Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo ,,Importerra“ LLC atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje Nr. e2-4851-560/2017 pagal ieškovo ,,Importerra“ LLC ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Ferogama“ dėl valdymo teisių pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinio dalykui sukonkretinti ir žyminiam mokesčiui primokėti.

Dėl pareigos suformuluoti ieškinio dalyką

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo ieškiniui nustatyta daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro dvi svarbiausios dalys – ieškinio dalykas ir jo pagrindas. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai, t. y. kad iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą iš pareikšto ieškinio apskritai neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto suformuluotas reikalavimas – įpareigoti atsakovę pašalinti trukdymus valdyti daiktą ir jį grąžinti, yra nepakankamas ir netikslus, t. y. nenurodytas konkretus daiktas / daiktai, kuriuos prašoma sugrąžinti. Visiškai sutiktina su teismo pozicija, kad ieškinio rezoliucinėje dalyje nėra daikto, kurį reikalaujama grąžinti, apibūdinimo, neįvardijamas net jo pavadinimas ar kiti požymiai, pagal kuriuos būtų galima šį daiktą identifikuoti. Nors ieškinio motyvuojamoje dalyje šie kilnojamieji daiktai, jų modeliai bei kiekiai ir yra nurodyti, to aiškiai nepakanka.Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį (CPK 270 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio turinys išdėstomas atsižvelgiant į ieškinio dalyką, t. y. į tai, ko prašo ieškovas. Teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas dokumentas, todėl jo gera valia nevykdant prasideda priverstino išieškojimo procesas –išduodamas vykdomasis raštas, kreipiamasi į antstolį. Vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusiu rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui (CPK 648 str. 1 d. 4 p.). Vadinasi, tokio teismo sprendimo, kurio priėmimo pageidauja apeliantas, suformuluodamas ieškinio dalyką kaip „...pašalinti trukdymus valdyti daiktą ir jį grąžinti ieškovui“, įvykdymas nebūtų galimas, o tai akivaizdžiai paneigtų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir sukeltų naujų ginčų, taigi teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas, kaip pagrindinis civilinio proceso tikslas, nebūtų pasiektas (CPK 2 str.). Kaip teisingai nustatė teismas, šis trūkumas nėra vienintelis, iš ieškinio turinio nėra aišku, kokiu būdu apeliantas prašo šiuos ginčo daiktus išreikalauti iš atsakovės, kokiu būdu, priemonėmis šis reikalavimas galėtų būti įgyvendintas, koks terminas nustatomas daiktui išreikalauti ir t.t. Šie ieškinio trūkumai taip pat taisytini. Aiškaus ir konkretaus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas užtikrina ne tik priešingos šalies teisių tinkamą įgyvendinimą, galimybę pateikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, bet ir teisę į teisėtą, tinkamą procesą.

Dėl ginčo kvalifikavimo ir mokėtino žyminio mokesčio

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio mokestis. Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už ieškinį, teismas turi įvertinti, kokios teisinės pasekmės atsiranda ieškinio patenkinimo ar atmetimo atveju bei pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2268/2011). Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl tėvystės nustatymo) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Ieškinio dėl pripažinimo patenkinimas gali sudaryti pagrindą reikšti ieškinį dėl priteisimo. Kadangi ieškiniu dėl pripažinimo nereiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, už jo nagrinėjimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą. Tuo tarpu ieškiniu dėl priteisimo, neatsižvelgiant į tai, ar prašoma priteisti pinigų, ar išreikalauti daiktą, siekiama sukelti turtinio pobūdžio padarinius ir gauti turtinę naudą. Teismo sprendimas, patenkinus tokį ieškinį, gali būti vykdomas priverstine tvarka. Už tokio ieškinio nagrinėjimą mokamas ne fiksuotas, o proporcinis žyminis mokestis, kurio dydį nulemia ieškinio suma.Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra žinomas ir ieškinių skirstymas į vindikacinius bei negatorinius. Šis skirstymas taip pat yra susijęs su skirtingu ieškinių pobūdžiu bei apmokėjimu už jų nagrinėjimą. Tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Toks ieškinys yra susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. su siekiu gauti turtinę naudą. Todėl toks ieškinys laikomas ieškiniu dėl priteisimo, t. y. tokiu, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas. Tuo atveju, kai ieškovas ieškiniu prašo tik pašalinti pažeidimus, susijusius su daikto, kuris jam priklauso nuosavybės teise ir kurį jis valdo, savininko teisėmis naudotis ir disponuoti turtu, reiškiamas taip vadinamas negatorinis ieškinys. Todėl negatorinis ieškinys laikomas ieškiniu dėl pripažinimo, o už jo nagrinėjimą turi būti mokamas fiksuotas žyminis mokestis kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2371/2011). Nagrinėjamu atveju tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis turtas buvo pristatytas atsakovės buveinės adresu, tačiau atsakovė jo apeliantui neatiduoda. Ir nors ieškinyje lakoniškai nurodoma, kad ieškinio dalykas – valdymo pažeidimus, tačiau faktiškai apeliantas įrodinėja pirmiau minėtų sąlygų vindikaciniam ieškiniui patenkinti egzistavimą. Todėl šioje proceso stadijoje iš ieškinyje bei skunde nurodytų faktinių aplinkybių spręstina, kad nors ir reikalavimas nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas, tačiau jis yra susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo. Tuo tarpu šiam ginčui aktualioje jau aptartoje kasacinio teismo praktikoje bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra laikomas vindikaciniu, t. y. ieškiniu dėl priteisimo. Patenkinus tokį ieškinį, atsakovas turi pareigą perduoti daiktus ieškovui, kuris gaus turtinę naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237/2011). Todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, už pareikštą vindikacinį ieškinį turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis, apskaičiuojamas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti, kad apeliantas 2017-06-23 su analogišku ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2017-06-30 nutartimi nustatė, kad pareikštas turtinis reikalavimas, kurio suma yra 50 841,15 Eur, o ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-31585-432/2017). Apeliantas šios teismo nutarties neskundė ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu. Taigi apelianto pozicija nagrinėjamu klausimu nėra nuosekli, nes, veidan vertus, neskųsdamas minėtos apylinkės teismo nutarties jis pripažino ir sutiko su teismo išvadomis, kad pareikštas turtinis reikalavimas, o byla teisminga apygardos teismui, tačiau, kita vertus, ginčija teismo nutartį, kuria jis, be kita ko, įpareigotas sumokėti už pareikštą turtinį reikalavimą atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Šios aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad siekiant tinkamai išnagrinėti šalių ginčą tikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suteikiant apeliantui galimybę tiksliai suformuluoti savo reikalavimas (ieškinio dalyką). Dėl išvardintų aplinkybių, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, būtų netinkamai taikęs ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliantui, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir operatyvumą, nustatomas naujas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (115 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui ,,Importerra“ LLC terminą iki 2017 m. gruodžio 22 d. (įskaitytinai) ieškinio trūkumams, nurodytiems Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartyje, pašalinti.