Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Varadojus“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Margus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

9. Suinteresuotas asmuo UAB „Margus“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į atsakovės vadovo atsiliepime nurodytas objektyvias aplinkybes, kurios pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą pratęsti mokėjimo terminus, numatytus Taikos sutartyje. Skundžiama teismo nutartis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes sukelia labai neigiamas pasekmes atsakovei, kuri praleido mokėjimo terminus dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, jog atsakovės vadovui R. V. 2025 m. vasario 25 d. buvo atlikta rekonstrukcinė kelio sąnario operacija ((duomenys neskelbtini) ir kt.) ir dėl šios priežasties vadovas nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. balandžio 11 d. buvo nedarbingas. Dėl to atsakovė negalėjo atlikti, pabaigti suderintų darbų bei projektų ir laiku atsiskaityti su ieškove, ir padarys tai pasibaigus atsakovės vadovo nedarbingumo laikotarpiui. Vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, vienintelis turintis teisę ir galimybes atlikti mokėjimus bendrovės vardu. Todėl buvo pagrindas pratęsti mokėjimo terminus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutarties išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties nevykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

12. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-2171-1018/2025, patvirtinta 2025 m. sausio 17 d. šalių sudaryta Taikos sutartis. Taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimą ir įsipareigoja sumokėti ieškovei 8657,98 Eur skolą bei 25 procentus (48,75 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 8706,73 Eur, tokiomis sąlygomis: 1.1. pirmas mokėjimas 2900 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. vasario 28 d.; 1.2. antras mokėjimas 2900 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. kovo 31 d.; 1.3. trečias mokėjimas 2906,73 Eur – ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 30 d. Taikos sutarties 4 punktu šalys susitarė, kad tuo atveju, jei atsakovė neįvykdys ar įvykdys netinkamai Taikos sutarties 1 punkte nurodytą prievolę, t. y. daugiau nei 5 darbo dienas pavėluos atlikti mokėjimus arba juos įvykdys ne pilnai, ieškovė įgis teisę kreiptis į teismą, kad būtų išduotas vykdomasis raštas dėl visos nesumokėtos Taikos sutarties 1 punkte nurodytos sumos (atskaičius sumokėtas sumas). Atsakovė nevykdė Taikos sutarties 1 punkte sutartų įsipareigojimų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

13. Atsakovė, prašydama teismo neišduoti vykdomojo rašto, pateikė UAB „Margus“ vienintelio akcininko nutarimą, UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ Stacionaro epikrizę ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informaciją apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus. Iš UAB „Margus“ vienintelio akcininko nutarimo matyti, kad vienintelis atsakovės akcininkas ir direktorius yra R. V.. R. V. hospitalizuotas UAB „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ nuo 2025 m. vasario 23 d. iki 2025 m. vasario 25 d. dėl planinės pagalbos ((duomenys neskelbtini)). Medicininiame dokumente nurodoma, kad R. V. vargino (duomenys neskelbtini) skausmas kelis metus, jo būklė išrašymo metu, t. y. 2025 m. vasario 25 d., gera. Atsakovės vadovui ir akcininkui išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos laikotarpiui nuo 2025 m. vasario 25 d. iki 2025 m. balandžio 11 d.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuodama tai tuo, jog ši teismo nutartis neatitinka protingumo ir teisingumo principų, atsakovei nevykdant Taikos sutarties sąlygų dėl objektyvių aplinkybių.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties išduoti vykdomąjį raštą (ne)teisėtumo

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

16. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, bet gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015, 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 20 punktas).

17. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

18. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas / atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Tokiu būdu klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

19. Šiuo atveju byloje nustačius, kad atsakovė neįvykdė teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, yra pagrindas išvadai, jog susiklostė vykdomojo rašto išdavimo pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį sąlygos. Tokioje situacijoje pirmosios instancijos teismas galėjo atsisakyti išduoti ieškovei vykdomąjį raštą, tik nutaręs atidėti 2025 m. sausio 20 d. teismo nutarties vykdymą ar išdėstyti pagal Taikos sutartį mokėtinas sumas (šios nutarties 16 punktas).

20. Atsakovė, prašydama neišduoti vykdomojo rašto, nurodė vienintelę priežastį – jos atstovo nedarbingumą. Atsakovės prašymas atidėti vykdomojo rašto išdavimo klausimo nagrinėjimą, jame nurodytos aplinkybės dėl direktoriaus laikino nedarbingumo iš esmės galėjo būti vertinami kaip prašymas atidėti 2025 m. sausio 20 d. įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą iki tol, kol pasibaigs atsakovės direktoriaus nedarbingumo laikotarpis.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo 2025 m. sausio 20 d. įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo, kadangi atsakovės nurodytos aplinkybės, pateikti dokumentai (šios nutarties 13 punktas) nesudarė pagrindo išvadai, jog atsakovės direktoriaus nedarbingumas padarė esminę įtaką atsakovės turtinei padėčiai bei galimybei vykdyti Taikos sutartį. Įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas galėjo būti atidėtas iš esmės tik dėl abiejų šalių turtinės padėties, ir tik išimtiniu atveju (šios nutarties 18 punktas).

22. Įvertinus atsakovės prašymo neišduoti vykdomojo rašto motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovės direktoriaus nurodytų aplinkybių, kaip išimtinio atvejo, dėl kurio įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymas turėjo būti atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas prieina šią išvadą dėl to, kad pirma, atsakovės direktoriaus nepateikė į bylą įrodymų apie tai, kad bendrovėje tik jis galėjo atlikti mokėjimo pavedimus; antra, atsakovei buvo suteiktas pakankamas laikotarpis nuo teismo nutarties, kuria patvirtina Taikos sutartis, įsiteisėjimo (2025 m. sausio 31 d.) iki jos direktoriaus nedarbingumo (2025 m. vasario 25 d.) pasirūpinti tinkamu Taikos sutarties vykdymu iš anksto.

23. Nors apeliantas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis susiklosčiusiomis aplinkybėmis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės prašymo neišduoti vykdomojo rašto patenkinimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Byloje nustatytomis aplinkybėmis, atmetus ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atidėjus įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą iš esmės neapibrėžtam terminui (iki atsakovės direktoriaus nedarbingumo laikotarpio, kuris teoriškai gali būti tęsiamas, pabaigos), būtų pažeisti ieškovės teisėtų lūkesčių, šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principai. Atmetus ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas.

24. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių išimtines aplinkybes, dėl kurių įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių Taikos sutartis, vykdymas turėtų būti išdėstytas / atidėtas, pirmosios instancijos teismas teisingai nelaikė atsakovės nurodytų priežasčių pagrindu neišduoti vykdomojo rašto. Todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atmesti suinteresuoto asmens (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Margus“ atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį.