Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-04 · Civilinė byla Nr. e2A-128-910/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-24Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-04
Bylos Nr.
e2A-128-910/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06549-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Plasta“
Atsakovas
M. B.
Kategorijos
  • 1.3.7.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-128-910/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06549-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Plasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Plasta“ ieškinį atsakovui M. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2018 m. vasario 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-25381/2017, kuriuo Darbo ginčų komisija patenkino atsakovo M. B. prašymą dėl neturtinės žalos išieškojimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovo reikalavimus, pareikštus Darbo ginčų komisijoje, atmesti.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas dirba įmonėje šaltkalviu-mechanizmų surinkėju. 2017 m. birželio 15 d. 9.40 val. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu darbuotojui buvo sulaužyti II, III ir IV kairės rankos pirštai, dalinai pažeistos sausgyslės. Dėl patirtų sužalojimų darbuotojas 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas jo naudai iš įmonės išieškoti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisijos sprendimu darbuotojo prašymas buvo patenkintas visiškai. Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi darbuotojo pateiktu Nelaimingo atsitikimo darbe 2017 m. birželio 27 d. aktu Nr. 6, tačiau, ieškovės teigimu, šis Nelaimingo atsitikimo darbe akto egzempliorius negalėjo būti įrodymas darbo byloje, nes jis yra ex officio negaliojantis – aptariamą aktą pasirašęs darbdavio atstovas nelaimingo atsitikimo tyrimo metu, t. y. nuo 2017 m. birželio 15 d. 15 val. iki 2017 m. birželio 27 d. 13 val., nedirbo AB „Plasta“ (V. Z. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2017 m. liepos 17 d.). Be to, nurodytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas atgaline data (po 2017 m. liepos 17 d.) ir yra niekinis. Šio nelaimingo atsitikimo darbe akto registravimo faktas Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) duomenų bazėje neteisėto akto savaime nepadaro teisėtu, nes aktas neatitinka teisėtumo kriterijaus – tyrimo laikotarpio ir jo surašymo datos. Ex officio neteisėtą aktą skųsti, prašyti jį panaikinti ar pripažinti jį negaliojančiu nebūtina, nes jis negalioja nuo jo sudarymo momento (yra niekinis). Ieškovės teigimu, pagal galiojantį Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktą, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi sprendžiant darbo ginčą, nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas, kurį padarė pats darbuotojas (2009 m. vasario 4 d. Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.01-04S 4.25.1 punkto, kuriame įtvirtintas draudimas liesti rankomis besisukantį įrankį, detalę, judantį stalą darbo metu, pažeidimas), todėl neteisėti įmonės veiksmai nenustatyti ir jos atsakomybė negalima. Ieškovės įsitikinimu, veiksnys, lėmęs darbuotojo sužalojimą yra jo paties neatsargumas, todėl nelaimingo atsitikimo priežastis yra žmogiškasis veiksnys – paties nukentėjusiojo neatsargumas. AB „Plasta“ 2007 m. vasario 19 d. buvo atlikusi šaltkalvių, mechanizmų ir įrengimų surinkėjų ir remontininkų profesinės rizikos pavojingų ir kenksmingų veiksnių vertinimą, kuriame įvertinta atsakovo užimamų pareigų profesinė rizika, joje įvertinta profesinė rizika dirbant mechanizuotomis elektrinėmis metalo apdirbimo staklėmis (įskaitant šlifavimo stakles), todėl profesinė rizika, atliekant peilių šlifavimo darbus, buvo įvertinta. Staklės, kuriomis atsakovui dirbant įvyko nelaimingas atsitikimas, nėra naujo tipo, jos buvo pagamintos 1963 metais, todėl nebuvo pagrindo šios darbo vietos profesinę riziką pervertinti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas buvo tiek teoriškai, tiek praktiškai instruktuotas ir apmokytas dirbti šiuo šlifavimo įrengimu, jam suteiktas šlifuotojo specialybės II lygis. Tai, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad vidinės tvarkos ir (ar) vidinės kontrolės nepakankamumas negalėjo būti priežastis, lėmusi nelaimingą atsitikimą. Pabrėžė, kad darbuotojo nurodyti faktoriai dėl nelaimingo atsitikimo priežasties (išimant nušlifuotus peilius iš galandymo staklių, peiliai buvo šlapi nuo nuolat bėgančios emulsijos; peilius būtina kilstelėti, kad juos būtų galima išimti; peilių laikiklis per ilgas; šlifavimo diskas neišsijungia) nėra išskirtiniai ar vienkartiniai, šie darbo procesai – įprasti, nuolatiniai technologiniai procesai, žinomi tiek atsakovui, tiek kitiems darbuotojams, dirbantiems šlifavimo staklėmis. Šio tipo šlifavimo staklės naudojamos įmonėje daugelį metų ir jokia institucija nepripažino jų nesaugiomis, taip pat nedavė nurodymo padaryti jas saugesnes, o tai, ieškovės vertinimu, taip pat patvirtina, kad darbuotojas dėl neatsargumo pažeidė saugaus darbo instrukcijos reikalavimus ir dėl to patyrė traumą. Pažymėjo, kad atsakovas, prašydamas išieškoti jam padarytą neturtinę žalą, išvardijo kriterijus ir patirtos neturtinės žalos pasekmes, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių neturtinę žalą. Darbuotojo patirto sveikatos susižalojimo pasekmės nėra tęstinės, truksiančios visą gyvenimą, priešingai, darbuotojas jau ilgą laiką po įvykio sėkmingai darbuojasi įmonėje, atlikdamas tą patį darbą, kurį dirbo iki nelaimingo atsitikimo. Ieškovė nepastebėjo, kad darbuotojas savo darbo funkcijas, kuriose reikalinga rankų jėga ar miklumas, atlieka prasčiau, jo galimybės dirbti ir (ar) susirasti atitinkamą darbą nesumenkėjo. Nedarbingumo metu mažiausiai 1-2 kartus per savaitę atsakovas lankydavosi darbe, rūpinosi įmonėje veikiančios profesinės sąjungos reikalais, ne kartą buvo susitikęs su įmonės vadovais. Dėl šios priežasties vėliau atsiradusį atsakovo pirštų patinimą, pūliavimą ieškovė sieja su gydymo režimo pažeidimu. Ieškovės teigimu, ji negatyvaus požiūrio į darbe susižalojusį darbuotoją neturėjo, atsisakymas suteikti darbuotojui paramą buvo lemtas vertinimo, kad dėl kilusio nelaimingo atsitikimo nėra darbdavio kaltės, o prašymas dėl galimų prevencinių priemonių turėjo savo priešistorę ir nėra susijęs su neigiamu požiūriu į atsakovą – atsakovas vadovauja įmonėje veikiančiai profesinei sąjungai, su kuria neformalių susitikimų metu buvo diskutuota įvairiais klausimais, taip pat ir dėl darbų saugos, darbuotojų atstovų buvo prašoma bendradarbiauti su atsakingais už darbų saugą asmenimis ir parodyti iniciatyvą, kad darbuotojų bendruomenė galėtų aktyviau įsijungti į įmonės reikalus darbų saugos klausimais, parodytų, kuriose srityse ir kokiomis prevencinėmis priemonėmis galima būtų pagerinti įmonės darbuotojų saugą. Tačiau tiek iki nelaimingo atsitikimo, tiek po jo jokių konkretesnių pasiūlymų iš darbuotojų atstovų nesulaukta.