- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-511-589/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08109-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.8Draudimas atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimas išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-832-466/2024 pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovei V. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, bei atsakovės V. L. priešieškinį ieškovui D. Ž. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, leidimo vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi suteikimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. Ž. (toliau – ir ieškovas) 2024 m. liepos 24 d. prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei V. L. (toliau – ir atsakovė) išvežti nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. liepos 12 d. bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas teismo uždrausti atsakovei išvežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. 2023 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi ieškovo prašymą atmetė motyvuodamas, kad draudimas atsakovei išsivežti nepilnametį šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų perteklinis, kadangi ieškovas nepateikė teismui konkrečių duomenų, galinčių patvirtinti grėsmę, kad atsakovė išveš sūnų nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę ir kad bus pažeistos ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime, o kartu ir nepilnamečio sūnaus teisės palaikyti tiesioginį ryšį su tėvu. Tuomet teismas vertino tai, kad ieškovas pats šiuo metu dirba ir gyvena ne Lietuvoje, teikdamas ieškinį, neprašė laikinos bendravimo tvarkos su vaiku, todėl teismui buvo neaišku, kokią neigiamą įtaką turės laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieškovo ir nepilnamečio vaiko ryšio palaikymui ir ieškovo dalyvavimui vaiko gyvenime.
3. Pažymėjo, kad nuo tada, kai buvo išnagrinėtas ir atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, byloje buvo pateikti papildomi faktiniai duomenys. 2023 m. liepos 24 d. atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašo teismo suteikti atsakovei leidimą išvežti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyventi šalių nepilnametį vaiką; priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ketina išvykti gyventi į Dubajų kartu su vaikais 2024 m. antrąjį pusmetį, šalių nepilnametis vaikas ketina pradėti mokytis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio prestižine?je (duomenys neskelbtini) mokykloje; atsakove? sau ir savo vaikams gyventi yra i?sigijusi apartamentus (duomenys neskelbtini); šalių nepilnametis vaikas yra intensyviai rengiamas nuo 2021 m. persikelti gyventi ir mokytis i? (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas iš dalies – nustatyta laikina tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią, šiuo metu ieškovas su sūnumi bendrauja mėnesio lyginėmis savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val., bei mėnesio nelyginėmis savaitėmis darbo dienomis (du kartus per savaitę) bendrauja su sūnumi telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, vaikui priimtinu laiku; 2024 m. balandžio 15 d. atsakovė byloje pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė prašanti prijungti įrodymą – atsakovės rezidento (duomenys neskelbtini) kortą.
4. Teigė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovės ketinimas išvykti gyventi kartu su vaikais į (duomenys neskelbtini) yra aiškiai bei konkrečiai suplanuotas, kaip pati atsakovė nurodo – 2024 metų antrąjį pusmetį. Taigi, atsakovė ketina su šalių nepilnamečiu sūnumi išvykti į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui, nors šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo, o ieškovas nesutinka, kad sūnus būtų perkeltas gyventi į užsienio valstybę. Ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą, susirado darbą. Taip pat pagal šiuo metu taikoma laikina tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, atsakovas nuolat, nepertraukiamai, pagal nustatytą tvarką matosi su sūnumi, kokybiškai bei produktyviai su juo leidžia laiką, santykis tarp tėvo ir sūnaus yra glaudus bei artimas. Vieno iš tėvo ir sūnaus susitikimo metu, nepilnametis pats yra nurodęs, kad gyventi (duomenys neskelbtini) nenori, kad nori likti Lietuvoje ir matytis su tėvu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi ieškovo D. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti atsakovei V. L. išvežti nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo atmetė.
