- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2371/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“
- Kategorijos
- 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VM Valda“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-1835-431/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „VM Valda“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tretysis asmuo- bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Stimeksa“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs dėl turto valdymo teisėtumo.
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami žyminio mokesčio primokėjimo klausimai.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui AB „VM Valda“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, kuriuo prašė išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo ieškovui priklausantį turtą – negesintų kalkių hidratacijos įrengimą ir metalo konstrukcijas su talpomis, kuris finansinio lizingo sutarčių pagrindu buvo perduotas valdyti ir naudotis trečiajam asmeniui BUAB „Stimeksa“. Taip pat prašė įpareigoti atsakovą ieškovo turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovo darbuotojų ir/ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovo teritoriją ir priėjimą prie ieškovui priklausančio turto bei prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. balandžio 6 d. ieškovas AB „SEB lizingas" ir tretysis asmuo UAB „Stimeksa" sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-030245, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo perduotas valdyti ir naudotis negesintų kalkių hidratacijos įrengimas, taip pat finansinio lizingo sutartį Nr. 2006- 330248, kurios pagrindu trečiajam asmeniui buvo perduotos metalo konstrukcijos su talpomis. 2009 m. vasario 12 d. pranešimu ieškovas AB „SEB lizingas" informavo trečiąjį asmenį, kad UAB „Stimeksa" tinkamai nevykdo sudarytų finansinio lizingo sutarčių, yra skolingas 115 125,12 Lt pagal išrašytas sąskaitas – faktūras ir 5 095,52 Lt delspinigių, todėl nuo 2009 m. vasario 20 d. dėl esminio pažeidimo yra nutraukiamos visos su trečiuoju asmeniu sudarytos sutartys. Paaiškėjus, kad turtas yra UAB „VM valda" teritorijoje ir sumontuotas šiai įmonei priklausančiose patalpose, ieškovas kreipėsi į trečiojo asmens BUAB „Stimeksa" bankroto administratorių bei paprašė lizinguotą turtą per 7 kalendorines dienas pristatyti pranešime nurodytu adresu. Trečiojo asmens bankroto administratorius užkonservavo ir parengė demontavimui ieškovui priklausantį turtą. Ieškovui nusprendus demontuoti lizinguotą turtą ir pradėjus pasirengimą šių darbų atlikimui, atsakovas pradėjo trukdyti ieškovo darbuotojams ir ieškovo įgaliotiems asmenims patekti prie lizingo bendrovei priklausančio turto bei pareiškė, jog neleis demontuoti šio turto, kol nebus apmokėtas neva egzistuojantis ieškovo įsiskolinimas atsakovui. Pabrėžė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovas patiria didelius nuostolius.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą, atsakovo su ieškovu nesieja jokie prievoliniai santykiai, todėl sprendė, kad ieškovas AB „SEB lizingas“ turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „VM Valda“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo, kuriuo prašė panaikinti minėtą sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi nustatė atsakovui UAB „VM Valda“ 14 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 4 760 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje yra pareiškęs du reikalavimus: turtinį reikalavimą, kurio suma 188 000 Lt, ir neturtinį reikalavimą, todėl už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti toks pats, koks mokėtinas paduodant ieškinį, t.y. 4 760 Lt už turtinį reikalavimą ir 137 Lt už neturtinį reikalavimą. Kadangi atsakovas už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 137 Lt dydžio žyminį mokestį, teismas įpareigojo atsakovą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „VM Valda“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Ieškovas AB „SEB lizingas“ teismui pateikė ne vindikacinį, o negatorinį ieškinį, už kurį, skirtingai nei už vindikacinį ieškinį, mokamas bendras 137 Lt dydžio žyminis mokestis. Faktas, kad ieškovas, teikdamas ieškinį, netinkamai apskaičiavo bei sumokėjo žyminį mokestį, nesukelia pareigos kitai šaliai, teikiant apeliacinį skundą, mokėti tokio pačio dydžio žyminį mokestį.
2) Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija svetimo turto valdymo neteisėtumą. Ieškovo turtą atsakovas valdė teisėtai. Be to, apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsakovas niekada neteisėtai nevaldė ieškovo turto, o ieškovas niekada atsakovui nereiškė pretenzijų dėl daikto valdymo neteisėtumo. Priešingai, atsakovas reiškė ieškovui reikalavimus atsiimti lizingo turtą iš ieškovui priklausančių patalpų ir sumokėti už jo saugojimą. Ieškovui nemokant už turto saugojimą, atsakovas pasinaudojo Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatyta sulaikymo teise ir sulaikė lizingo objektą. Todėl nepagrįsti teiginiai, kad atsakovas ieškovo turtą valdė neteisėtai. Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas negali būti pripažintas vindikaciniu – jis yra negatorinis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas AB „SEB lizingas“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Net jei ieškovo reikalavimas dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo ir būtų neturtinis, kaip tą įrodinėja atsakovas, už apeliacinį skundą tokiu atveju turėtų būti sumokėtas 274 Lt dydžio žyminis mokestis, o ne 137 Lt.
2) Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, pasirinko reikšti reikalavimą būtent dėl turto išreikalavimo iš neteisėto atsakovo valdymo. Todėl ir atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo buvo patenkintas minėtas reikalavimas, taip pat turi sumokėti analogiško dydžio žyminį mokestį. Pažymėtina, kad ieškovas, o ne atsakovas nustato ieškinio dalyką ir pagrindą.
3) Atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovas šioje byloje pareiškė negatorinį ieškinį. Negatorinis ieškinys yra reiškiamas tais atvejais, kai byloje nėra jokio ginčo dėl atsakovo valdymo teisėtumo, bet yra prašoma pašalinti pažeidimus, susijusius su daikto savininko teisėmis naudotis ir disponuoti turtu. Kai daikto savininkas neturi galimybės valdyti daiktą ir siekia šią galimybę atgauti, prašydamas atsakovą grąžinti daiktą, toks daikto savininko ieškinys neabejotinai laikytinas vindikaciniu. Nors atsakovas atskirajame skunde ir teigia, kad ieškovas pareiškė negatorinį ieškinį, tačiau pats teigdamas, kad: „Apeliaciniame skunde atsakovas ginčija svetimo turto valdymo neteisėtumą. Ieškovo turtą atsakovas valdė teisėtai“, paneigia šį savo teiginį. Atsakovas aiškiai nurodo, kad ginčas šioje byloje yra kilęs ne dėl ieškovo teisės naudotis ar disponuoti turtu, bet dėl atsakovo valdomo turto grąžinimo. Be to, aplinkybių dėl ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo, nesusijusio su valdymo netekimu, atsakovas atskirajame skunde nenurodo.
4) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu, tuo tarpu neįkainotini turtiniai ieškiniai aiškintini kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma. Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl konkretaus turto, kurio vertę galima išreikšti konkrečia pinigų suma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo dalį dėl turto išreikalavimo laikė turtiniu ir įpareigojo atsakovą primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto apeliaciniu skundu reiškiamą reikalavimą kvalifikavo kaip turtinį ir įpareigojo apeliantą primokėti žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso tesės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad būtų galima teisingai išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už apeliacinio skundo nagrinėjimą, teismas turi įvertinti, kokios teisinės pasekmės atsiranda skundo patenkinimo ar atmetimo atveju bei pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2268/2011).
Ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius dėl pripažinimo, ieškinius dėl priteisimo ir ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniu dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies buvimą (pozityvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl tėvystės nustatymo) arba nebuvimą (negatyvus ieškinys, pavyzdžiui, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Ieškinio dėl pripažinimo patenkinimas gali sudaryti pagrindą reikšti ieškinį dėl priteisimo. Kadangi ieškiniu dėl pripažinimo nereiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, už jo nagrinėjimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą. Tuo tarpu ieškiniu dėl priteisimo, neatsižvelgiant į tai, ar prašoma priteisti pinigų ar išreikalauti daiktą, siekiama sukelti turtinio pobūdžio padarinius ir gauti turtinę naudą. Teismo sprendimas, patenkinus tokį ieškinį, gali būti vykdomas priverstine tvarka. Už tokio ieškinio nagrinėjimą mokamas ne fiksuotas, o proporcinis žyminis mokestis, kurio dydį nulemia ieškinio suma.
Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra žinomas ir ieškinių skirstymas į vindikacinius bei negatorinius. Šis skirstymas taip pat yra susijęs su skirtingu ieškinių pobūdžiu bei apmokėjimu už jų nagrinėjimą. Tiek vindikacinio, tiek negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto
savininko pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010). Vindikacija – tai nevaldančio savo daikto savininko teisė išsireikalauti daiktą iš kito asmens neteisėto valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011). Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2010). Tai reiškia, kad vindikaciniu ieškiniu pažeistos teisės ginamos tuo atveju, kai daikto savininkas nustojo valdyti daiktą ne savo valia ir daiktą be jokio teisinio pagrindo valdo kitas asmuo, su kuriuo daikto savininko nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Toks ieškinys yra susijęs su daikto išreikalavimu iš svetimo neteisėto valdymo, t. y. su siekiu gauti turtinę naudą. Todėl toks ieškinys laikomas ieškiniu dėl priteisimo, t. y. tokiu, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas. Tuo atveju, kai ieškovas ieškiniu prašo tik pašalinti pažeidimus, susijusius su daikto, kuris jam priklauso nuosavybės teise ir kurį jis valdo, savininko teisėmis naudotis ir disponuoti turtu, reiškiamas taip vadinamas negatorinis ieškinys. Negatorinio ieškinio dalykas yra ne daiktas, o reikalavimo teisė pašalinti su daikto valdymo netekimu susijusius pažeidimus. Todėl negatorinis ieškinys laikomas ieškiniu dėl pripažinimo, o už jo nagrinėjimą turi būti mokamas fiksuotas žyminis mokestis kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinys dėl negesintų kalkių hidratacijos įrengimo ir metalo konstrukcijų su talpomis (šių daiktų vertė – 188 000 Lt) išreikalavimo iš atsakovo UAB „VM Valda“, taip pat įpareigoti atsakovą turto demontavimo ir išgabenimo laikotarpiu užtikrinti ieškovo darbuotojų ir/ar įgaliotų asmenų patekimą į atsakovo teritoriją ir jų priėjimą prie ieškovui priklausančio turto (b.l. 1-5). Reikalavimas dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo yra laikomas vindikaciniu, t. y. ieškiniu dėl priteisimo. Patenkinus tokį ieškinį, atsakovas turi pareigą perduoti daiktus ieškovui, kuris gaus turtinę naudą. Reikalavimas atsakovui netrukdyti ieškovo atstovams patekti prie ginčo turto ir jį demontuoti bei išgabenti yra neturtinio pobūdžio. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas tiek turtinis, tiek ir neturtinis reikalavimai. Todėl už apeliacinio skundo dalį, kuria skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patenkinti vindikacinį ieškinį, turi būti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis, apskaičiuojamas remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o už skundo dalį, kuria skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis patenkinti neturtinį reikalavimą, turi būti sumokėtas žyminis mokestis, nurodytas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 80 str. 4 d., 82 str. 1 d.). Taigi apeliantas už apeliacinio skundo nagrinėjimą turi sumokėti 4 897 Lt (4760 Lt + 137 Lt). Atsakovas UAB „VM Valda“ už apeliacinio skundo nagrinėjimą sumokėjo žyminį mokestį kaip už neturtinio reikalavimo nagrinėjimą 137 Lt. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai įpareigojo atsakovą UAB „VM Valda“ sumokėti 4 760 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Nustatytina, kad atsakovas UAB „VM Valda“ iki 2011 m. gruodžio 8 d. turi sumokėti 4 760 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Atsakovui neįvykdžius šio įpareigojimo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas apeliantui (CPK 316 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui UAB „VM Valda“ terminą iki 2011 m. gruodžio 8 d. sumokėti 4 760 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo nagrinėjimą ir pateikti pirmosios instancijos teismui sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.