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. neterminuotos darbo sutarties pagrindu buvo priimtas dirbti AB „Plasta“ šaltkalviu-mechanizmų surinkėju. 2017 m. birželio 15 d. apie 9 val. 40 min. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu atsakovui buvo sulaužyti kairės rankos pirštai – nuvežus jį į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, nustatyti kairės rankos II, III, IV pirštų atviri lūžiai. Ištyrus įvykį, Nelaimingo atsitikimo darbe 2017 m. birželio 27 d. akto Nr. 6 11 punkte konstatuotos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; neįvertinta profesinė rizika, kad gali kilti papildomas pavojus darbuotojui susižeisti atliekant šlifavimo darbus, nenumatytos prevencinės priemonės rizikai sumažinti ar išvengti, saugūs darbų atlikimo metodai; dėl to pažeisti Lietuvos Respublikos saugos ir sveikatos 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punktas. Šio akto ieškovė neskundė, pateiktu ieškiniu nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių iš esmės neginčijo. Atsakovo teigimu, po sužalojimo jis ilgai gydėsi, patyrusių traumą pirštų pilnai nevaldo, negali suimti smulkių daiktų, daryti smulkių darbų, todėl nuolat turi kreiptis pagalbos į kolegas. Pažymėjo, kad pirštų estetinis vaizdas yra neigiamas, jam reikalinga papildoma pirštų estetinės korekcijos operacija, kuri nefinansuojama Ligonių kasų. Atsakovas kita ranka nuolat turi slėpti kairės rankos randus, kaire ranka negali dirbti visa jėga – visas svoris tenka dešinei ranka, o kairė ranka atlieka tik pagalbinę funkciją, todėl darbams atlikti reikia daugiau laiko ir pastangų. Pabrėžė, kad jis negali iki galo sulenkti kairės rankos pirštų, faktiškai pirštai tinkamai nefunkcionuoja, o tam, kad būtų atstatyta kairės rankos pirštų funkcija, reikalinga papildoma sausgyslės korekcijos operacija, todėl mano, kad nelaimingo atsitikimo darbe neigiamos pasekmės iki šiol faktiškai nepašalintos. Visos šios aplinkybės, atsakovo teigimu, jam sukėlė dvasines kančias, sumenkino jo galimybę susirasti darbą pagal profesiją, reikalaujantį rankų, pirštų jėgos, miklumo, kruopštumo, jis nėra tikras dėl savo gyvenimo ateities, tai sukelia skausmą tiek emocine, tiek socialine bei ekonomine prasme, neigiamos pasekmės neišnykusios iki šiol, jas jaučia kasdien, papildomų neigiamų fizinių, dvasinių ir emocinių išgyvenimų, susijusių su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, jis patirs ir ateityje. Atsakovo įsitikinimu, Darbo ginčų komisija priėmė teisingą sprendimą, priteisdama jam 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokio dydžio kompensacija laikytina adekvačia, atlyginant jo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojant patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, patirtą praeityje ir kuris bus neišvengiamai patirtas ateityje. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, todėl vien ta aplinkybė, kad jis dirbo su staklėmis, negalėjo nulemti žalos atsiradimo, nes, esant tvarkingam mechanizmui (įrengtoms prevencinėms priemonėms) ir dėl to peiliams sustojus, būtų išvengta pasekmių – plaštakos sužalojimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino iš dalies: atsakovo M. B. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. vasario 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-36-25381/2017, patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad AB „Plasta“ Nelaimingo atsitikimo darbe 2017 m. birželio 27 d. akto Nr. 6 10 punkte nurodyta, jog veiksniai, lėmę sužalojimą – žmogaus neatsargumas; 11 punkte įvardytos nelaimingo atsitikimo priežastys: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nebuvo įvertinta profesinė rizika, kad gali kilti pavojus darbuotojui susižeisti atliekant peilių šlifavimo darbus, nenumatytos prevencinės priemonės rizikai sumažinti ar išvengti, saugūs darbų atlikimo metodai. Tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.; Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 p.“. Šio akto ieškovė nepripažįsta. Byloje yra kitas – 2017 m. birželio 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6, kuriuo ieškovė AB „Plasta“ prašo remtis, laikydama ji tikru ir teisingu. Šio akto 10 punkte taip pat nurodyta, kad veiksniai, lėmę sužalojimą – žmogaus neatsargumas, o 11 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys yra kitos: ,,Saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 01-04S patvirtinta vykdomojo direktoriaus G. P. 2009-02-04 Įsak. Nr. 33 A. 4.25.1 liesti rankomis besisukantį įrankį, detalę, judantį stalą darbo metu“. Šiame akte taip pat kitaip nurodytos ir įvykio aplinkybės, tačiau pats nelaimingo atsitikimo įvykis nepaneigtas. Nė vienas aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo ginčijamas, nėra nuginčytas. Teismas nesutiko su ieškovės pateiktais argumentais dėl šių aktų aiškinimo ir vieno jų galimo neteisėtumo, atmetė juos kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė faktiškai ginčija jos pačios sudarytos komisijos, į kurią, pasak ieškovės, paskirta AB „Plasta“ tuo metu dar nedirbusi darbuotojų saugos ir sveikatos vadovė V. Z. (pagal pateiktą 2017 m. liepos 12 d. darbo sutartį Nr. 3785 šios darbuotojos darbo pradžia – nuo 2017 m. liepos 17 d.), teisėtumą. Atsižvelgdamas į abiejų ginčo šalių nurodomas ir vienodai aiškintas aplinkybes, jog ieškovės nepripažįstamas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo surašytas atgaline data po atsakovo ieškovei 2017 m. liepos 4 d. pareikštos pretenzijos, teismas sprendė, kad šis aktas surašytas V. Z. jau dirbant įmonėje. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas pasirašytas ir kitų asmenų – tiek darbuotojų atstovo tekintojo koordinatininko K. M., tiek ir įmonės generalinio direktoriaus pavaduotojo D. P.. Teismas nurodė, kad nėra jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovės argumentu, kad šio parašas tėra informacinio pobūdžio, t. y. bylojantis tik apie akto gavimą.

7. Teismas nurodė, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 punktą įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys iš darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Kadangi aptariamas nelaimingo atsitikimo darbe įvykis nebuvo priskirtas prie sunkių, jį tyrė pats darbdavys. Atsakomybė už netinkamą nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimą tenka pačiam darbdaviui, kuris, vadovaujantis nurodytais nuostatais, pats ir organizavo jo tyrimą, įforminimą bei apskaitą.

8. Teismas pažymėjo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 51 punktą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui buvo pateiktas ir Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinėje sistemoje (DSS IS) užregistruotas būtent tas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kurio nepripažįsta ieškovė. Šio formos N-l Nelaimingo atsitikimo darbe akto 11 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo priežastys – ,,Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Nebuvo įvertinta profesinė rizika, kad gali kilti papildomas pavojus darbuotojui susižeisti atliekant peilių šlifavimo darbus, nenumatytos prevencinės priemonės rizikai sumažinti ar išvengti“ – yra bylos pagrindas. Valstybinės darbo inspekcijos DSS IS duomenų bazėje nėra informacijos, kad šis ieškovės surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra negaliojantis, todėl įmonei tenka rizika, nurodžius nelaimingo atsitikimo priežastis, jų nenuginčijus ir nepaneigus akto turinio bei surašymo aplinkybių, prisiimti kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovo prašomai priteisti neturtinei žalai atlyginti nustatytos visos būtinos sąlygos: atsakovo atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai – darbdavys nepakankamai užtikrino saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę, nepakankamai ir formaliai įvertino profesinę riziką, kad gali kilti pavojus darbuotojui susižeisti, atliekant peilių šlifavimo darbus, nenumatė prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti, ir dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis reglamentuotą darbuotojų sveikatos ir saugos organizavimą, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punktą; priežastinis ryšys – tarp neteisėtų veiksmų ir darbuotojui atsiradusios neturtinės žalos yra aiškus priežastinis ryšys, nes būtent dėl nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų darbuotojas patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jo sveikata, patyrė tam tikrus nepatogumus; kaltė – darbdavio kaltė yra aiški, nes jis nebuvo pakankamai apdairus, nevertino savo elgesio galimų pasekmių; žala – akivaizdu, kad asmens patirtas fizinis skausmas ir trauma sąlygojo ir tam tikrus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus.

10. Teismas pažymėjo, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti savo teise, tačiau darbdavys išreiškė labiau negatyvų požiūrį į darbe susižalojusį asmenį, nesuteikė ir net neieškojo galimybių suteikti darbuotojui jo prašymu finansinę paramą, tai parodo, kad šiais principais darbdavys nesivadovavo. Teismas vertino, kad ši aplinkybė yra svari, sprendžiant darbuotojui tenkančios atlyginti žalos dydį.

11. Spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgė ir į tai, kad darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kad darbuotojo darbingumas dėl to faktiškai nesumažėjo, jis dirba tą patį darbą ir visą darbo dieną, iš dalies pripažįsta save buvus nepakankamai atsargų, nėra duomenų, kad darbe patirta trauma yra ilgalaikė ir turi kažkokių didelių neigiamų pasekmių (išskyrus estetinių), plaštakos funkcionalumas neprarastas, o galimybė naudotis plastikos chirurgų pagalba yra labiau subjektyvus ir asmeninis atsakovo noras nei objektyvus ir būtinas poreikis, nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos sumažėjo atsakovo galimybės bendrauti su žmonėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, profesinės sąjungos veikloje ir pan. Teismas vertino, kad darbuotojo pateikta darbingumo netekimo pažyma nerodo, jog darbingumo lygio praradimą lėmė darbe patirta trauma, nes iš byloje esančių įrašų medicininiuose dokumentuose matyti, kad darbuotojas turi ir kitų sveikatos bėdų – jam 2016 m. lapkričio 18 d. atlikta širdies operacija.

12. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad 3000 Eur suma yra pakankama darbuotojo neturtiniams praradimams kompensuoti.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepaneigta darbdaviui tenkanti pareiga atlyginti darbuotojui jo patirtą neturtinę žalą, o tik vertinamuoju aspektu sumažinta Darbo ginčų komisijos sprendimu atsakovui išieškota žala, teismas ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Tiriant nelaimingą atsitikimą darbe buvo sudaryti du Nelaimingų atsitikimų darbe aktai, t. y. 2017 m. birželio 27 d. surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6, o vėliau atgaline data, t. y. ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 18 d., sudarytas kitas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktas, kuris buvo registruotas Valstybinėje darbo inspekcijoje, DSS IS duomenų bazėje. Ieškovė kvestionavo pastarojo nelaimingo atsitikimo darbe akto teisėtumą, remdamasis teisinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis šio akto negaliojimą ex officio, tačiau sprendime apsiribota teiginiu, kad pastarasis aktas nebuvo užginčytas ar nuginčytas.

14.2. Teismas nemotyvuotai nurodė, kad nėra jokių teisinių prielaidų sutikti su ieškovės argumentu, jog D. P. parašas akte tėra informacinio pobūdžio, t. y. liudijantis akto gavimo faktą.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad visa atsakomybė už įvykio ištyrimą tenka darbdaviui, kuris pats organizavo tyrimą, sudarė aktą ir jį pateikė registruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje. Tokia sprendimo argumentacija nepagrįsta dėl šių priežasčių:

14.3.1. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14-15 punktuose nustatyta, kad nelaimingus atsitikimus, kurių metu nesunkiai pakenkta sveikata, tiria darbdavio įsakymu sudaryta komisija. Šiuo atveju tikrasis nelaimingo atsitikimo darbe akto autorius buvo ne darbdavio sudaryta komisija, o Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojo R. T. 2017 m. liepos 18 d. laiškas V. Z., kuriuo jis siunčia pakoreguotą nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Šio akto ir atgaline data surašyto nelaimingo atsitikimo darbe akto tekstai yra identiški.

14.3.2. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, kuriuo grįstas sprendimas, pasirašė V. Z., kuri nebuvo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo komisijos narė.

14.3.3. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas sudarytas ne 2017 m. birželio 27 d., kaip jame įrašyta, o atgaline data, t. y. ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 18 d.

14.3.4. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 21 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas turi būti atliktas per 10 darbo dienų. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo nelaimingo atsitikimo darbe aktas faktiškai sudarytas ne anksčiau kaip 2017 m. liepos 18 d., laikytina, kad buvo pažeistas tyrimo terminas.

14.3.5. Direktoriaus pavaduotojas D. P. nebuvo ir nepasirašė nelaimingo atsitikimo darbe akto kaip tyrimo komisijos narys. Šiuo atveju pasirašyta akto grafoje „su tyrimo dokumentais susipažinau“ ir ši aplinkybė patvirtina, kad direktoriaus pavaduotojas gavo tyrimo dokumentus, su jais susipažino. D. P. parašo buvimas nereiškia, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra vizuojamas, tvirtinamas, ar kad su juo sutinkama.

14.3.6. Negalima tapatinti pareigos organizuoti nelaimingų atsitikimų tyrimą su nelaimingo atsitikimo priežastimis, nes tai du skirtingi dalykai savo teisinėmis pasekmėmis: pirmasis iš jų užtraukia administracinę atsakomybę, kitas yra reikšmingas civilinei atsakomybei kilti.

14.4. Nurodyti argumentai rodo, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriuo rėmėsi tiek Darbo ginčų komisija, tiek teismas, yra ex officio negaliojantis, nes turi esminių valios ir turinio trūkumų (ydų), neatitinka esminių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų. Nėra būtina niekinį aktą skųsti, prašyti jį panaikinti ar pripažinti jį negaliojančiu, nes niekinis aktas negalioja nuo jo sudarymo momento. Šio akto registravimas VDI DSS IS duomenų bazėje nepadaro jo teisėtu, akto registravimas duomenų bazėje esminių akto ydų nepašalina ir nedaro akto teisiškai nepriekaištingu.

14.5. Teismas netyrė bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. netikrino fakto, ar paties nukentėjusiojo (atsakovo) veiksmai atitiko teisėtumo ir atsargumo standartus.

Šalies argumentai

14.6. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patvirtino, kad nelaimingo atsitikimo metu dėvėjo pirštines. Ieškovės vertinimu, ši aplinkybė buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi, nes atsakovo pirštinei prisilietus prie šlifavimo disko, šis įtraukė pirštinę, o tai lėmė, kad atsakovui buvo sulaužyti pirštai. Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 4.25.2. punktas draudžia dirbant šlifavimo staklėmis naudotis pirštinėmis. Ši aplinkybė skundžiamame sprendime liko neįvertinta, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

14.7. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyti teiginiai apie saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti ir saugių darbų atlikimo metodų nenumatymą yra abstraktūs, teismas neatskleidė darbdavio padarytų teisės pažeidimų turinio.

14.8. Nepaisant to, kad teismas akcentavo profesinės rizikos neįvertinimą kaip bylos pagrindą, sprendime neatsižvelgta į ieškinio argumentą, kad profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas ir pateiktas į bylą. Skundžiamame sprendime taip pat nėra atskleista, kuo būtent byloje esantis atsakovo darbo vietos profesinės rizikos vertinimas neatitiko Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnyje numatytų kriterijų. Nelaimingo atsitikimo darbe akte taip pat konstatuota, esą darbdavys pažeidė Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punktą, tačiau nei akte, nei skundžiamame sprendime nepasisakyta, kokiu aspektu byloje esantis profesinės rizikos vertinimas atmetamas.