Šalies argumentai
6. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalys turi nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini). Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo iki dabar gyvena su mama – atsakove. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su atsakove ir ieškovo bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Teismas nurodė, kad iš procesinių dokumentų matyti, jog tarp šalių yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, jos negeba tartis ir bendradarbiauti visais klausimais, kurie yra susiję su jų nepilnamečiu vaiku.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju draudimas atsakovei išsivežti nepilnametį šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų perteklinis, kadangi ieškovas nepateikė teismui konkrečių duomenų, galinčių patvirtinti grėsmę, kad atsakovė išveš sūnų nuolat gyventi į kitą užsienio valstybę ir kad bus pažeistos ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime, o kartu ir nepilnamečio sūnaus teisės palaikyti tiesioginį ryšį su tėvu. Ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės, kad atsakovė artimiausiu metu ketina išvykti su judviejų sūnumi į (duomenys neskelbtini), neįrodo, kad atsakovė planuotų vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę būtent dabar, vykstant teisminiam procesui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su atsakove ir ieškovo bendravimo tvarkos su juo nustatymo. Nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad vaiko motina šiuo metu ketina be vaiko tėvo sutikimo, esant teisme nagrinėjamai bylai išvykti kartu su sūnumi nuolat gyventi į užsienio valstybę, šiuo atveju (duomenys neskelbtini).
8. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (atsakove), o vien ieškovo nurodoma teorinė galimybė atsakovei išvežti vaiką, nėra pakankama tokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neteisėtais veiksmais ketintų vaiką išvežti į užsienį ar ribotų ieškovui galimybę bendrauti su judviejų nepilnamečiu vaiku.
9. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovas nepagrindė grėsmės vaiko interesams. Ieškovui neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. nepateikus įrodymų, jog atsakovė, su kuria gali būti nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nėra pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovo prašymas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje bylos nagrinėjimo stadijoje atmestinas, kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
11. Nurodo, kad nesutinka su teismo priimta nutartimi. Mano, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė ypač paviršutiniškai ir atmestinai, priimta nutartis grindžiama tik deklaratyviais, šabloniniais teiginiais, visiškai neanalizuojant, neatsižvelgiant ir nevertinant jokių prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, kurios ir sudaro pagrindą prašomas laikinąsias apsaugos priemones taikyti.
12. Nesutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas nepateikė konkrečių duomenų, kad atsakovė planuotų vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę būtent dabar, nes bylos negrinėjimo metu būtent pati atsakovė pateikė labai daug duomenų apie savo planus ir ketinimus persikelti gyventi su vaikais į (duomenys neskelbtini), priešieškinio reikalavimo – suteikti leidimą išvežti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyventi nepilnametį sūnų – pagrindimui atsakovė nurodė eilę aplinkybių, patvirtinančių jos siekį persikelti su vaikais gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė ne tik nepaneigė savo ketinimų jau netrukus išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau šiuos savo planus patvirtino, nurodydama, kad jei vaikas išvažiuos gyventi į (duomenys neskelbtini) geresnėmis sąlygomis nei gyvena šiuo metu ir mokysis prestižinėje mokykloje, tai nesukels jokios grėsmės jo interesams ir ji telkia visas savo jėgas, jog jos vaikams būtų užtikrintos geros gyvenimo sąlygos ir aukštas išsilavinimo lygis. Taigi, atsakovės ketinimas artimiausiu metu išvykti gyventi su nepilnamečiu šalių sūnumi į (duomenys neskelbtini) yra akivaizdus, jį patvirtina ir pati atsakovė. Visų šių duomenų teismas nevertino, dėl jų nepasisakė, kaip ir nevertino bei neatsižvelgė į prie prašymo pridėtą garso įrašą, kuriame užfiksuota aiški vaiko pozicija, t. y., kad gyventi (duomenys neskelbtini) jis nenori, kad nori likti Lietuvoje ir matytis su tėvu.
