoninė (pagrindinės pajamos gaunamos rudenį), o dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų pelnas (nuostoliai) gali svyruoti.Teismas neatsižvelgė, kad visi kreditoriai (išskyrus pareiškėją) siekia išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą ir yra atidėję įsipareigojimų įvykdymo terminus.Tai, kad AB „Linas Agro“ skolą pasirinko išsiieškoti iš įkaito davėjų turto nereiškia, kad atsakovė neturi turto skoloms apmokėti. Skola AB „Linas Agro“ pradelsta dėl laikinų finansinių sunkumų.Teismas neįvertino aplinkybių, kad įmonė neturi skolų valstybės biudžetui, laiku atsiskaito su darbuotojais.Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei vertintinas kaip paslėptas skolos išieškojimo būdas.Pareiškėja UAB „Scandagra“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Didžioji dalis atsakovės turto sudaryta iš gendančio ar galinčio greitai prarasti savo vertę turto – žemės ūkio produkcijos atsargų, todėl jo vertė, tikėtina, yra mažesnė nei nurodyta atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentuose. Atsižvelgiant į tai bei PVM mokesčio deklaracijų duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės nurodytos atsargos nesudaro 264 915,41 Eur vertės ir rinkoje nėra paklausios, juolab, kad liudytoja apklausta atsakovės buhalterė nurodė, jog į balansą įrašyto turto vertinimo nepriklausomi vertintojai nėra atlikę, taip pat neaišku, kokiais kriterijais remiantis ir kada buvo atliktas atsargų įvertinimas. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, kad 264 915,41 Eur dydžio atsargų vertė neįrodyta, todėl neįskaičiuotina į turimo turto vertę.Atsakovės turimi finansiniai sunkumai tęsiasi jau kelis metus. Tai patvirtina galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams nebuvimas. Tuo atveju, jei kreditorės AB „Linas Agro“ skola būtų patenkinta iš hipotekos davėjų turto, šie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę, todėl skolinių įsipareigojimų suma faktiškai nesumažėtų.Nuo pat atsakovės įsteigimo (2014 metų) atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršija turimą turtą.Priešingai nei teigia apeliantė, ji laiku nemoka ir įstatymų nustatytų mokesčių.Nepaisant to, kad dalis atsakovės kreditorių (kurie susiję su atsakove) atidėjo įsipareigojimų vykdymo terminus, atsakovė nėra pajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovės nuosavas kapitalas mažesnis nei ½ įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis, o atsakovės apyvarta net pelningiausiais metais neviršijo 30 000–50 000 Eur, todėl mažai tikėtina, kad 2017 metais atsakovės apyvarta (juolab pajamos) galėtų siekti 147 000 Eur.Nesutiktina, kad atsakovė jau gauna pajamas iš sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis. Pateiktame sąskaitos išraše nėra jokių nuorodų, kad mokėjimas būtų atliktas pagal atsakovės ir R. A. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/05/31-1. Be to, pačios sutartys nėra konkrečios.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Linas Agro“ atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašo atsakovės atskirąjį skundą tenkinti.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Sutiktina su skundo argumentais, kad nutartis atsakovei iškelti bankroto bylą priimta neteisingai įvertinus aplinkybes ir įrodymus, remiantis prielaidomis. Teismas privalėjo vadovautis aktualiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais. Be jokios analizės ar vertinimo pripažįstant atsakovės turimas atsargas nelikvidžiomis ir bevertėmis, paneigtas jų buvimo faktas. Sprendžiant atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykį bei atsakovei nurodant, kad ji turi atsargų už 296 016 Eur, šio turto pripažinimas beverčiu, remiantis vien prielaidomis (nesant įrodymų), negali būti pagrindas įmonei iškelti bankroto bylą.Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, deklaruoja pasėlius, už kuriuos gaus išmokas, turi sudariusi sutartis, pagal jas gauna pajamas, įmonė turi darbuotojų ir technikos. Šie duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti. Be to, įmonė moka mokesčius, atlyginimus, sudaro susitarimus su didžiausiais kreditoriais dėl įsipareigojimų vykdymo atidėjimo, kreditoriai palaiko atsakovės siekį tęsti veiklą.Atsakovės nurodytą aplinkybę dėl pareiškėjos nesąžiningo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, patvirtina tai, kad prisiteisus skolą nebuvo pradėtas vykdymo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – duomenis iš VMI bei 2017-08-09 pažymą apie skolų darbuotojams nebuvimą. Šiais įrodymais siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo, veiklos nevykdymo. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo, esant svarbioms priežastims, pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.Atsižvelgiant į tai, kad papildomi įrodymai pridėti kartu su atskiruoju skundu, todėl tiek pareiškėja, tiek trečiasis asmuo turėjo galimybę su jais susipažinti ir, teikdami atsiliepimus į atskirąjį skundą, dėl jų pasisakyti, o pridėti nauji įrodymai turi ryšį su byla, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridedami prie bylos ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti duomenys iš www.rekvizitai.lt, siekiant paneigti skundo argumentą, jog atsakovė neturi skolų valstybės biudžetui, yra viešai prieinami duomenys, o teismui, bankroto bylose, keliama pareiga veikti aktyviai, šio įrodymo pridėjimas prie bylos vertintinas kaip netikslingas.
Dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą
Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Agrola“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „Agrola“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Taigi, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka, atsakovei iškėlė bankroto bylą nustatęs, kad jos turimą realų turtą iš esmės sudaro tik 22 983 Eur (ekskavatoriaus vertė), kai pradelsti įsipareigojimai pagal atsakovės pateiktus duomenis sudaro 112 949,97 Eur, t. y. įmonė atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nemokumo sąvoką, taip pat įvertinęs kitus byloje esančius duomenis, pagal kuriuos nustatyta, kad įmonės veikla nuostolinga, atsakovė neturi pakankamai turto įsipareigojimams padengti, o pateiktos sutartys su trečiaisiais asmenimis neįrodo jų realaus vykdymo bei pajamų gavimo fakto.Apeliantė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, nurodo, kad teismas rėmėsi neaktualiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, nepagrįstai į atsakovės turimo turto vertę atsisakė įskaičiuoti turimų atsargų (beveik 2 500 tonų pupų, grikių, žirnių ir kt.) vertę, tokiu būdu padarydamas klaidingą išvadą dėl atsakovės nemokumo, taip pat netinkamai vertino pateiktų sutarčių su trečiaisiais asmenimis vykdymo realumą, neatsižvelgė į atsakovės veiklos sezoniškumą, aplinkybes, kad kiti kreditoriai siekia išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, taip pat, kad atsakovė laiku moka mokesčius valstybei bei atlyginimus darbuotojams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais.Pažymėtina, kad teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose ne kartą yra nurodę, kad įrodinėjimo procesą reglamentuojančios CPK taisyklės taikomos taip pat ir bankroto bylos iškėlimo stadijai, todėl šalys, be kita ko, turėdamos teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7, 13, 42, 178 str.). Taigi, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą jų nereikia įrodinėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1793/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1543-157/2017).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo motyvus, kurių pagrindu atsakovei iškelta bankroto byla, jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė teismo konstatuotos neatsiskaitymo nei su trečiuoju asmeniu, nei su pareiškėja priežasties. Byloje nustatyta, kad įsipareigojimai trečiajam asmeniui AB „Linas Agro“ yra užtikrinti svetimo turto hipoteka, o antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 001017/02171, pradėta vykdyti pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro 2017-04-28 vykdomąjį raštą Nr. 3990, išduotą dėl 66 399,53 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Agrola“ bei įkaito davėjams A. L. ir I. R. priklausančio įkeisto turto pardavimo iš varžytynių, išieškotojos AB „Linas Agro“ naudai. Trečiasis asmuo, nors atsiliepime ir palaiko apeliantės poziciją dėl jos galimybės išlikti aktyvia rinkos dalyve, tačiau taip pat nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovės nemokumo, bei paaiškinimų, dėl kokių priežasčių išieškojimas pagal atsakovės prievoles vykdomas iš trečiųjų asmenų hipoteka įkeisto turto. Trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei teismo posėdžio metu dėstyta pozicija suponuoja išvadą, kad atsakovei reiškiamas