14.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad darbdavys išreiškė neigiamą požiūrį į atsakovą. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino aplinkybę, kad darbdavys organizavo susitikimus su darbuotojų atstovais tiek iki nelaimingo atsitikimo darbe, tiek po jo. Šių susitikimų metu, be kita ko, buvo sprendžiami darbų saugos klausimai, buvo paprašyta bendradarbiauti, šalys žodžiu sutarė, kad ir darbuotojų atstovai pateiks pasiūlymus dėl darbų saugos.

14.10. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka teismų praktikos. Nors teismų praktika nesunkių sveikatos sužalojimų atvejais nėra gausi, tačiau pastarųjų metų teismų praktikoje ji siekia nuo 810 Eur iki 1800 Eur.

14.11. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Nors ieškinys iš dalies patenkintas, t. y. Darbo ginčų komisijos priteista neturtinė žala sumažinta 40 proc., sprendime nurodyta, kad ieškovė neįgijo teisės į dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nepaneigė darbdaviui tenkančios pareigos atlyginti darbuotojui jo patirtą žalą, o teismas tik vertinamuoju aspektu sumažino Darbo ginčų komisijos sprendimu jam išieškotą žalą. Toks sprendimo argumentas yra nepagrįstas procesiniu įstatymu. Motyvas, kad byloje nepaneigta darbdavio pareiga atlyginti neturtinę žalą, negali būti laikoma tinkamu pagrindu bylinėjimosi išlaidų priežastims susidaryti.

Atsiliepimas

15. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, taikė kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Sprendime ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas nustatė priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleistą jų reikšmę ir įtaka sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje.

15.2. Dėl traumos atsakovas patiria daug sunkumų dirbant fizinį darbą, rūpinantis savimi buityje, kenčia nuo subjaurotos rankos estetinės išvaizdos, ateityje jis turės iškęsti papildomas operacijas su reabilitacijomis, nuo kurių kokybės priklausys ieškovo gyvenimo kokybė. Nuo sužalojimo momento atsakovas patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumą dėl ateities, socialinę adaptaciją.

15.3. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, priteisdamas atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokio dydžio kompensacija laikytina adekvati atlyginant atsakovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, kompensuojanti darbuotojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, patirtą praeityje ir kuris bus neišvengiamai patirtas ateityje.

15.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovui padaryta šlifavimo staklėmis, t. y. didesnio pavojaus šaltiniu. Remiantis teismų praktika, tokiais atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų nevykdymu ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kalte. Darbuotojo veiksmuose didelio neatsargumo požymių nenustatyta, todėl apeliantės pateiktos išvados laikytinos nepagrįstomis.

Atsiliepimas

15.5. Nagrinėjamoje byloje esantis 2017 m. birželio 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 6 patvirtina, kad atsakovės įmonėje buvo nepakankama saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, nes darbuotojui leista dirbti neįvertinus profesinės rizikos, kad gali kilti pavojus darbuotojui susižeisti atliekant peiliu šlifavimo darbus, nenumatytos prevencinės priemonės rizikai sumažinti ar išvengti, saugūs darbu atlikimo metodai. Apeliantė nevykdė Lietuvos Respublikos darbu saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais ir 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos darbdavio pareigos pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje spręsti, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

15.6. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 6 taip pat nurodyta, kad nelaimingą atsitikimą nulėmė staklių neatitiktis saugos ir sveikatos reikalavimams, nes staklės buvo eksploatuojamos neįrengus prevencinių priemomų rizikai sumažinti ar išvengti. Nustačius, kad didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žala lėmė būtent mechanizmo (didesnio pavojaus šaltinio) trūkumai (nagrinėjamu atveju staklės buvo eksploatuojamos neįrengus prevenciniu priemonių rizikai sumažinti ar išvengti), tai nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai, neturėję lemiamos reikšmės nelaimingo atsitikimo kilimui ir jo pasekmėms, negali būti traktuojami kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas ir atitinkamai pagrindas atleisti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją nuo atsakomybės. Šiuo atveju atsakovo didelio neatsargumo, nulėmusio žalos kilimą, nenustatyta. Vien ta aplinkybė, kad jis dirbo su staklėmis, negalėjo nulemti žalos kilimo, nes esant tvarkingam mechanizmui (įrengtoms prevencinėms priemonėms) ir dėl to peiliams sustojus, būtų išvengta pasekmių – plaštakos sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2013 m. rugpjūčio 27 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2677, pagal kurią atsakovas priimtas dirbti AB „Plasta“ šaltkalviu-mechanizmų surinkėju (t. 1, b. l. 17-19). 2017 m. birželio 15 d., atsakovui dirbant šlifavimo staklėmis, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalota atsakovo sveikata: kairės plaštakos II, III, IV pirštų žaizdos, II-III pirštų vidurinių pirštakaulių atviri lūžiai, III piršto naginio pirštakaulio atviras lūžis, II, III, IV pirštų tiesėjų sausgyslių dalinis pažeidimas (t. 1, b. l. 21-25, 28, 45-49, 76-76). Atsakovas buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam atlikta operacija. Kitą dieną, t. y. 2017 m. birželio 16 d., atsakovas iš ligoninės išrašytas (t. 1, b. l. 28). Po patirtų traumų atsakovas tęsė gydymą ambulatoriškai, buvo laikinai nedarbingas, gydymas baigtas 2017 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. 29-42).

19. Atsakovas raštu kreipėsi į ieškovę, prašydamas suteikti materialinę paramą, tačiau ieškovė atsisakė (t. 1, b. l. 26, 27, 58). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su ieškiniu, prašymas priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 48-51). Darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. DGKS-810 atsakovo (darbo byloje – ieškovo) prašymą patenkino – nusprendė išieškoti atsakovui (darbo byloje – ieškovui) iš ieškovės (darbo byloje – atsakovės) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 88-83).

Dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto teisinio vertinimo ir ieškovės, kaip darbdavės, materialinės atsakomybės

20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės materialinės atsakomybės, rėmėsi 2017 m. birželio 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 6 (t. 1, b. l. 21-25). Šiame akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; neįvertinta profesinė rizika, kad gali kilti papildomas pavojus darbuotojui susižeisti atliekant peilių šlifavimo darbus; nenumatytos prevencinės priemonės rizikai sumažinti ar išvengti bei saugūs darbų atlikimo metodai.

21. Apeliantė nurodyto Nelaimingo atsitikimo darbe akto nepripažįsta. Jos nuomone, šis aktas yra ex officio negaliojantis, nes turi esminių valios ir turinio trūkumų, neatitinka esminių Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimų. Apeliantė laikosi pozicijos, kad nebūtina niekinį aktą skųsti, prašyti jį panaikinti ar pripažinti jį negaliojančiu, nes niekinis aktas negalioja nuo jo sudarymo momento. Sutikti su šiais apeliantės teiginiais nėra teisinio pagrindo.

22. Iš apeliantės kvestionuojamo Nelaimingo atsitikimo darbe akto turinio matyti, kad jis pasirašytas darbdavio atstovės – darbuotojų saugos ir sveikatos vadovės V. Z. ir darbuotojų atstovo – tekintojo koordinatininko K. M.. Apeliantės generalinio direktoriaus pavaduotojas D. P. savo parašu patvirtino, kad su Nelaimingo atsitikimo darbe aktu, pažyma apie traumos sunkumą ir kitais dokumentais yra susipažinęs. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 51 punktu, aptartas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir užregistruotas informacinėje sistemoje.

23. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato specialią skundų dėl įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo aktų nagrinėjimo tvarką. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 77 punktą, jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Apeliantei nesutinkant su Nelaimingo atsitikimo darbe akto išvada dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių, taip pat manant, kad Nelaimingo atsitikimo darbe aktas turi trūkumų (pasirašytas neįgalioto asmens, akte nurodyta neteisinga jo sudarymo data, aktas surašytas praleidus tyrimo terminą ir kt.), ji turėjo teisę pateikti skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Apeliantei inicijavus kvestionuojamo Nelaimingo atsitikimo darbe akto apskundimo procedūrą, Valstybinė darbo inspekcija, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, būtų galėjusi paskirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomą tyrimą (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 78 punktas).

24. Apeliantė byloje pateikė kitą 2017 m. birželio 27 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 6 (t., 1 b. l. 45-49), kurį laiko teisingu. Šiame nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo įvykio priežastimi nurodytas saugos ir sveikatos norminio teisės akto (Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 01-04S) reikalavimų pažeidimas. Šis Nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo pateiktas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui ir neužregistruotas informacinėje sistemoje.

25. Kadangi aptariamas nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo priskirtas prie sunkių (t. 2, b. l. 126), jį tyrė pati darbdavė (apeliantė), kuri ir buvo atsakinga už tinkamą tyrimo organizavimą, įforminimą ir apskaitą. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju apeliantė neskundė Valstybinėje darbo inspekcijoje užregistruoto Nelaimingo atsitikimo darbe akto, pasyviai laikydamasi pozicijos, kad šis aktas negalioja ex officio, todėl nėra būtina tokį aktą skųsti, prašyti jį panaikinti ar pripažinti jį negaliojančiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė šiuo atveju nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, esant dviem Nelaimingo atsitikimo darbe aktams, ir, žinodama tai, nedėjo pakankamai pastangų, kad būtų išsiaiškintos visos esminę reikšmę nelaimingo atsitikimo darbe priežastims nustatyti turinčios aplinkybės (atliktas papildomas tyrimas) ir Valstybinėje darbo inspekcijoje būtų užregistruotas tinkamas N-1 formos aktas (nelaimingo atsitikimo darbe aktas). Tokiu savo elgesiu apeliantė prisiėmė riziką dėl netinkamo įvykio ištyrimo, įforminimo ir apskaitos. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės materialinės atsakomybės, pagrįstai rėmėsi Valstybinėje darbo inspekcijoje užregistruotu nelaimingo atsitikimo darbe aktu, kuris, jo nenuginčijus, laikytinas teisėtu.

26. Apeliantė teigia, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyti teiginiai apie saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti ir saugių darbų atlikimo metodų nenumatymą yra abstraktūs, pirmosios instancijos teismas neatskleidė darbdavio padarytų teisės pažeidimų turinio. Apeliantė taip pat nurodo, kad skundžiamame sprendime neatsižvelgta į ieškinio argumentą, kad profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas ir pateiktas į bylą.

27. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2007 m. vasario 2 d. apeliantė atliko darbovietėje profesinės rizikos vertinimą; atsakovas nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. liepos 12 d. buvo apmokomas šlifuotojo specialybės, išlaikius praktinio darbo ir teorinių žinių egzaminus, jam buvo suteiktas II kvalifikacijos lygis (t. 1, b. l. 66-71); 2016 m. balandžio 11 d. atsakovas buvo instruktuotas pagal Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukciją ir dar 15 kitų instrukcijų (t. 1, b. l. 53-57, 72-73). Taigi bylos medžiagos analizė patvirtina, kad apeliantė, kaip darbdavė, ėmėsi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

28. Kita vertus, būtina įvertinti, ar apeliantės taikytos darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti skirtos priemonės buvo pakankamos. Jau nurodyta, kad Nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo priežastimis įvardyta saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, neįvertinimas profesinė rizikos, jog gali kilti papildomas pavojus darbuotojui susižeisti atliekant peilių šlifavimo darbus, taip pat nenumatymas prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti bei saugių darbų atlikimo metodų.