13. Mano, jog šiuo atveju esant aiškiai atsakovės pozicijai ir jos pačios pateiktiems duomenims, pagrindžiantiems jos planus artimiausiu metu persikelti gyventi su vaiku į (duomenys neskelbtini), yra pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tam, kad būtų išvengta vienašališko atsakovės sprendimo išvežti vaiką nuolatiniam gyvenimui į užsienį, tol kol vyksta ginčas dėl jo ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo bei sprendžiamas klausimas dėl atsakovės reikalavimo suteikti leidimą išvežti vaiką be tėvo sutikimo. Priešingu atveju, tokių priemonių nesiėmus, gali būti pažeistos ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime, o kartu ir nepilnamečio sūnaus teisės palaikyti tiesioginį ryšį su tėvu, su kuriuo santykiai bei emocinis ryšys yra artimas ir glaudus. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, akivaizdžiai neįvertino šiuo metu realiai egzistuojančių faktinių aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pažymi ir tai, kad net ir išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog byloje galėtų būti taikomos ir vaiko interesams neprieštarautų laikinosios apsaugos priemonės, nukreiptos ne į bendrą draudimą motinai su vaiku išvykti iš Lietuvos, o į draudimą iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos persikelti su vaiku į (duomenys neskelbtini). Tačiau į šią institucijos išvadą teismas neatsižvelgė, jos nevertino bei dėl jos nepasisakė.
15. Mano, kad teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus šeimos santykių bylose, spręsdamas, kad ieškovo prašymas pilna apimtimi yra pernelyg ribojantis atsakovės ir vaiko teises laisvai judėti renkantis atostogas ar kitas trumpalaikes išvykas, galėjo pakoreguoti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį ar parinkti kitą, labiau tinkamą, laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, siekiant išlaikyti stabilią esamą padėtį iki ginčo išsprendimo ir užtikrinti vaiko interesus į jo aplinkos pastovumą bei teisę bendrauti su abiem tėvais, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
16. Atsakovė V. L. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo D. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovės naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo motyvais. Mano, kad teismas, atmetęs ieškovo prašymą, priėmė visiškai pagrįstą nutartį, kadangi ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės neįrodo, kad atsakovė planuotų vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienio valstybę būtent dabar. Priešieškinis buvo pateiktas prieš metus, t. y. 2023 m. rugpjūčio 3 d. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, šiuo metu neplanuojama, kad šalių pelinametis vaikas pradėtų mokytis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio prestižinėje (duomenys neskelbtini) mokykloje. Todėl nėra jokių akivaizdžių duomenų, kad vaiko motina šiuo metu ketintų be vaiko tėvo sutikimo, esant teisme nagrinėjamai bylai išvykti kartu su sūnumi nuolat gyventi į užsienio valstybę, todėl atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir esmės
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovo D. Ž. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
19. Apeliacijos dalyką pagal ieškovo atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei V. L. išvežti šalių nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – draudimo išvežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – išimtiniais atvejais draudimą atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (arba) draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo, o 13 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones.
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/202). Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovas D. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu netenkinti jo prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei V. L. išvežti šalių nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė ypač paviršutiniškai ir atmestinai, visiškai neanalizuojant, neatsižvelgiant ir nevertinant jokių prašyme dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina esant pagrindui taikyti jo prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
24. Preliminariai susipažinęs su byloje pateiktais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais, įvertinęs šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Vertindamas nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti išsivežti šalių nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo aspektą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė teismų praktikoje naudojama kaip kraštutinė priemonė šeimos bylose, esant šalių konfliktiniams santykiams, siekiant išvengti galimos žalos saugomų asmenų (šiuo atveju vaiko) interesams padarymo, vertinant realios grėsmės vaiko intersams pagrįstumą.
25. Nagrinėjamu aveju atsakovė byloje yra pareiškusi 2023 m. liepos 24 d. priešieškinį (priimtas 2023 m. rugpjūčio 3 d.), kuriuo, be kita ko, prašo suteikti jai leidimą išvežti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) nuolat gyventi šalių nepilnametį vaiką, išsamiai išdėsčiusi savo planus apie ketinimą išvykti gyventi į Dubajų kartu su vaikais 2024 m. antrąjį pusmetį, ketinimą vaikus pradėti leisti mokytis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio prestižine?je (duomenys neskelbtini) mokykloje, nurodžiusi faktines aplinkybes, kad atsakove? sau ir savo vaikams gyventi yra i?sigijusi apartamentus (duomenys neskelbtini), kad nuo 2021 m. šalių nepilnametis vaikas yra intensyviai rengiamas persikelti gyventi i? (duomenys neskelbtini) ir ten mokytis. 2024 m. balandžio 15 d. atsakovė byloje pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo, kuriame nurodė prašanti prijungti įrodymą – atsakovės rezidento (duomenys neskelbtini) kortą.
26. Tačiau šios aplinkybės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, visų kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, savaime nėra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas su 2024 m. liepos 24 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė teismui konkrečių duomenų, byloje taip pat nėra tokių akivaizdžių duomenų, galinčių patvirtinti grėsmę, kad atsakovė be vaiko tėvo sutikimo ketina išvykti su šalių nepilnamečiu sūnumi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) būtent dabar, vykstant teisiniam procesui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir kad bus pažeistos ieškovo teisės dalyvauti sūnaus gyvenime, o kartu ir nepilnamečio sūnaus teisės palaikyti tiesioginį ryšį su tėvu. Tokių duomenų ieškovas nepateikė ir su atskiruoju skundu.
27. Išvadą byloje teikiančios institucijos surinkti duomenys, rengiant išvadą dėl ieškovo 2024 m. liepos 24 d. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepatvirtina grėsmės, kad esant teisme nagrinėjamai bylai atsakovė ketintų išvykti kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Išvadoje nurodoma, kad šios išvados rengimo metu (2024 m. liepos 30 d.) tarnybos atstovei telefonu susiekus su atsakove ir pasiteiravus, ar ji svarsto prašyti teismo leisti su šalių nepilnamečiu vaiku išvykti dar bylos nagrinėjimo metu, kaip nurodė priešieškinyje 2024 m. rugsėjo mėnesį (taikius atitinkamas laikinąsias apsaugos priemones), pastaroji patikino, jog to daryti neketina ir išvykti su vaikais į (duomenys neskelbtini) planuoja tik leidimo išvykti ir susijusius klausimus išnagrinėjus iš esmės bei turint įsiteisėjusį sprendimą, nori būti tikra, kad viskas tinkamai išspręsta prieš išvykstant, taip pat ji vėlesnį atvykimą jau aptarė su vaikų planuojama lankyti mokykla ir žino, jog ją lankyti vaikai galės pradėti ir mokslo metų eigoje. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė iki šiol nėra pateikusi bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje leisti atsakovei be ieškovo sutikimo išvežti nepilnametį vaiką laikinai ar nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo eigą, šiuo metu neplanuojama, kad šalių nepilnametis vaikas pradėtų mokytis (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog, esant aiškiai išreikštai atsakovės pozicijai, kad ji su šalių nepilnamečiu sūnumi neketinanti persikelti nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) tol, kol leidimo išvykti su vaiku klausimas nebus išspręstas iš esmės, byloje nesant duomenų apie atsakovės nesąžiningą elgesį su ieškovu sprendžiant kitus su šalių sūnumi susijusius klausimus, nėra pagrįsto pagrindo manyti, jog atsakovė turėtų ketinimą išvežti šalių nepilnametį vaiką neteisėtai. Pažymėtina, kad asmens (šiuo atveju – atsakovės) nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069- 407/2016; ir kt.). Nesant jokių konkrečių duomenų apie galimą šalių nepilnamečio vaiko išvežimą iš Lietuvos nuolat gyventi kitoje vastybėje, šios laikinosios apsaugos priemonės taikymas nėra pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškovo D. Ž. prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti atsakovei V. L. išvežti šalių nepilnametį sūnų (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos teritorijos be atskiro teismo leidimo iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos – taikymo, tinkamai vertino preiminarias faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
31. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.