palaikymas iš esmės susijęs tik su tikslu patenkinti savo turimą reikalavimą, tačiau pažymėtina, kad priežastis, jog dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei gali pasunkėti skolos išieškojimo iš įkeisto turto procedūra, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nustatinėjant įmonės (ne)mokumą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, trečiajam asmeniui patenkinus reikalavimą iš įkeisto turto, turima skolų našta įmonės atžvilgiu nesumažėtų, nes asmenys, įvykdę įsipareigojimus už atsakovę, įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę (CK 4.195 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens veiksmais, kuomet skola išieškoma iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto, vertino kaip požymį, patvirtinantį atsakovės nemokumą, t. y. turto, skoloms sumokėti, neturėjimą, o apeliantės nurodomi argumentai dėl šalies teisės pasirinkti, kokiu būdu išsiieškoti skolą, nustatytų faktinių aplinkybių visumoje, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.Minėta, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kaip pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, pradelstų įsipareigojimų dydis svarbus santykyje su įmonės turimu turtu, nes pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą, įmonė laikoma nemokia tik tuo atveju, jei įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybe, jog teismas netinkamai nustatė apeliantės turimo turto vertę. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas privalėjo vadovautis naujausiais įmonės finansinę atskaitomybę atspindinčiais dokumentais, t. y. finansinių ataskaitų rinkiniu už 2016 metus, kuris sudarytas ir VĮ Registrų centrui pateiktas 2017-05-19, pagal kurį įmonė turi turto už 296 016 Eur (22 984 Eur ilgalaikio turto, 273 032 Eur trumpalaikio turto, kurį sudaro 265 772 Eur vertės atsargos, 2 812 Eur per vienerius metus gautinos sumos bei 4 448 Eur pinigai ir jų ekvivalentai) bei aktualiu 2017-06-15 dienos finansinių ataskaitų rinkiniu už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-15, pagal kurį įmonė turi turto už 290 703 (22 984 Eur vertės ilgalaikio turto ir 267 719 Eur vertės trumpalaikio turto (264 915 Eur vertės atsargos, 1 537 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 1 267 Eur pinigai ir jų ekvivalentai). Vadovaujantis šių balansų duomenimis, atsakovės teigimu, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, o mokiai įmonei negali būti keliama bankroto byla.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė nustatoma vertinant ne įmonės balanse nurodytą turto vertę, bet į įmonės balansą įrašyto turto realią vertę. Įmonės balanso duomenimis apie įmonės turtą ir jo vertę galima remtis tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo ir to, jog jame nurodyti duomenys atitinka realią atsakovo finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2164/2013). Sprendžiant dėl įmonės nemokumo, teisinę reikšmę turi ne įmonės balanse nurodyta turto vertė, bet į įmonės balansą įrašyto turto vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1187/2013). Vadinasi, kilus ginčui, ar balanse įrašyta įmonės turto vertė atitinka realią turto rinkos vertę, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, turi būti vertinama faktinė įmonės turto rinkos vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-100/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-501-241/2017).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turimo turto realios vertės, 2017-06-15 atsargų žiniaraštyje nurodytų turimų atsargų, kurios apeliantės įvertintos 264 915,41 Eur suma, neįtraukė į atsakovės turtą, konstatavęs, kad jos rinkoje yra nepaklausios ir nelikvidžios, t. y. nesant įrodytai atsakovės deklaruojamai jų vertei. Nors apeliantė skunde nesutinka su tokia teismo išvada, tačiau kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kad jos vertingos bei likvidžios ir, artimiausiu metu jas pardavus, įmonė turės galimybių atsiskaityti su kreditoriais (CPK 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės prievolės kreditoriams yra piniginės, todėl byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad atsargų vertė atitinka atsakovės nurodytą vertę, taip pat, kad jas galima rinkoje parduoti už nurodytą kainą ir yra bent potencialių pirkėjų jas įsigyti greitu metu, laikytina, kad teismas, spręsdamas dėl įmonės turimo turto ir įsipareigojimų santykio, reikšmingo sprendžiant jos (ne)mokumo klausimą, nesant papildomų duomenų, pagrįstai jų nevertino kaip realiai valdomo (turimo) turto. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje esantys atsakovės balansų duomenys už 2015 m., 2016 m., 2017 m. pirmą pusę, iš kurių matyti, kad balansų B.I. eilutėje nurodyta atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių vertė skiriasi nedaug (2015 metais – 293 140 Eur, 2016 m. – 265 772 Eur, 2017-06-15 duomenimis – 264 915 Eur), o tai leidžia spręsti apie sunkumus parduodant atsargas, juolab, kad liko nepaneigta teismo nustatyta aplinkybė, dėl apmokestinamų sandorių 2016 m. vasario, gegužės, rugpjūčio, spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2017 m. vasario-gegužės mėn. nesudarymo. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas (pareigos atsakovei pagrįsti atsargų realią vertę ir jų likvidumą), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nepažeidžia bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso, suponuojančio teismo aktyvumo pareigą, iš bylos duomenų nustačius, kad teismas ėmėsi pakankamai veiksmų, siekiant tinkamai išnagrinėti šią bylą, išsiaiškinti tikrąją atsakovės finansinę padėtį, panaikinti bylos duomenų prieštaringumą, t. y. bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, 2017-06-27 nutartimi atsakovę įpareigojo pateikti papildomus įrodymus, taip pat iš VMI Klaipėdos skyriaus išreikalavo papildomus rašytinius įrodymus – PVM mokesčio deklaracijas už 2016, 2017 metus, teismo posėdyje liudytoja apklausė atsakovės buhalterę K. B., kuri nurodė, kad atsargų vertė į finansinės atskaitomybės duomenis įrašyta pagal direktoriaus pateiktą sąrašą, o aplinkybių, susijusių su turto vertinimu, nežino. Nesutiktina su skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktas sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis, kurios, apeliantės teigimu, priešingai nei konstatavo teismas, patvirtina vykdomos veiklos ir pajamų gavimo faktą. Įvertinus pateiktų sutarčių (2017-05-31 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/05/31-1, sudaryta su ūkininku R. A., 2017-06-01 paslaugų teikimo sutartis Nr. 2017/06/01-1, sudaryta su ūkininku I. R., 2017-06-21 paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su ūkininku Č. A.) turinį matyti, kad darbai pagal sutartis turėtų būti vykdomi pagal suderintą grafiką (sutarčių 1.1 p.), t. y. vien sutarčių sudarymas pagrįstai teismo nevertintas kaip patvirtinantis atsakovės nurodomas gauti pajamas iš šių sutarčių vykdymo, byloje nesant preliminarių darbų atlikimo grafikų ar kt. objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantės poziciją. Vien R. A. 2017-06-28 atliktas 1 250 Eur dydžio mokėjimas nėra pagrindas daryti išvadą, kad iš minėtų sutarčių bus gautos iki 100 000 Eur dydžio pajamos, juolab, kad kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo pareiškėja, iš teismui pateikto mokėjimo pavedimo negalima daryti vienareikšmės išvados, jog minėta 1 250 Eur dydžio suma atlikta pagal sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu (mokėjimo paskirtis: pagal išankstinę sąskaitą faktūrą). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, kad 2017 m. viduryje sudarytos sutartys su R. A., I. R., Č. A. nėra realiai vykdomos ir iš jų gaunamos pajamos (CPK 178 str.).Kiti atskirojo skundo argumentai, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovės vykdomos veiklos specifikos, skolos valstybės biudžetui ir darbuotojams nebuvimo, nelemia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai nepasisakė į kiekvieną atsakovės nurodytą aplinkybę, nereiškia, kad jų visuma liko neįvertinta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantės pateikti įrodymai dėl skolų VMI ir darbuotojams neturėjimo nagrinėjamu atveju nekeičia jos atlikto mokumo įvertinimo (CPK 185 str.). Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės realiai valdomo turto vertę, o atsakovei neginčijant įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję sumos, bei apeliantei nepaneigus kitų pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su veiklos vykdymu, pajamų gavimu, galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais, laikytina, kad teismas pagrįstai sprendė atsakovę esant nemokią (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.), todėl naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.