29. Iš byloje esančio 2007 m. vasario 2 d. darbovietės profesinės rizikos vertinimo matyti, kad jis nėra išsamus, profesinės rizikos pavojingais kenksmingais veiksniais identifikuoti tokie bendro pobūdžio veiksniai kaip triukšmas, vibracija, darbo poza, galimas įsidūrimas, įsipjovimas, įdrėkimas į aštrius apdirbamų ruošinių ir detalių paviršius, nukritimas iš aukščio, daiktų užkritimas ir nepastebimumas; nurodoma, kad kiti kenksmingi veiksniai yra priimtinos rizikos ribose. Bylos duomenimis, nelaimingas atsitikimas įvyko atsakovui dirbant seno tipo (1963 metų gamybos) šlifavimo staklėmis (t. 1, b. l. 59-62). Remiantis atsakovo paaiškinimais (t. 1, b. l. 20) ir Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (t. 1, b. l. 21-25), priešingai nei naujesnėse šlifavimo staklėse, tose, su kuriomis nelaimingo atsitikimo metu dirbo atsakovas, apvalus šlifavimo diskas niekada neišsijungia; dirbdamas su šiomis staklėmis atsakovas negalėjo naudoti specialiai peiliams šlifuoti ir juos laikyti skirto laikiklio, nes jis šioms staklėms yra per ilgas; pagal šlifavimo technologiją staklėse nuolat bėga emulsinis aušinimo skystis, nuolat yra susidariusi bala.

30. Apeliantė nurodė, kad ji organizuodavo susitikimus su darbuotojų atstovais tiek iki nelaimingo atsitikimo darbe, tiek po jo. Šių susitikimų metu, be kita ko, buvo sprendžiami darbų saugos klausimai, buvo sutarta, kad ir darbuotojų atstovai pateiks pasiūlymus dėl darbų saugos. Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Tačiau būtina pažymėti tai, kad, nors byloje ir nustatyta, jog apeliantė ėmėsi tam tikrų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, bendradarbiavo su darbuotojų atstovais, tačiau byloje nepateikta jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytas nelaimingo atsitikimo priežastis, t. y. kad darbovietėje būtų įvertinti profesinės rizikos veiksniai, staklėmis atliekant peilių šlifavimo darbus, taip pat kad būtų numatytos ir įgyvendintos konkrečios prevencinės priemonės tokiai rizikai sumažinti ar išvengti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad aptariamu atveju apeliantė, kaip darbdavė, nesiėmė visų būtinų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir neužtikrino pakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės.

31. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar paties nukentėjusiojo (atsakovo) veiksmai atitiko teisėtumo ir atsargumo standartus. Pažymėtina, kad ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas nelaimingo atsitikimo metu nebuvo pakankamai atsargus, byloje nekilo: nelaimingo atsitikimo darbe akte veiksniu, lėmusiu sužalojimą, įvardijama žmogaus neatsargumas (t. 1, b. l. 21-25); teikdamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, atsakovas nurodė, kad, kilstelėjus peilius, jo ranka nuslydo ir šlifavimo diskas ją „pagavo“ (t. 1, 20, 75); kreipdamasis į ieškovę dėl materialios paramos, atsakovas prisiėmė dalį atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo (t. 1, b. l. 58). Tačiau būtina pabrėžti, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu šio atsitikimo priežastimi pripažinti būtent ieškovės neteisėti veiksmai (neveikimas), pasireiškę saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumu, profesinės rizikos, jog gali kilti papildomas pavojus darbuotojui susižeisti, atliekant peilių šlifavimo darbus, neįvertinimu ir prevencinių priemonių rizikai sumažinti ar išvengti nenumatymu. Jau minėta, kad ieškovė byloje neįrodė, jog darbovietėje būtų numatytos prevencinės priemonės rizikai, dirbant su šlifavimo staklėmis, sumažinti ar išvengti, todėl atsakovo nepakankamas atsargumas nesudaro pagrindo atleisti ieškovę nuo civilinės atsakomybės – prievolės atlyginti atsakovui dėl sveikatos sužalojimo patirtą neturtinę žalą. Kita vertus, atsakovo nepakankamas atsargumas yra teisiškai reikšmingas kaip vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Būtent šiame kontekste atsakovo elgesį pagrįstai ir vertino pirmosios instancijos teismas.

32. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat teigia, kad tikrąja nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo tai, jog atsakovas nelaimingo atsitikimo metu dėvėjo pirštines (atsakovo pirštinei prisilietus prie šlifavimo disko, šis įtraukė pirštinę), nors Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 4.25.2. punkte įtvirtintas draudimas dirbant šlifavimo staklėmis naudotis pirštinėmis. Apeliantės manymu, ši aplinkybė skundžiamame sprendime liko neįvertinta, o tai lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.

33. Pažymėtina, kad šia aplinkybe apeliantė pirmosios instancijos teisme nesirėmė. Grįsdama ieškinį, apeliantė žalos atsiradimą kildino iš atsakovo neatsargių veiksmų, pastarajam nesilaikant Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos 4.25.1 punkte įtvirtinto draudimo – dirbant šlifavimo staklėmis liesti rankomis besisukantį įrankį, detalę, judantį stalą darbo metu. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis apie atsakovo nelaimingo atsitikimo metu dėvėtas pirštines ir Šlifuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje įtvirtintą draudimą dirbant šlifavimo staklėmis naudotis pirštinėmis nebuvo remtasi pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijų šių apeliacinio skundo argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

34. Apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui iš ieškovės (apeliantės) priteistas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

36. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).

37. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

38. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, jog teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, atsiradusios dėl sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės (lėšos, būtinos sveikatai pagerinti, fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.) bei kitos aplinkybės, kurios daro tiesioginę įtaką asmens fizinių ir dvasinių išgyvenimų stiprumui ir kartu lemia piniginio kompensacinio ekvivalento nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

39. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, nusprendė priteisti mažesnį, nei Darbo ginčų komisijos atsakovui buvo priteistas 5000 Eur dydžio, neturtinės žalos atlyginimą – priteisė 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgdamas į tai, kad darbuotojas patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, darbuotojo darbingumas dėl to faktiškai nesumažėjo, jis dirba tą patį darbą ir visą darbo dieną, iš dalies pripažįsta save buvus nepakankamai atsargų, nėra duomenų, jog darbe patirta trauma yra ilgalaikė ir turi didelių neigiamų pasekmių, plaštakos funkcionalumas neprarastas, o galimybė naudotis plastikos chirurgų pagalba yra labiau subjektyvus ir asmeninis atsakovo noras nei objektyvus ir būtinas poreikis, taip pat nėra duomenų, kad dėl patirtos traumos sumažėjo atsakovo galimybės bendrauti su žmonėmis, dalyvauti įvairiuose renginiuose, profesinės sąjungos veikloje ir pan.

40. Svarbiu neturtinės žalos nustatymo kriterijumi teismas taip pat laikė ieškovės elgesį, atsakovui paprašius finansinės pagalbos. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė, nesuteikusi ir net neieškojusi galimybių suteikti darbuotojui jo prašomą finansinę paramą, išreiškė neigiamą požiūrį į darbe susižalojusį asmenį, taip pažeisdamas darbdavio pareigą veikti sąžiningai ir bendradarbiauti. Apeliantė šią aplinkybę neigia, teigdama, kad tiek iki nelaimingo atsitikimo, tiek po to organizavo susitikimus su darbuotojų atstovais, o jų metu buvo sprendžiami ir darbų saugos klausimai. Nors ginčo dėl šios apeliantės nurodomos aplinkybės nėra, to nepakanka konstatuoti, kad ieškovės elgesys šiuo konkrečiu atveju atitiko sąžiningumo ir teisingumo standartus, kurie, be kita ko, laikomi kriterijais neturtinės žalos dydžiui nustatyti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Apeliantė, atsisakydama suteikti atsakovui finansinę pagalbą, formaliai nurodė, kad paramos neteiks, nes šiuo klausimu nėra priimto vadovybės ir akcininkų sprendimo, be to, įmonėje netaikoma praktika skirti materialią paramą, esant darbuotojo neatsargumui (t. 1, b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu elgesiu apeliantė parodė abejingumą atsakovui, patyrusiam sveikatos sužalojimą darbo metu. Pažymėtina, kad prašymas suteikti materialią paramą buvo pareikštas jau po to, kai darbovietėje buvo atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir jo priežastimi įvardytas netinkamas darbdavės pareigų, užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, vykdymas.

41. Kitų pirmosios instancijos teismo taikytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų apeliantė neginčija, mano, kad teismas nustatė objektyvius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tačiau nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (3000 Eur), teigdamas, kad jis neatitinka teismų praktikos.

42. Apeliantė teisingai nurodo, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atsižvelgtina ir į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose.

43. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Ccivilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur, civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur, civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018 – 25 000 Eur.

44. Teisėjų kolegija, remdamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką, įvertinusi tai, kad atsakovo kairės rankos pirštų judesiai iki šiol yra apriboti, atsakovas negali iki galo sulenkti pirštų, suimti smulkių daiktų, darbams atlikti reikia daugiau laiko ir pastangų, laukia dvi papildomos operacijos (pirštų randų estetinės korekcijos operacija ir pirštų sausgyslės korekcinė operacija), pripažįsta teisingu, protingu ir sąžiningu pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovui atlygintinos 3 000 Eur neturtinės žalos dydį. Tokio dydžio kompensacija laikytina pakankama, atlyginant atsakovo patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus.

45. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – nors ieškinys iš dalies patenkintas, t. y. Darbo ginčų komisijos priteista neturtinė žala sumažinta 40 proc., tačiau teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovė neįgijo teisės į dalies jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nepaneigė darbdaviui tenkančios pareigos atlyginti darbuotojui jo patirtą žalą, kuri tik buvo sumažinta vertinamuoju aspektu. Apeliantės manymu, motyvas, kad byloje nepaneigta darbdavio pareiga atlyginti neturtinę žalą, negali būti laikoma tinkamu pagrindu bylinėjimosi išlaidų priežastims susidaryti. Su šia apeliantės pozicija sutiktina.

47. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) ieškinį patenkino iš dalies – priteisė atsakovui iš ieškovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, t. y. patenkino 40 proc. ieškinio reikalavimo (2000 Eur x 100 / 5000 Eur).

49. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

50. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros.

51. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovei (apeliantei) patirtų bylinėjimosi išlaidų, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nepaneigta darbdaviui tenkanti pareiga atlyginti darbuotojui jo patirtą neturtinę žalą, o tik vertinamuoju aspektu sumažinta Darbo ginčų komisijos išieškota žala.

52. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovė (apeliantė) būtų nesąžiningai naudojusis savo procesinėmis teisėmis ar nevykdžiusi įstatymo bei teismo nustatytų procesines pareigų, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių.

53. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė (apeliantė) patyrė 538,10 Eur bylinėjimosi išlaidų: 113 Eur žyminio mokesčio ir 425,10 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (340,08 Eur už ieškinį ir 85,02 Eur už atskirąjį skundą). Kadangi ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas buvo atmestas, išlaidos už jo parengimą ieškovei nepriteistinos.

54. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino 60 proc. ieškovės (apeliantės) ieškinio reikalavimo, bei tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, apeliantei iš atsakovo priteistina 181,23 Eur (453,08 Eur x 40 proc.) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti apeliacinį skundą.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Priteisti apeliantei (ieškovei) akcinei bendrovei „Plasta“ (juridinio asmens kodas 110639887) iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,23 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 23 ct) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Vilija MikuckienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė